Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų L. Š., A. S. ieškinį atsakovei G. S. dėl pripažinimo asmenine nuosavybe ir nuosavybės teisės liudijimo panaikinimo, trečiasis asmuo notarė B. V..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

ieškovai L. Š. ir A. S. pateiktu ieškiniu pareiškė reikalavimą pripažinti, kad 0,0600 ha ploto žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), ir jo priklausiniai: 114,97 kv. m bendro ploto pastatas - sodo namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatas - ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatas - šiltnamis, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir pastatas - pavėsinė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys adresu (duomenys neskelbtini) buvo asmeninė J. S. nuosavybė bei pripažinti negaliojančiu nuo sudarymo momento 2021 m. sausio 28 d. Klaipėdos miesto 8-ojo notaro biuro notarės B. V. nuosavybės teisės liudijimą, notaro reg. Nr. (duomenys neskelbtini) ir taikyti restituciją – grąžinti J. S. įpėdiniams ½ dalį žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastato - sodo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastato - ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastato - šiltnamio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir pastato - pavėsinės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių adresu (duomenys neskelbtini).

Nurodė, jog 2020 m. rugsėjo 18 d. mirė ieškovų tėvas J. S.. J. S. palikimą sudarė 0,0600 ha ploto žemės sklypas ir jo priklausiniai: pastatas-sodo namas, pastatas-ūkinis pastatas, pastatas-šiltnamis ir pastatas-pavėsinė, adresu (duomenys neskelbtini), bei butas, esantis (duomenys neskelbtini). J. S. 2010 m. spalio 12 d. testamentu žemės sklypą su statiniais, adresu (duomenys neskelbtini), po ½ dalį paliko ieškovams L. Š. ir A. S., o butą, esantį (duomenys neskelbtini), L. Š.. 1991 m. vasario 22 d. mirė ieškovų mama J R. S.. Ieškovų tėvas J. S. 1995 m. rugsėjo 20 d. sudarė naują santuoką su atsakove G. S.. Ieškovų santykiai su atsakove buvo geri, nebuvo jokių pykčių, dažnai bendraudavo, dažniausiai pas ją namuose. Tėvui J. S. esant gyvam visą laiką žinojo, kad mirties atveju ieškovams atiteks tėvo turtas, o atsakovės vaikams jos turtas, t. y., vienas į kito turtą sutuoktiniai niekada nepretendavo ir tai viešai deklaravo. Po tėvo mirties ieškovai paliko atsakovei tėvo J. S. santaupas (4 050 Eur), VSDFV skirtą 530 Eur pensiją laidotuvėms, tik paėmė 312 Eur laidojimo pašalpą iš Socialinės rūpybos skyriaus, kurią panaudojo tėvo laidotuvių išlaidų daliai padengti, nes laidotuvėmis rūpinosi ir už jas mokėjo ieškovai. Nuvykus pas notarę B. V., notarė jiems paaiškino, kad nors yra testamentas, tačiau žemės sklypas su priklausiniais, adresu (duomenys neskelbtini), turės būti paveldėtas kartu su atsakove G. S., nes įgytas po santuokos sudarymo. Ieškovai notarei paaiškino, kad faktiškai šis turtas yra jų tėvo asmeninis turtas faktiškai įgytas iki santuokos su atsakove ir jokio ginčo dėl to tarp jų ir atsakovės nėra, atsakovė jiems nurodė, kad atsisako nuo šio turto. Tačiau notarė pasakė, kad jokio atsisakymo būti negali, o jei nėra ginčo šį klausimą galės išspręsti po paveldėjimo procedūros užbaigimo, kuomet atsakovė G. S. galės šį turtą perrašyti jiems. Atsakovė G. S. tuo metu sutiko perrašyti turtą, todėl 2021 m. sausio 28 d. buvo išduotas nuosavybės teisės liudijimas atsakovei G. S., o jiems paveldėjimo teisės liudijimas. Pagal 2021 m. sausio 28 d. nuosavybės teisės liudijimą atsakovei G. S. atiteko ½ dalis žemės sklypo, pastato-sodo namo, pastato-ūkinio pastato, pastato-šiltnamio, ir pastato-pavėsinės, adresu (duomenys neskelbtini). Ieškovams pagal 2021 m. sausio 28 d. paveldėjimo teisės liudijimą atiteko po 1/4 dalį šio turto. Įregistravus nuosavybės teises į turtą (faktiškai sodą), ieškovai paprašė atsakovės G. S. vykdyti savo pažadą (žodinį susitarimą) ir perleisti jų nuosavybėn 1/2 dalį turto, adresu (duomenys neskelbtini). Tačiau atsakovė paprašė pinigų, kadangi ji sode daug dirbo, pradėjo reikšti jiems nuoskaudas dėl jų tėvo tariamai blogo elgesio. Patvirtino, kad atsakovė iki maždaug 2006 m. sode augindavo daržoves, tačiau jas ir pasiimdavo, po 2006 m. sode būdavo labai retai, dažniausiai per šventes, nes sodas buvo užsėtas žole, liko tik šiltnamis. Sode dirbdavo vienas tėvas, ieškovai atvažiuodavo jam padėti. Jie padėdavo tėvui prižiūrėti ir remontuoti namą, pirkdavo medžiagas. Atsakovė prašė sumokėti 2 200 Eur, ieškovai, nematydami kitos išeities sutiko bei kreipėmės į Klaipėdos miesto 13 notarų biurą dėl pirkimo-pardavimo sutarties parengimo ir tvirtinimo, tačiau notaras atsisakė tvirtinti sandorį dėl per mažos kainos. Ieškovai kreipėsi į Klaipėdos miesto 1 notarų biurą, sandoris turėjo būti sudarytas 2021 m. kovo 24 d., tačiau 2021 m. kovo 23 d. atsakovė sandorį atšaukė, asmeniškai informuodama notarą, o iš jų paprašė 10 000 Eur nurodydama, kad jei nesumokės, ji turtą parduos svetimam asmeniui per agentūrą. Pažymėjo, kad žemės sklypas jų mamai Joanai R. S. buvo skirtas jos darbovietės, ji kartu su tėvu šiame sklype pastatė pastatus. Mirus mamai, jie nepriėmė jos palikimo tėvo J. S. naudai. Mano, kad turtas asmeninės nuosavybės teise priklauso jų tėvui, atsakovė nėra šio turto savininkė, o 2021 m. sausio 28 d. nuosavybės teisės liudijimas jai išduotas neteisėtai. Nuosavybės teisės liudijimą notarė atsakovei išdavė tik dėl to, kad nuosavybės dokumentai ir teisinė registracija buvo parengti po jų tėvo ir atsakovės santuokos sudarymo, visiškai nevertindama ar turtas faktiškai yra bendra ar asmeninė nuosavybė.

