Panevėžio apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal pareiškėjo K. B. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų 2018 m. lapkričio 8 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo K. B. pareiškimą dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo, suinteresuoti asmenys: AB Luminor bankas, „Omega Invest“ QU, UAB „Minibank“, AB „General financing“, UAB „Intrum Lietuva“, J. S., SIA „B2Kapital“, antstolė A. A., antstolė R. G., antstolis M. L.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Pareiškėjas K. B. prašė iškelti jam fizinio asmens bankroto bylą, bankroto administratoriumi paskirti A. T., nustatyti per mėnesį reikalingą sumą bankroto procedūroms atlikti – 843,54 Eur ir minimalių pareiškėjo poreikių tenkinimui – 400 Eur.

2. Nurodė, jog skolos susidarė dėl paimtų ir negrąžintų kreditų, buvo skolinamasi ir iš fizinio asmens. Pažymėjo, kad pagrindinė skolų susidarymo priežastis susijusi su pragyvenimo poreikiu, nes jis neturėjo darbo, teko naudotis greitaisiais kreditais. Nurodė, kad šiuo metu jis dirba AB „Freda“ ir gauna vidutiniškai 800 Eur darbo užmokestį. Kadangi darbas pamaininis, intensyviai ieško papildomo darbo. Pareiškėjas jokio nekilnojamojo turto ir transporto priemonių, registruotų Lietuvos Respublikoje, neturi, taip pat neturi akcijų ir vertybinių popierių. Jo atžvilgiu nėra iškeltų civilinių, baudžiamųjų ir administracinių bylų. Nurodė, jog yra nevedęs, išlaikytinių neturi.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

3. Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmai 2018 m. lapkričio 8 d. nutartimi atsisakė iškelti K. B. fizinio asmens bankroto bylą.

4. Nustatė, kad pareiškėjas nuo 2018 m. birželio 13 d. yra draudėjas ir draudžiamas kaip asmuo, kuris verčiasi individualia veikla ne pagal verslo liudijimą, tačiau kitos rūšies pagrindu, AB „Freda“ apskaičiavus vidutinį darbo užmokestį neatskaičius mokesčių uždirba apie 1‘260 Eur, tai reiškia atskaičius mokesčius apie 900 Eur. Iš pareiškėjo darbo užmokesčio pažymos nustatė, kad pareiškėjo nurodyta 800 Eur suma viršija faktines išmokamas sumas už darbą. Todėl teismas sprendė, kad pareiškėjas nėra sąžiningas pareiškime nurodydamas gaunamą darbo užmokestį bei tai, kad teismui nenurodė, jog vykdo individualią veiklą. Taip pat nustatė, kad pareiškėjas nevedęs, išlaikytinių neturi, Lietuvos Respublikoje registruoto nekilnojamojo turto ir automobilių taip pat neturi. Pareiškėjas yra deklaruotas (duomenys neskelbtini), tačiau pareiškime ir teismo posėdžio metu nurodė, jog gyvena draugų bute, už kurį nuomos mokesčių nemoka, atsidėkoja darydamas remontą bei prie pareiškimo pridėjo nuomos sutartį. Prie pareiškimo pridėta buto nuomos sutartis teismui kėlė abejonių, nes pareiškėjo sudarytoje nuomos sutartyje nėra numatytas nuomos mokestis, tačiau sutarties sąlygos numato nuomos santykius, atsakomybę ir pan. Teismui kilo abejonės dėl pareiškėjo sąžiningumo ir šiuo atveju, kadangi nuomos sutartis nėra tinkamai įforminta kaip priklauso pagal būsto nuomos sutarčių sudarymo taisykles.

