- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2025-12-03
- Bylos Nr.
- eI2-20626-860/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-05732-2025-9
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Jovita Einikienė, Saulius Jakaitis, Violeta Petkevičienė
- Pareiškėjas
- H. I.
- Atsakovas
- Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jovitos Einikienės, Sauliaus Jakaičio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Violetos Petkevičienės,
viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo H. I. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
1. Pareiškėjas H. I. kreipėsi į teismą su skundu, kuriame prašo panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas) 2024 m. gegužės 9 d. sprendimą (duomenys neskelbtini) „Uždrausti atvykti į LR ir įtraukti į SIS įspėjimą“ (toliau – ir Sprendimas), kuriuo H. I. nuspręsta uždrausti atvykti į Lietuvos Respubliką nuo 2024 m. gegužės 9 d. iki 2027 m. gegužės 8 d., kartu nuspręsta įtraukti į Šengeno informacinę sistemą perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi ir kitų Europos Sąjungos valstybių narių bei Europos Sąjungos nepriklausančių valstybių, kuriose taikomas Šengeno acquis teritorijoje nuo 2024 m. gegužės 9 d. iki 2027 m. gegužės 8 d. Taip pat pareiškėjas prašo priteisti iš Migracijos departamento jo patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Paaiškina, kad Migracijos departamentas priėmė skundžiamą Sprendimą, kuriuo uždraudė jam atvykti į Lietuvos Respubliką nuo 2024 m. gegužės 9 d. iki 2027 m. gegužės 8 d. bei įtraukė į Šengeno informacinę sistemą perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi ir kitų Europos Sąjungos valstybių narių bei Europos Sąjungos nepriklausančių valstybių, kuriose taikomas Šengeno acquis teritorijoje nuo 2024 m. gegužės 9 d. iki 2027 m. gegužės 8 d. Pareiškėjas nesutinka su Sprendimu. Mano, kad Sprendimas yra nepagrįstas, neteisėtas bei turi būti panaikintas. Pirmiausia nurodo, kad Migracijos departamentas, priimdamas skundžiamą Sprendimą netinkamai taikė Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) įtvirtintas teisės normas bei netinkamai taikė 2018 m. lapkričio 28 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2018/1861 dėl Šengeno informacinės sistemos (SIS) sukūrimo, eksploatavimo ir naudojimo patikrinimams kertant sieną, kuriuo iš dalies keičiama Konvencija dėl Šengeno susitarimo įgyvendinimo ir iš dalies keičiamas bei panaikinamas Reglamentas (EB) Nr. 1987/2006 (toliau – ir SIS reglamentas). Nurodo, kad Migracijos departamentas priėmė nemotyvuotą sprendimą, kadangi nebuvo nustatyti jokie jo neteisėti veiksmai, sudarantys pagrindą uždrausti jam atvykti į Lietuvos Respubliką. Taip pat nurodo, jog atsakovas priima sprendimus, kuriuose visiems asmenims taikomos tos pačios poveikio priemonės neatsižvelgiant į aplinkybes, kuriomis remiantis buvo panaikintas leidimas laikinai gyventi, t. y. asmeniui padariusiam nusikalstamą veiką arba nutraukus studijas būtų taikomos tos pačios poveikio priemonės. Antra, mano, jog skundžiamas Sprendimas neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) nuostatų. Trečia, pareiškėjo teigimu, Migracijos departamentas suabsoliutino savo teisę priimti tokio pobūdžio sprendimus visais atvejais, kai asmeniui yra panaikinamas leidimas laikinai gyventi, kadangi Įstatymas nustato tik galimybę, o ne pareigą.