Atsakovė G. S. (toliau – atsakovė) per teismo nustatytą terminą pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo su ieškiniu nesutinka. Nurodė, kad paveldėjimo bylos pagrindu 2021 m. sausio 21 d. jai buvo išduotas nuosavybės teisės liudijimas į 1/2 žemės sklypo, 1/2 pastato-sodo namo, 1/2 ūkinio pastato, 1/2 pastato-šiltnamio, 1/2 pastato pavėsinės. Šis turtas yra jos bendrai su J. S. sugyventas, gyvenant santuokoje. Nurodė sutinkanti, kad ieškovų mama, būdama gyva pradėjo tvarkyti žemės dokumentus, kad jos miręs vyras baigė juos tvarkyti jau žmonai mirus, bet visą turtą įgijo jie kartu gyvendami ir būdami santuokoje. Tiek namo statybos dokumentus, projektus ir kitą dokumentaciją tvarkė kartu, statybas vykdė kartu, abu prisidėjo finansiškai, statė iš tų lėšų, kurias kiekvienas turėjo, o vėliau iš ką uždirbdavo, todėl baigus statybas ir pridavus statybos objektą, registruojant nuosavybės teises net nekilo klausimų, kad šis turtas yra jų abiejų bendrai sugyventas. Registruojant turtą planavo savininkais nurodyti atsakovę ir J. S., tačiau jiems buvo išaiškinta, kad nepriklausomai nuo to kieno vardu įregistruotas turtas, jeigu jis įregistruojamas, kaip įgytas santuokoje, jis yra sutuoktinių bendrai įgytas turtas ir yra abiejų sutuoktinių lygiomis dalimis dalinamas. Teigia, kad tiek ji, tiek J. S. žinojo ir suprato, jog turtas yra bendras, todėl dar būdamas gyvas jis nutarė savo turtą padalinti tarp vaikų, kad jie jam mirus nesusipyktų. Jis turėjo nuosavą butą, nuosavą butą turėjo ir atsakovė, o kitas turtas buvo bendras. Nurodė daug metų dirbusi sode, jų sodyba buvo pripažinta gražiausiai besitvarkanti Dituvoje, tačiau vos mirus Jonui, jo dukra atėmė iš jos raktus ir nebeleidžia į 1/2 dalį jai priklausančio turto. Ieškovė yra įsitikinusi, kad šis atsakovės ir jos tėvo statytas namas ir kiti statiniai priklausė tik vienam jos tėvui, reikalavo geruoju perrašyti turtą jos ir brolio vardu. Atsakovė nenorėdama pyktis ir būti nesąžininga, sutiko perleisti turtą. Tačiau kai jai pasiūlė tik 3 000 Eur už jos pačios turtą, tai ją įžeidė, todėl sandorio atsisakė. Atkreipė dėmesį, kad santuoka su J. S. sudaryta 1995 m. rugpjūčio 23 d., o žemės pirkimo sutartis sudaryta 1996 m. kovo 16 d. Nurodė, jog šio sandorio iniciatorė buvo ji, dalyvavo šio sandorio pasirašymo metu, registruojat viešajame registre. Statybos buvo vykdomos jau įgijus žemę nuosavybėn, o baigtos užpildžius deklaraciją apie statybos užbaigimą 2011 m. gruodžio 27 d.

Trečiasis asmuo notarė B. V. per teismo nustatytą terminą pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo su ieškiniu sutinka iš dalies. Nurodė, jog laikotarpiu nuo 1996 m. kovo 16 d. iki 2011 m. gruodžio 27 d., kai buvo įgytas žemės sklypas ir įteisinti statiniai, mirusysis J. S. ir G. S. buvo santuokoje. Notarė, atsižvelgdama į teisinį reglamentavimą, atsakovei 2021 m. sausio 21 d. išdavė nuosavybės teisės liudijimą į santuokos metu įgytą turtą, t. y., ½ dalį žemės sklypo su statiniais, esančiais (duomenys neskelbtini), todėl nuosavybės teisės liudijimo nėra pagrindo panaikinti.

Teismo posėdžio metu ieškovas A. S. ieškinį palaikė. Papildomai paaiškino, kad 1988 m. rudenį išėjo į armiją, 1990 m. gruodžio 4 d. grįžo. Grįžęs iš armijos ir nuvykęs į sodą pamatė pastatytą namą, ūkinį pastatą ir šiltnamį. Namo pirmas aukštas buvo įrengtas, buvo pastatyta krosnis, sudėti langai, išglaistytos ir išdažytos sienos. Antras aukštas buvo neįrengtas. Po namu esančio garažo grindys buvo išbetonuotos, sienos išdažytos, vidinių durų nebuvo, vėliau durys buvo įdėtos, durys buvo iš sesers buto. Garaže buvo daug medienos. Prie garažo buvo didelis kambarys. Jis su tėvu įrengė antrą aukštą, sienas lygino statybinėmis putomis, kalė presuoto popieriaus plokštėmis, išdažė, kadangi tapetai nesilaikė. Pažymėjo, kad tėvas labai mėgo dažyti. Paaiškino, kad po armijos pradėjo dirbti vairuotoju autoūkyje, turėjo galimybę parsivežti reikiamas statybines medžiagas. Namo stogas buvo skardinis, vėliau ant skardos buvo uždėtas šiferis. Tėvas ardė senas fermas, už darbą pasiėmė sena šiferį. Tą šiferį jis su tėvu ir keliais pagalbininkais nutrynė, nudažė dažais, užkalė vieną stogo pusę. Kas užkalė kitą stogo pusę nežino, galimai atsakovės buvęs žentas, kuriam už darbą buvo atiduotas automobilis. Sklype stovėjusi pavėsine buvo panaši į kioskelį. Namo mansarda įrengta 1991 m. pavasarį, sienos buvo iš seno spausto popieriaus. Mansardoje pirmus turėklus tėvas pagamino iš lentelių, jas nudažė. Tėvui išmokus tekinti, tėvas mansardos turėklus ištekino, medieną jie su tėvu vežėsi iš Klaipėdos medienos. Šiuo metu mansarda yra perdaryta, nes buvusi mediena supuvo. Apie 1993 m. rūsyje buvo pastatyta krosnis, kurią pastatyti padėjo tėvo brolis. Ieškovas apie 1994 m. su žmona apsigyveno pas seserį bute, o tėvas išėjo gyventi pas Genutę. Sesuo remontavo savo butą, o senas statybines medžiagas vežė į sodo namelį. Apie 2002 – 2003 m. su tėvu lentelėmis iškalė namo koridoriaus sienas, lenteles tėvas parsivežė iš Vilkyčių, už lenteles nemokėjo. Ieškovas, išsiskyręs su žmona, 2006 m. apsigyveno sodo name. 2007 m. pasiėmė 20 000 Lt paskolą. Į sodo namą sudėjo plastikinius langus, įdėjo šarvuotas lauko duris, pakeitė 4 vidaus duris, įvedė signalizaciją, nupirko trinkeles, užsakė žvyro, nupirko medienos naujos pavėsinės statybai. Trinkeles jam padėjo sudėti dėdė su pusbroliu. Kaimynas suvirino vartus. Pastatė naują pavėsinę, pavėsinės stogą uždengė čerpėmis. Visi darbai buvo užbaigti 2008 m. Sodo namelyje gyveno 2-3 metus. Sklypas nuo kelio pusės ir nuo kaimynų yra aptvertas tvora. Tvorą nuo kelio pusės jis aptvėrė su tėvu, kas aptvėrė kitą dalį, nežino. Genovaitės dirbančios prie statybų nėra matę. Taip pat nėra girdėjęs, kad Genovaitė kalbėtų apie statybas. Apie investicinius čekius nieko nežino.

Teismo posėdžio metu ieškovė L. Š. ieškinį palaikė. Nurodė, kad sutinka su ieškovo A. S. nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis. Papildomai paaiškino, kad jos mama dirbo ūkio dalies vedėja statybininkų bendrabutyje. Mama į namus parnešdavo labai daug statybinių medžiagų, tame tarpe ir plyteles. Tėvas viską norėdavo padaryti iš naudotų medžiagų, nieko nenorėjo pirkti. Tėvas buvo statybininkas, todėl visus darbus dirbo pats, taip pat padėjo tėvo broliai. Brolis grįžęs iš kariuomenės sukalė mansardą, tuo metu jau buvo įrengtas pirmas aukštas. Paaiškino, kad name buvo visi baldai, krosnis, senas virtuvinis. 1993 m. sodo name vyko jos vaiko krikštynos. Tuo metu namas buvo visiškai įrengtas. Iš pateiktų nuotraukų matyti, kad 1993 m. garažas buvo su durimis. Apie 2000 m. ant namo stogo buvo uždėtas šiferis. Tėvas pas Genutę išsikraustė 1994 m. Apie 2020 m. buvo pakeistas pavėsinės stogas, jį pakeitė ieškovės vyras. Nurodė, kad investiciniai čekiai buvo jos tėvo. Žemė buvo gauta jos mamos vardu. Ji 2011 m. įtvirtino namo statybos užbaigimą.

