- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-08-10
- Bylos Nr.
- 2S-1431-450/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-39-3-01282-2014-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Asta Radzevičienė
- Pareiškėjas
- K. B., E. B.
- Suinteresuotas asmuo
- L. B., S. B., Vilniaus apskrities VMI
- Kategorijos
- 124.2.7pavadinimo nepavyko patikrinti
teismo posėdyje, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjų K. B. ir E. B. atskirąjį skundą dėl Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2015 m. kovo 24 d. nutarties, kuria atsisakyta atnaujinti procesą, civilinėje byloje pagal pareiškėjų K. B. ir E. B. prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2-537-181/2013, suinteresuoti asmenys: L. B. (L. B.), S. B. (S. B.) ir Vilniaus apskrities VMI, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Pareiškėjos K. B. ir E. B. pareiškimu prašė atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-537-181/2013, nes įsiteisėjusiu Šalčininkų rajono apylinkės teismo sprendimu nuspręsta dėl neįtrauktų į bylos nagrinėjimą asmenų teisių ir pareigų bei įsiteisėjusiu teismo sprendimu yra pažeistos jų teisės bei įstatymų saugomi interesai (CPK 366 str. 1 d. 7 p.); prašė nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jos, veikdamos kaip mirusio suinteresuoto asmens M. B. įpėdinės, kartu su pareiškėju L. B. po M. B., mirusio 2010 m. kovo 26 d., mirties priėmė pastarajam priklausantį palikimą.
Nurodė, kad L. B. yra jų mirusio tėvo M. B. brolis. 2010 m. kovo 26 d. miręs M. B. buvo jų (L. ir M.) tėvas. Nagrinėjant bylą teisme dėl palikimo priėmimo jų tėvas M. B., kuris dalyvavo šioje byloje suinteresuotu asmeniu, buvo miręs (2013 m. birželio 5 d.), o teismo posėdis buvo 2013 m. birželio 27 d. Tačiau teismas nesustabdė bylos, siekiant išsiaiškinti, ar mirusio suinteresuoto asmens įpėdiniai, t. y. jo dukros nepageidauja įstoti į bylą. Tokiu būdu buvo suvaržytos jų teisės dalyvauti bylos nagrinėjime bei priimti palikimą po senelio mirties. Nurodė, kad name nuolat gyveno jų tėvas, rūpinosi ir prižiūrėjo šį namą, kaip savą, todėl jam taip pat priklausė palikimo dalis. Kilo abejonių dėl esančio byloje tėvo vardu surašyto atsiliepimo, jog jame yra išreikšta tikra mirusiojo tėvo valia, nes teismo šaukimą į paskirtą teismo posėdį už tėvą pasirašė L. B. Po tėvo mirties praleido trijų mėnesių terminą priimti palikimą, tačiau sužinojusios, kad tėvo sąskaitoje yra pinigų, kreipėsi į teismą dėl juridinio fakto nustatymo. Teismo posėdžio metu teisėja paaiškino, kad jos turi teisę paveldėti dalį senelio namo. Apie 2013 m. liepos 10 d. teismo sprendimą sužinojo tik 2014 m. spalio 14 d., jų atstovui susipažinus su byla, todėl prašo atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr.2-537-181/2013 ir nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jos, veikdamos kaip mirusio suinteresuoto asmens M. B. įpėdinės, kartu su pareiškėju L. B. po M. B. mirties priėmė pastarajam priklausantį palikimą.
II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė
Šalčininkų rajono apylinkės teismas 2015 m. kovo 24 d. nutartimi prašymą dėl proceso atnaujinimo atmetė.
