Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mariaus Bartninko, Rūtos Palubinskaitės ir Mindaugo Šimonio (kolegijos pirmininkas, pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės V. D. apeliacinį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2018 m. kovo 9 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo R. D. ieškinį atsakovei V. D. ir atsakovės V. D. priešieškinį ieškovui R. D. dėl santuokos nutraukimo, trečiasis asmuo akcinė bendrovė „Swedbank“.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Ginčo esmė

Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

CPK 320 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

Apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kuria teismas nutraukė šalių santuoką dėl ieškovo kaltės, tačiau nenurodė, kad santuoka nutrūko dėl ieškovo neištikimybės, taip pat dalies, kuria teismas netenkino atsakovės prašymo priteisti kompensaciją bei priteisė nepagrįstai mažą neturtinės žalos atlyginimą, teismas šalių santuoką nutraukė dėl vieno sutuoktinio kaltės, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl naujų įrodymų prijungimo

Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovas R. D. pateikė prašymą prijungti papildomus įrodymus – terminuotų indėlių sutarčių ir kasos orderių kopijas, kurias buvo pateikęs raštu su baigiamosiomis kalbomis pirmosios instancijos teismui.

CPK 314 straipsnis numato, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, draudimas priimti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teisme nėra absoliutus. Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno naujai pateikto įrodymo, turi aiškintis, galėjo šis konkretus įrodymas būti pateiktas pirmosios instancijos teismui, ar negalėjo, ar vėlesnis įrodymo pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimą, bei atsižvelgti į prašomo naujai priimti įrodymo įtaką šalių ginčui išspręsti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-38-969/2015).

Teisėjų kolegija, susipažinusi su ieškovo pateiktais įrodymais ir įvertinusi jų turinį, sprendžia, kad ieškovas nepagrindė, jog naujų įrodymų pateikimo būtinybė iškilo tik pirmosios instancijos teismui pabaigus bylą nagrinėti iš esmės bei nepagrindė, kodėl šių įrodymų nepavyko gauti anksčiau. Teisėjų kolegijos vertinimu, ieškovo pateikti nauji įrodymai nedaro įtakos teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, todėl pateikti įrodymai nepriimami (CPK 314 straipsnis).

Dėl faktinių bylos aplinkybių

Teisėjų kolegija nustatė, kad 1992 m. birželio 19 d. buvo įregistruota ieškovo R. D. ir atsakovės V. D. santuoka (1 t., b. l. 8). 1993 m. liepos 27 d. santuokoje gimė sūnus P. D., jis šiuo metu yra pilnametis (1 t., b. l. 9). 2005 m. lapkričio 11 d. ieškovas ir atsakovė sudarė kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią gavo 48 149 Eur kreditą (1 t., b. l. 15-21) ir 2005 m. lapkričio 28 d. pirkimo pardavimo sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) nusipirko žemės sklypą, gyvenamąjį namą, ūkinį pastatą, kitus inžinerinius statinius, esančius adresu (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 10-11). 2012 m. sausio 1 d. R. D. išėjo iš namų ir pradėjo gyventi pas savo mamą (1 t., b. l. 112). 2013 m. liepos 30 d. atsakovė įsigijo automobilį VW Golf Variant už 18 000 Lt (2 t., b. l. 27). 2016 m. balandžio 20 d. Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros nutarimu ikiteisminis tyrimas, nesurinkus pakankamai duomenų, pagrindžiančių įtariamojo R. D. kaltę dėl nusikaltimo, numatyto BK 140 straipsnio 2 dalyje padarymo, buvo nutrauktas (1 t., b. l. 76-77).

