Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas

žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pareiškėjo I. P. (I. P.) skundą atsakovui valstybės įmonei „Registrų centrui“ dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Registrų centro Turto registrų tvarkymo tarnybos Nekilnojamojo turto kadastro departamento Vilniaus skyriaus 2022 m. vasario 22 d. sprendimo ir 2022 m. vasario 24 d. sprendimo bei Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisijos 2022 m. lapkričio 11 d. sprendimo pagrįstumo ir teisėtumo.

Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas pateikė 2022 m. vasario 8 d. prašymą į Nekilnojamojo turto kadastrą įrašyti 1932 metais pastatytų statinių (gyvenamojo namo 1A1m, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkio pastato 2I1/ž, unikalus Nr. Nr. (duomenys neskelbtini), ūkio pastato 4I1/ž, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), šulinio, plane pažymėto raide š, unikalius Nr. 4400-4508-0382, esančių (duomenys neskelbtini), kadastro duomenis bei Vilniaus rajono savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) seniūnijos 2022 m. sausio 10 d. pažymos Nr. V11-1 pagrindu Nekilnojamojo turto registre šiuos statinius įregistruoti mirusio Z. M. nuosavybės teise. Pareiškėjas minėtu prašymu taip pat siekė, kad į Nekilnojamojo turto kadastrą matininkės J. D. 2021 m. gruodžio 7 d. parengtos statinių kadastro duomenų bylos pagrindu būtų įrašyti 4 statinių kadastro duomenys.

Kadastro tvarkytojas, išnagrinėjęs pareiškėjo prašymą ir su šiuo prašymu pateiktus dokumentus bei Nekilnojamojo turto registro posistemėje „Matininkas“ UAB „Statkadma“ matininkės J. D. 2021 m. gruodžio 7 d. parengtos statinių kadastro duomenų bylos dokumentus, 2022 m. vasario 22 d. priėmė sprendimą Nr. SPR5-3933 (14.4 E) – pareiškėjo prašymą įrašyti statinių, esančių (duomenys neskelbtini), atmesti. Sprendime kadastro tvarkytojas nurodė, kad pareiškėjo teiktose matininkų parengtose statinių kadastro duomenų bylose buvo užfiksuotos pamatų liekanos (pamatai), kas neatitinka nekilnojamojo turto objektams keliamų reikalavimų, todėl šie objektai nelaikytini nekilnojamojo turto kadastro objektais. Taip pat pažymėjo, kad gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro duomenys Nekilnojamojo turto registro įraše Nr. 10/72011 buvo tvarkyti 2017 m. birželio 13 d., vykdant pareiškėjo 2017 m. birželio 9 d. prašymą (Registrų centro paslaugų apskaitos sistemoje prašymas įregistruotas) UAB „Geometra“ matininkės R. Č. 2017 m. vasario 3 d. parengtos kadastrinių matavimų bylos, kurioje buvo užfiksuotas šio pastato nugriovimo faktas, pagrindu.

Registro tvarkytojas, išnagrinėjęs pareiškėjo prašymą, 2022 m. vasario 24 d. priėmė sprendimą Nr. SPR4-3210 (14.5 E) pareiškėjo prašymą Nekilnojamojo turto registre įregistruoti mirusio Z. M. nuosavybės teises į statinius atmesti, nes Nekilnojamojo turto registre daiktinės teisės į nekilnojamąjį daiktą gali būti registruojamos tik tuo atveju, kai Nekilnojamojo turto registre įregistruotas pats nekilnojamasis daiktas, o šiuo atveju kadastro tvarkytojas priėmė 2022 m. vasario 22 d. sprendimą atsisakyti įrašyti statinių kadastro duomenis į Nekilnojamojo turto kadastrą.

Pareiškėjo vertinimu, Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisija neteisėtai išplėtė ginčą, inicijuodama atliktų kadastrinių matavimų patikrinimą, taip užvilkindama sprendimo priėmimą ir pažeisdama jo teises. Tiek Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisija, tiek Registrų centro Turto registrų tvarkymo tarnybos Nekilnojamojo turto kadastro departamento Vilniaus skyrius konstatavo vertinamuosius faktus, taip pat vertino pareiškėjo atsakovui pateiktų dokumentų teisėtumą, nors tokios teisės, pasak pareiškėjo jie neturi.