Teismas nustatė, kad pareiškėjas L. B. pateikė teismui pareiškimą suinteresuotiems asmenims S. B., M. B., Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo, kuriame prašė nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad 2010 m. kovo 26 d. mirusio tėvo M. B. visą palikimą, įskaitant ir gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), dalį su ūkiniais pastatais, esančiais (duomenys neskelbtini), žemės sklypo, unikalus (duomenys neskelbtini), dalį bei žemės sklypus, unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini), ir kitą turtą priėmė jis, pareiškėjas L. B. 2013 m. gegužės 6 d. suinteresuotiems asmenims buvo išsiųsti pareiškimas su priedais atsiliepimams pateikti, suinteresuoto asmens M. B. vardu šiuos dokumentus priėmė brolis L. B. ir 2013 m. gegužės 9 d. teismui buvo pateiktas jo atsiliepimas. Atsiliepime nurodyta, kad jis, M. B., su L. B. pareiškimu sutinka, prašo bylą nagrinėti jam nedalyvaujant. 2013 m. birželio 5 d. M. B. mirė. 2013 m. birželio 27 d. vykusio teismo posėdžio metu buvo žinoma apie jo mirtį, tai pažymėta posėdžio protokole, tačiau atsižvelgiant į tai, kad buvo pateiktas M. B. atsiliepimas, byla buvo nagrinėjama iš esmės. 2013 m. liepos 10 d. Šalčininkų rajono apylinkės teismo sprendimu nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas, kad L. B. po tėvo M. B., mirusio 2010 m. kovo 26 d., mirties palikimą priėmė faktiškai pradėdamas paliktą turtą valdyti. Sprendimo kopijos buvo išsiųstos Vilniaus apskrities mokesčių inspekcijai, L. B., S. B. Byloje nėra duomenų apie tai, kad pareiškėjos K. B. ir E. B. dalyvavo teismo posėdyje ir joms buvo pranešta apie teismo posėdžio vietą ir laiką. Pareiškėjos po tėvo M. B. mirties nebuvo įtrauktos dalyvauti šiame procese suinteresuotais asmenimis, tačiau suinteresuotas asmuo M. B., būdamas gyvas, pateikė teismui atsiliepimą, kuriame nurodė, kad su pareiškimu sutinka, t. y. išreiškė savo valią nepriimti palikimo. Paveldėjimo teisė yra asmeninė, teisės priimti palikimą įgyvendinimą lemia konkretaus įpėdinio valia - jis gali nuspręsti priimti palikimą ar nepriimti palikimo, šie veiksmai yra asmeninio pobūdžio, kitas asmuo negali išreikšti ar pakeisti įpėdinio valios, priimti palikimą ar jo nepriimti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-133-2011). Be to, tais atvejais, kai viena ginčijamo arba sprendimu nustatyto teisinio santykio šalių pasitraukia iš bylos (fizinio asmens mirtis), teismas, jei yra pagrindas tą šalį pakeičia jos teisių perėmėju, kuriam visi veiksmai, atlikti procese iki jo įstojimo, yra privalomi tiek, kiek jie būtų buvę privalomi tam asmeniui, kurio vietoj įstojo teisių perėmėjas (CPK 48 str.). Tokiu būdu net įtraukus pareiškėjas dalyvauti procese suinteresuotais asmenimis, jos negalėtų pakeisti mirusiojo tėvo M. B. išreikštos valios nepriimti palikimo ir 2013 m. liepos 10 d. priimtas Šalčininkų rajono apylinkės teismo sprendimas neturėtų įtakos jų materialiosioms teisėms ir pareigoms. Iš suinteresuotų asmenų L. B., S. B. paaiškinimų, pateiktų dokumentų nustatyta, kad šiuo metu L. B. priėmė palikimą po savo tėvo M. B. mirties, jam buvo išduoti paveldėjimo teisės dokumentai ir šio gyvenamojo namo dalį jis perleido savo dukrai J. S. Jeigu į turtą yra kitam įpėdiniui išduotas paveldėjimo teisės liudijimas, kol jis nenuginčytas, palikimo priėmimo ar palikimo atsiradimo vietos faktas ypatingosios teisenos tvarka negali būti nustatytas (CK 5.8 str.). Išdėstytų argumentų pagrindu teismas konstatavo, kad nėra pagrindo pripažinti, kad Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2013 m. liepos 10 d. sprendimu civilinėje byloje Nr.2-537-181/2013 nuspręsta dėl neįtrauktų į bylos nagrinėjimą asmenų, t. y. pareiškėjų K. B., E. B. materialiųjų teisių ir pareigų, todėl jų prašymas dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr.2-537-181/2013 CPK 366 str. 1 d. 7 p. pagrindu netenkintas ir atsisakytina atnaujinti procesą.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai
Atskiruoju skundu pareiškėjos K. B. ir E. B. prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį ir bylą išspręsti iš esmės – atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-537-181/2013.