Atsiliepimas
2. Atsakovas Migracijos departamentas pateikė atsiliepimą, kuriame su pareiškėjo skundu nesutinka ir prašo teismo skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Nurodo, kad vadovaudamasis Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 50 straipsnio 1 dalies 2, 5 ir 6 punktu, Migracijos departamentas 2024 m. kovo 8 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) panaikino pareiškėjui išduotą leidimą laikinai gyventi, nes pareiškėjas pateikė duomenis, kurie neatitinka tikrovės, t. y. pareiškėjui leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje buvo išduotas darbo (duomenys neskelbtini) uždarojoje akcinėje bendrovėje (toliau – ir UAB) (duomenys neskelbtini) pagrindu, tačiau pareiškėjas UAB (duomenys neskelbtini) neįsidarbino bei Užimtumo tarnyba prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir Užimtumo tarnyba) panaikino 2023 m. rugpjūčio 9 d. sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl pareiškėjo darbo atitikties Lietuvos Respublikos darbo rinkos poreikiams, nes darbo sutartis su pareiškėju nesudaryta. Migracijos departamento teigimu, pagal Įstatymo 133 straipsnio 1 dalį, jei užsieniečiui buvo atsisakyta išduoti leidimą gyventi ar jis buvo panaikintas, jam gali būti uždrausta atvykti į Lietuvos Respubliką ne ilgesniam kaip 5 metų laikotarpiui. O pagal SIS reglamentą, yra pagrindas įtraukti į Šengeno informacinę sistemą perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi ir kitų Europos Sąjungos valstybių narių bei Europos Sąjungos nepriklausančių valstybių, kuriose taikomas Šengeno acquis teritorijoje, kai trečiosios šalies pilietis apėjo ar bandė apeiti Europos Sąjungos ar nacionalinę teisę dėl atvykimo į valstybių narių teritoriją ir buvimo joje. Tad atsiliepime nurodo, jog atlikęs pareiškėjo individualų vertinimą, įvertinęs, kad pareiškėjo atžvilgiu yra priimtas sprendimas panaikinti leidimą laikinai gyventi, sprendimas dėl pareiškėjo darbo atitikties Lietuvos Respublikos darbo rinkos poreikiams yra panaikintas bei darbo sutartis su pareiškėju nesudaryta, nustatė, kad pareiškėjas savo nesąžiningais veiksmais, pažeisdamas Lietuvos Respublikos teisės aktų reikalavimus, piktnaudžiavo migracijos procedūromis. Todėl priėmė skundžiamą Sprendimą, kuriame konstatavo, kad pareiškėjas ir ateityje gali nesąžiningu būdu siekti atvykti ir pasilikti kitose Šengeno valstybėse, piktnaudžiauti nustatytomis procedūromis, susijusiomis su užsieniečių atvykimu, buvimu ir gyvenimu Šengeno erdvėje. Taip pat konstatavo, kad draudimo atvykti instituto vienas iš tikslų yra užkirsti kelią nesąžiningiems, nepatikimiems ir piktnaudžiaujantiems užsieniečiams atvykti į Šengeno erdvę ir kad šis tikslas pasiekiamas tik įvedant įspėjimą dėl draudimo pareiškėjui atvykti ir apsigyventi į SIS. Atsiliepime nesutinka su pareiškėjo pozicija, kad Sprendimas pareiškėjo atžvilgiu negalėjo būti priimtas. Teigia, jog pareiškėjas 2025 m. rugsėjo 5 d. prašymu prašė atšaukti perspėjimą SIS dėl draudimo atvykti ir apsigyventi. Tačiau, anot atsakovo, 2025 m. spalio 23 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) nustatė, kad pareiškėjas, turėdamas darbo pagrindu išduotą leidimą laikinai gyventi, neatvyko į Lietuvos Respubliką, nesudarė darbo sutarties su įmone, tarpininkavusia dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo, apie pasikeitusias aplinkybes (kad neketina dirbti Lietuvos Respublikoje UAB (duomenys neskelbtini)) Migracijos departamento neinformavo, neišvyko iš Šengeno erdvės, o, pasinaudojęs šiuo leidimu laikinai gyventi, išvyko į kitas Europos Sąjungos šalis (prašyme nurodė, kad jis yra Portugalijos Respublikoje, prie prašymo pridėtos dokumentų kopijos: įlaipinimo kortelė 2024 m. kovo 27 d. asmens skrydžiui iš Romos į Lisaboną, 2024 m. kovo 28 d. apgyvendinimo biuletenis Lisabonoje, 2024 m. balandžio 1 d. darbo sutartis su Portugalijos Respublikos darbdaviu, pažyma apie gyvenamąją vietą Lisabonoje ir kt.). Tad mano, jog tai patvirtina, kad pareiškėjas piktnaudžiavo nustatytomis procedūromis ir apėjo Europos Sąjungos teisę dėl atvykimo į valstybių narių teritoriją ir buvimo joje. Migracijos departamentas pažymi, jog minėtu 2025 m. spalio 23 d. sprendimu netenkino pareiškėjo prašymo, nes nenustatė, kad nebeliko SIS reglamente nurodyto pagrindo taikyti perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi, kadangi kita Šengeno valstybė nėra varžoma Lietuvos įvesto perspėjimo į SIS, priešingai – Lietuva, kitai Šengeno valstybei priėmus sprendimą išduoti leidimą gyventi arba vizą, turėtų pareigą įvestą perspėjimą pašalinti, kadangi SIS įvestas draudimas atvykti ir apsigyventi neužkerta kelio kitai Šengeno valstybei po konsultacijų su Migracijos departamentu išduoti asmeniui leidimą gyventi ar nacionalinę vizą bei ištrinti perspėjimą iš SIS. Pažymi, jog jeigu gaus Portugalijos Respublikos ar kitos Šengeno valstybės kompetentingos institucijos pateiktą informaciją, kad pareiškėjas turi vienos iš Šengeno valstybių išduotą galiojantį leidimą gyventi arba nacionalinę vizą, ir minėtas dokumentas nebus naikinamas, o bus sprendžiamas klausimas dėl SIS perspėjimo dėl draudimo atvykti ir apsigyventi atšaukimo. Tad, atsižvelgiant į išdėstytą, mano, jog pareiškėjas apėjo nacionalinę teisę dėl atvykimo ir buvimo Lietuvos Respublikoje, todėl buvo priimtas teisėtas ir pagrįstas skundžiamas Sprendimas.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
3. Byloje kilo ginčas dėl Migracijos departamento 2024 m. gegužės 5 d. Sprendimo, kuriuo pareiškėjui H. I. ((duomenys neskelbtini) piliečiui) uždrausta atvykti į Lietuvos Respubliką nuo sprendimo priėmimo dienos 36 mėnesius (3 metus) bei įtrauktas į Šengeno informacinę sistemą perspėjimas dėl draudimo atvykti ir apsigyventi (uždrausti atvykti ir apsigyventi ir kitų Europos Sąjungos valstybių narių bei Europos Sąjungai nepriklausančių valstybių, kuriose taikomas Šengeno acquis (Šveicarija, Norvegijos Karalystė, Lichtenšteinas, Islandija), teritorijoje) nuo sprendimo priėmimo dienos 36 mėnesiams (3 metams), teisėtumo ir pagrįstumo.