Teismo posėdžio metu atsakovė G. S. su ieškiniu nesutiko. Papildomai paaiškino, kad 1993 m. pabaigoje pradėjo kartu gyventi su J. 1993 m. vykusiose krikštynose ji nedalyvavo. Teigia, kad garažas išbetonuotas nebuvo, ji su J betonavo garažą ir šalia esantį nedidelį kambariuką, nešė ir maišė skiedinį, kurį nupirko J. Garažą betonavo po jų vestuvių. 1994 m. užsakė namui langus. Namo vidų su J įrenginėjo ji. J namo vidų glaistė ir dažė pats. Prie statybų tai pat labai prisidėjo vienas iš Jono brolių, kuris 1993 m. mirė. Garažo lauko vartų nebuvo, ji juos nupirko. Name buvo vidinės durys. Prieš vestuves mansardoje sudėjo gipso kartoną. Mansardoje grindis sudėjo A. Taip pat iki vestuvių ant namo buvo lietvamzdžiai. Teigia, kad sklypo dalis aptverta jos tvora. 1998 m. ji su Jonu šveitė šiferį, už šiferį nemokėjo. Iš kiemo pusės stogo dalį pakeitė J, iš gatvės pusės dukros uošvis. Nurodė, kad su vyru ūkį vedė bendrai. Ji nuo savo sąskaitos nuimdavo pinigus ir juos duodavo Jonui namo statyboms. 2009 m. J nusprendė padaryti pavėsinę, betonavo pamatus. Nurodė, kad žemės sklypo dokumentų neturi, kada buvo sumokėta už žemės sklypą nežino, neatsimena kaip J. S. tvarkė žemės dokumentus, nežino kada įregistruotas žemės sklypas, ji tik davė pinigų. Žino, kad namas yra įregistruotas, bet paaiškinti kas deklaravo namo statybos pradžios ir pabaigos metus negalėjo.

Liudytoja N. D. paliudijo, kad ji su ieškovais ir atsakove yra sodo kaimynai. Jie kaimynai yra nuo 1989 m. Sode su mama dažnai leido laiką. Kai vyko atsakovės vestuvės su Jonu, namas buvo visiškai pastatytas. Namas buvo su langais, durimis, kas buvo viduje pasakyti negalėjo. Sklype jau buvo šiltnamis. Po vestuvių būdavo daromi remontai, buvo pakeistas šiltnamio stogas, kurį pakeitė J, taip pat perdažytas namo stogas. Name langus pakeitė Arūnas. Jos vyras name padėjo sutvarkyti elektrą. Darbus užsakydavo J. Daržininkystės darbus dirbo G. Statybinius darbus dirbo pats J. Nurodė, kad visiems visada buvo aišku, kad žemė su priklausiniais paliks J. S. vaikams. Be to, kol buvo gyva pirmoji J žmona, ieškovų mama, namas jau buvo pastatytas, tai buvo apie 1990 m. - 1991 m. J iškasė šulinį, pastatė tvorą.

Liudytojas S. M. paliudijo, kad yra ieškovo A. S. šeimos draugai. Nurodė, kad ieškovas susiremontavo sodo namą, kad turėtų kur gyventi. Jis ieškovui padėjo pakabinti šviestuvą, surinko sekciją, padėjo užkloti puse stogo, pavėsinės stogą, parveždavo statybines medžiagas. A sudėjo plastikinius langus, liudytojas antrame aukšte nurodytus langus apdirbo. Langus dėjo firma. Kuriame laikotarpyje vyko darbai, pasakyti negalėjo. Namo remonto darbai vykdavo etapais, kai A grįždavo iš reiso. Jo žiniomis, A finansavo nurodytus remonto darbus. Iki A apsigyvenant sode buvo sudėti seni mediniai langai, durys.

Liudytoja L. V. paliudijo, kad yra ieškovės šeimos draugė. Atsimena, kad ieškovės vaiko krikštynos vyko sode. Namas buvo įrengtas, buvo galima švęsti šventę. Ji antrame aukšte miegojo su mažais vaikais, patalpos buvo tinkamos gyvenimui. Šventė ir krikštynos įvyko tą pačią dieną. Sode buvo vieną kartą. Krikštynose dalyvavo daug žmonių.

Liudytoja J. B. paliudijo, kad ieškovai yra jos vaikystės draugai. Vestuvėse, krikštynose nedalyvavo. Jos brolis yra L dukros R krikšto tėvas. Žino, kad šventė vyko sodose. Esant gyvai pirmai žmonai jie labai greitai pradėjo statytis namą, jos mama naudojosi J. S. rūsiu, laikė įrankius. Kai mirė ieškovų mama, namas buvo jau pastatytas, uždengtas stogas, sudėti langai, stovėjo tvora, buvo iškąstas šulinys. Namo vidus buvo įrengtas, nes ji su mama pas J gerdavo kavą. Buvo pastatytas ūkinis pastatas, šiltnamis. Tai buvo apie 1991 m. Ji negalėjo pasakyti kaip G. S. prisidėjo prie namo statybų. Nuo to laiko, kai J. S. vedė G, namas nieko nepasikeitė. J visada sakydavo, kad sodo namas statytas jo ir Reginos rankomis ir sodo namas liks vaikams.

Liudytojas J. L. paliudijo, kad yra G. S. brolis. Nurodė, kad į sodybą vežė tvoros tinklą, lentas, organines medžiagas, žemę. Du tvoros tinklo rulonai buvo nauji ir vienas rulonas spygliuotas. Lentos buvo skirtos grindims dėti, vežė iš savo tėvų. Grindų lentos buvo frezuotos, bet neobliuotos, lentų buvo 2 m³. Jonas ir pats vežėsi lentas. Jonas prašė ir tvoros, ir lentų. Nežino kaip buvo atsiskaityta už nurodytas medžiagas. Žemes vežė iki vestuvių, kitus daiktus po vestuvių. Jo manymu, po vestuvių buvo dedamos grindys į antrą aukštą, nors antrame aukšte ir buvo sudėtos grindys, bet keitė į geresnes. Nežino kada buvo pastatyta tvora. Namas buvo pastatytas iki vestuvių. Vestuvių metu, namo pirmame aukšte buvo langai, neatsimena ar langai buvo antrame aukšte, lygtai antras aukštas įrengtas nebuvo, namas buvo su laukinėmis ir vidaus durimis, name buvo elektra, buvo paprastų lentų garažo vartai. Lygtai buvo tvora. Šiferį užklojo prieš vestuves. Nurodė, kad yra pasikeitusi namo vidaus apdaila, t. y., gražiau išdažyta, sudėtos grindys, ištapetuotas antras aukštas. Po vestuvių balkone buvo pakeisti turėklai. Paskutinį kartą sodo name lankėsi prieš dešimt metų. Sodas buvo pritaikytas gyventi. Namo šiferį atvežė savo priekaba iš fermos, kurią nusipirko 2003 m.