5. Nustatė, kad pareiškėjas su UAB „General Financing“ 2014 m. rugpjūčio 11 d. ir 2015 m. sausio 15 d. sudarė vartojimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) sandorius 2‘840,77 Eur sumai. Pagal antstolės A. A. 2018 m. rugpjūčio 1 d. pažymą, 2018 m. liepos 4 d. pareiškėjas UAB „General Financing“ yra skolingas 3‘753,43 Eur su vykdymo išlaidomis antstolei A. A.. Iš antstolio M. L. 2018 m. rugpjūčio 17 d. pažymos nustatė, kad kreditoriui Omega Invest QU pareiškėjas skolingas 4‘610 Eur. UAB „Minibank“ pareiškėjui 2015 m. rugpjūčio 19 d. suteikė 450 Eur vartojimo kreditą, pareiškėjui neįvykdžius kredito sąlygų, Kauno apylinkės teismas 2017 m. balandžio 5 d. iš pareiškėjo kreditorei UAB „Minibank“ nutarė išieškoti 365,52 Eur skolos, 5 proc. metinių palūkanų, 3,00 Eur žyminio mokesčio ir 72,60 Eur bylinėjimosi išlaidų. Iš kreditorės atsiliepimo nustatė, jog pareiškėjas jai skolingas 203,66 Eur, tačiau iš antstolės R. G. 2018 m. rugpjūčio 3 d. pažymos nustatė, kad šiai dienai pareiškėjas skolingas 177,06 Eur skolos, 27,18 Eur metinių palūkanų ir 96,34 vykdymo išlaidų. Pažymoje taip pat nurodyta, kad vykdomojoje byloje iš skolininko K. B. darbovietės AB „Freda“ yra pervesta ir nepaskirstyta 205 Eur suma, kadangi yra nagrinėjama fizinio asmens bankroto byla.

6. Kreditorius SIA „B2Kapital“ 2016 m. lapkričio 28 d. perėmė pradinės kreditorės UAB „IPF Digital Lietuva“ reikalavimo teisę į pareiškėjo skolą pagal kredito sutartį Nr. 1974271, kurios likutis 2018 m. liepos 20 d. yra 2‘077,73 Eur. Pareiškėjas Luminor Bank AB pagal 2013 m. liepos 31 d. kreditavimo sutartį Nr. 2504-2013-84219 skolingas 173,26 Eur. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad tiek pareiškėjo, tiek antstolių pažymose nurodytos išieškomos sumos yra bendros su vykdymo išlaidomis, tačiau K. B. pareiškime nurodo apie 1‘000 Eur vykdymo išlaidų, kurių nepagrindė jokiais rašytiniais įrodymais. Antstolių pažymose labai aiškiai detalizuoti skolos likučiai, tame tarpe ir vykdymo išlaidos, todėl teismui vėl kyla abejonės dėl pareiškėjo nesąžiningumo, nurodant sumas po du kartus ir dar daugiau. Teismas padarė išvadą, jog pareiškėjas faktiškai su UAB „Minibank“ pilnai atsiskaitęs, kadangi yra pervesta tik nepaskirstyta 205 Eur suma. Pažymėjo, kad teismas remiasi į bylą paties pareiškėjo pateiktais rašytiniais įrodymais, antstolių ir kreditorių teismui pateiktomis pažymomis ir paskaičiavimais. Pareiškėjo iš viso įsiskolinimų suma lygi 8‘740,92 Eur.

7. Išanalizavęs vekselį, patikslintą vekselį, kuriame jo turėtoju nurodytas J. S., kuris nurodė esantis pareiškėjo dėdė, teismas sprendė, jog vekselis yra niekinis, kadangi pirminiame jo variante tiek vekselio turėtoju, tiek ir vekselio davėju buvo nurodomas tas pats asmuo. Pareiškėjui pateikus papildytą vekselį, teismui apskritai kilo abejonės, ar iš viso pinigai buvo perduoti, nėra duomenų, ar buvo kreiptasi dėl skolos išieškojimo ir ar yra vykdomas išieškojimas dėl 2‘000 Eur. Pažymėjo, kad toks pareiškėjo veiksmas, kaip pataisyto vekselio pateikimas teismui, kėlė pagrįstų abejonių dėl pareiškėjo sąžiningumo, siekiant padidinti įsiskolinimo sumą. Tai, kad vekselis buvo sudarytas be jam būtinų duomenų ir vėliau pataisytas, kelia abejonių, ar tarp pareiškėjo ir jo artimo giminaičio J. S. sudarytas vekselis nėra apsimestinis sandoris, nėra aišku, ar J. S. turėjo tiek lėšų, kad suteiktų sūnėnui paskolą. Be to, pareiškėjas K. B., būdamas nemokus, prisiimdamas papildomus skolinius įsipareigojimus J. S., kitų kreditorių atžvilgiu elgėsi nesąžiningai. Atsižvelgiant į tai, teismas vertino pirma pateiktą teismui vekselį ir nesant jame reikalingų duomenų, nepripažino jo kaip skolinio įsipareigojimo.