4.1. Pareiškėjas 2023 m. liepos 11 d. pateikė Migracijos departamentui prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi Nr. (duomenys neskelbtini) tuo pagrindu, jog ketina dirbti pagal darbo sutartį, kai profesija nėra įtraukta į trūkstamų profesijų sąrašą pagal įmonės vykdomą veiklą ir reikalingas Užimtumo tarnybos sprendimas dėl atitikties Lietuvos darbo rinkos poreikiams.
Pareiškėjui buvo išduotas leidimas laikinai gyventi Nr. (duomenys neskelbtini), galiojantis iki 2025 m. spalio 3 d.
4.2. 2024 m. kovo 13 d. UAB (duomenys neskelbtini) pateikė Migracijos departamentui pranešimą Nr. (duomenys neskelbtini) apie pasikeitusius užsieniečio duomenis.
UAB (duomenys neskelbtini) pranešime nurodė, jog pareiškėjas neatvyko dirbti.
4.3. Migracijos departamentas, vadovaudamasis Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 2, 5 ir 6 punktais bei ir 35 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 2024 m. kovo 8 d. priėmė sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo nusprendė panaikinti pareiškėjo leidimą laikinai gyventi Nr. (duomenys neskelbtini), galiojantį iki 2025 m. spalio 3 d., nes:
- duomenys, kuriuos asmuo pateikė norėdamas gauti leidimą laikinai gyventi, neatitinka tikrovės;
- panaikintas sprendimas dėl asmens darbo atitikties Lietuvos Respublikos darbo rinkos poreikiams;
- darbo sutartis su asmeniu nesudaryta.
Rezoliucinė dalis
4.4. Migracijos departamentas, vadovaudamasis Įstatymo 133 straipsnio 1 dalimi, SIS reglamento 24 straipsnio 1 dalies a punktu ir 2 dalies c punktu, Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo sudarymo ir tvarkymo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. balandžio 20 d. nutarimu Nr. 436 ,,Dėl Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo sudarymo ir tvarkymo taisyklių patvirtinimo“ (toliau – ir NAS taisyklės), 15 punktu bei Kriterijų, kuriais vadovaujamasi nustatant ar sutrumpinant draudimo užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpį arba išbraukiant duomenis apie užsienietį iš Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo, vertinimo tvarkos, patvirtintos Migracijos departamento direktoriaus 2014 m. balandžio 14 d. įsakymu Nr. 3K-33 ,,Dėl Kriterijų, kuriais vadovaujamasi nustatant ar sutrumpinant draudimo užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpį arba išbraukiant duomenis apie užsienietį iš Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo, vertinimo tvarkos patvirtinimo“ (toliau – ir Kriterijų vertinimo tvarka), 11 ir 14 punktais, 2024 m. gegužės 9 d. priėmė skundžiamą Sprendimą, kuriuo nusprendė:
- uždrausti pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką nuo sprendimo priėmimo dienos 36 mėnesius (3 metus);
- įtraukti į Šengeno informacinę sistemą perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi (uždrausti atvykti ir apsigyventi ir kitų Europos Sąjungos valstybių narių bei Europos Sąjungai nepriklausančių valstybių, kuriose taikomas Šengeno acquis (Šveicarija, Norvegijos Karalystė, Lichtenšteinas, Islandija), teritorijoje) nuo sprendimo priėmimo dienos 36 mėnesiams (3 metams);
Sprendimas priimtas, nes:
- asmens leidimas gyventi buvo panaikintas.
