Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Vita Valeckaitė, vadovaudamasi CPK 142 straipsnio ketvirtąja dalimi, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo AB „Lietuvos draudimas“ ieškinį atsakovei N. D. dėl žalos atlyginimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Atsakovei ieškinio ir jo priedų nuorašai įteikti CPK 123 str. nustatyta tvarka. Nustatytu terminu atsakovė be pateisinamos priežasties nepateikė atsiliepimo į ieškinį, todėl, esant ieškovo prašymui, teismas priima sprendimą už akių.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Priimdamas sprendimą už akių, teismas atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t.y. įsitikina, kad pasitvirtinus pateiktų įrodymų turiniui, būtų pagrindas priimti tokį sprendimą (CPK 285 str. 2 d.).

Byloje nustatyta, kad 2010-05-01 eismo įvykio metu buvo apgadintas automobilis VW Passat, v/n Nr. (duomenys neskelbiami), priklausantis UAB „Ekipažas“ dėl automobilio Renault Espace, v/n Nr. (duomenys neskelbiami), vairuotojo K. J. kaltės. Automobilio Renault Espace valdytojų civilinė atsakomybė buvo apdrausta ieškovo. Todėl AB „Lietuvos draudimas“ išmokėjo 1077,02 Lt dydžio draudimo išmoką už transporto priemonės VW Passat sugadinimą. Transporto priemonės Renault Espace savininkė N. D. 2010-04-12 su ieškovu AB „Lietuvos draudimas“ sudarytoje sutartyje susitarė, kad automobilis nebus naudojamas mokamam keleivių pervežimui bet kokiais maršrutais net ir neturint tam teisę suteikiančių dokumentų (sutarties 1.5.2.1 p.). Renault Espace, v/n Nr. (duomenys neskelbiami) įvykio dieną buvo naudojama taksi veiklai. Jei transporto priemonė naudojama mokamam keleivių pervežimui bet kokiais maršrutais, tikimybė įvykti draudiminiam įvykiui yra ženkliai didesnė, bei draudėjas turi sumokėti didesnę draudimo įmoką. Atsakovė neinformavo draudiko apie padidėjusią draudimo riziką, t.y. apie pasikeitusias aplinkybes, turinčias įtakos draudimo įmokos paskaičiavimui.

Pagal LR Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 22 str. 2 d. draudikas, išmokėjęs draudimo išmoką eismo įvykio metu nukentėjusiam asmeniui, turi teisę reikalauti, kad draudėjas grąžintų išmokėtą sumą ar jos dalį, jei draudėjas nevykdė ar netinkamai vykdė draudimo sutartyje nustatytas pareigas. LR Vyriausybės 2004-06-23 nutarimo Nr. 795 „Dėl eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir išmokos mokėjimo taisyklių patvirtinimo“ 56 p. numatyta, kad jeigu draudėjas nevykdė ar netinkamai vykdė draudimo sutartyje nustatytas pareigas, atsakingas draudikas turi teisę reikalauti kad draudėjas grąžintų iki 50 procentų išmokėtos išmokos, jeigu draudimo sutarties galiojimo metu padidėjus sutartyje numatytai draudimo rizikai draudėjas ar jo atstovas apie tai neinformavo draudiko draudimo sutartyje nustatyta tvarka. Pagal LR Draudimo priežiūros komisijos 2004-04-23 nutarimo „Dėl standartinių transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties sąlygų patvirtinimo“ 38 p. jeigu draudimo rizika padidėja dėl draudėjo ar apdraustojo veiksmų, draudėjo ar apdraustojo pranešimas turi būti pateiktas ne vėliau nei ji padidėja, visais kitais atvejais – tuoj pat, kai draudėjas ar apdraustasis apie tokius pasikeitimus sužinojo ar turėjo sužinoti apie padidėjusią draudimo riziką. Ši sąlyga taip pat yra numatyta ir draudimo sutarties 1.5.3 p. Kadangi draudimo rizika padidėjo dėl draudėjo veiksmų (automobilis buvo naudojamas mokamam keleivių pervežimui bet kokiais maršrutais net ir neturint tam teisę suteikiančių dokumentų, apie draudimo rizikos padidėjimą draudikas turėjo būti informuotas iki rizikai padidėjus. Tačiau nėra pateikta įrodymų, kad atsakovė šios sutartinės pareigos būtų laikiusis. Nurodytas ieškovo aplinkybes patvirtina byloje esantys rašytiniai įrodymai (b.l. 8-23). Atsakovė nepateikė teismui atsiliepimo į ieškinį, ieškovo nurodomų aplinkybių dėl ieškinio pagrįstumo bei žalos dydžio neginčijo (CPK 12, 178 str. str.). Taigi, remiantis išdėstytomis aplinkybėmis iš atsakovės N. D. priteistina ieškovui AB „Lietuvos draudimas“ 538,51 Lt žalos atlyginimo.

Be to, įstatymas numato ieškovui teisę už termino įvykdyti piniginę prievolę praleidimą prašyti priteisti iš skolininko ir įstatymo nustatyto dydžio palūkanas, tokį reikalavimą ieškovas pareiškė, todėl iš atsakovės nuo bylos iškėlimo teisme dienos – 2013-03-15 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo už priteistą sumą – 538,51 Lt priteistinos ir 5 procentų dydžio metinės palūkanos (CK 6.37 str. 2 d., 6.210 str. 1 d.).

Vadovaujantis CPK 93 str. 1 d. iš atsakovės ieškovo naudai priteistina 72 Lt žyminio mokesčio.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Priteisti iš atsakovės N. D., a.k. (duomenys neskelbtini) 538,51 Lt žalos atlyginimo, 72 Lt bylinėjimosi išlaidų, 5 procentus metinių palūkanų už priteistą 538,51 Lt sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos – 2012-03-15 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ieškovo AB „Lietuvos draudimas“, į.k. 110051834, naudai.

Atsakovė negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per 20 dienų nuo jo priėmimo dienos turi teisę paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

Ieškovas per trisdešimt dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti apeliacinį skundą Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.