8. Nustatė, kad pareiškėjas, prieš kreipdamasis į Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmus, apie ketinimą kreiptis į teismą 2018 m. liepos 2 d. raštu pranešė devyniems kreditoriams, tame tarpe ir UAB „General Financing“. Į teismą kreipėsi 2018 m. liepos 3 d. Teismas pripažino, kad reikalavimo prieš mėnesį informuoti visus kreditorius nesilaikymas yra procesinis pažeidimas, tačiau šis pažeidimas nėra esminis, nes UAB „General Financing“ turėjo galimybę įgyvendinti procesines teises ir jomis realiai pasinaudojo, t. y. iki bankroto bylos iškėlimo buvo įtraukta į procesą, pateikė atsiliepimą, kuriame išreiškė savo nuomonę dėl bylos eigos. Teismas sprendė, jog pareiškimo iškelti bankroto bylą palikimas nenagrinėtu vien dėl to, kad pareiškėjo kreditorė UAB „General Financing“ nebuvo iš anksto informuota apie pareiškėjo ketinimą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo reikštų pernelyg formalų įstatymo nuostatų taikymą. Todėl kreditorės UAB „General Financing“ argumentus dėl pareiškimo palikimo nenagrinėtu, laikė nepagrįstais, juolab, kad kreditorių teisės ir teisėti interesai pažeisti nebuvo, nes kreditorių sąrašas bei jų reikalavimai nėra patvirtinti.

9. Nustatė, kad pareiškėjo įsiskolinimo suma kreditoriams, kurių mokėjimo terminai suėję, yra 8‘740,92 Eur. Ši suma neviršija 25 Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintų minimaliųjų mėnesinių algų (10‘000 Eur), todėl pareiškėjo turtinė būklė neatitinka teisės normoje nustatyto nemokumo kriterijaus. Pareiškėjo skolos kreditoriams yra susidariusios seniai, pareiškėjas jau kurį laiką dirba, gauna pakankamai didelį darbo užmokestį, išlaikytinių neturi, būsto nuomos nemoka. Tai, kad pareiškėjas tam tikru momentu nedirbo, neturėjo pajamų, todėl ėmė vartojimo kreditus, teismas vertino itin neatsakingu elgesiu, ypač, kai teismo posėdžio metu nurodė, jog jokių sveikatos problemų neturėjo, laukė darbo užsienyje, o dabar, būdamas brandus, turi gerai apmokamą darbą. Teismas padarė išvadą, kad skolinimosi periodu pareiškėjui nebuvo itin svarbių priežasčių nedirbti ir vieną po kito imti vartojimo kreditus, žinant apie jau turimus įsipareigojimus kreditoriams. Atsižvelgiant į tai, kad K. B. gauna pakankamai solidų darbo užmokestį ir dar užsiima individualia veikla, pripažino, kad jis gali toliau vykdyti kreditorinius įsipareigojimus. Be to, kreditoriai savo atsiliepimuose nurodė, jog yra nusiteikę derinti skolų mokėjimų grafikus.

10. Teismas, atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes ir nurodytus motyvus, įvertinęs aplinkybes, kad pareiškėjas gauna nuolatines, vieną MMA viršijančias pajamas, dirba pagal individualią veiklą ir įsiskolinimų suma neviršija 10‘000 Eur sumos, sprendė, jog pareiškėjo būklė neatitinka FABĮ 2 straipsnio 2 dalyje nurodytos būklės, todėl atsisakė iškelti pareiškėjui bankroto bylą FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 1 ir 2 punktuose nustatytais pagrindais.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

11. Atskiruoju skundu pareiškėjas K. B. prašo Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų 2018 m. lapkričio 8 d. nutartį panaikinti ir perduoti bankroto bylos pareiškėjui K. B. iškėlimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