Pažymėtina, jog pagal Nekilnojamojo turto registro įstatymo 5 straipsnio 2 dalį, Nekilnojamojo turto registro tvarkytojas įstatymų nustatyta tvarka atsako už duomenų, kaupiamų nekilnojamojo turto registre, teisingumą ir apsaugą. Nekilnojamojo turto registro tvarkytojas atsako tik už tai, kad nekilnojamojo turto registre įrašyti duomenys atitinka dokumentus, kurių pagrindu šie duomenys buvo įrašyti. Nekilnojamojo turto registro paskirtis yra išviešinti duomenis apie nekilnojamuosius daiktus. Nekilnojamojo turto registro įstatymo nustatyta nekilnojamojo daikto teisinė registracija yra ne nuosavybės įsigijimo pagrindas, o įstatymuose nustatytais pagrindais įgytos nuosavybės registravimas, kuriuo valstybė, išviešindama šiuos faktus, siekia užtikrinti nuosavybės teisių apsaugą, suteikiant patikimą ir teisėtai gautą informaciją apie šių teisių pasikeitimus ir jų suvaržymus.

LVAT yra nurodęs, kad nekilnojamojo turto registratorius nesprendžia ginčų tarp suinteresuotų asmenų dėl pačios daiktinės teisės ar jos turinio, Nekilnojamojo turto registro tvarkytojo funkcija yra tik duomenų iš jam pateiktų dokumentų apie nekilnojamąjį turtą perkėlimas į Nekilnojamojo turto registrą, nekilnojamojo turto registro tvarkytojui įstatymas nesuteikia teisės vertinti jam pateiktų dokumentų apie nekilnojamąjį turtą teisėtumo (LVAT 2011 m. spalio 13 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A492-3130/2011 ir kt.). Tačiau teismų praktikoje taip pat ne kartą pažymėta, kad nuosavybės teisės įregistravimo privalomumas suponuoja registravimo funkciją vykdančiai institucijai bendro pobūdžio pareigą prieš registruojant nuosavybės teises patikrinti nuosavybės įgijimo ar perėjimo kitam asmeniui pagrindą, o kilus abejonių, atsisakyti atlikti tokį registravimą. Taigi, nekilnojamojo daikto teisinį registravimą vykdanti institucija tiria nuosavybės teisių įgijimo (pasikeitimo, pasibaigimo) teisinį pagrindą, jo įforminimą, tačiau nekonstatuoja vertinamųjų faktų, nes tai yra teisminio nagrinėjimo dalykas (žr., pvz., LAT 2010 m. balandžio 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-192/2010; LVAT 2011 m. spalio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A520-2303/2012).

Bylos duomenys patvirtina, jog Registrų centro Turto registrų tvarkymo tarnybos Nekilnojamojo turto kadastro departamento Vilniaus skyrius nagrinėjo pareiškėjo prašymą įregistruoti pareiškėjo nuosavybės teises į nekilnojamuosius daiktus – gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkio pastatus 2I1/ž, 4I1/ž, unikalūs Nr.: (duomenys neskelbtini), ir šulinį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius Vilniaus r. sav., Totorėnų k. 4B. Kartu su prašymu buvo vertinami ir kiti pareiškėjo pateikti dokumentai (2021 m. spalio 21 d. atstovavimo sutartis Nr. AS/, 2014 m. balandžio 22 d. pažyma Nr. S-139 „Dėl paveldimo turto įpėdinių“ (kopija), Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Sužionių seniūnijos 2022 m. sausio 10 d. pažyma Nr. V11-1 ,,Dėl nuosavybės“, 2016 m. lapkričio 14 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-2989-647/2016, išrašas iš ūkinės knygos Nr. 16 asmens sąskaitą Nr. 588 (kopija), Nekilnojamojo turto registro posistemėje „Matininkas“ matininkės J. D. 2021 m. gruodžio 7 d. parengtos kadastro duomenų bylos). Kaip matyti, Registrų centro Turto registrų tvarkymo tarnybos Nekilnojamojo turto kadastro departamento Vilniaus skyrius 2022 m. vasario 22 d. sprendimu ir 2022 m. vasario 24 d. sprendimu atmetė pareiškėjo prašymą, kadangi pateiktose kadastro duomenų bylose užfiksuotos pamatų liekanos (pamatai) neatitinka nekilnojamojo turto objektams keliamų reikalavimų ir pareiškėjo prašomi įrašyti nekilnojamieji daiktai nelaikytini nekilnojamojo turto kadastro objektais. Taip pat sprendė, jog pareiškėjo pateikti dokumentai ir 2021 m. gruodžio 7 d. parengtos nekilnojamųjų daiktų kadastro duomenų bylos negali būti vertinami kaip dokumentai, kurių pagrindu atitinkami duomenys gali būti tvarkomi Nekilnojamojo turto kadastre / registre.