Sprendime, be kita ko, nurodyta, kad Migracijos departamento 2024 m. kovo 8 d. sprendimu buvo panaikintas pareiškėjui išduotas leidimas laikinai gyventi, nes buvo nustatyta, kad pareiškėjas kreipdamasis dėl leidimo laikinai gyventi pateikė duomenis, kurie neatitinka tikrovės (pareiškėjas, gavęs leidimą laikinai gyventi darbo UAB (duomenys neskelbtini) pagrindu, neatvyko į Lietuvos Respubliką ir darbo sutarties su UAB (duomenys neskelbtini) nesudarė) ir buvo panaikintas sprendimas dėl asmens darbo atitikties Lietuvos Respublikos darbo rinkos poreikiams. Tad Sprendime nurodyta, jog pagal Įstatymo 133 straipsnio 1 dalį, užsieniečiui, kuriam buvo panaikintas leidimas gyventi, gali būti uždrausta atvykti į Lietuvos Respubliką ne ilgesniam kaip 5 metų laikotarpiui. O Kriterijų vertinimo tvarkos 11 punkte nustatyta, kad priimant sprendimą uždrausti atvykti į Lietuvos Respubliką užsieniečiui, kuriam buvo panaikintas leidimas gyventi, atsižvelgiama į pagrindą, dėl kurio leidimas gyventi buvo panaikintas, esamus šeiminius, socialinius, ekonominius ir kitus užsieniečio ryšius su Lietuvos Respublika, tai, ar per pastaruosius vienerius metus iki sprendimo panaikinti leidimą gyventi priėmimo dienos: jau buvo atsisakyta užsieniečiui išduoti leidimą gyventi ar jis buvo panaikintas; užsieniečiui buvo atsisakyta išduoti vizą ar ji buvo panaikinta, jis buvo neįleistas, įpareigotas išvykti, grąžintas, išsiųstas ar neteisėtai išvyko. Taip pat pagal Kriterijų vertinimo tvarkos 14 punktą užsieniečiui, kurio leidimas gyventi buvo panaikintas Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 2 punkte (pagal 35 straipsnio 1 dalies 2 punktą) nurodytu pagrindu, nustatomas 3 metų draudimo atvykti laikotarpis. Sprendime, vertinant pareiškėjo ryšius su Lietuvos Respublika, nustatyta, kad asmeniui anksčiau leidimai laikinai gyventi ar nacionalinė viza nebuvo išduoti. O Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenimis, pareiškėjas Lietuvos Respublikoje nebuvo įdarbintas. Tad Sprendime padaryta išvada, jog pareiškėjas ekonominių ryšių Lietuvos Respublikoje neturi. Migracijos departamentas taip pat nenustatė, kad pareiškėjas turėtų šeiminių ryšių su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje. Dar Sprendime nurodyta, jog Užimtumo tarnyba panaikino 2023 m. rugpjūčio 9 d. sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl asmens darbo atitikties Lietuvos Respublikos darbo rinkos poreikiams. Taigi, atsižvelgiant į išdėstytą, pareiškėjui buvo nustatytas 3 metų draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpis. Sprendime taip pat nurodyta, jog pagal Įstatymo 133 straipsnio 7 ir 8 dalis, užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, Nacionalinį sąrašą sudaro, tvarko ir duomenis iš Nacionalinio sąrašo SIS teikia, sprendimą uždrausti (neuždrausti) užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką priima Migracijos departamentas nustatyta tvarka. O pagal NAS taisyklių 15 punktą duomenys iš Nacionalinio sąrašo teikiami SIS, jeigu sprendimas uždrausti užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką, kurio pagrindu duomenys įrašyti į Nacionalinį sąrašą, atitinka SIS reglamento 24 straipsnio nustatytus pagrindus. SIS reglamento 24 straipsnio 1 dalies a punktą duomenys apie trečiųjų šalių piliečius, kurių atžvilgiu buvo pateiktas perspėjimas draudimo atvykti arba apsigyventi tikslais, įvedami remiantis nacionaliniu perspėjimu, kurio pagrindas – kompetentingų administracinių institucijų arba teismų sprendimas pagal nacionalines proceso teisės normas, priimtas individualaus įvertinimo pagrindu. Taip pat pagal SIS reglamento 24 straipsnio 2 dalies c punktą, situacija, kuriai taikomas 1 dalies a punktas susidaro, kai trečiosios šalies pilietis apėjo ar bandė apeiti Europos Sąjungos ar nacionalinę teisę dėl atvykimo į valstybių narių teritoriją ir buvimo joje. Tad, Migracijos departamentas, įvertinęs tai, kad asmeniui uždraudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nes yra priimtas sprendimas panaikinti leidimą laikinai gyventi, tai, kad duomenys, kuriuos asmuo pateikė norėdamas gauti leidimą laikinai gyventi, neatitinka tikrovės (asmuo, gavęs leidimą laikinai gyventi darbo UAB (duomenys neskelbtini) pagrindu, neatvyko į Lietuvos Respubliką ir darbo sutarties su UAB (duomenys neskelbtini) nesudarė) ir tai, kad buvo panaikintas sprendimas dėl asmens darbo atitikties Lietuvos Respublikos darbo rinkos poreikiams, Sprendime sprendė, jog pareiškėjas ir ateityje gali nesąžiningu būdu siekti atvykti ir pasilikti kitose Šengeno valstybėse, piktnaudžiauti nustatytomis procedūromis, susijusioms su užsieniečių atvykimu, buvimu ir gyvenimu Šengeno erdvėje, kad draudimo atvykti instituto vienas iš tikslų – užkirsti kelią nesąžiningiems, nepatikimiems ir piktnaudžiaujantiems užsieniečiams atvykti į Šengeno erdvę ir kad šis tikslas pasiekiamas tik įvedant įspėjimą dėl draudimo asmeniui atvykti ir apsigyventi į SIS, asmens duomenys, vadovaujantis NAS taisyklių 15 punktu, iš Nacionalinio sąrašo teiktini SIS.