12. Nesutinka su teismo nustatytomis jo turimomis skolomis, kadangi pareiškėjo skolos viršija 10‘000 Eur. Teigia, kad yra skolingas: pagal vartojimo kreditą AB Luminor – 173,26 Eur, pagal Kauno apylinkės teismo įsakymą Nr. e2L-4781-775/2016 UAB „General financing“ likusi neišieškota skola – 3‘753,42 Eur, kreditoriui „Omega Invest“ QU – 4‘931,12 Eur, kreditoriui UAB „Minibank“ – 204,24 Eur, kreditoriui SIA „B2Kapital“ – 2‘077,73 Eur. Viso – 11‘139,77 Eur skolos. Antstolių vykdymo išlaidas sudaro: antstolės R. G. – 96,34 Eur, antstolės A. A. – 461,03 Eur, antstolio M. L. – 500 Eur. Nurodo, kad taip pat yra skolingas ir J. S. – 2‘000 Eur, šią skolą pripažįsta tiek skolininkas tiek kreditorius, todėl vien tai, kad skola buvo netinkamai įforminta – nedaro sandorio niekinio. Viso jis yra skolingas kreditoriams – 14‘139,77 Eur, todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nusprendė, kad apeliantas neatitinka FABĮ 2 straipsnio 2 dalies.

13. Nesutinka su teismo išvadomis, jog skolinimosi periodu pareiškėjui nebuvo itin reikšmingų priežasčių nedirbti. Jam buvo juodas periodas, negalėjo susirasti darbo, nesusiklostė aplinkybės dirbti užsienyje. Tačiau nuo 2018 m. birželio 13 d. jis pradėjo dirbti AB „Freda“ ir gauna nemažas pajamas, kadangi dirba daug viršvalandžių ir savaitgaliais. Nors ir išsiėmė individualios veiklos pažymėjimą, tačiau dar veiklos nepradėjo, vyksta pasiruošimo darbai. Jis stengiasi kuo daugiau uždirbti pinigų, kad galėtų atsiskaityti su kreditoriais, tačiau skolos auga, t. y. išieškojimo išlaidos didėja, todėl ir prašo iškelti bankroto bylą, kad galėtų atsiskaityti su kreditoriais. Nurodo, kad bandė tartis su kreditoriais dėl skolų grąžinimo grafikų, tačiau kreditoriai nesutiko.

14. Mano, jog jo elgesys per paskutinius 3 metus iki pareiškimo iškelti bankroto bylą priėmimo laikytinas sąžiningu. Menkaverčiai ir reikšmingos įtakos mokumui neturėję sandoriai arba kitoks jo elgesys neturi užkirsti kelio jam bankrutuoti. Tai, kad teismas neteisingai paskaičiavo skolos likutį ir neteisingai įvertino jo sąžiningumą, negali būti lemiamas argumentas nekelti bankroto bylos. Įsiskolinimai sudaro daugiau kaip 10‘000 Eur, jo veiksmuose nėra priežastinio ryšio tarp atsiradusio nemokumo ir nesąžiningo elgesio.

15. Mano, jog jam negali būti užkirstas kelias pasinaudoti FABĮ suteiktomis teisėmis vien dėl to, jog jis neveikė taip, kaip turėjo veikti idealus ir sąmoningas pilietis. Jam negali būti užkertamas kelias pasinaudoti teise bankrutuoti dėl to, kad ilgą laiką neturėjo darbo, todėl skolinosi pragyvenimui bei tikslu išvykti į užsienį dirbti.

16. Šiai dienai jis stengiasi gauti papildomų lėšų bei didina savo gaunamas pajamas, o tuo pačiu ir galimybę kuo didesne dalimi padengti įsipareigojimus savo kreditoriams. Pažymi, jog neiškėlus bankroto bylos, jis neturėtų galimybės tinkamai užtikrinti proporcingo gaunamų lėšų visiems savo kreditoriams paskirstymo. Be to, įsiskolinimai augtų dėl skaičiuojamų delspinigių, o tai tik dar labiau pablogintų apelianto finansinę padėtį.

17. Pažymi, jog bankroto administratorius būtų atsakingas už pareiškėjo finansinį srautą ir esant numatytiems FABĮ atvejams, jis taip pat gali kreiptis į teismą dėl bankroto bylos nutraukimo.

18. Atsiliepimų į atskirąjį skundą nepateikta.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

19. Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies, Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų 2018 m. lapkričio 8 d. nutartis naikintina ir klausimas perduotinas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis).

20. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta iškelti bankroto bylą fiziniam asmeniui, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

21. Fizinio asmens bankroto procesas suteikia galimybę fiziniams asmenims, kurie dėl pablogėjusios finansinės padėties nebegali vykdyti savo įsipareigojimų kreditoriams, grįžti į aktyvią ekonominę veiklą, netapti našta valstybės socialinei sistemai, taip apsaugant asmens orumą, o kreditoriams suteikiant galimybę atgauti bent dalį skolų. Šį procesą Lietuvoje reglamentuoja specialusis Fizinių asmenų bankroto įstatymas (toliau – FABĮ). Įstatymo paskirtis – sudaryti sąlygas atkurti sąžiningų fizinio asmens, ūkininko ir kito fizinio asmens, kuris verčiasi individualia veikla, mokumą užtikrinant kreditorių reikalavimų tenkinimą šio įstatymo nustatyta tvarka siekiant teisingos skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyros (FABĮ 1 straipsnio 1 dalis). Taigi šiuo įstatymu sudaromos sąlygos fiziniams asmenims, iš esmės pablogėjus jų finansinei būklei, per protingą terminą pagal galimybes tenkinti kreditorių reikalavimus ir, pasibaigus šiam terminui, įstatyme nustatytomis sąlygomis būti atleistiems nuo tolesnio skolų mokėjimo, t. y. atkuriamas jų mokumas ir užtikrinamas kreditorių reikalavimų tenkinimas nustatyta tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-561/2014).

22. Fizinio asmens nemokumas – fizinio asmens būklė, kai jis negali įvykdyti skolinių įsipareigojimų, kurių mokėjimo terminai suėję ir kurių suma viršija 25 Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintas minimaliąsias mėnesines algas (toliau – MMA). Bylos duomenimis nustatyta, jog pareiškimo padavimo dienai K. B. turėjo tokius skolinius įsipareigojimus: 1) UAB „General financing“ – 2‘866,55 Eur skolos, 425,54 Eur palūkanų ir 461,03 Eur vykdymo išlaidų; 2) QU Omega Invest – 4‘610 Eur plius 5 proc. palūkanų; 3) UAB „Minibank“ 177,06 Eur skolos 27,18 palūkanų ir 93,34 vykdymo išlaidų, tačiau į antstolės depozitinę sąskaitą yra gauti 205 Eur, kurie dar nėra paskirstyti. Esant šioms aplinkybėms laikytina, jog liko nesumokėta 93,34 Eur vykdymo išlaidų; 4) SIA „B2Kapital“ – 2‘077,73 Eur skolos su palūkanomis; 5) Luminor bankas – 173,26 Eur; 6) J. S. – 2‘000 Eur (1 t., el. b. l. 129-130, 133-136, 192 – 195).

23. Sutiktina su apelianto argumentais, jog pirmosios instancijos teismas neteisingai apskaičiavo jo turimus įsiskolinimus. Iš byloje pateikto 2015-03-01 paprastojo vekselio matyti, jog jis sudarytas abejotinomis sąlygomis, nes pirmuoju atveju nėra aišku kas yra vekselio davėjas, o vėliau pateiktas ištaisytas vekselis, kuriame prirašoma J. S.. Todėl J. S. 2‘000 Eur įsiskolinimas yra abejotinas. Nepaisant to, apelianto kitų skolinių įsipareigojimų suma sudaro 10‘707,45 Eur. Esant šioms aplinkybėms, darytina išvadą, jog apeliantas atitinka FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 1 punkto reikalavimus.

24. Įstatymas reglamentuoja, kad pareiškime iškelti bankroto bylą teismui, be kitų duomenų, nurodomos fizinio asmens nemokumą sukėlusios priežastys ir pridedami šį nemokumą pagrindžiantys dokumentai (FABĮ 4 straipsnio 3 dalis). FABĮ 4 straipsnio 4 dalyje nustatyta kas turi būti pridėta ir pateikta prie pareiškimo iškelti bankroto bylą. Taigi, pareiškėjas K. B. pareiškime iškelti jam bankroto bylą, turėjo nurodyti išvardintas aplinkybes, o taip pat kreditorių sąraše nurodyti kreditoriaus vardą, pavardę, gyvenamosios vietos adresą, reikalavimus ir jų įvykdymo terminus, o jei kreditorius juridinis asmuo, – juridinio asmens pavadinimą, juridinio asmens kodą, buveinės adresą, reikalavimus ir jų įvykdymo terminus (FABĮ 4 straipsnio 4 dalies 5 punktas).

25. Iš byloje esančio K. B. pareiškimo matyti, kad jis nenurodė svarbių aplinkybių, t. y. kokios priežastys sukėlė nemokumą, darbovietes, kuriose dirbo ir darbo laikotarpius, priežastis, dėl kurių prarado darbą, nedarbingumo laikotarpį ir įrodymus apie tai, kad darbo ieškojo (pvz., duomenys apie įregistravimą darbo biržoje). Nurodydamas kreditorius, nepateikė duomenų apie tai, kada ir kokiais pagrindais atsirado įsiskolinimai, skolintų lėšų panaudojimą ir pan., kokiais terminais ketina įvykdyti prievoles kreditoriams. Visi šie duomenys yra reikšmingi, sprendžiant klausimą dėl bankroto bylos iškėlimo K. B.. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas pareiškimą, nenustatė termino jo trūkumams pašalinti, o nagrinėdamas bylą, minėtų aplinkybių nesiaiškino ir iš esmės dėl jų nepasisakė.

26. FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punkte numatyta, jog teismas atsisako iškelti fizinio asmens bankroto bylą, jeigu paaiškėja, kad fizinis asmuo per paskutinius 3 metus iki pareiškimo iškelti bankroto bylą priėmimo tapo nemokus dėl Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – Civilinis kodeksas) 6.67 straipsnyje nurodytų sudarytų kreditorių interesus pažeidžiančių sandorių, kurių sudaryti jis neprivalėjo, ar kitokių fizinio asmens tyčinių veiksmų pateikiant neteisingą informaciją kreditoriams apie finansinę būklę prisiimant skolinius įsipareigojimus ar sudarant kitus sandorius, siekiant išvengti atsiskaitymo su kreditoriais, ar fizinio asmens sąmoningo neveikimo, siekiant išvengti atsiskaitymo su kreditoriais. FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punktas nustato, kad egzistuotų asmens nesąžiningo elgesio ir jo nemokumo priežastinis ryšys – nesąžiningumas turi daryti tiesioginę ar netiesioginę įtaką nemokumui. Tai reiškia, kad tiesioginės ar netiesioginės įtakos mokumui neturėjęs nesąžiningas pareiškėjo elgesys neturi užkirsti kelio jam bankrutuoti.

27. Iš byloje esančių duomenų negalima nustatyti sandorių sudarymo laiko ir pirmosios instancijos teismas šių aplinkybių taip pat nenustatė. Teismas nenagrinėjo ir kitų reikšmingų aplinkybių: ar pareiškėjas, neturėdamas darbo ir būdamas nemokus paskolintas lėšas naudojo būtiniausiems, esminiams poreikiams tenkinti, kokia apimtimi pareiškėjas savo veiksmais (neveikimu) prisidėjo prie šių poreikių atsiradimo ar padidėjimo, ar šių poreikių nebuvo galima patenkinti kitais būdais, neprisiimant papildomų įsipareigojimų kreditoriams, ar šiems poreikiams patenkinti pasiskolintos lėšos buvo naudojamos protingai. Siekiant išsiaiškinti nurodytas aplinkybes, be kita ko, būtina nustatyti, kokias pajamas tuo metu gaudavo ir kokias išlaidas patirdavo pareiškėjas, kokie buvo jo būtinieji poreikiai, kokių veiksmų ėmėsi pareiškėjas, siekdamas išvengti skolinimosi. Be to, būtina nustatyti, kokią reikšmę naujai prisiimti skoliniai įsipareigojimai turėjo bendrai pareiškėjo nemokumo dinamikai.

28. Įvertinęs išdėstytus argumentus bei teisinį reglamentavimą, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad tinkamam pareiškėjo K. B. pareiškimo išnagrinėjimui būtina nustatyti nutartyje nurodytas svarbias aplinkybes ir tik tuomet spręsti dėl pareiškimo pagrįstumo (nepagrįstumo). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis naikintina ir K. B. pareiškimas dėl bankroto bylos iškėlimo perduotinas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų 2018 m. lapkričio 8 d. nutartį panaikinti ir K. B. pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.