Dėl santuokos nutraukimo priežasčių ir kaltės

Pagal CK 3.60 straipsnio 2 dalį sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Preziumuojama, kad santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės, jeigu jis yra nuteisiamas už tyčinį nusikaltimą arba yra neištikimas, arba žiauriai elgiasi su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariais, arba paliko šeimą ir daugiau kaip vienerius metus visiškai ja nesirūpina (CK 3.60 straipsnio 3 dalis).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad nors pagal CK 3.60 straipsnio 3 dalį sutuoktinio kaltė dėl santuokos iširimo yra preziumuojama, tačiau šiais atvejais vienam sutuoktiniui tenka įrodyti faktą, su kuriuo siejama kito sutuoktinio kaltės prezumpcija. Tuo atveju, kai sutuoktinis, dėl kurio kaltės kitas sutuoktinis įrodo faktines aplinkybes, su kuriomis įstatymas sieja kaltės prezumpciją, pateikia įrodymų ir nurodo faktines aplinkybes, kad santuoka realiai iširo ne dėl šių priežasčių, tai pirmajam sutuoktiniui tenka taip pat pareiga įrodyti, kad santuoka iširo būtent dėl šių priežasčių. Teismui nustatant, kokios priežastys lėmė santuokos iširimą, turi būti atsižvelgta į sutuoktinių tarpusavio santykius iki faktinio santuokos iširimo, kiekvieno iš sutuoktinių elgesį dėl santuokos išsaugojimo pablogėjus tarpusavio santykiams ir kitas reikšmingas objektyvias bei subjektyvias aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-137-378/2018).

Teisėjų kolegija nustatė, kad šioje byloje ieškovas prašė nutraukti santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės, nes atsakovė buvo konfliktiška, netvarkė buities, o šalys nuo 2012 metų gyvena atskirai, veda atskirus ūkius (1 t., b. l. 111-120). Atsakovė prašė nutraukti santuoką dėl ieškovo kaltės, nes ieškovas nesirūpino gyvenamuoju namu, neskyrė pinigų namo šildymui, buvo neištikimas, prieš atsakovę panaudojo fizinį smurtą (2 t., b. l. 143-149). Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad šalių santuoka iširo dėl ieškovo kaltės, nes šeimą 2012 metais nusprendė palikti ieškovas ir ja nustojo rūpintis.

Atsakovė apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas, kad ieškovas yra kaltas dėl santuokos nutraukimo, nepagrįstai nenurodė, kad santuoka nutrūko dėl ieškovo neištikimybės. Teismas neatsižvelgė, jog ieškovui galiojo visos sutuoktinio pareigos, nesikreipus dėl santuokos nutraukimo.

Teisėjų kolegija pažymi, kad byloje nėra ginčo, jog ieškovas nuo 2012 metų su atsakove negyvena, abu veda atskirus ūkius, ieškovas vienas moka kredito įmokas, o atsakovė rūpinasi šalims priklausančiu gyvenamuoju namu. Teisėjų kolegija iš liudytojų parodymų nustatė, jog atsakovės bendradarbė N. Š., atsakovės buvusi suolo draugė E. B. paliudijo, kad 2012 metais yra matę ieškovą su kita moterimi (2018 m. sausio 24 d. teismo posėdžio garso įrašas 5:40:20-5:40:30, 6:02:14-6:02:53). Atsižvelgiant į tai, kad šalys nuo 2012 metų gyveno atskirai, vienas kitam iki 2016 metais kreipimosi į teismą dėl santuokos nutraukimo dėl to nereiškė jokių pretenzijų, faktas, kad ieškovas buvo pastebėtas su kita moterimi 2012 metais ir galimai su ja palaikė ryšius, savaime nėra pagrindas pripažinti, kad ieškovas buvo neištikimas atsakovei ir dėl to nutrūko šalių santuoka. Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad ieškovo neištikimybės fakto nei iki 2012 metų nei po 2012 metų neįrodo apeliantės nurodomas vienkartinis 2016 m. balandžio 5 d. 550 Eur mokėjimo pavedimas A. S. (2 t., b. l. 101). Teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovė nepagrįstai remiasi nutraukto ikiteisminio tyrimo duomenimis. Pažymėtina, kad R. D. nėra pripažintas kaltu dėl nusikalstamų veikų, o taip pat ikiteisminio tyrimo metu priimtas nutarimas (1 t., b. l. 76-77) nepateikia jokių duomenų apie ieškovo ir atsakovės santykius, neatskleidžia jokių aplinkybių, pagrindžiančių ieškovo neištikimybės faktą.

Teisėjų kolegija sprendžia, kad faktas, jog ieškovas paliko šeimą ir šalys daugiau nei penkerius metus gyveno skyrium, turi priežastinį ryšį su santuokos nutraukimu. Teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas, konstatuodamas ieškovo kaltę dėl santuokos nutraukimo, nurodė, kad ieškovo kaltė pasireiškė tuo, jog ieškovas nustojo rūpintis šeima, bet ne tuo, kad ieškovas buvo neištikimas. Ieškovui neskundžiant šios teismo sprendimo dalies, teisėjų kolegija šiuos teismo motyvus ir sprendimą palieka nepakeistą, nes ieškovo neištikimybės faktas šioje byloje nėra įrodytas ir egzistuoja priežastinis ryšys tarp ieškovo sprendimo pradėti gyvenimą skyrium ir santuokos nutraukimo (CK 3.60 straipsnio 3 dalis, CPK 178 straipsnis, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl kompensacijos priteisimo

Pagal CK 3.67 straipsnio 1 dalį, santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisinius padarinius sukelia nuo santuokos nutraukimo bylos iškėlimo. Tačiau sutuoktinis, išskyrus tą, kuris buvo pripažintas kaltu dėl santuokos iširimo, gali prašyti, kad teismas nustatytų, jog santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisinius padarinius sukėlė nuo tos dienos, kai jie faktiškai nustojo kartu gyventi (CK 3.67 straipsnio 2 dalis).

Remiantis CK 3.88 straipsnio 1 dalies 5 punktu, bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažįstama pajamos, gautos po santuokos sudarymo iš sutuoktinių ar vieno jų darbinės ar intelektinės veiklos, dividendai, taip pat pensijos, pašalpos bei kitokios išmokos, išskyrus tikslinės paskirties išmokas (žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo, taip pat neturtinės žalos atlyginimas, gauta tikslinė materialinė parama, skirta tik vienam sutuoktiniui, ir kita).

CK 3.98 straipsnis nustato sutuoktinių teisę į kompensaciją, kuri išmokama, kai baigiasi bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė. Pagal šio straipsnio 3 dalį kiekvienas sutuoktinis privalo kompensuoti bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės sumažėjimą, jeigu jis bendrą turtą naudojo tikslams, nesusijusiems su šio kodekso 3.109 straipsnyje numatytų prievolių vykdymu, išskyrus atvejus, kai jis įrodo, kad turtas buvo panaudotas šeimos poreikiams tenkinti.

Teisėjų kolegija iš bylos duomenų nustatė, kad ieškovas turėjo 14 106,54 Eur dydžio santaupas: 2015-12-30 duomenimis 4939,48 Eur AB Swedbank sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 188); 2014-02-26 duomenimis 4234,12 Eur (14 619,56 Lt) Alytaus kredito unijoje pagal terminuotą indėlio sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 133); 2016-06-27 duomenimis 1848,19 Eur Alytaus kredito unijoje pagal terminuotą indėlio sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 132); 2017-06-28 duomenimis 1868,36 Eur Alytaus kredito unijoje pagal terminuotą indėlio sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 130); 2015-09-12-2017-09-11 duomenimis 1216,39 Eur Alytaus kredito unijoje pagal terminuoto indėlio sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 131).

Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacinio skundo argumentus, pažymi, kad nors pirmosios instancijos teismas pripažino ieškovą kaltu dėl santuokos nutraukimo ir atsisakė taikyti santuokos nutraukimo padarinius sutuoktinių turtinėms teisėms nuo gyvenimo skyrium pradžios, pagrįstai atsižvelgė ir į tai, kad šalys nuo 2012 metų negyveno kartu, vedė atskirus ūkius, vienas kitam pretenzijų dėl to nereiškė. Atkreiptinas dėmesys, kad pirmosios instancijos teismas lygiomis dalimis ieškovui ir atsakovei padalino gyvenamąjį namą su priklausiniais ir žemės sklypą, įvertinęs tai, kad ieškovas mokėjo paskolą, už kurią buvo nupirktas minėtas nekilnojamasis turtas, o atsakovė šiuo turtu rūpinosi – pirko kurą, mokėjo mokesčius. Teisėjų kolegijos vertinimu, šalys, 2012 metais pradėję gyventi atskirai, buvo atriboję prievolių vykdymą, todėl nepaisant to, kad ieškovas yra pripažintinas kaltu dėl santuokos iširimo, nes 2012 metais nusprendė išeiti gyventi pas motiną, tačiau visu tuo metu mokėjo kreditą bankui, šiomis individualiomis aplinkybėmis nesuteikia pagrindo teigti, jog ieškovo lėšos, sukauptos po 2012 metų (14 106,54 Eur), turi būti dalintinos lygiomis dalimis. Pažymėtina, kad atsakovė nepateikė jokių duomenų, įrodančių, kad šalys vedė bendrą ūkį po 2012 metų, taip pat nepaneigė fakto, kad ieškovas iš santaupų ir gautų lėšų mokėjo būsto paskolą, t.y. prisidėjo prie šeimos gerovės. Atsižvelgdama į šias aplinkybes teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nenukrypo nuo lygių dalių principo ir pagrįstai atsisakė tenkinti priešieškinio reikalavimą priteisti 7 922,13 Eur kompensaciją.

Dėl neturtinės žalos priteisimo

Neturtinė žala, susijusi su santuokos nutraukimu, yra dvasiniai sutuoktinio išgyvenimai, jo patirtas fizinis ir emocinis skausmas, nepatogumai, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas dėl neteisėtų ir amoralių kito sutuoktinio veiksmų, kuriais pasireiškė jo kaltė, ir kt. (CK 6.250 straipsnio 1 dalis). CK 3.70 straipsnio 2 dalies norma suponuoja kalto dėl santuokos nutraukimo sutuoktinio pareigą tokią žalą atlyginti.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad tais atvejais, kai vieno sutuoktinio kalti, santuokines pareigas pažeidžiantys veiksmai nulemia santuokos nutraukimą, tai kitas sutuoktinis gali patirti neturtinę žalą, t. y. dvasinius išgyvenimus, stresą, fizinį skausmą, neigiamas emocijas; nustatęs neturtinės žalos atsiradimą, teismas ją turi įvertinti ir priteisti tokią neturtinės žalos kompensaciją, kuri galėtų atlyginti asmens neturtinio pobūdžio praradimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2011 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-113/2011 ir joje nurodyta praktika).

Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad šalių santuoka iširo dėl ieškovo kaltės, nes ieškovas, išėjęs gyventi pas motiną, pas šeimą negrįžo ir nustojo ja rūpintis. Teismas sprendė, kad dėl šio sutuoktinio pareigų pažeidimo atsakovė patyrė dvasinius išgyvenimus, kas padarė neigiamą įtaką jos sveikatos būklei, todėl, atsižvelgdamas į šalių turtinę padėtį, priteisė atsakovei iš ieškovo 500 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

Apeliaciniu skundu atsakovė prašo priteisti iš ieškovo 3000 Eur neturtinės žalos atlyginimo, nurodydama, kad teismas neįvertino visų aplinkybių, t.y., kad dėl ieškovo kaltės atsakovei sutriko sveikata, jai buvo atlikta ne viena operacija, ieškovas ligoninėje nelankė, neteikė paramos. Dėl ieškovo veiksmų atsakovė tapo jautri, patyrė didelius dvasinius išgyvenimus, pablogėjo jos gyvenimo kokybė, atsakovė raminamuosius vaistus, neužmiega naktį ir patiria nuolatinę įtampą, nuo 2016 metų lankosi pas psichologą. Teismas taip pat nevertino santuokos trukmės, kuri truko 25 metus, bei neatsižvelgė, kad ieškovo kalti veiksmai truko 4 metus.

Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacinio skundo argumentus, konstatuoja, kad atsakovės pateikti medicininiai dokumentai, patvirtinantys, jog atsakovė gydėsi dėl cistų, venų varikozės, inkstų akmenligės (2 t., b. l. 129-132) neįrodo, kad jos sveikatos būklė pablogėjo dėl ieškovo veiksmų. Teisėjų kolegija pripažįsta įrodytomis aplinkybėmis, kad atsakovė patyrė dvasinius išgyvenimus, ką iš dalies patvirtina psichologės R. S. 2017 m. lapkričio 27 d. informacinis pranešimas, jog atsakovė išgyveno baimę, nerimą, kaltę, pyktį (2 t., b. l. 128). Pažymėtina, kad nors atsakovė teigia, jog ieškovo kalti veiksmai truko 4 metus, tačiau atkreiptinas dėmesys į tai, kad atsakovė nenurodė ir neįrodė, kokių veiksmų ėmėsi atkurti šeimyninius santykius, visą tą laiką nereiškė pretenzijų, nesikreipė dėl santuokos nutraukimo. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, priteisdamas iš ieškovo atsakovei 500 Eur neturtinei žalai atlyginti, nepažeidė teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principų ir įgyvendino kompensacinę civilinės atsakomybės funkciją (CK 1.5 straipsnis, 6.250 straipsnis).

Dėl reikalavimo pripažinti teisę į pusę privataus pensijų fondo lėšas

CK 3.88 straipsnio 4 dalis numato, kad jeigu privatus pensijų fondas yra sukauptas iš bendrų sutuoktinių lėšų, ištuokos atveju kitas sutuoktinis turi teisę reikalauti, kad jam būtų pripažinta teisė į pusę šio pensijos fondo.

CPK 376 straipsnyje įtvirtintas aktyvus teismo vaidmuo, nagrinėjant šeimos bylas. Teismas tokiose bylose turi teisę savo iniciatyva rinkti įrodymus (CPK 376 straipsnio 1 dalis), viršyti pareikštus reikalavimus (CPK 376 straipsnio 3 dalis), taikyti įstatymuose numatytą alternatyvų asmens teisių ar teisėtų interesų gynimo būdą (CPK 376 straipsnio 4 dalis). Nurodytos įstatymo nuostatos aiškinamos kaip suteikiančios teismui galimybę, esant būtinybei, veikti savo iniciatyva.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinė sesija yra išaiškinusi, kad CPK 376 straipsnyje įtvirtinta teismo pareiga savaime nereiškia teismo pareigos būti aktyviam visose šeimos bylose ar visų byloje pareikštų reikalavimų apimtimi. Kiekvienoje byloje teismas turi teisę įvertinti faktines aplinkybes, sudarančias teisinį pagrindą teismui aktyviai veikti, tam, kad ši išimtinė taisyklė būtų taikoma tik konkrečioje byloje ar tokioje byloje pareikštų reikalavimų daliai ir netaptų privaloma visiems reikalavimams šeimos bylose. Kai abu sutuoktiniai santuokos nutraukimo ir padarinių procese dalyvauja lygiomis teisėmis, vadovaujamasi rungimosi ir dispozityvumo principais, o byloje nenustatyta šių principų išimtis pateisinančių aplinkybių, kurios teismui sudarytų pagrindą veikti vieno iš sutuoktinių interesais, tai teismui procese nėra teisinio pagrindo remtis CPK 376 straipsnyje suteikiamomis teisėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2010 m. gegužės 20 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010). Taigi proceso teisės normomis teismas šeimos bylose įgalinamas veikti aktyviai, kad būtų maksimaliai apsaugoti nepilnamečių vaikų interesai, o ginčų, nesusijusių su vaikų teisėmis ir interesais atvejais, būtinybė veikti aktyviai turi būti konstatuojama ir pagrindžiama (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-231/2014).

Teisėjų kolegija nustatė, kad ieškovas 2018 m. sausio 12 d. pateikė duomenis, jog AB „Swedbank“ pensijų fonde (Pensija 2) yra sukaupęs 3 046,75 Eur, kurių rinkos vertė yra 1 345,14 Eur (3 t., b. l. 6). Atsakovė reikalavimą priteisti 672,57 Eur kompensaciją, padalijus pensijų fondo lėšas pusiau, pateikė baigiamojoje kalboje, bylą išnagrinėjus iš esmės (3 t., b. l. 52), o patikslintame priešieškinyje tokio reikalavimo nereiškė.

Pirmosios instancijos teismas sprendimu atmetė atsakovės reikalavimą išeiti už priešieškinio ribų ir priteisti 672,57 Eur kompensaciją. Apeliantė nurodė, kad nutraukiant santuoką, turi būti padalintas visas sutuoktinių turtas.

Teisėjų kolegija nustatė, kad šalys nepilnamečių vaikų neturi, abu sutuoktiniai santuokos nutraukimo ir padarinių procese dalyvauja lygiomis teisėmis, vadovaujamasi rungimosi ir dispozityvumo principais, byloje nenustatyta šių principų išimtis pateisinančių aplinkybių, jų nepagrindė ir atsakovė, todėl nėra pagrindo spręsti, kad teismas turi būti aktyvus, išeiti iš priešieškinio ribų ir tenkinti nepareikštus reikalavimus. Taip pat pažymėtina, kad nustačius, jog nuo 2012 metų šalys gyveno atskirai, nevedė bendro ūkio, dėl to nereiškė vienas kitam pretenzijų, spręstina, jog ieškovo pensijų fonde sukauptos lėšos yra iš jo asmeninių lėšų, todėl ieškovės reikalavimas priteisti kompensaciją už šias lėšas yra nepagrįstas (CK 3.88 straipsnio 4 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme

Apeliantės teigimu, teismas netinkamai paskirstė bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Nurodė, kad pripažinęs ieškovą kaltu dėl santuokos nutraukimo, teismas neįvertino, kad santuokos nutraukimas konstatavus vieno iš sutuoktinių kaltę dėl santuokos iširimo reiškia bylos išnagrinėjimą taip, kad sprendimas priimamas nekalto dėl santuokos iširimo sutuoktinio naudai. Dėl šios priežasties teismas turėjo ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas vertinti kaip patirtą žalą ir jas visas priteisti iš ieškovo atsakovės naudai.

Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal CPK 93 straipsnio 2 dalį, jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimo daliai. Atsižvelgiant į tai, kad pirmosios instancijos teismas iš dalies tenkino tiek ieškovo ieškinį, tiek atsakovės priešieškinį bei tuo pagrindu proporcingai paskirstė bylinėjimosi išlaidas, teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliacinio skundo argumentai dėl šios teismo sprendimo dalies neteisėtumo atmetami kaip nepagrįsti. Teisėjų kolegija pažymi, kad apeliantė nepagrįstai tapatina kaltės dėl santuokos nutraukimo nustatymą su visišku bylinėjimosi išlaidų atlyginimu. Teismas atsižvelgia, kad į teismą dėl santuokos nutraukimo kreipėsi būtent ieškovas ir jo ieškinys yra iš esmės patenkintas.

Dėl procesinės bylos baigties ir bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

Apibendrinant tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą teismo sprendimą, tinkamai taikė materialines ir procesinės teisės normas, reglamentuojančias sutuoktinių kaltės dėl santuokos iširimo, bendrosios jungtinės nuosavybės padalinimo ir neturtinės žalos atlyginimo nustatymą, todėl teismo sprendimo naikinti ar keisti apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo. Apeliacinis skundas atmetamas, o skundžiama teismo sprendimo dalis paliekama nepakeista (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Atmetus atsakovės apeliacinį skundą, ieškovui priteistinos apeliacinės instancijos teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Nustatyta, kad už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą ieškovas R. D. advokatei I. M. sumokėjo 400 Eur (3 t., b. l. 140-142). Teisėjų kolegija konstatuoja, jog nurodytos bylinėjimosi išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus 8.11 punkte nustatyto dydžio (1,3 x 884,80 Eur = 1150,25 Eur), todėl jos yra pagrįstos ir priteistinos iš atsakovės (CPK 93 straipsnio 1 punktas, 98 straipsnis). Iš atsakovės taip pat priteistinos valstybės patirtos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimų - 19,11 Eur (3 t., b. l. 146, CPK 96 straipsnis).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 1 dalimi, 98 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2018 m. kovo 9 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovės V. D., a. k. (duomenys neskelbtini) 400 Eur (keturis šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų ieškovo R. D., a. k. (duomenys neskelbtini) naudai.

Priteisti iš atsakovės V. D., a. k. (duomenys neskelbtini) 19,11 Eur (devyniolika eurų 11 ct) bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybės naudai.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.