Bylos medžiaga taip pat patvirtina, jog Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisija, nagrinėdama teritorinių kadastro tvarkytojų sprendimų teisėtumą ir pagrįstumą nustatė, jog pareiškėjas pateikė prašymą į Nekilnojamojo turto kadastrą įrašyti 1932 metais pastatytų statinių (gyvenamojo namo 1A1m, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkio pastato 2I1/ž, unikalus Nr. Nr. (duomenys neskelbtini), ūkio pastato 4I1/ž, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), šulinio, plane pažymėto raide š, unikalius Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini)) kadastro duomenis Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Sužionių seniūnijos 2022 m. sausio 10 d. pažymos Nr. V11-1 pagrindu. Pareiškėjas minėtu prašymu taip pat siekė, kad į Nekilnojamojo turto kadastrą matininkės J. D. 2021 m. gruodžio 7 d. parengtos statinių kadastro duomenų bylos pagrindu būtų įrašyti 4 statinių kadastro duomenys. Nustatyta, jog 2022 m. balandžio 11 d. posėdyje, Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisija priėmė sprendimą sustabdyti skundo nagrinėjimo procedūrą ir 2022 m. balandžio 19 d. raštu kreipėsi į NŽT, kad ši įvertintų UAB „Statkadma“ matininkės J. D. atliktų veiksmų teisėtumą ir pagrįstumą bei pateiktų išvadą: 1) ar matininkės J. D. byloje nurodyti fiziškai pažeisti statiniai, kurių jokių kitų konstrukcijų, išskyrus pamatus, nėra išlikę – gyvenamasis namas 1A1m, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkio pastatas 2I1/ž, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkio pastatas 4I1/ž, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), gali būti fiksuojami kaip nekilnojamieji daiktai; 2) ar matininkė J. D., 2021 m. gruodžio 7 d. parengdama bylą, kurioje nurodyta, kad gyvenamojo namo kontūro ribose yra dar du kiti savarankiški statiniai, nepažeidė teisės aktų, reglamentuojančių kadastrinių matavimų vykdymo tvarką ir jų metu surinktų duomenų pagrindu kadastro duomenų bylos parengimo reikalavimus.

Teismas, pasisakydamas dėl pareiškėjo skundo argumentų, jog kadastro/registro tvarkytojas konstatavo vertinamuosius faktus, pastebi, kad pagal Nekilnojamojo turto registro įstatymo 5 straipsnio 2 dalį, Nekilnojamojo turto registro tvarkytojas įstatymų nustatyta tvarka atsako už duomenų, kaupiamų nekilnojamojo turto registre, teisingumą ir apsaugą. Nekilnojamojo turto registro tvarkytojas atsako tik už tai, kad nekilnojamojo turto registre įrašyti duomenys atitiktų dokumentus, kurių pagrindu šie duomenys buvo įrašyti. Šiuo aspektu taip pat pažymėtina, jog pagal LVAT praktikoje esančius išaiškinimus, Nekilnojamojo turto kadastro ir registro tvarkytojas turi išsamiai patikrinti pateiktus dokumentus, kurių pagrindu prašoma įrašyti nekilnojamojo daikto kadastro duomenis į Nekilnojamojo turto kadastrą ir įregistruoti daiktines teises, ir įrašyti tik patikimus duomenis apie nekilnojamojo turto objektą, o nesant patikimų duomenų – atsisakyti įrašyti daikto kadastro ir registro duomenis (LVAT 2020 m. sausio 8 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-328-520/2020, LVAT 2020 m. liepos 31 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1751-520/2020). Teismo vertinimu, pagal Nekilnojamojo turto registro įstatymo nuostatas, matininko parengta nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byla yra vienas iš pagrindų nekilnojamojo daikto kadastro duomenų įrašymui į Nekilnojamojo turto kadastrą, todėl Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisija, siekdama tinkamai išnagrinėti pareiškėjo skundą, tarnybinės pagalbos būdu kreipėsi į NŽT, kad pastaroji įvertintų UAB „Statkadma“ matininkės J. D. atliktų veiksmų teisėtumą ir pagrįstumą bei pateiktų išvadą. Tokiu būdu atsakovui gavus duomenis iš NŽT, jog matininkės parengta byla neatitinka teisės aktų reikalavimų, kadastro/registro tvarkytojas, pagrįstai netenkino pareiškėjo prašymo įrašyti statinių kadastro duomenis į Nekilnojamojo turto kadastrą. Priešingu atveju, kadastro/registro tvarkytojas būtų pažeidęs Nekilnojamojo turto registro įstatymo 5 straipsnio 2 dalį, kas reikštų, jog į Nekilnojamojo turto kadastrą būtų įrašyti neteisingi ir neteisėti duomenis.

Aptartos faktinės aplinkybės, įstatymų nuostatos bei teismų praktika suponuoja išvadą, kad Nekilnojamojo turto kadastro/registro tvarkytojas (atsakovas) turi išsamiai patikrinti pateiktus dokumentus, kurių pagrindu prašoma įrašyti nekilnojamojo daikto kadastro duomenis į Nekilnojamojo turto kadastrą ir įregistruoti daiktines teises, ir įrašyti tik patikimus duomenis apie nekilnojamojo turto objektą. Atsižvelgiant į tai, kad matininkės J. D. 2021 m. gruodžio 7 d. parengta statinių kadastro duomenų byla neatitinka teisės aktų reikalavimų, kadastro tvarkytojas teisėtai ir pagrįstai, vadovaudamasis Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 14 straipsnio 4 punktu, 2022 m. vasario 22 d. sprendimu ir 2022 m. vasario 24 d. sprendimu atsisakė įrašyti statinių kadastro duomenis į Nekilnojamojo turto kadastrą, o Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisija teisėtai ir pagrįstai 2022 m. lapkričio 11 d. sprendimu paliko šį sprendimą galioti.

Teismas šiuo atveju nesutinka su pareiškėjo skundo argumentais, kad Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisija išplėtė ginčo ribas. Teismo vertinimu, Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisijos veiksmai, kuriais ji tarnybinės pagalbos būdu 2022 m. balandžio 19 d. raštu kreipėsi į NŽT, kad ši įvertintų UAB „Statkadma“ matininkės J. D. atliktų veiksmų teisėtumą ir pagrįstumą bei pateiktų išvadą, negali būti vertinami kaip nagrinėjamo ginčo išplėtimas. Kaip matyti, Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisija nenagrinėjo kitų aplinkybių nei buvo nurodytos pareiškėjo prašyme (kreipimasis į NŽT susijęs su statiniais nurodytais pareiškėjo prašyme). Be kita ko, Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisija NŽT pateikė užklausą tuo pagrindu, jog galėtų tinkamai, teisingai ir operatyviai išspręsti pareiškėjo prašymą. Teismo nuomone, toks kreipimasis neprieštarauja VAĮ 3 straipsnyje 8, 11 punktuose nustatytiems nepiktnaudžiavimo valdžia ir skaidrumo principams.