4.5. Pareiškėjas, nesutikdamas su Migracijos departamento Sprendimu, kreipėsi į teismą, prašydamas jį panaikinti.
5. Minėta, kad Migracijos departamentas, pirmiausia, pareiškėjui uždraudė atvykti į Lietuvos Respubliką nuo Sprendimo priėmimo dienos, nes asmens leidimas laikinai gyventi yra panaikintas.
6. Įstatymo 133 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad užsieniečiui, kuriam buvo atsisakyta išduoti kelionės leidimą ar jis buvo panaikintas ar atšauktas dėl vienos ar kelių priežasčių, nustatytų Reglamento (ES) 2018/1240 37 straipsnio 1 dalies a – e punktuose, arba kuriam buvo atsisakyta išduoti vizą ar ji buvo panaikinta, ar atšaukta Šengeno viza, arba kuriam buvo atsisakyta išduoti leidimą gyventi ar jis buvo panaikintas, užsieniečiui, kuris buvo neįleistas į Lietuvos Respubliką, įpareigotas išvykti iš Lietuvos Respublikos, grąžintas į užsienio valstybę, perduotas užsienio valstybei pagal Lietuvos Respublikos sudarytą tarptautinę sutartį dėl neteisėtai esančių asmenų grąžinimo (readmisijos) arba bandė neteisėtai išvykti iš Lietuvos Respublikos ar išvyko iš jos, arba užsieniečiui, kuris neturi teisės gyventi Lietuvos Respublikoje ir nevykdo įsipareigojimų muitinei, nesumokėjo Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka skirtos (skirtų) baudos (baudų) arba nepateikė bent vienos iš privalomų teikti mokesčių deklaracijų, gali būti uždrausta atvykti į Lietuvos Respubliką ne ilgesniam kaip 5 metų laikotarpiui.
7. Kriterijai, į kuriuos turi būti atsižvelgiama priimant sprendimą uždrausti užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką, nustatyti Kriterijų vertinimo tvarkoje.
Kriterijų vertinimo tvarka administracinių teismų praktikoje vertinama kaip pavyzdinė (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) 2020 m. rugsėjo 9 d. nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. eA-3495-520/2020; 2021 m. kovo 31 d. sprendimą, priimtą administracinėje byloje Nr. eA-2813-525/2021), t. y. iš esmės kaip gairės, kuriomis siekiama užtikrinti, kad analogiškomis ir (ar) panašiomis aplinkybėmis sprendimai dėl uždraudimo atvykti į Lietuvos Respubliką ir draudimo laikotarpio būtų vienodi. Kriterijų vertinimo tvarkos 11 punkte nustatyta, jog priimant sprendimą uždrausti atvykti užsieniečiui, kuriam buvo atsisakyta išduoti leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje ar jis buvo panaikintas, atsižvelgiama į pagrindą, dėl kurio buvo atsisakyta išduoti leidimą gyventi ar jis buvo panaikintas; esamus šeiminius, socialinius, ekonominius ir kitus užsieniečio ryšius su Lietuvos Respublika; tai, ar per pastaruosius vienerius metus iki sprendimo atsisakyti išduoti leidimą gyventi ar jį panaikinti priėmimo dienos jau buvo atsisakyta užsieniečiui išduoti leidimą gyventi ar jis buvo panaikintas, užsieniečiui buvo atsisakyta išduoti vizą ar ji buvo panaikinta, jis buvo neįleistas, įpareigotas išvykti, grąžintas, išsiųstas ar neteisėtai išvyko (11.1–11.3.2 papunkčiai). O pagal Kriterijų vertinimo tvarkos 14 punktą, užsieniečiui, kurio leidimas gyventi Lietuvos Respublikoje buvo panaikintas Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 2 punkto ir 35 straipsnio 1 dalies 2 punkto nurodytu pagrindu (duomenys, kuriuos asmuo pateikė norėdamas gauti leidimą laikinai gyventi, neatitinka tikrovės), nustatomas 3 metų draudimo atvykti laikotarpis.