Liudytoja D. V. paliudijo, kad yra G. S. dukra. Su G ir J. S. gyveno iki 2000 m. Kartu su jais važiuodavo į sodą. Pirmą kartą į sodą nuvažiavo 1993 m. pavasarį, sodas atrodė kaip statybvietė, namo dalyje langų nebuvo, grindų nebuvo, tik juodgrindės. Antras aukštas neįrengtas, matėsi atviros gegnės. Laikui einant tvarkėsi. 1993 m. vasarą - rudenį pastatė krosnį, rudeniop pastatė antrą krosnį rūsyje pastatė J brolis L. 1994 m. pradėjo įrenginėti likusias patalpas, t. y. mansardą, ji šiek tiek padėjo Jonui, laikė plokštes mansardoje, su seserimi išklijavo tapetais palėpę. Mama su J išsidažė pirmame aukšte kambarius. Vestuvėse buvo. Vestuvių metu langai, durys, elektra buvo. Dėl garažo vartų neatsimena. Teigia, kad santuokos metu buvo įrengtas namas. Sudėti 5 arkiniai langai verandoje. Vėliau plastikinius langus sudėjo A. Po vestuvių J su mama išbetonavo kiemą, garažą, įsirengė pavėsinę, pirtelę. Kiekvienais metais vis kažką remontuodavo. Po vestuvių perkalė šiferį. Kai jie gyveno kartu bute, butas buvo remontuojamas, medžiagas pirko ji su vyru, remontavo kelis kartus. Remontus darė pagrinde J. S.. Namą statėsi jos vyras, J prie statybos darbų padėjo dvi savaites, jos vyras J už darbus sumokėjo. Mano, kad J. S. sąskaitoje buvo daugiau nei 4 000 Eur.

Liudytojas J. V. paliudijo, kad su ieškovais ir atsakove sutaria gerai. Vestuvėse nedalyvavo. Sodo namelis buvo pastatytas iki vestuvių, buvo žalias skardinis stogas, su mediniais langais, durimis, garažas buvo su vartais, buvo viskas švaru, jokių pastolių nebuvo. Mano, kad name nelabai galėjo gyventi, nes reikėjo šildymo žiemai. Jis su savo sūnumi Jonui padėjo uždengti puse namo stogo, neatsimena kuriuo metu. J pats paprašė pagalbos, už darbą atsiskaitė G, neatsimena sumos. Jo sūnui už darbą J atidavė automobilį.

Liudytoja A. J. paliudijo, kad yra matininkė. Turi geodezininko bakalaurinį išsilavinimą, matininko kvalifikacijos pažymėjimą. Ji atlieka pastatų matavimus. Darbus jai pavesdavo vadovas. Asmeniškai nepažįsta bylos šalių. Ji darbus atliko pagal pavedimą. Paaiškino, kad statybos metų pradžia nustatoma pagal tai, kada išduotas statybos leidimas, o statybos pabaiga pagal pridavimo dokumentus, arba tuo metu, pagal savininko paaiškinimus. Neatsimena kas buvo darbų užsakovas.

Teismo posėdžio metu ieškovų atstovas ieškinį palaikė iš esmės ieškinyje išdėstytais motyvais ir argumentais.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja

ieškinys tenkintinas.

Iš byloje esančių duomenų nustatyta, jog J. S. ir G. S. susituokė (duomenys neskelbtini) skyriuje. J. S. mirė (duomenys neskelbtini) J. S. (duomenys neskelbtini) testamentu savo turtą paliko savo vaikams L. Š. ir A. S.. Po J. S. mirties 2021 m. sausio 28 d. atsakovei G. S. išduotas nuosavybės teisės liudijimas, pagal kurį atsakovei atiteko ½ dalis žemės sklypo, pastato – sodo namo, pastato – ūkinio pastato, pastato – šiltnamio, pastato – pavėsinės, adresu (duomenys neskelbtini); 2021 m. sausio 28 d. ieškovams L. Š. ir A. S. išduotas Paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimas, pagal kurį ieškovams atiteko po ¼ dalį žemės sklypo, pastato – sodo namo, pastato – ūkinio pastato, pastato – šiltnamio, pastato – pavėsinės, adresu (duomenys neskelbtini).

Pagal 1991 m. spalio 17 d. Nuosavybės teisės liudijimą, išduotą notarės G. K., registro Nr. (duomenys neskelbtini), J. S., pergyvenusiam sutuoktinę R J. S., atiteko išmokėtini nario mokestis ir tiksliniai įnašai 250 (du šimtai penkiasdešimt) rublių, sodininkų bendrijoje „Dituva“. Sodininkų bendrijos „Dituva“ nario statistinėje kortelėje nurodyta, kad 1991 m. lapkričio 20 d. J. S. priimtas į narius, sklypo plotas 600 m². 1992 m. balandžio 24 d. J. S. pareiškimu kreipėsi į Klaipėdos rajono valdybos žemėtvarkos tarnybą nurodydamas, jog sutinka, kad sodo sklypas kolektyviniuose soduose „DITUVA“ Nr. (duomenys neskelbtini) būtų įgytas privatinės nuosavybės teise jo vardu, parašas patvirtintas sodininkų bendrijos „Dituva“ valdybos pirmininko A. M.. 1992 m. rugsėjo 15 d. sodo sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) plane, patvirtintame sodininkų bendrijos „Dituva“ pirmininko A. M., sodo sklypo savininkas nurodytas J. S.. 1992 m. spalio mėn. žemės sklypo įkainojimo akte parduodamo 0,0600 ha žemės sklypo sodininkų bendrijoje „Dituva“ bendra pirkimo kaina mokant investiciniais čekiais nurodyta 302 investiciniai čekiai. 1993 m. kovo 18 d. pagal Žemėtvarkos tarnybos pinigų priėmimo kvitą Nr. 041479 J. S. už dokumentų rengimą ir įforminimą perkant namų valdą sumokėjo 300 rublių. 1993 m. birželio 19 d. Klaipėdos rajono valdybos mokėjimo pranešime, adresuotam J. S., nurodyta, kad jūsų perkamo sodo sklypo pardavimo kaina pagal įkainojimo aktą yra trys šimtai du investiciniai čekiai; šiame pranešime nurodytos sumos įmokėtos ir nurašytos. Pagal 1993 m. birželio 19 d. Taupomojo banko pranešimą apie nurašymą iš nebalansinės sąskaitos Nr. J-9334 iš J. S. nurašyta Gargždų žemėtvarkos tarnybai už žemės sklypą trys šimtai du investiciniai čekiai. 1996 m. kovo 16 d. sudaryta valstybinės žemės pirkimo – pardavimo sutartis Nr. P 55/96-954 tarp Klaipėdos rajono žemės ūkio valdybos žemėtvarkos ir geodezijos tarnybos viršininko G. S. ir J. S. (pirkėjo), kurios 2 punkte nurodyta, kad žemės sklypas parduodamas už tris litus ir 2 ct (3.02 Lt), iš kurių pirkėjas įmokėjo neindeksuotomis valstybinėmis vienkartinėmis išmokomis bei tikslinėmis kompensacijomis tris litus ir 2 ct (3.02 Lt).

1989 m. gegužės 10 d. išduotas Klaipėdos statybos leidimas Nr. (duomenys neskelbtini) statytojai J. S. statyti namelį, garažą, ūkinį pastatą ir šiltnamį, adresu „Dituva“ skl. (duomenys neskelbtini), leidimo galiojimo data nurodyta iki 1992 m. gegužės 30 d. 2011 m. gruodžio 23 d. sudaryta Kadastrinių matavimų paslaugų teikimo sutartis (duomenys neskelbtini) ir tą pačią dieną sumokėti 500 Lt pagal sutartį (duomenys neskelbtini). 2011 m. gruodžio 27 d. deklaracijoje apie statybos užbaigimą nurodyta, kad užbaigta šių statinių statyta: sodo pastatas, ūkinis pastatas, šiltnamis, pavėsinė, adresu (duomenys neskelbtini). Nurodytos deklaracijos užsakovu nurodytas J. S.. 2021 m. balandžio 2 d. Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išraše nurodyta, kad pastato – sodo namo, pastato – ūkinio pastato, pastato – šiltnamio statybos pradžios metai - 1989 m., o statybos pabaigos metai - 1992 m. Pastato – pavėsinės statybos pradžios metai - 1996 m. ir statybos pabaigos metai - 1996 m. Laikotarpiu nuo 1990 m. liepos 5 d. iki 1993 m. lapkričio 30 d. į bylą pateikti J. S. vardu pirktų medžiagų namo statybai dokumentai. Iš 2011 m. gruodžio 22 d. ginčo namo kadastrinių matavimų bylos, matyti, kad ginčo namo bendras plotas yra 114,97 kv. m, 100 proc. baigtumo, statybos pradžios metai – 1989 m., statybos pabaigos metai – 1992 m.