Dėl pareiškėjo skundo argumentų, jog Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisija vilkino priimti administracinį sprendimą, teismas pažymi, kad pagal Nekilnojamojo turto registro įstatymo 30 straipsnio 1 dalį, teritorinio registratoriaus priimtas sprendimas skundžiamas Centriniam registratoriui išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka. Pagal Nekilnojamojo turto registro įstatymo 30 straipsnio 1 dalį, Centriniam registratoriui paduoti skundai dėl teritorinių registratorių priimtų sprendimų turi būti išnagrinėti per trisdešimt dienų. Analogiškos nuostatos įtvirtintos ir Registrų centro generalinio direktoriaus 2021 m. liepos 23 d. įsakymu Nr. VE-434 (1.3 E) patvirtinto Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisijos darbo reglamente, kurio 29 punkte nurodyta, jog Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisijai paduoti skundai turi būti išnagrinėti ne vėliau kaip per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jų gavimo Registrų centre dienos. Pareiškėjui patikslinus skundą, skundo išnagrinėjimo terminas pradedamas skaičiuoti nuo patikslinto skundo gavimo Registrų centre dienos. Jeigu skundas gautas po darbo valandų, poilsio ar šventės dieną, jo gavimo diena laikoma po jos einanti darbo diena. Taip pat pagal Komisijos darbo reglamento 30 punktą skundo nagrinėjimo procedūra sustabdoma, jei į skundo nagrinėjimo procedūrą įtraukiami tretieji suinteresuoti asmenys arba reikia kreiptis į teisėsaugos, valstybės ir savivaldybės institucijas gauti išvadą, sprendimą ar tarnybinę pagalbą. Pareiškėjui ir tretiesiems suinteresuotiems asmenims raštu per tris darbo dienas nuo skundo nagrinėjimo procedūros sustabdymo dienos išsiunčiamas pranešimas. Sustabdžius skundo nagrinėjimo procedūrą, sustabdomi ir Komisijos darbo reglamente 29 punkte nustatyti terminai.

Kaip matyti, pareiškėjas nesutikdamas su 2022 m. vasario 22 d. sprendimu ir 2022 m. vasario 24 d. sprendimu 2022 m. kovo 22 d. pateikė skundą Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisijai. 2022 m. balandžio 11 d. posėdyje, vadovaudamasi Komisijos darbo reglamento 15.6 papunkčiu, priėmė sprendimą sustabdyti skundo nagrinėjimo procedūrą ir 2022 m. balandžio 19 d. raštu kreipėsi į NŽT, kad ši pateiktų išvadą. Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisija 2022 m. balandžio 19 d. raštu Nr. S-16104 (1.4 E) „Dėl skundo nagrinėjimo procedūros sustabdymo“ informavo pareiškėjo atstovą apie posėdyje priimtą sprendimą sustabdyti skundo nagrinėjimo procedūrą, taip pat kartu su šiuo raštu pareiškėjui pateikė NŽT adresuoto 2022 m. balandžio 19 d. rašto Nr. 16061 (1.4E) „Dėl tarnybinės pagalbos“ nuorašą. Nustatyta, jog Registrų centre buvo gautas NŽT 2022 m. gegužės 20 d. raštas Nr. 1SS-742-(5.59 E.) „Dėl prašymo nagrinėjimo“ bei vėliau gautas NŽT 2022 m. spalio 20 d. raštas Nr. 1SD-2470-(10.7 E.) „Dėl prašymo nagrinėjimo“. Pastarasis NŽT raštas buvo išsiųstas pareiškėjui ir jo atstovui kartu su Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisijos 2022 m. spalio 28 d. raštu Nr. S-46577 (1.4 E) „Dėl termino skundui išnagrinėti pratęsimo“. Atitinkamai prieš tai nurodytos aplinkybės patvirtina, jog skaičiuojant terminą nuo 2022 m. kovo 22 d. iki 2022 m. balandžio 11 d. ir nuo 2022 m. spalio 28 d. iki 2022 m. lapkričio 11 d., kada Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisija priėmė ginčijamą sprendimą, matyti, kad Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisija sprendimą priėmė šiek tiek (nežymiai) praleidusi terminą. Be kita ko, pareiškėjo skundo nagrinėjimo procedūrą buvo sustabdžiusi taip pat laikydamasi teisės aktuose nustatytų reikalavimų. Taigi, pareiškėjo skundo argumentai, jog Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisija vilkino priimti administracinį sprendimą laikytini nepagrįsti.

Pareiškėjas skunde nurodo, jog Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisija 2022 m. lapkričio 11 d. sprendime konstatavo, kad UAB „Statkadma” atlikti matavimai yra neaktualūs, nors šie matavimai nėra nuginčyti ir negaliojantys.

Teismas pažymi, jog iš ginčijamo 2022 m. lapkričio 11 d. sprendimo turinio matyti, kad Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisija, išankstine neteismine tvarka išnagrinėjusi pareiškėjo skundą, konstatavo, jog Registrų centro Turto registrų tvarkymo tarnybos Nekilnojamojo turto kadastro departamento Vilniaus skyriaus 2022 m. vasario 22 d. sprendimas ir 2022 m. vasario 24 d. sprendimas yra teisėti ir pagrįsti tuo aspektu, jog Registrų centrui pateikta matininkės J. D. 2021 m. gruodžio 7 d. parengta statinių kadastro duomenų byla neatitinka teisės aktų reikalavimų, kas yra teisėtas pagrindas atsisakyti įrašyti daikto kadastro ir registro duomenis (Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 14 straipsnio 4 punktas). Be kita ko, Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisija 2022 m. lapkričio 11 d. sprendime motyvo dėl pamatų liekanų, kaip nekilnojamojo daikto statuso nevertinimo, nes matininkė J. D. įpareigota surinkti naujus statinių kadastro duomenis. Iš to seka, kad Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisijos 2022 m. lapkričio 11 d. sprendime nurodytas motyvas dėl neaktualumo buvo nurodytas tame kontekste, jog J. D. 2021 m. gruodžio 7 d. parengta statinių kadastro duomenų byla neatitinka teisės aktų reikalavimų, todėl joje užfiksuotais duomenimis nėra pagrindo vadovautis.

Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 13 straipsnio 4 dalies 2 punkte nustatyta, kad išnagrinėjęs prašymą, kadastro tvarkytojas gali priimti vieną iš šių sprendimų, t. y. prašymą atmesti. Kai prašymų įrašyti nekilnojamojo daikto kadastro duomenis į nekilnojamojo turto kadastrą ar juos pakeisti nagrinėjimo metu nustatomos aplinkybės, nurodytos šio įstatymo 14 straipsnyje, kadastro tvarkytojas Kadastro nuostatų nustatyta tvarka atsisako patenkinti prašymą, grąžina pateiktus dokumentus ir raštu praneša apie tai prašymą padavusiam asmeniui bei išdėsto atsisakymo motyvus.

Bylos medžiaga patvirtina, jog ginčijamame 2022 m. vasario 22 d. sprendime aiškiai nurodyta kokiu pagrindu pareiškėjo prašymas įrašyti nekilnojamojo daikto kadastro duomenis buvo atmestas, t. y. nurodytas tiek faktinis, tiek teisinis pagrindas (Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 13 straipsnio 4 dalies 2 punktas, 14 straipsnio 1-4 punktai). Kaip matyti, 2022 m. vasario 22 d. sprendime aiškiai ir nedviprasmiškai nurodyta, jog pareiškėjo prašymą nuspręsta atmesti, kadangi pateiktose kadastrinių matavimų bylose užfiksuotos pamatų liekanos (pamatai) neatitinka nekilnojamojo turto objektams keliamų reikalavimų ir nelaikytini nekilnojamojo turto kadastro objektais, todėl pareiškėjo pateikti dokumentai ir 2021 m. gruodžio 7 d. parengtos nekilnojamųjų daiktų kadastro duomenų bylos negali būti vertinami kaip dokumentai, kurių pagrindu atitinkami duomenys gali būti tvarkomi Nekilnojamojo turto kadastre/registre.

Teismas, pasisakydamas dėl pareiškėjo argumentų, jog jis pateikė prašymą įregistruoti nuosavybės teises ne tik į gyvenamąjį namą, bet ir į du ūkio pastatus bei šulinį, tačiau atsakovo sprendimuose nėra pateikiama jokių motyvų dėl šių nekilnojamųjų daiktų, pažymi, kad 2022 m. vasario 22 d. sprendime pasisakant dėl visų minėtoje teritorijoje esančių objektų nurodyta, jog pateiktose kadastrinių matavimų bylose užfiksuotos pamatų liekanos (pamatai) neatitinka nekilnojamojo turto objektams keliamų reikalavimų, o Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisijos 2022 m. lapkričio 11 d. sprendime yra nurodyta, jog atsižvelgus į tai, kad NŽT įpareigojo matininkę iki 2023 m. gruodžio 9 d. atlikti naujus, statinių, esančių (duomenys neskelbtini) kadastrinius matavimus, darytina išvada, kad 2021 m. gruodžio 7 d. kadastrinių matavimų byla laikytina neteisinga ir neaktualia, todėl komisija nevertina motyvo, ar 2021 m. gruodžio 7 d. užfiksuotos pamatų liekanos (pamatai) neatitinka nekilnojamojo turto objektams keliamų reikalavimų. Taigi, prieš tai aptartos faktinės aplinkybės patvirtina, jog atsakovas priimdamas 2022 m. vasario 22 d. sprendimą ir 2022 m. lapkričio 11 d. sprendimą pasisakė ne tik dėl gyvenamojo namo, kaip nurodo pareiškėjas skunde, tačiau ir dėl kitų objektų (dviejų ūkio pastatų bei šulinio) esančių (duomenys neskelbtini) teritorijoje pamatų liekanų ir jų vertinimo/nevertinimo pagrindų. Taigi, teismo vertinimu, pareiškėjo prašymas buvo išnagrinėtas tinkamai ir išsamiai, laikantis Nekilnojamojo turto kadastro įstatyme nustatytų procedūrų, 2022 m. vasario 22 d. sprendime pasisakant dėl visų minėtoje teritorijoje esančių objektų.

Pastebėtina, jog 2022 m. lapkričio 11 d. sprendime nenurodyta, jog prašomi įregistruoti nekilnojamieji daiktai laikytini sunaikintais pagal UAB „Statkadma” parengtą kadastrinių matavimų bylą. Šiuo atveju, kaip jau buvo minėta prieš tai, Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisija, išnagrinėjusi pareiškėjo teiktus dokumentus bei patikrinusi teritorinių registratorių sprendimų teisėtumą, konstatavo, jog UAB „Statkadma” 2021 m. gruodžio 7 d. parengta kadastrinių matavimų byla neatitinka teisės aktų reikalavimų, ką patvirtino ir NŽT 2022 m. spalio 20 d. raštu, teikdama tarnybinę pagalbą. Šiuo aspektu pažymėtina, jog tiek Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisija, tiek Registrų centro Turto registrų tvarkymo tarnybos Nekilnojamojo turto kadastro departamento Vilniaus skyrius, vadovaujantis Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 14 straipsnio 4 dalimi, pagrįstai atsisakė patenkinti pareiškėjo prašymą, nes pareiškėjo pateikta nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byla neatitinka šio įstatymo reikalavimų.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad pareiškėjo ginčijami Registrų centro Turto registrų tvarkymo tarnybos Nekilnojamojo turto kadastro departamento Vilniaus skyriaus 2022 m. vasario 22 d. sprendimas ir 2022 m. vasario 24 d. sprendimas dėl nekilnojamojo daikto ir daiktinių teisių įregistravimo nekilnojamojo turto registre ir Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisijos 2022 m. lapkričio 11 d. sprendimas dėl teritorinio registratoriaus priimtų sprendimų, priimti tinkamai įvertinus faktines bylos aplinkybes ir taikytinas teisės aktų nuostatas, todėl naikinti šių sprendimų nei pareiškėjo nurodomais, nei kitais motyvais teismas neturi pagrindo. Kadangi reikalavimas dėl ginčijamų sprendimų panaikinimo netenkintas, atmestinas ir išvestinis pareiškėjo skundo reikalavimas įpareigoti Registrų centrą įregistruoti pareiškėjo nuosavybės teises pagal jo 2022 m. vasario 8 d. prašymą į nekilnojamuosius daiktus Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Sužionių seniūnijos 2022 m. sausio 10 d. pažymos dėl nuosavybės Nr. V11-1 ir UAB „Stakadma” atliktų kadastrinių matavimų pagrindu. Taigi, pareiškėjo skundas visa apimtimi atmestinas kaip nepagrįstas (ABTĮ 88 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Proceso dalyviai procesiniuose dokumentuose išdėstė daugiau argumentų, tačiau, teismo nuomone, jie nėra esminiai sprendžiant šią administracinę bylą ir niekaip nekeičia šiame Sprendime padarytos išvados, todėl jų teismas nenagrinės. Šiame kontekste paminėtina, kad EŽTT ir LVAT praktikoje ne kartą pažymėta, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas Van de Hurk prieš Olandiją; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas Helle prieš Suomiją; 2011 m. lapkričio 14 d. LVAT administracinė byla Nr. A261-3555/2011).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 133 straipsniu,

nusprendžia:

Pareiškėjo I. P. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo gali būti apeliacine tvarka skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Vilniaus apygardos administracinį teismą.