8. Teisėjų kolegija, įvertinusi teisinį reglamentavimą, sutinka su pareiškėju, kad Įstatymas nenumato imperatyvaus Migracijos departamento elgesio modelio, esant panaikintam leidimui laikinai gyventi, bet suteikia diskreciją Migracijos departamentui spręsti ar konkrečiu atveju yra būtina uždrausti užsieniečiui atvykti, ar jo elgesys atitiko Įstatymo numatytus kriterijus ir pan. Tokios pat pozicijos laikomasi ir LVAT. Pagal LVAT praktiką, Įstatymo 133 straipsnio 1 dalyje, kurioje nurodyta, jog užsieniečiui, kuriam buvo atsisakyta išduoti leidimą gyventi ar jis buvo panaikintas, gali būti uždrausta atvykti į Lietuvos Respubliką ne ilgesniam kaip 5 metų laikotarpiui. Įstatymo leidėjo panaudotas žodis „gali būti“ reiškia, kad ne visais atvejais uždraudžiama užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką, kai jam panaikintas leidimas laikinai gyventi. Migracijos departamentas turi diskreciją šiuo klausimu (žr., pvz., LVAT 2024 m. lapkričio 6 d. nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. eA-2378-575/2024). LVAT taip pat laikosi nuoseklios praktikos, kad tuo atveju, kai institucijoms yra suteikta gana plati veikimo laisvė (diskrecija), įgyvendinant tam tikras teisės normas arba vykdant politiką tam tikroje srityje, teismai nagrinėja tik, ar viešojo administravimo subjektas, įgyvendindamas savo diskreciją, nepadarė aiškios (aplinkybių vertinimo ir teisės taikymo) klaidos, nepiktnaudžiavo įgaliojimais (valdžia), akivaizdžiai neperžengė diskrecijos ribų, ar laikėsi procedūrinių taisyklių, ar tikslios faktinės aplinkybės, kuriomis grindžiamas ginčytinas pasirinkimas, ar aktas (veika) neprieštarauja tikslams bei uždaviniams, dėl kurių institucija buvo įsteigta ir gavo atitinkamus įgaliojimus (žr., pvz., LVAT 2012 m. rugsėjo 17 d. nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. A261-2286/2012; 2012 m. lapkričio 21 d. nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. A525-2952/2012; 2014 m. vasario 6 d. nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. A492-435/2014 ir kt.).
Be to, LVAT yra konstatavęs ir tai, kad Migracijos departamento diskrecija spręsti dėl sprendimo uždrausti užsieniečiui atvykti į Lietuvą priėmimo bei nustatyti užsieniečiui draudimo atvykti į Lietuvą trukmę yra apribota įpareigojimu kiekvienu atveju tinkamai atsižvelgti į visas su konkrečiu atveju susijusias aplinkybes, kurios detalizuotos Kriterijų vertinimo tvarkoje. Migracijos departamentas, atlikdamas šį vertinimą, vadovaudamasis konstitucinio atsakingo valdymo bei viešojo administravimo principais, turi atsižvelgti į Įstatymo tikslus (žr., pvz., LVAT 2024 m. spalio 23 d. sprendimą, priimtą administracinėje byloje Nr. eA-2335-789/2024).
9. Kaip matyti iš bylos, skundžiamas Migracijos departamento Sprendimas buvo priimtas, nustačius, kad Migracijos departamentas 2024 m. kovo 8 d. priėmė sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame buvo konstatuota, jog duomenys, kuriuos pateikė pareiškėjas, norėdamas gauti leidimą laikinai gyventi, neatitinka tikrovės – gavęs leidimą laikinai gyventi darbo pagrindu, pareiškėjas neįsidarbino UAB (duomenys neskelbtini), neatvyko į Lietuvos Respublikos teritoriją ir buvo panaikintas sprendimas dėl asmens darbo atitikties Lietuvos Respublikos darbo rinkos poreikiams, tad pareiškėjas savo nesąžiningais veiksmais, pažeisdamas Lietuvos Respublikos teisės aktų reikalavimus, piktnaudžiavo migracijos procedūromis.
10. Tačiau vien aplinkybė, kad pareiškėjui anksčiau buvo panaikintas leidimas laikinai gyventi, teisėjų kolegijos nuomone, neleidžia padaryti išvados, jog pareiškėjas buvo nesąžiningas ir piktnaudžiavo migracijos procedūromis. Ši Migracijos departamento išvada dėl pareiškėjo nesąžiningumo ir piktnaudžiavimo migracijos procedūromis yra visiškai nemotyvuota. Toks Sprendimas neatitinka VAĮ reikalavimų. Tad atmetus šiuos atsakovo argumentus kaip nepagrįstus, teisėjų kolegijos nuomone, pareiškėjui taikytos pakankamai reikšmingos jo judėjimo laisvę ribojančios priemonės yra neproporcingos.
11. Šiame kontekste pažymėtina, kad atsakovas atsiliepime gan plačiai ir išsamiai pasisakė dėl tam tikrų aplinkybių, kurios nėra nurodytos skundžiamame Sprendime. Tad kyla klausimas kaip tokia situacija turėtų būti vertinama.