Nagrinėjamoje byloje, sprendžiant klausimą dėl turto, įgyto santuokos metu iki Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) įsigaliojimo, pripažinimo asmenine vieno iš sutuoktinių nuosavybe, yra taikomos CK trečiosios knygos VI skyriaus antrojo skirsnio normos, susijusios su sutuoktinių turto pagal įstatymus nustatytu teisiniu režimu, nepaisant to, kad turtas įgytas iki CK įsigaliojimo (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 25 straipsnio 1 dalis).

Sprendžiant byloje ieškiniu reiškiamą reikalavimą dėl žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini), pripažinimo asmenine J. S., mirusio 2020 m. rugsėjo 18 d., nuosavybe, reikšmingos yra šio žemės sklypo įgijimo aplinkybės. Byloje nustatyta, kad 1992 m. balandžio 24 d. J. S. sutiko įgyti privatinės nuosavybės teise sodo sklypą kolektyviniuose soduose „DITUVA“ Nr. (duomenys neskelbtini). 1992 m. spalio mėn. 0,0600 ha žemės sklypas sodininkų bendrijoje „Dituva“ įkainotas 302 investiciniai čekiai. 1993 m. birželio 19 d. iš J. S. nebalansinės sąskaitos Nr. J-9334 nurašyta Gargždų žemėtvarkos tarnybai už žemės sklypą 302 investiciniai čekiai. 1996 m. kovo 16 d. sudaryta valstybinės žemės pirkimo – pardavimo sutartis, kurios 2 punkte nurodyta, kad žemės sklypas parduodamas už tris litus ir 2 ct (3.02 Lt), iš kurių pirkėjas įmokėjo neindeksuotomis valstybinėmis vienkartinėmis išmokomis bei tikslinėmis kompensacijomis tris litus ir 2 ct (3.02 Lt). 2021 m. balandžio 2 d. Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo duomenyse šis žemės sklypas nuosavybės teise įregistruotas J. S. vardu. Visi kiti žemės sklypo pirkimui iš valstybės reikalingi dokumentai buvo sudaromi J. S. vardu, t. y. 1992 m. spalio mėn. žemės sklypo įkainojimo aktas, žemės sklypo 0,0600 ha apskaičiuota kaina – 302 investiciniai čekiai; 1992 m. rugsėjo 15 d. sodo sklypo planas, kuriame nurodyta, kad sodo sklypo savininkas J. S.. 1993 m. birželio 19 d. už šį žemės sklypą J. S. sumokėjo neindeksuotomis valstybinėmis vienkartinėmis išmokomis bei tikslinėmis kompensacijomis 302 investicinius čekius iš savo sąskaitos. 1996 m. kovo 16 d. šio žemės sklypo pirkimo - pardavimo sutartyje pirkėjas nurodytas J. S.. Įrašas apie valstybinės žemės pirkimo - pardavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) ir įsigyto žemės sklypo įregistravimą valstybiniame žemės kadastro duomenų registre J. S. vardu atliktas 1996 m. birželio 5 d. Šį žemės sklypą J. S. įsigijo dar iki santuokos su G. S. sudarymo. Šie oficialūs dokumentai – rašytiniai įrodymai byloje nenuginčyti nustatyta tvarka ir yra galiojantys; juose nurodytos aplinkybės laikomos visiškai įrodytomis iki jos bus paneigtos kitais įrodymais (CPK 197 straipsnio 2 dalis). Kaip jau minėta, kitų įrodymų, paneigiančių minėtuose oficialiuose įrodymuose esančius, byloje nepateikta.

CK 3.87 straipsnyje yra įtvirtinta bendrosios jungtinės nuosavybės prezumpcija turtui, kurį sutuoktiniai įgijo po santuokos sudarymo. Tačiau CK 3.89 straipsnyje yra nustatyti atvejai, kada turtas, net ir įgytas po santuokos sudarymo, gali būti pripažintas vieno iš sutuoktinių asmenine nuosavybe. Nagrinėjamu atveju yra aktualus CK 3.89 straipsnio 1 dalies 7 punktas, kuris nustato, kad sutuoktinio turtas, įgytas už asmenines lėšas arba lėšas, gautas realizavus jo asmenine nuosavybe esantį turtą, gali būti pripažintas sutuoktinio asmenine nuosavybe, jeigu to turto įgijimo metu buvo aiškiai išreikšta sutuoktinio valia įgyti asmeninės nuosavybės teise. Kitaip tariant, šiuo atveju tam, kad būtų paneigta bendrosios jungtinės nuosavybės prezumpcija, turi būti nustatytos dvi sąlygos: 1) sutuoktinio turtas įgytas už vieno iš sutuoktinių asmenines lėšas; 2) buvo aiškiai išreikšta sutuoktinio valia už asmenines lėšas įgyjamą turtą įgyti savo asmeninės nuosavybės teise.

Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad taikydami naujojo CK normas iki jo įsigaliojimo atsiradusiems teisiniams santykiams teismai turi nepažeisti bendrųjų civilinių teisinių santykių principų, tarp jų – teisinio apibrėžtumo ir teisėtų lūkesčių apsaugos. Vertinant, ar ginčo turtas atitinka CK 3.89 straipsnio 1 dalies 7 punkte nustatytą sąlygą, kad įgyjant turtą turi būti aiškiai išreikšta sutuoktinio valia įgyti turtą asmeninės nuosavybės teise, būtina įvertinti, koks atitinkamos valios išreiškimo būdas buvo pripažįstamas pakankamu (aiškiu) sudarant turto įgijimo sandorį. SŠK 22 straipsnio 1 dalyje, palyginus su dabartiniu reglamentavimu, buvo nustatytas mažiau detalus turto pripažinimo asmenine sutuoktinio nuosavybe reglamentavimas – įstatymų leidėjas tiesiog nurodė, kad turtas, priklausęs sutuoktiniams iki santuokos sudarymo, taip pat jų gautas santuokos metu kaip dovana arba paveldėtas, yra kiekvieno iš jų nuosavybė. Faktiškai sudarant turto perleidimo sandorius, taip pat teismų praktikoje buvo pripažįstama, kad turto įgijimo iš asmeninių vieno sutuoktinio lėšų ir jo vardu pakanka konstatuoti, kad toks turtas yra asmeninė, o ne bendroji jungtinė nuosavybė; turto perleidimo sandoryje specialios nuorodos, kad turtas įgyjamas asmeninės nuosavybės teise, nebuvo reikalaujama (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-30/2011).

Sprendžiant dėl turto nuosavybės rūšies (asmeninė ar bendroji jungtinė) pirmiausia būtina nustatyti, už kokias lėšas jis įgytas (asmenines ar bendras). Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad ginčo žemės sklypas įgytas už J. S. turėtus investicinius čekius. Investiciniai čekiai buvo viena iš Lietuvos Respublikos piliečiams valstybės suteiktų priemonių, leidžiančių įgyti valstybės valdomą turtą. Valstybinio turto privatizavimo tvarka buvo reglamentuota specialiu Lietuvos Respublikos valstybinio turto pirminio privatizavimo įstatymu. Lietuvos Respublikos valstybinio turto pirminio privatizavimo įstatymo 12 straipsnyje nustatyta, kad valstybės vienkartinės išmokos skiriamos visiems Lietuvos Respublikos piliečiams atitinkamomis proporcijomis. Lietuvos Respublikos Vyriausybė 1991 m. kovo 29 d. nutarimu Nr. 108 „Dėl valstybės vienkartinės išmokos skyrimo Lietuvos Respublikos piliečiams” patvirtino skiriamą Lietuvos Respublikos piliečiui priklausomai nuo jo amžiaus vienkartinę išmoką pinigine išraiška, t. y. patvirtino konkrečią pinigų sumą, ir nustatė šių išmokų skyrimo tvarką. Valstybės vienkartinės išmokos buvo skiriamos kiekvienam piliečiui asmeniškai, todėl laikytina, kad tai buvo asmeninė J. S. nuosavybė. Tokios pozicijos laikosi ir kasacinis teismas, pažymėdamas, kad investiciniai čekiai pripažįstami asmeninėmis lėšomis, asmeniniu turtu (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. lapkričio 16 d. nutartį civilinėje byloje 3K-3-529/2005; 2009 m. rugsėjo 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-336/2009). Ginčo žemės sklypas įgytas 1996 m. kovo 16 d. valstybinės žemės pirkimo - pardavimo sutartimi, kurios 2 punkte nurodyta, kad žemės sklypas parduodamas už tris litus ir 2 ct (3.02 Lt), iš kurių pirkėjas įmokėjo neindeksuotomis valstybinėmis vienkartinėmis išmokomis bei tikslinėmis kompensacijomis tris litus ir 2 ct (3.02 Lt), tai patvirtina ir mokėjimo pranešimo duomenys.

Kaip jau buvo minėta, tam, kad būtų paneigta bendrosios jungtinės nuosavybės prezumpcija, neužtenka vien nustatyti, kad turtas įgytas už vieno iš sutuoktinių lėšas. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad netgi už asmenines lėšas santuokos metu įgytas turtas pripažįstamas asmenine sutuoktinio nuosavybe tik tais atvejais, kai leistinomis priemonėmis įrodoma, jog to turto įgijimo metu buvo aiškiai išreikšta sutuoktinio valia įsigyti turtą asmeninėn, o ne bendrojon nuosavybėn. Teisinis reguliavimas, reikalaujantis aiškios sutuoktinio, panaudojančio savo lėšas turtui įgyti, valios išraiškos įgyti turtą asmeninėn nuosavybėn reiškia ne ką kita, kaip bendrosios jungtinės nuosavybės prezumpcijos dominantę turtiniuose sutuoktinių santykiuose, taigi jeigu tokia valia nebuvo aiškiai išreikšta ir sutuoktiniai nesusitaria dėl nuosavybės teisių į turtą, toks turtas yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52/2012).

Nagrinėjamu atveju, ištirtuose byloje ginčo žemės sklypo J. S. vardu įsigijimo dokumentuose, nėra išreikšta valia įsigyti sklypą bendrosios jungtinės nuosavybės teise. Byloje nėra jokių duomenų, kad tarp J. S. ir jo sutuoktinės iki J. S. mirties (duomenys neskelbtini) ar po šios datos, būtų kilęs ginčas dėl šio žemės sklypo teisinės padėties. Byloje nėra duomenų, kad minėta valstybinės žemės pirkimo - pardavimo sutartis būtų nuginčyta dėl žemės įgijimo asmeninės nuosavybės teise. Kasacinio teismo praktikoje konstatuota, kad turtas įgytas santuokos metu už vieno iš sutuoktinių lėšas, išlieka asmenine to sutuoktinio nuosavybe (LAT 1999-09-06 nutartis civ. b. Nr. 3K-3-395/1999). Esant šioms byloje nustatytoms aplinkybėms tenkintinas ieškinio reikalavimas dėl žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini), pripažinimo asmenine J. S., mirusio (duomenys neskelbtini), nuosavybe.

Taip pat ieškiniu ieškovai prašo pripažinti, kad 114,97 kv. m bendro ploto pastatas - sodo namas, pastatas – ūkinis pastatas, pastatas – šiltnamis ir pastatas – pavėsinė, adresu (duomenys neskelbtini), buvo J. S. asmeninė nuosavybė. Nurodė, kad šiuos pastatus kartu su buvusia žmona J R. S. pastatė J. S., todėl nurodytas turtas jam priklauso asmeninės nuosavybės teise. Atsakovė nesutikdama su ieškovais nurodė, kad šis turtas yra jos bendrai su J. S. sugyventas, gyvenant santuokoje. Jie abu finansiškai prisidėjo, statė iš tų lėšų, kurias kiekvienas turėjo, o vėliau iš to, ką uždirbdavo.

Šiuos atsakovės argumentus teismas atmeta, kaip nepagrįstus ir neįrodytus. Byloje nustatyta, kad laikotarpiu nuo 1990 m. liepos 5 d. iki 1993 m. lapkričio 30 d. J. S. pirko medžiagas namo statybai, t. y. 1990 m. liepos 5 d. pirko plytas, 1990 m. liepos 12 d. pirko kalkinį skiedinį, 1991 m. kovo 28 d. pirko lentas, 1991 m. liepos 16 d. pirko plokštę MPP ir fanierą, 1991 m. rugpjūčio 12 d. pirko stiklo plastiką ir plyteles, 1991 m. spalio 3 d. pirko fanierą, metalą, 1990 m. rugpjūčio 1 d. pirko eglės medieną, jam buvo paruošta 17,20 m³ rastų ir 1,5 m³ malkų, 1990 m. sausio 11 d. užsakė atvežti skiedinį, statybinių medžiagų, 1990 m. birželio 8 d. užsakė atvežti betoną, 1990 m. rugpjūčio 30 d. užsakė atvežti skiedinį, 1990 m. spalio 3 d. užsakė atvežti žvyro, 1990 m. gruodžio 22 d. užsakė atvežti kalkių, 1993 m. lapkričio 30 d. užsakė atvežti šerdinukų (fanieros atliekų). Į bylą pateiktos 1993 m. rugsėjo 24 d. vykusios šventės – ieškovės L. Š. dukros R krikštynų, foto nuotraukos ir video medžiaga. Faktą apie vykusią krikštynų šventę patvirtina prie bylos pridėtas Krikšto pažymėjimas, kuriame nurodyta, kad R. Š. pakrikštyta 1993 m. rugsėjo 24 d. Šventė vyko sodo namelyje, adresu (duomenys neskelbtini). Foto nuotraukos ir video medžiaga patvirtina, kad 1993 m. rugsėjo 24 d. sodo namas, adresu (duomenys neskelbtini), yra pastatytas. Matyti, kad sodo namo vidus yra įrengtas, namas yra su langais ir durimis, įstatyti garažo vartai. Liudytoja L. V. paliudijo, kad ji dalyvavo krikštynų šventėje, namas buvo įrengtas, ji su mažais vaikais miegojo antrame namo aukšte, patalpos buvo tinkamos gyvenimui. Šių aplinkybių atsakovė nepaneigė jokiais argumentais ar įrodymais. Be to, atsakovė nurodė, kad krikštynose nedalyvavo. Byloje liudijusi N. D. patvirtino, kad kol buvo gyva pirmoji Jono žmona, ieškovų mama, namas jau buvo pastatytas, tai buvo apie 1990 m. - 1991 m. Taip pat ir liudytoja J. B. paliudijo, kad kai mirė ieškovų mama, namas jau buvo pastatytas, uždengtas stogas, sudėti langai, stovėjo tvora, buvo iškąstas šulinys. Namo vidus buvo įrengtas, nes ji su mama pas Joną namo viduje gerdavo kavą. Buvo pastatytas ūkinis pastatas, šiltnamis. Tai buvo apie 1991 m. Liudytojai J. L. ir J. V. taip pat paliudijo, kad namas buvo pastatytas iki atsakovės ir J. S. vestuvių. Iš byloje pateiktų įrodymų, taip pat nustatyta, kad 2007 m. birželio 11 d. A. S. pasiėmė vartojimo kreditą iš AB SEB banko, kurį panaudojo namo remontui, t. y. sudėjo plastikinius langus, pakeitė namo duris. 2021 m. rugsėjo 9 d. teismo posėdyje atsakovė šias aplinkybes patvirtino. Taip pat liudytojas S. M. patvirtino, kad ieškovas A. S. name medinius langus pakeitė plastikiniais langais, liudytojas antrame aukšte nurodytus langus apdirbo. Nors atsakovė nurodė eilę darbų, kuriuos ji atliko ar prie kurių ji prisidėjo (įdėjo garažo vartus, padėjo išbetonuoti garažo grindis, davė pinigus J. S. statybinių medžiagų pirkimui, įrenginėjo namo vidų, dažė vidines namo sienas, dėjo stogo dangą), tačiau nepateikė įrodymų, kurie pagrįstų šiuos atsakovės teiginius. Bylos nagrinėjimo metu buvo nustatyta, kad ant namo stogo buvo uždėtas šiferis, tačiau stogo konstrukcija keičiama nebuvo, t. y. ant prieš tai buvusio metalinio stogo buvo uždėtas šiferis. Byloje nėra ginčo, kad šiferis ant namo stogo buvo uždėtas J. S. esant santuokoje su atsakove. Tačiau byloje nustatyta, kad šiferis buvo gautas neatlygintinai. Ieškovai neneigia, kad jų tėvas J. S. mėgo dažyti ir dažnai perdažydavo namo sienas. Pažymėtina, kad byloje liudiję asmenys patvirtino, kad J. S. buvo geras statybininkas ir daugelį statybos darbų atlikdavo pats. Taigi, nurodytų įrodymų visuma leidžia spręsti, kad J. S. statybos darbus atliko iki santuokos su G. S. sudarymo, t. y. iki 1995 m. rugpjūčio 23 d.

Atsakovė į bylą pateikė duomenis, kad 2003 m. lapkričio 12 d. mokėjimo pavedimu Nr. 374722 gavo 80 499,00 Eur, teigia, kad šiuos pinigus skyrė namo statybai. Tačiau pažymėtina, kad byloje nustatyta, kad J. S. statybos darbus atliko iki 1995 m. rugpjūčio 23 d. Atsakovė įrodymų, kur šiuos pinigus panaudojo nepateikė. Nors teismo posėdžio metu nurodė, kad pirko kelis cemento maišus, tačiau neįtikėtina, kad tokią sumą išleido cementui. Iš atsakovės pateiktų 2003 m. lapkričio 12 d. kasos išlaidų orderio Nr. 374726 – 1 999,99 Eur sumai, 2003 m. lapkričio 17 d. kasos išlaidų orderio Nr. 377580 – 4 999,99 Eur sumai, 2004 m. balandžio 2 d. kasos išlaidų orderio Nr. 485009 – 1 400 Eur sumai, 2014 m. kovo 17 d. kasos išlaidų orderio Nr. 112362 – 572,26 Eur sumai, 2014 m. rugpjūčio 7 d. kasos išlaidų orderio Nr. 108 – 1 040 Eur sumai, 2016 m. gruodžio 13 d. kasos išlaidų orderio Nr. 78276 – 407,20 Eur sumai, 2018 m. sausio 4 d. kasos išlaidų orderio Nr. 277647 – 1 488,10 Eur sumai, nėra aišku, kur šie pinigai buvo panaudoti. Atsakovė įrodymų, kad šiuos pinigus panaudojo namo statybai ar pagerinimams nepateikė. Tačiau patvirtino, kad 2014 m. rugpjūčio 7 d. 1 040 Eur suma buvo išimta ir panaudota atsakovės mamos laidotuvėms. Taigi, teismas daro išvadą, kad atsakovė neįrodė aplinkybės, kad pastatai buvo pastatyti ar iš esmės pagerinti jų santuokos su J. S. metu. Be to, neįrodė, kokia apimtimi šis turtas santuokos metu buvo pagerintas ir kad tai buvo esminis pagerinimas, neįrodė ir kad atsakovė panaudojo asmenines lėšas ar bendras santuokinių lėšas šio turto pagerinimui.

Taip pat sprendžiant byloje ieškiniu reiškiamą reikalavimą dėl 114,97 kv. m bendro ploto pastato - sodo namo, pastato – ūkinio pastato, pastato – šiltnamio ir pastato – pavėsinės, adresu (duomenys neskelbtini), pripažinimo asmenine J. S., mirusio (duomenys neskelbtini), nuosavybe, reikšmingos byloje nustatytos ir šios aplinkybės, kad (duomenys neskelbtini) išduotas statybos leidimas Nr. (duomenys neskelbtini) statytojai J. S. statyti namelį, garažą, ūkinį pastatą ir šiltnamį, adresu „Dituva“ skl. (duomenys neskelbtini), bei parengtas namo projektas. Statybos leidimas galiojo iki 1992 m. gegužės 30 d. Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išraše nurodyta, kad pastato – sodo namo, pastato – ūkinio pastato, pastato – šiltnamio statybos pradžios metai - 1989 m., o statybos pabaigos metai - 1992 m. Pastato – pavėsinės statybos pradžios metai - 1996 m. ir statybos pabaigos metai - 1996 m. 2011 m. gruodžio 22 d. ginčo namo kadastrinių matavimų byloje ginčo namo statybos pradžios metai – 1989 m., statybos pabaigos metai – 1992 m. 2011 m. gruodžio 27 d. parengta deklaracija apie statybos užbaigimą ir įregistruota Nekilnojamojo turto registre. Šie oficialūs dokumentai – rašytiniai įrodymai byloje nenuginčyti nustatyta tvarka ir yra galiojantys; juose nurodytos aplinkybės laikomos visiškai įrodytomis iki jos bus paneigtos kitais įrodymais (CPK 197 straipsnio 2 dalis).

Pažymėtina, kad kasacinio teismo išaiškinta, kad rašytiniai įrodymai paprastai laikomi aiškesni ir patikimesni nei kitos įrodinėjimo priemonės, jie yra atsparūs laiko poveikiui, skirtingai nei liudytojų parodymai, kuriems neišvengiamai daro įtaką tiek laiko veiksnys, tiek liudytojo požiūris į aplinkybes, apie kurias jis duoda parodymus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. birželio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-351/2013).

CK 4.47 straipsnyje nustatyti nuosavybės teisės įgijimo pagrindai. Nuosavybės teisė gali būti įgyjama pagal sandorius, paveldint, pagaminant naują daiktą, kitais šiame straipsnyje ir kitais įstatymo nustatytais pagrindais. Įstatymuose nustatytais pagrindais įgyta nuosavybė į nekilnojamąjį daiktą registruojama Nekilnojamojo turto registro įstatyme nustatyta tvarka.

Teisine nekilnojamojo daikto registracija yra tik įregistruojami nuosavybės į nekilnojamąjį daiktą atsiradimo (pasikeitimo, pasibaigimo) juridiniai faktai, kurie susiformavo įstatyme nustatytais pagrindais (sandoriu, administraciniu aktu ir kt.), t. y. nekilnojamojo daikto teisinė registracija atliekama nuosavybės teisės įgijimo dokumentų pagrindais. Taigi įstatymo nustatyta nekilnojamojo daikto teisinė registracija yra ne nuosavybės atsiradimo pagrindas, o įstatymuose nustatytais pagrindais įgytos nuosavybės registravimas, kuriuo valstybė, išviešindama šiuos faktus, siekia užtikrinti nuosavybės teisių apsaugą, suteikiant patikimą ir teisėtai gautą informaciją apie šių teisių pasikeitimus ir jų suvaržymus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-192/2010).

Nekilnojamojo turto registras steigiamas nekilnojamiesiems daiktams, nuosavybės bei kitoms daiktinėms teisėms į šiuos daiktus, šių teisių suvaržymams, įstatymų nustatytiems juridiniams faktams registruoti, oficialiai informacijai apie registre sukauptus duomenis teikti (Nekilnojamojo turto registro įstatymo 2 straipsnis). Taigi Nekilnojamojo turto registro paskirtis – teisinių duomenų apie nekilnojamuosius daiktus registravimas ir viešinimas. Kasacinio teismo praktikoje dėl nuosavybės įgijimo pagrindo ir teisinės registracijos santykio išaiškinta, kad nuosavybės teisės atsiradimo ar pasibaigimo pagrindas yra ne registracijos faktas, o įstatyme nustatyta aplinkybė (sandoris, įvykis, aktas ar kt.), su kuria siejamas civilinių teisių ir pareigų atsiradimas ar pasibaigimas (CK 4.47 straipsnis). Taigi, ne teisinė registracija sukuria nuosavybės teisę; nuosavybės teisė atsiranda teisės aktuose nustatytais pagrindais, o atliekant teisinę registraciją yra tik įregistruojami ir išviešinami nuosavybės teisių atsiradimo ir pasikeitimo juridiniai faktai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. liepos 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-346-684/2016, 23 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika).

Kasacinis teismas, spręsdamas dėl gyvenamojo namo nuosavybės teisės įgijimo, yra pažymėjęs, kad būtent namo statymas statybos procese teisės aktų nustatyta tvarka yra nuosavybės teisės įgijimo pagrindas, o ne jo teisinė registracija. Gyvenamojo namo neįregistravimas registre nepaneigia asmens turimų nuosavybės teisių į jį. Nuosavybės teisės atsiradimo ar pasibaigimo pagrindas yra ne registracijos faktas, o įstatyme nustatyta aplinkybė (sandoris, įvykis, aktas ar kt.), su kuria siejamas civilinių teisių ir pareigų atsiradimas ar pasibaigimas (CK 4.47 straipsnis). Nuosavybės teisė atsiranda teisės aktuose nustatytais pagrindais, o atliekant teisinę registraciją yra tik įregistruojami ir išviešinami nuosavybės teisių atsiradimo ir pasikeitimo juridiniai faktai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-341-611/2018, 29, 30 punktai).

Nagrinėjamoje byloje yra susiklosčiusi situacija, kad pastatų statyba buvo užbaigta iki 1995 m. rugpjūčio 23 d., t. y. atsakovės ir J. S. santuokos sudarymo, tačiau teisinė dokumentacija apie statybos užbaigimą, reikalingą pastatų registracijai, sutvarkyta 2011 m. gruodžio 27 d. ir 2011 m. gruodžio 29 d. įregistruota Nekilnojamojo turto registre. Pastatai laikytini J. S. asmenine nuosavybe (CK 3.89 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Nuosavybės teisė į pastatus J. S. atsirado vienu iš įstatyme nustatytų pagrindų, t. y. naujo daikto pagaminimo pagrindu (CK 4.47 straipsnio 4 punktas). Kaip jau buvo minėta, būtent namo statymas statybos procese teisės aktų nustatyta tvarka yra nuosavybės teisės įgijimo pagrindas, o ne jo teisinė registracija. Gyvenamojo namo neįregistravimas registre nepaneigia asmens turimų nuosavybės teisių į jį. 2011 m. gruodžio 27 d. parengta deklaracija apie statybos užbaigimą ir įregistruota Nekilnojamojo turto registre tik išviešino nuosavybės teisių atsiradimo ir pasikeitimo juridinį faktą, bet nesukūrė nuosavybės įgijimo pagrindo atsakovei G. S., todėl pastatai nėra laikytini bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe. Esant šioms byloje nustatytoms aplinkybėms tenkintinas ieškinio reikalavimas dėl pripažinimo asmenine J. S., mirusio 2020 m. rugsėjo 18 d., nuosavybe.

Dėl nuosavybės teisės liudijimo pripažinimo negaliojančiu

Ieškovai ieškiniu taip pat prašė pripažinti negaliojančiu nuo sudarymo momento 2021 m. sausio 28 d. Klaipėdos miesto 8-ojo notaro biuro notarės B. V. nuosavybės teisės liudijimą, notaro reg. Nr. (duomenys neskelbtini). Nagrinėjamu atveju pripažinus, kad 0,0600 ha ploto žemės sklypas ir jo priklausiniai: pastatas - sodo namas, pastatas - ūkinis pastatas, pastatas – šiltnamis ir pastatas - pavėsinė, adresu (duomenys neskelbtini), buvo J. S. asmeninė nuosavybė yra pagrindas tenkinti ieškovų reikalavimą dėl 2021 m. sausio 28 d. Klaipėdos miesto 8-ojo notaro biuro notarės B. V. nuosavybės teisės liudijimo, notaro reg. Nr. (duomenys neskelbtini), pripažinimo negaliojančiu nuo jo sudarymo momento ir taikyti restituciją – grąžinti J. S. įpėdiniams ½ dalį žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastato - sodo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastato - ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastato - šiltnamio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir pastato - pavėsinės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių adresu (duomenys neskelbtini).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

CPK 93 straipsnio 1 dalyje reglamentuota, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu (CPK 79 straipsnis). Išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu, be kita ko, apima ir išlaidas advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti (CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas). Išlaidų advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti atlyginimas reglamentuotas CPK 98 straipsnyje, kurio 1 dalyje nurodyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusio nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas.

Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad ieškovė L. Š. patyrė 1 394 Eur bylinėjimosi išlaidų: 394 Eur žyminio mokesčio, 1 000 Eur bylinėjimosi išlaidų už advokato teisinę pagalbą. Bylos duomenimis atsakovė G. S. patyrė 1 000 Eur bylinėjimosi išlaidų už advokato teisinę pagalbą.

Įvertinus tai, jog ieškinys tenkintinas, 1 394 Eur bylinėjimosi išlaidos priteistinos ieškovei L. Š. iš atsakovės G. S..

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 270 straipsniu, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Pripažinti, kad 0,0600 ha ploto žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir jo priklausiniai: 114,97 kv. m bendro ploto pastatas - sodo namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatas - ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatas - šiltnamis, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir pastatas - pavėsinė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), buvo J. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusio 2020 m. rugsėjo 18 d., asmeninė nuosavybė.

Pripažinti negaliojančiu 2021 m. sausio 28 d. Klaipėdos miesto 8-ojo notaro biuro notarės B. V. nuosavybės teisės liudijimą, notaro reg. Nr. (duomenys neskelbtini) ir taikyti restituciją – grąžinti J. S. įpėdiniams ½ dalį žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastato - sodo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastato - ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastato - šiltnamio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir pastato - pavėsinės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių adresu (duomenys neskelbtini).

Priteisti iš atsakovės G. S. 1 394 Eur (vieną tūkstantį tris šimtus devyniasdešimt keturis eurus 00 ct) bylinėjimosi išlaidų ieškovei L. Š..

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmus.