- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2016-05-24
- Bylos Nr.
- e2-17654-595/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-08576-2013-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vita Valeckaitė
- Atsakovas
- L. J.
- Ieškovas
- AB „Lietuvos draudimas”
- Kategorijos
- 44.2.4.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 116.1pavadinimo nepavyko patikrinti
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo AB „Lietuvos draudimas” ieškinį atsakovui L. J. dėl žalos atlyginimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas prašo priteisti iš atsakovo 100 Eur žalos atlyginimo, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Ieškovas nurodė, kad 2015-06-17 (duomenys neskelbtini) avarijos metu susidūrus su dviračiu buvo sugadintas G. P. priklausantis automobilis OPEL, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuris buvo apdraustas AB „Lietuvos draudimas" transporto priemonių savanoriškuoju draudimu (KASKO). Dėl šio įvykio metu padarytos žalos ieškovas išmokėjo 523,86 Eur draudimo išmoką. Nuostolio suma apskaičiuota vadovaujantis Audatex kompiuterine programa, skirta automobilio remonto sąmatoms sudaryti. Minėta programa vadovaujasi automobilių remonto įmonės, ekspertai, draudikai. Šios sistemos bazė, įvedus darbų kategoriją, nurodo būtinas medžiagų, darbo valandų sąnaudas bei jų įkainius. Sąmatose nurodyta bendra remonto kaina, į kurią įskaičiuota darbų ir medžiagų kaina. Atsakovas važiuodamas dviračiu pažeidė Kelių eismo taisyklių 154 p. reikalavimus, atsitrenkė į automobilį OPEL, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir jį apgadino. Už šį pažeidimą atsakovas buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn. Vairuotojas Kelių eismo taisyklių reikalavimų nepažeidė ir neturėjo techninės galimybės išvengti susidūrimo su dviračiu. Atsakovui buvo siųsta pretenzija dėl žalos atlyginimo. Atsakovas atlygino 423,86 Eur žalos. Likusi neatlyginta žala - 100 Eur.
Atsiliepimas
Atsakovas pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, kad su ieškiniu nesutinka, prašo ieškinį atmesti (e.b.l. 29-30). Atsiliepime nurodoma, kad atsakovas pripažino savo kaltę dėl avarijos bei atlygino ieškovui 423,86 Eur nuostolių. Ieškovas ieškinį grindžia tik tuo, kad nuostolio suma apskaičiuota vadovaujantis Audatex kompiuterine programa, kuri skirta automobilio remonto sąmatoms sudaryti, tačiau tai pagrindžiančių duomenų nepateikia. Ieškovas nepateikia jokių įrodymų, kokiu pagrindu ir už ką atsakovas privalo jam sumokėti nurodytą 100 eurų sumą. Iš pateiktų Vilniaus kelių policijos papildomų duomenų apie eismo įvykį matyti, kad variklio gaubto pažeidimas nebuvo užfiksuotas. Juo labiau, kad eismo įvykio metu dviračiui, su kuriuo susidūrė automobilis, buvo tik subraižytas rėmas. Atsakovas kaltę už padarytą nusižengimą priėmė bei atlygino žalą visa apimtimi, t. y. 423,86 Eur. Vilniaus APVK pažymoje apie eismo įvykį nėra užfiksuotas variklio gaubto pažeidimas, todėl ieškovas nepagrįstai reikalauja atlyginti 100 Eur padarytą žalą. Draudimo išmoka turi būti išmokama tik už tą automobilio remontą, kurio kaltininkas buvo atsakovas. Jeigu draudikas neišsiaiškinęs dengia ir kitų automobilio detalių pažeidimus, tai yra galimai piktnaudžiavimas.
Teismo posėdžio metu atsakovas su ieškiniu nesutiko atsiliepime į ieškinį nurodytais motyvais. Nurodė, kad įvykio metu jis buvo parblokštas priekiniu bamperiu. Į įvykio vietą buvo iškviesta policija, kuri įdėmiai apžiūrėjo automobilį ir nustatė visus jo pažeidimus. Jis važiavo su išsinuomotu oranžiniu dviračiu, dviračiui nebuvo padaryti jokie pažeidimai, jam nuomotojas nepareiškė jokių pretenzijų. Automobilį vairavęs vairuotojas, jo neinformavo, kad automobilis draustas KASKO draudimu. Apie tai jis sužinojo tik atvykęs į policiją dėl jam skiriamos nuobaudos. Jis iš karto pasiūlė automobilio savininkui dėl žalos atlyginimo. Siūlė remontuoti jo pažįstamo servise, tačiau savininkas atsisakė. Nemano, kad įvykio metu galėjo būti padaryti variklio gaubto pažeidimai.
Draudimas jo neinformavo, kada buvo apžiūrimas automobilis, tas įbrėžimas galėjo būti padarytas ir vėliau. Be to automobiliui buvo atlyginti nuostoliai nepritaikius sutartyje numatytos frančizės. Šią aplinkybę jam nurodė kai jis kreipėsi į draudimo bendrovę dėl iš jo reikalaujamos žalos.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys atmestinas.
Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad ieškovas Transporto priemonių draudimo liudijimu, serija LD Nr. 102175163, laikotarpiu nuo 2014-10-01 iki 2015-09-30 buvo apdraudęs G. P. priklausantį automobilį Opel Meriva, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), rinkos verte įvykio dieną, taikant 300 Lt besąlyginę išskaitą (e.b.l. 5-6). Iš 2015-06-23 Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato rašto nustatyta, kad 2015-06-17 įvyko eismo įvykis, (duomenys neskelbtini) sankirtoje, kurio metu ieškovo apdraustas automobilis, važiuodamas pagrindiniu keliu, susidūrė su atsakovu, važiavusiu dviračiu šalutiniu keliu ir nedavusiu kelio pagrindiniu keliu važiavusiam automobiliui (e.b.l. 7). Policijos pažymoje nurodyti šie transporto priemonės Opel Meriva, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), sugadinimai įvykio metu: priekinis bamperis, priekinis dešinės pusės sparnas, priekinis dešinės pusės žibintas.
Atsakovas dėl minėto įvykio buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn, pripažintas padariusiu Kelių eismo taisyklių 154 punkto pažeidimą ir nubaustas 40 Eur bauda pagal Administracinių teisės pažeidimų kodekso 131 str. 4 d. (e.b.l. 37-38).
2015-06-18 G. P. kreipėsi į ieškovą su prašymu išmokėti draudimo išmoką (e.b.l. 8).
Ieškovas 2015-06-18 bei 2015-07-03 sudarė transporto priemonės apžiūros aktą, kuriame nustatė transporto priemonės sugadinimus (e.b. l. 9-10). Minėtuose aktuose nustatyta, kad turi būti keičiamas priekinis bamperis, priekinis dešinės pusės žibintas, remontuojamas bei dažomas priekinis dešinės pusės sparnas bei priekinės dešinės pusės durys, variklio gaubtas turi būti dažomas.
Ieškovas vadovaudamasis Audatex kompiuterine programa apskaičiavo ir išmokėjo draudėjui 523,86 Eur draudimo išmoką (e.b.l. 11-17).
Išmokėjęs draudimo išmoką, ieškovas 2015-07-23 raštu kreipėsi į atsakovą, kaip į asmenį atsakingą už žalos padarymą, reikalaudamas sumokėti jam 523,86 Eur draudimo išmoką (e.b.l. 20).
Ištyręs byloje esančius rašytinius įrodymus, teismas daro išvadą, kad ieškovas savo ieškinį grindžia subrogacijos teisiniais santykiais. LR CK 6.1015 str. 1 d. nuostatose yra numatyta, jeigu draudimo sutartis nenustato ko kita, tai draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens. Įstatymų leidėjas, nustatydamas specialius subrogacijos atvejus draudimo santykiuose, minėtoje teisės normoje nurodo kreditoriaus pasikeitimo būdą egzistuojančioje prievolėje, nes LR CK 6.1015 str. 2 d. nuostatose yra numatyta, jog reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, yra įgyvendinama laikantis taisyklių, kurios nustato draudėjo (naudos gavėjo) ir už žalą atsakingo asmens santykius. Tai reiškia, kad žalos padarymo draudėjo turtui atveju draudikui perėjusi reikalavimo teisė įgyvendinama pagal deliktinę civilinę atsakomybę reglamentuojančias CK šeštosios knygos III dalies XXII skyriaus normas, pagal kurias tam, kad atsirastų civilinės atsakomybės teisiniai santykiai, būtina nustatyti visų atsakomybės sąlygų – neteisėtų veiksmų, žalos, priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos, bei kaltės – buvimą. Kadangi kaltė, kaip civilinės atsakomybės sąlyga, yra preziumuojama, tai reikalavimą dėl žalos atlyginimo pareiškęs ieškovas privalo įrodyti likusias civilinės atsakomybės taikymo sąlygas: neteisėtus veiksmus, žalą ir priežastinį ryšį tarp jų (CK 6.246 str., 6.247 str., 6.249 str.).
Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad vien draudimo išmokos faktas nėra pagrindas tenkinti subrogacinį reikalavimą, turi būti nustatyta, kad įvyko draudžiamasis įvykis ir kad draudimo išmokos dydis atitinka padarytus realius nuostolius. Priešingu atveju draudikas prisiima riziką dėl galimybės išsiieškoti išmokas iš atsakingo už žalą asmens. Dėl to siekdamas patirti mažiau nuostolių savo profesinėje veikloje, draudikas turi elgtis apdairiai ir rūpestingai, išmokėdamas draudimo išmoką įsitikinti, kad įvyko draudžiamasis įvykis, nustatyti realų patirtos žalos dydį ir tiek draudėjo, tiek trečiųjų asmenų atžvilgiu elgtis sąžiningai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. vasario 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-78/2010, 2013 m. kovo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-127/2013).
Ginčo atveju ieškovas išmokėjo draudimo išmoką, todėl ieškovui atsirado teisė vietoje žalą patyrusio asmens reikalauti nuostolių atlyginimo iš žalą padariusio asmens ar jo draudiko pagal taisykles, kurios nustato nukentėjusiojo ir už žalą atsakingo asmens tarpusavio santykius, o tuo atveju, kai žalą patyręs asmuo, yra apsidraudęs savo turtinį interesą, tai jo draudikas, išmokėjęs išmoką, įgyja reikalavimo teisę į žalą padariusį asmenį, o jeigu jis yra apsidraudęs, tai į jo draudiką (LAT 2005-104 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-503/2003 m.; 2008-02-12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-76/2008 m.).
Atsakovas su pareikštu ieškiniu nesutinka, nurodydamas, kad ieškovas nepateikė įrodymų, pagrindžiančių variklio gaubto sugadinimą įvykio metu, už ką ieškovas yra išmokėjęs draudikui 100 Eur draudimo išmokos. Visą kitą žalą atsakovas pripažino ir sumokėjo ieškovui 423,86 Eur žalos atlyginimo.
Ieškovas, išmokėjęs draudimo išmoką dėl draudėjo G. P. transporto priemonės sugadinimo, perėmė šio draudėjo teisę reikalauti išmokėtos sumos iš atsakingo už žalos padarymą asmens - atsakovo. Tikslu nustatyti, ar atsakovas yra už ieškovo reikalaujamą žalą atsakingas asmuo, svarbu išsiaiškinti, ar yra tarp jo neteisėtų veiksmų (neveikimo), žalos atsiradimo bei priežastinio ryšio tarp pastarųjų faktas (LR CK 6.245 str.). Tik esant visų šių trijų pagrindų visumai kiltų pareiga atlyginti ieškovui jo prašomą draudimo išmokos sumą. Byloje nėra ginčo, kad dėl eismo įvykio kaltu yra pripažintas atsakovas. Jis savo kaltę pripažino, atlygino žalos dydį, kurį laikė pagrįstu, tačiau nesutinka su ieškovo paskaičiuotu žalos dydžiu variklio gaubto remontui. Iš į bylą pateiktos žalos sąmatos sudarytos ieškovo, vadovaujantis Audatex kompiuterine programa, nustatyta, kad žala už variklio gaubto sugadinimą sudaro 100 Eur.
Teismo vertinimu ieškovas neįrodė iš atsakovo reikalaujamos žalos pagrįstumo. Teismas sutinka su atsakovo nurodytu argumentu, kad visi transporto priemonei padaryti pažeidimai buvo nurodyti policijos pareigūnų pažymoje, kurie buvo atvykę į įvykio vietą, konstatavo įvykio faktą bei visas įvykio aplinkybes ir pažeidimus, padarytus ieškovo apdraustai transporto priemonei. Tarp policijos nurodytų transporto priemonės pažeidimų, nėra nurodyta, kad būtų apgadintas ir transporto priemonės variklio gaubtas. Pažymėtina, kad ieškovas į bylą nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių, kokie pažeidimai buvo padaryti minėtai transporto priemonės daliai. Ieškovo pateiktame Transporto priemonės techninės apžiūros akte nurodyta tik tai, kad yra reikalingas variklio gaubto dažymas, tačiau jame nenurodyta dėl kokių pažeidimų yra reikalinga variklio gaubtą dažyti. Ieškovas į bylą nepateikė transporto priemonės apžiūros nuotraukų, kuriose būtų matyti minėtos dalies pažeidimai. Esant tokiai situacijai, negalima padaryti išvados, kad minėta automobilio dalis buvo pažeista būtent ginčo įvykio metu. Ieškovui neįrodžius atsakovo civilinės atsakomybės sąlygų viseto, neatsiranda pareiga atlyginti ieškovui žalą.
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
ieškinį atmesti.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.