Tačiau LVAT yra išaiškinęs, kad administracinio akto priėmimo motyvai pagal įstatymą privalo būti nurodomi pačiame administraciniame akte; skundžiamo sprendimo priėmimo motyvų nurodymas teismo proceso metu neturi būti vertinamas ir nedaro įtakos nemotyvuoto viešojo administravimo subjekto priimto sprendimo teisėtumui (žr., pvz., LVAT 2013 m. birželio 13 d. sprendimą, priimtą administracinėje byloje Nr. A-502-940/2013; 2015 m. sausio 8 d. nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. A-1-502/2015; 2015 m. kovo 31 d. nutartį, priimą administracinėje byloje Nr. A-1536-662/2015). Priešingu atveju būtų pažeistos pareiškėjo teisės į gynybą (žr., pvz., LVAT 2011 m. lapkričio 2 d. sprendimą, priimtą administracinėje byloje Nr. A-261-2692/2011; ir kt.).
Pažymėtina, kad atsakovui teikiant atsiliepimą į skundą nėra teisinių kliūčių papildomai paaiškinti apskųsto sprendimo (šiuo atveju Migracijos departamento Sprendimo) priėmimo teisinius bei faktinius pagrindus, tačiau nėra suteikta teisė atsiliepimu į skundą taisyti administracinį aktą (šiuo atveju Sprendimą), bei nurodant faktinius tokio sprendimo priėmimo pagrindus, kurie nebuvo nurodyti ginčijamame sprendime (bendrine prasme); priešingu atveju administracinės bylos ribos taptų neapibrėžtos, o teisingas ginčo išsprendimas paneigtas.
Taigi, atsakovo atsiliepime pateikti priimto Sprendimo argumentai dėl teisinio ir faktinio pagrindo nevertintini ir jie nedaro įtakos nemotyvuotam skundžiamam Sprendimui.
12. Apibendrinant konstatuotina, kad Migracijos departamentas susiklosčiusią situaciją vertino ypač formaliai, esminių išvadų neargumentavo, todėl nepagrįstai nusprendė pareiškėjui uždrausti atvykti į Lietuvos Respubliką.
13. Toliau pasisakytina dėl perspėjimo įvedimo į SIS.
14. Pagal NAS taisyklių 15 punktą, duomenys iš sąrašo teikiami C. SIS, jeigu sprendimas uždrausti užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką, kurio pagrindu duomenys įrašyti į sąrašą, atitinka 2006 m. gruodžio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1987/2006 dėl antrosios kartos SIS II sukūrimo, veikimo ir naudojimo su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2018 m. lapkričio 28 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2018/1861 (toliau – ir SIS II reglamentas) 24 ir 25 straipsniuose, SIS reglamento 24 ir 25 straipsniuose nustatytus pagrindus.
Pagal SIS reglamento 24 straipsnio 1 dalies a punktą, valstybės narės įveda perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi, kai tenkinama viena iš šių sąlygų: valstybė narė, remdamasi individualiu vertinimu, kuris apima atitinkamo trečiosios šalies piliečio asmeninių aplinkybių vertinimą bei draudimo atvykti ir apsigyventi padarinius, yra nusprendusi, kad to trečiosios šalies piliečio buvimas jos teritorijoje kelia grėsmę viešajai tvarkai, visuomenės saugumui ar nacionaliniam saugumui, ir todėl valstybė narė, laikydamasi savo nacionalinės teisės, yra atitinkamai priėmusi teismo ar administracinį sprendimą drausti atvykti ir apsigyventi bei yra pateikusi nacionalinį perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi. Pagal SIS reglamento 24 straipsnio 2 dalies c punktą, situacijos, kurioms taikomas 1 dalies a punktas, susidaro, kai trečiosios šalies pilietis apėjo ar bandė apeiti Sąjungos ar nacionalinę teisę dėl atvykimo į valstybių narių teritoriją ir buvimo joje. Pagal SIS reglamento 21 straipsnio 1 dalį, prieš įvesdamos perspėjimą ir nuspręsdamos pratęsti perspėjimo galiojimo laikotarpį, valstybės narės nustato, ar atvejis yra pakankamai adekvatus, atitinkamas ir svarbus, kad perspėjimas būtų įvestas į SIS.
15. LVAT yra išaiškinęs, kad vien SIS reglamento 24 straipsnio 1 dalies a punkte nustatyta sąlyga savaime nėra pagrindas įvesti į SIS perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi, nes prieš tai valstybės narės įpareigotos nustatyti, ar individualus atvejis yra pakankamai adekvatus, atitinkamas ir svarbus, kad perspėjimas būtų įvestas į SIS, vadovaujantis SIS reglamento 21 straipsnio 2 dalyje (proporcingumo) ir 24 straipsnio 2 dalyje (išskirtų atvejų) nustatytais kriterijais, taip pat nustatyti, ar nėra priežasčių neįvesti perspėjimo, ir motyvuoti tokį administracinį sprendimą (žr., pvz., LVAT 2023 m. lapkričio 15 d. nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. eA-2450-624/2023).