Žemesnės instancijos teismas
Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais: pirmosios instancijos teismas iškreipė byloje esančių įrodymų bei dokumentų esmę, nes nepagrįstai konstatavo, kad M. B. išreiškė savo valią nepriimti palikimo. Suinteresuoti asmenys L. B. ir S. B. patvirtino teismui, kad jų brolis M. B. jokio atsiliepimo teismui nepateikė, nes sirgo onkologinė lyga ir negalėjo asmeniškai pateikti teismui jokių dokumentų. Be to, M. B. anksčiau bendraudamas su savo dukromis K. B. ir E. B. pabrėžė, kad po jo mirties likęs turtas (kambarys jo tėvo name, Dainavos k, Šalčininkų r.) atiteks joms. Tai patvirtino K. B. ir E. B. parodymai teisme. Teismas nusprendė, kad nėra pagrindo netikėti M. B. pasirašytu atsiliepimu dėl atsisakymo nuo palikimo po savo tėvo M. B. mirties, tačiau nenurodė įrodymų, dokumentų, remiantis kuriais priėjo šios išvados. Atsiliepimo tekstas, pasirašytas neva M. B. ranka, atspausdintas kompiuteriu, pats suinteresuotas asmuo S. B. patvirtino, kad jis atspausdino tekstą ir vėliau pateikė jį pasirašyti savo broliui M. B., kuris nemokėjo lietuvių kalbos (vertimas į rusų kalbą teismui pateiktas nebuvo, jokių atžymų atsiliepime apie tai, kad atsiliepimo tekstas būtų jo pasirašiusiam asmeniui perskaitytas, išverstas į suprantamą kalbą bei pasirašiusiam asmeniui suprantama atsiliepimo esmė, nėra). Be to, iš civilinėje byloje Nr. 2-537-181/2013 esančios pažymos matyti, kad teismo persiųstus dokumentus suinteresuotam asmeniui M. B. (L. B. pareiškimą dėl palikimo priėmimo su priedais) gavo ne M. B., o pats pareiškėjas L. B. Byloje nėra jokių įrodymų, patvirtinančių, kad M. B. būtų tinkamai informuotas apie civilinės bylos Nr. 2-537-181/2013 eigą, pareiškėjo L. B. pareiškimą priimti visą palikimą po tėvo M. B. mirties. Teismas nepateikė nei vieno įrodymo, dėl kurio nusprendė, kad nėra pagrindo suabejoti pareiškėjo L. B. pateiktam teismui suinteresuoto asmens M. B. atsiliepimo (atsisakymo nuo palikimo) turiniui. Teismui nepagrįstai nekilo įtarimų dėl skuboto pareiškėjo L. B. palikimo perleidimo trečiajam asmeniui, savo dukrai J. S., priežasčių tuo metu, kai teisme dar buvo nagrinėjama civilinė byla dėl proceso atnaujinimo dėl nurodyto palikimo priėmimo aplinkybių. Pirmos instancijos teismas pirmame posėdyje pareiškė, kad išreikalaus iš Šalčininkų notaro biuro visą turimą informaciją apie palikimo bylą po M. B. mirties, tačiau nurodytos palikimo bylos medžiagos negavo ir bylą išnagrinėjo be papildomos medžiagos, nors L. B. ir S. B. patvirtino teismui, kad jie visi trise, tai yra L. B., S. B. ir M. B., kreipėsi į notarą su pareiškimu dėl palikimo priėmimo po savo tėvo M. B. mirties ir pasirašė atitinkamus dokumentus. Atsižvelgiant į CK 5.60 straipsnio 4 dalį, toks M. B. atsisakymas nuo palikimo yra negalimas. Tokie suinteresuotų asmenų L. B. ir S. B. parodymai leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad M. B. norėjo priimti palikimo dalį po savo tėvo M. B. mirties ir tuo siekdamas kreipėsi pas notarę. Šis faktas dėl nežinomų priežasčių jokio teismo vertinimo nesulaukė. Taigi byloje liko neįrodyta, kad įpėdinis M. B. pasirašė atsiliepimą (atsisakymą nuo palikimo) teismui (ne notarui) laisva valia, suvokdamas pasirašyto dokumentą esmę ir pasekmes.
Atsiliepimas
Atsiliepimuose į atskirąjį skundą suinteresuoti asmenys S. B. ir L. B. prašo jį atmesti, o skundžiamą teismo nutartį palikti nepakeistą.
Atsiliepimų į atskirąjį skundą argumentai: pareiškėjų atskirajame skunde yra melagingų teiginių. Nors brolis M. B. sirgo onkologinė lyga, bet iki savo mirties buvo veiksnus ir sąmoningas. Atsiliepimą teismui brolis M. B. pasirašė 2013 m. gegužės 9 d., o mirė 2013 m. birželio 5 d. Priešingai nei teigia pareiškėjos, brolis M. B. turėjo aukštesnįjį išsilavinimą ir gerai žinojo lietuvių kalbą. Vertėjo jam niekada nereikėjo. Pareiškėjų įstatyminė atstovė L. B. apie tai žinojo, nes ji be vertėjo 2013 m. kovo 27 d. pasirašė su M. B. dovanojimo sutartį, kuriuo M. padovanojo jai 4 žemės sklypus. Pareiškėjos teigia, kad L. B. palikimas buvo skubotai perleistas trečiajam asmeniui (dukrai J. S.), tačiau, notarei pateikus įsiteisėjusį teismo sprendimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, ji (notarė) laukė 3 mėn. kitų besikreipiančių įpėdinių. Tačiau nei vienas iš pareiškėjų pas notarą nesikreipė, todėl tik 2013 m. lapkričio 7 d. L. B. įformino nuosavybės teises į paveldėto namo dalį. Be to, pareiškėjos yra priėmusios palikimą po savo tėvo mirties. Anot pareiškėjų, teismas išnagrinėjo bylą be reikalingos papildomos medžiagos, tačiau pačioje teismo posėdžio pradžioje jie pateikė teismui pakankamai papildomos medžiagos, dėl ko buvo paskelbta teismo posėdžio pertrauka. Papildomos medžiagos kopijos buvo įteiktos pareiškėjoms ir paskelbta dar viena teismo posėdžio pertrauka susipažinti su minėta medžiaga. Priešingai nei teigia pareiškėjos, brolis M. B. 2013 m. balandžio 4 d. kreipėsi pas notarę ir pasirašė paveldėjimo teisių dovanojimo sutartį, kuria padovanojo L. B. paveldėjimo teises į visą turtą, likusį po motinos M. B. mirties. Tą patį jis norėjo atlikti ir su paveldėjimo teisėmis į visą turtą, likusį po tėvo M. B. mirties, tačiau nespėjo padaryti, nes 2013 m. birželio 5 d. mirė. Taigi, akivaizdu, kad M. B. išreiškė savo valią, pasirašydamas atsiliepimą, kuriame aiškiai ir nedviprasmiškai išreiškė savo poziciją, kad su L. B. pareiškimu priimti visą palikimą po tėvo M. B. mirties sutinka ir prašė bylą nagrinėti jam nedalyvaujant. Tai darė atsidėkodamas broliui Leonui už savo priežiūrą. Dar vienas svarbus pagrindas neatnaujinti proceso dėl palikimo priėmimo yra tas, kad pareiškėjos K. ir E. 8 metai iki M. B. mirties gyveno atskirai nuo tėvo pas savo senelę, o jų įstatyminė atstovė L. B. nuo 2009 m. gyvena su kitu vyru pas savo motiną. Jie savo sąskaita taip pat palaidojo brolį M. ir pastatė paminklą, o pareiškėjų įstatyminė atstovė L. B. laidojimu ir paminklu nesirūpino.
Suinteresuotas asmuo Vilniaus apskrities mokesčių VMI atsiliepimo į atskirąjį skundą nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas netenkintinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.).
Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų, nustatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, teismas nenustatė (CPK 338 str.). Byloje nėra ginamas viešasis interesas, taip pat nėra kitų aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas peržengti skundo ribas, todėl apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas atskirąjį skundą, remiasi skundo teisiniu bei faktiniu pagrindais, neperžengdamas jų ribų.
Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis ir surinktais įrodymais, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino faktines bylos aplinkybes, tinkamai taikė proceso atnaujinimą reglamentuojančias procesines teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurią naikinti atskirajame skunde išdėstytais argumentais nėra pagrindo.
Proceso atnaujinimo institutas – ekstraordinarus būdas peržiūrėti įsiteisėjusius teismų sprendimus. Jį galima taikyti tik konstatavus CPK 366 straipsnio 1 dalyje nustatytą pagrindą, kuris konkrečioje byloje dėl objektyvių ar subjektyvių priežasčių negalėjo būti nustatytas, peržiūrint bylą instancine tvarka. Šie proceso atnaujinimo pagrindai turi būti taikomi neformaliai bei laikantis teisinio apibrėžtumo principo, todėl proceso atnaujinimas yra galimas tik esminėms klaidoms taisyti, esant svarbioms ir įtikinančioms aplinkybėms (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. birželio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2007). Proceso atnaujinimas neturi būti priemonė dar kartą pabandyti išspręsti ginčą savo naudai ar vilkinti priimtų teismų sprendimų vykdymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-356/2006; 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-403/2008).
Šioje byloje apeliantės (pareiškėjos) K. B. ir E. B. prašė atnaujinti procesą byloje Nr. 2-537-181/2013 CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu, numatančiu, kad procesas gali būti atnaujintas, jeigu sprendimu teismas nusprendė dėl neįtrauktų į bylos nagrinėjimą asmenų materialinių teisių ir pareigų. Kasacinio teismo išaiškinta, kad procesui šiuo pagrindu atnaujinti būtina nustatyti ne tik tai, jog asmuo be pakankamo pagrindo nebuvo įtrauktas į bylos nagrinėjimą ir jame nedalyvavo, bet ir tai, kad sprendimu teismas nusprendė dėl jo teisių ar įstatymų saugomų interesų (CPK 365 str. 1 d.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje pagal Nr. 3K-3-42/2010). Prašyme atnaujinti procesą nepakanka nurodyti vien procesinio pobūdžio aplinkybes, pareiškėjas turi nurodyti materialiąja teisės norma pagrįstą teisę ar įstatymo saugomą interesą, kurie pažeisti, jo neįtraukus į procesą, taip pat pateikti įrodymus ir argumentus, kurie pagrįstų jo dalyvavimo įtaką šalių susiklosčiusiems materialiesiems teisiniams santykiams ir teismo sprendimo teisėtumui bei pagrįstumui. Procesas CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu gali būti atnaujinamas tik tuo atveju, kai teismo sprendime tiesiogiai pasisakyta dėl neįtraukto į bylos nagrinėjimą pareiškėjo teisių ar jo pareigų, teismo sprendimas jam sukuria teisių ar pareigų arba tokiu teismo sprendimu pažeistos jo teisės ar įstatymo saugomi interesai.
Nagrinėjamoje byloje nėra pagrindo išvadai, kad civilinėje byloje Nr. 2-537-181/2013 priimtu Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2013 m. liepos 10 d. sprendimu buvo nuspręsta dėl apeliančių (pareiškėjų) teisių ar jos (teisės) buvo pažeistos. Iš civilinės bylos Nr. 2-537-181/2013 duomenų nustatyta, 2013 m. birželio 5 d., t. y. likus 22 dienoms iki teismo posėdžio (2013 m. birželio 27 d.) mirė pareiškėjų tėvas (suinteresuotas byloje asmuo) M. B. Apie suinteresuoto asmens mirtį bylą nagrinėjančiam teismui buvo pranešta. Visgi 2013 m. birželio 27 d. teismo posėdyje byla buvo išnagrinėta iš esmės, 2013 m. liepos 10 d. paskelbiant byloje priimtą galutinį teismo sprendimą. Teismo sprendimu konstatuota, kad apeliančių dėdė L. B. po tėvo (apeliančių senelio) M. B., mirusio 2010 m. kovo 26 d., mirties visą palikimą priėmė faktiškai pradėdamas paliktą turtą valdyti. Iš bylos duomenų nustatyta ir tai, kad iki Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2013 m. liepos 10 d. sprendimo priėmimo apeliančių tėvas pateikė atsiliepimą į pareiškimą, nurodydamas, kad su juo (pareiškimus) sutinka ir prašė bylą nagrinėti jam nedalyvaujant. Anot apeliančių, jų tėvas negalėjo išreikšti valios sutikti su pareiškimu, t. y. nepriimti palikimo, nes žadėjo turtą perleisti joms, be to, tuo metu sirgo, o atsiliepimo tekstas atspausdintas ir surašytas lietuvių kalba, tėvui jos nemokant. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, manyti, kad atsiliepime į pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, išreikšta ne M. B., mirusio 2013 m. birželio 5 d., valia, nėra pagrindo. Nenuginčyta, kad ant atsiliepimo yra apeliančių tėvo parašas, o tai, kad jų tėvas nemokėjo lietuvių kalbos, o dėl to neva nesuprato ant pasirašomo dokumento (atsiliepimo į pareiškimą dėl juridinio fakto nustatymo) jo turinio, neįrodyta. Priešingai, kiti byloje esantys dokumentai, o būtent 2013 m. kovo 27 d. dovanojimo sutartis (dovanotojas – M. B., apdovanotoji L. B.), 2013 m. balandžio 4 d. paveldimo teisių dovanojimo sutartis (dovanotojai M. B. ir jo brolis S., apdovanotasis – L. B.), buvo surašyti taip pat lietuvių kalba ir nėra duomenų, kad jie buvo nesuprasti M. B. Apeliantės nepateikė įrodymų, jog jų tėvas siekė joms perleisti turtą, dėl kurio kilo šis ginčas. Teismo įsitikimą, jog mirusiojo M. B., mirusio 2013 m. birželio 6 d., tikroji valia buvo nepriimti savo tėvo M. B., mirusio 2010 m. kovo 26 d., palikimo ir jo atsisakyti, įrodo ir kitos aplinkybės: po tėvo M. B. mirties per įstatymų nustatytus terminus (CK 5.50 str. 3 d.) jis neišreiškė valios priimti palikimo ir to nedarė daugiau kaip trejus metus; po motinos M. B. mirties, sau priklausančią palikimo dalį taip pat atsisakė brolio (apeliančių dėdės) L. B. naudai. Taigi byloje nustatytų faktinių aplinkybių pagrindu spręstina, kad M. B., mirusio 2013 m. birželio 6 d., pozicija atsisakyti ir likusio jam priklausančio turto brolio L. B. naudai yra nuosekli ir logiška. Todėl tikrajam įpėdiniui (pareiškėjų tėvui) M. B. išreiškus savo valią atsisakyti savo tėvo (pareiškėjų senelio) turto paveldėjimo, tokios valios negali pakeisti apeliantės (įpėdinio įpėdinės).
Be to, kaip nustatyta, M. B. buvo išreiškęs savo valią atsisakyti paveldimo turto savo brolio L. B. naudai, apeliančių įtraukimui į civilinę bylą Nr. 2-537-181/2013 nebuvo pakankamo pagrindo ir dėl kitų aplinkybių. M. B. nepriėmus savo tėvo (pareiškėjų senelio) turto ir jo atsisakius kito brolio naudai, esant pirmos eilės įpėdiniams (apeliančių dėdėms L. B. ir S. B.), jos (pareiškėjos), kaip M. B., mirusio 2010 m. kovo 26 d., anūkės, neturėjo teisės paveldėti savo senelio (M. B.) turto (CK 5.11 str. 1 d. 1-2 p., 2 d.). Ir tik daugiau nei po metų nuo Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2013 m. liepos 10 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-537-181/2013 priėmimo jos (apeliantės) kitu Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2014 m. liepos 1 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. 2-592-181/2014, pripažintos savo tėvo M. B., mirusio 2013 m. birželio 5 d., turto paveldėtojomis. Iki pastarojo sprendimo priėmimo byloje nebuvo jokių duomenų, jog iškart po jų tėvo (M. B.) mirties ir tuo labiau Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2013 m. liepos 10 d. sprendimo priėmimo metu jos buvo priėmusios savo tėvo palikimą ar išreiškusios valią jį priimti (CK 6.50 str. 3 p.), o dėl to turėjo teisinį suinteresuotą byloje Nr. 2-537-181/2013.
Netgi nepriklausomai nuo Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2013 m. liepos 10 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-537-181/2013, kurioje apeliantės siekia atnaujinti procesą, priėmimo, kaip nurodė suinteresuoti asmenys, notarei pateikus įsiteisėjusį teismo sprendimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, ji (notarė) laukė 3 mėn. kitų besikreipiančių įpėdinių, tačiau tokių nebuvo.
Į esminius atskirojo skundo argumentus atsakyta. Kiti atskirojo skundo argumentai neturi teisinės reikšmės, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako.
Tenkinti atskirąjį skundą jame nurodytais argumentais nėra pagrindo. Dėl to atskirasis skundas atmestinas, o skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
Teismas, remdamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2015 m. kovo 24 d. nutartį palikti nepakeistą.