LVAT išplėstinė teisėjų kolegija taip pat išaiškino, kad, prieš įvedant į SIS perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi, kompetentingoms institucijoms (šiuo atveju Migracijos departamentui) tenka pareiga nustatyti, ar tas atvejis yra adekvatus, atitinkamas ir pakankamai svarbus, kad pateisintų perspėjimo įvedimą, atsižvelgiant į jo poveikį atitinkamo asmens teisėms, bei pateikti tai pagrindžiančius argumentus; Migracijos departamentas turi priimti administracinius sprendimus, atitinkančius VAĮ 10 straipsnio 5 dalies 5 ir 6 punktuose įtvirtintą imperatyvą, t. y. kad juose būtų nurodytas jų teisinis ir faktinis pagrindas ar kitos jų priėmimui įtakos turėjusios aplinkybės bei jų motyvai (žr., pvz. LVAT 2024 m. balandžio 17 d. nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. eA-1044-789/2024 ir joje nurodytą praktiką).
16. Teisėjų kolegija pažymi, jog nagrinėjamu atveju nėra duomenų, kad atsakovas būtų priėmęs administracinį sprendimą dėl pareiškėjo buvimu keliamos grėsmės Lietuvoje viešajai tvarkai, visuomenės saugumui ar nacionaliniam saugumui dėl to, jog pareiškėjas apėjo ar bandė apeiti Europos Sąjungos ar nacionalinę teisę dėl atvykimo į Lietuvos teritoriją ir buvimo joje. Skundžiamame Sprendime taip pat nėra individualizuotų, objektyviais duomenimis grįstų motyvų, kodėl pareiškėjo atvejis yra pakankamai adekvatus, atitinkamas ir svarbus bei todėl perspėjimas dėl draudimo atvykti ir apsigyventi turėtų būti įvestas į SIS. Tad teisėjų kolegija sprendžia, kad Migracijos departamentas taip pat nepagrįstai įtraukė į SIS perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi.
17. VAĮ 3 straipsnio 10 punkte numatyta, jog administracinio sprendimo mastas ir jo įgyvendinimo priemonės turi atitikti būtinus ir pagrįstus administravimo tikslus (proporcingumo principas). LVAT savo jurisprudencijoje yra konstatavęs, kad administraciniame sprendime turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą; motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų reikalavimų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus (žr., pvz., LVAT 2010 m. spalio 14 d. nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. A502-1037/2010; 2008 m. birželio 12 d. nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. A756-700/2008; 2009 m. balandžio 2 d. nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. A756-422/2009; 2010 m. gruodžio 8 d. nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. A756-686/2010).
18. Atsižvelgdama į išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija daro išvadą, kad ginčijamas Sprendimas nelaikytinas proporcingu, taip pat jis neatitinka VAĮ 10 straipsnio 5 dalies reikalavimų, įpareigojančių viešojo administravimo subjektą individualų administracinį aktą pagrįsti objektyviais duomenimis (faktais), o taikomas poveikio priemones – motyvuoti, bei SIS reglamento 21 straipsnio reikalavimų, ir yra naikintinas.
19. Taigi, pareiškėjo skundas patenkinamas; Migracijos departamento Sprendimas – panaikinamas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 88 straipsnio 2 punktas).
20. Pagal ABTĮ 40 straipsnio 1 dalį proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą, įskaitant ir išlaidas advokato ar advokato padėjėjo teisinei pagalbai apmokėti; atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka (to paties straipsnio 5 dalis).
CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio.
21. Pareiškėjo skundas patenkintas, t. y. sprendimas priimtas pareiškėjo naudai. Tai reiškia, kad pareiškėjas turi teisę į savo patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
Pareiškėjas prieš kreipdamasis į teismą sumokėjo 22,50 Eur žyminio mokesčio. Pareiškėjas taip pat patyrė 300 Eur bylinėjimosi išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti. Šios išlaidos yra pagrįstos, racionalios ir būtinos bei atitinka teisės aktuose nustatytus dydžius (ABTĮ 40 straipsnio 5 dalis, CPK 98 straipsnis ir kt.).
22. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pareiškėjui iš atsakovo iš viso priteistina 322,50 Eur (22,50 Eur + 300 Eur) bylinėjimosi išlaidų.
Remdamasi tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu, 132–133 straipsniais, Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 140 straipsnio 3 dalies 2 punktu ir 4 dalimi, teisėjų kolegija
nusprendžia:
Pareiškėjo H. I. skundą dėl sprendimo panaikinimo patenkinti.
Panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2024 m. gegužės 9 d. sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) „Uždrausti atvykti į LR ir įtraukti į SIS įspėjimą“.
Priteisti pareiškėjui H. I. iš atsakovo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 322,50 Eur (tris šimtus dvidešimt du eurus ir 50 ct) bylinėjimosi išlaidų.
Sprendimas per 14 kalendorinių dienų nuo jo priėmimo ir paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmus.