Alytaus apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo R. D. ieškinį atsakovei V. D. ir atsakovės V. D. priešieškinį ieškovui R. D. dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Santuoką sudarytą tarp R. D. ir V. D. ir įregistruotą (duomenys neskelbtini) Alytaus miesto Civilinės metrikacijos skyriuje, santuokos įregistravimo akto įrašo Nr. 309, nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės.Po santuokos nutraukimo vyrui palikti pavardę D., žmonai jos pasirinkimu.Bendrosios jungtinės nuosavybės teise įgytą turtą padalinti taip:R. D. nuosavybėje priteisti:

½ dalį 0.0714 ha mažaaukščių gyvenamųjų namų statybos žemės sklypo, registro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 5615 Eur vertės, esančio (duomenys neskelbtini).

½ dalį gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 6531 Eur vertės, ½ dalį ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 306 Eur vertės, ½ dalį kiemo statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 216 Eur vertės, esančių (duomenys neskelbtini), viso už 12667 Eur.

V. D. nuosavybėje priteisti:

½ dalį 0.0714 mažaaukščių gyvenamųjų namų statybos žemės sklypo, registro Nr. (duomenys neskelbtini) ha, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 5615 Eur vertės, esančio (duomenys neskelbtini)

½ dalį gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 6531 Eur vertės ½ dalį ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 306 Eur vertės, ½ dalį kiemo statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 216 Eur vertės, esančių (duomenys neskelbtini)., viso už 12667 Eur.

Lengvąjį automobilį „WV G. V.“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kurio Lietuvos Respublikos kelių transporto priemonių registro duomenyse registracija atlikta atsakovės vardu, 6000,00 Eur, vertės, viso už 18 600 Eur,

Priteisti iš V. D. ieškovui R. D. piniginę 3 000,00 eurų kompensaciją, už jai tenkantį po santuokos nutraukimo, didesnės vertės turtą (lengvąjį automobilį) natūra.

Piniginę prievolę „Swedbank“ AB bankui pagal kredito sutartį Nr. 05-07-6554-FA sudarytą 2005-11-11, negrąžinto kredito dalį, paimtą abiejų sutuoktinių, po santuokos nutraukimo pripažinti abiejų sutuoktinių solidaria prievole. Įpareigojant ieškovę ir atsakovą, po santuokos nutraukimo vykdyti piniginę prievolę bankui lygiomis dalimis kas mėnesį sumokant į kreditoriaus sąskaitą po 1/2 dalį mėnesinės įmokos iki visiško atsiskaitymo su kreditoriumi, kredito sutartyje nustatyta tvarka, terminais ir sąlygomis.Taikyti santuokos nutraukimo teisinius padarinius sutuoktinių R. D. ir V. D. turtinėms teisėms nuo 2012-01-01 ir R. D. grąžintas pinigines lėšas kreditoriui „Swedbank“ AB sumoje 13641,14 Eur pripažinti asmenine R. D. nuosavybe, priteisiant iš V. D. 1/2 dalį grąžintų kreditoriui jo asmeninių lėšų, sumoje 6820,57 Eur.

Santuoką, įregistruotą (duomenys neskelbtini) Alytaus miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. 309, tarp R. D. ir V. D. nutraukti dėl R. D. kaltės.P. D. ir D. pavardes.Priteisti iš Rimgaudo D. V. D. 3000 Eur neturtinę žalą.Padalinti bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise įgytą turtą iki bylos dėl santuokos nutraukimo iškėlimo teisme dienos taip:

Automobilį „VW G. V.“, valstybinis Nr.(duomenys neskelbtini) išjungti iš dalintino turto.Priteisti iš R. D. 868,86 Eur už bendros jungtinės nuosavybės teise įgyto turto sumažėjimą.

Šalių paaiškinimai.

Ieškovas palaikė 2017-10-09 patikslintą ieškinį ir 2017-01-24 teismo posėdyje nurodė, kad su atsakove susituokė (duomenys neskelbtini), santuokoje gimė sūnus P., kuris šiuo metu yra pilnametis. Nurodė, kad iki 2005 metų gyveno pas atsakovės motiną, po to pas jo motiną. Pabrėžė, kad atsakovė dažnai konfliktuodavo su savo motina, dėl to notariškai buvo įspėta išsikelti, po to gyvendama pas jo motina konfliktuodavo ir su ja ir su ieškovu, grasindavo nusižudyti. Mano, kad turėjo traumą dėl tėvo mirties, buvo emociškai nestabili. 2005 metais jis su atsakove, paėmę paskolą iš AB „Swedbank“, įsigijo žemės sklypą ir senos statybos namą (duomenys neskelbtini), kur ir apsigyveno. Pabrėžė, kad visą laiką paskolą mokėjo jis vienas. Paaiškino, kad jis tuo metu dirbo transporto įmonėje vairuotoju ekspeditoriumi ir jo darbas buvo susijęs su komandiruotėmis. Paaiškino, kad sūnų nuo 11 mėnesių prižiūrėjo jis ir vaiko senelės. Nurodė, kad atsakovė niekada nederino su juo jokių ūkiškų reikalų, planų, sprendimų, nesitarė dėl pirkinių, praktiškai su juo neplanavo bendro ūkio, viską sprendė viena, žemindavo dėl neturimo aukštojo išsilavinimo, nevadindavo vardu, nelaukdavo grįžtančio iš komandiruotės, namuose nebuvo paruošta maisto. Paaiškino, kad 2011 metais neteko teisės vairuoti, nes užkliudęs kitą automobilį, nepastabėjęs pasitraukė iš įvykio vietos, kad tada išvyko į užsienį užsidirbti. Paaiškino, kad jau nuo 2009 metų atsakovė pradėjo atskirai miegoti, atskirai gamintis valgyti, sakydama, kad jai su juo gėda gyventi. Nurodė, kad grįžus jam iš užsienio, pablogėjus jo motinos sveikatai - įvykus insultui, jis apsigyveno pas motiną, kad ją prižiūrėtų, bei dėl nepakeliamų santykių šeimoje ir gyvena pas motiną iki šiol. Nurodė, kad sūnus tuo metu laikė egzaminus, todėl jų nuolatiniai konfliktai taip pat neigiamai veikė sūnų, tai buvo dar viena priežastis, dėl ko jis liko gyventi pas motiną, todėl prašo nuo 2012-01-01 taikyti santuokos nutraukimo teisinius padarinius jų turtinėms teisėms ir pareigoms, nes bendro ūkio jie nevedė ir anksčiau. Nurodė, kad sugrąžinus jam vairuotojo teises, nuo 2013 metų vėl pradėjo dirbti toje pačioje transporto įmonėje. Nurodė, kad iki 2011 metų kai dirbo vairuotoju atsakovė niekada nesidomėdavo, kur vyksta, kaip sekasi, kada parvyks, neįdėdavo maisto, jo iš viso jam negamindavo. Atsakovei dažnai užeidavo isterijos priepuoliai, draskydavo rūbus, namuose būdavo netvarka, atsakovė niekada neruošdavo didžiųjų švenčių, nesveikindavo jo su gimtadieniu. 2015 metais prieš Šv. Kalėdas atsakovė paskambino ir paprašė susitikti ir pasikalbėti, kad susitiko viešoje vietoje, po to atsakovė pradėjo važinėti pas jo motiną. Nurodė, kad buvo pasakęs atsakovei, kad kartu bendro gyvenimo nebebus, kad atsakovė 2016-03-26 pas jo motiną sukėlė skandalą, imitavo sužalojimus, kitą rytą atvykusi daužė namo langus, buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, tačiau nurodžius visas aplinkybes, ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas, kad tai įtakojo jo darbinius reikalus, buvo uždrausta vykti į užsienį, kad tada ir pradėjo skyrybų procesą. Prašė nedalinti piniginių lėšų banke, nes, kaip minėjo, nuo 2012-01-01 kartu negyvena ir bendro ūkio neveda, todėl ir piniginėmis lėšomis disponuoja atskirai, bei prašo 1/2 sumokėto kredito nuo 2012 metų priteisti iš atsakovės. Atsakydamas į klausimus nurodė, kad nuo 2016 metų pradžios atsakovė pradėjo jį kaltinti dėl neištikimybės. Pabrėžė, kad atsakovė nepagrįstai prašo padalinti turėtas santaupas, nes, kaip minėjo, nuo 2012-01-01 su atsakove nebevedė bendro ūkio, be to, prašo padalinti tas pačias lėšas, kurių indėlio sutartys buvo pratęstos, antrą kartą.

Liudytoja O. D. parodė, kad ji yra ieškovo motina, kad pas ją sūnaus šeima gyveno apie vienerius metus. Akcentavo, kad atsakovė negamino šeimai valgyti, ieškovą žemindavo sakydama, kad jis ,,nemokytas“, ,,durnas“. Paaiškino, kad visada materialiai padėdavo sūnaus šeimai, davė 10 000 Lt, prisidėjo perkant pirmąjį automobilį. Paaiškino, kad 2011 metais sūnus atėjo pas ją gyventi, nes ji patyrė insultą ir jai reikėjo pagalbos, po to jis į šeimą negrįžo. Prisimena, kad prieš Šv. Velykas 2015 metais atsakovė atvykusi pas juos ,,voliojosi“ ant grindų, tačiau pagrasinus policija greitai atsistojo, o kitą dieną atvykusi daužė namo langus. Sūnus pasakęs, kad ,,susiunta ir voliojasi“. Tvirtino, kad marti ją yra sumušusi tris kartus. Tvirtino, kad atsakovė buvo išvijusi sūnų, yra ,,nesvietiško bjaurumo“. Nurodė, kad sūnus gyvendamas šeimoje remontavo namą iš savo pinigų, kad ji taip pat yra davusi namo remontui 1800 Lt, kitą kartą 500 Lt, kad anūkui buvo paskolinusi 5000 Lt, tačiau jis atidavė, dar davė 6000 Lt sūnui dėl automobilio pirkimo. Atsakydama į klausimus, nurodė, kad A. S. nežino.

Liudytoja N. Š., atsakovės bendradarbė, parodė, kad ji atsakovę pažįsta nuo 2011 metų, o jos sutuoktinį yra mačiusi darbe, kad 2012 metais yra mačiusi jį su kita moterimi turguje, kad su ta moterimi elgėsi familiariai, todėl mano, kad tai buvo ieškovui artimas žmogus. Nurodė, kad atsakovės sutuoktinį įsidėmėjo dėl jo išskirtinės išvaizdos. Paaiškino, kad atsakovei apie tai nepasakė. Nurodė, kad atsakovė daug dirbo, sakydavo, kad reikia pajamų. Paaiškino, kad 2013-2014 metais, talkino atsakovei ūkiniuose darbuose, ieškovo nebuvo. Žino, kad ieškovas nedalyvavo, kai buvo apdovanojamas jo sūnus. Nurodė, kad paskutiniais metais pasikeitė atsakovės psichinė sveikata, ji tapo išbalansuota, yra pasakiusi, kad 2016 metais sužinojo apie vyro neištikimybę.

Liudytoja E. B. parodė, kad ji yra atsakovės buvusi suolo draugė. Žinojo, kad atsakovė dirbo dviejuose darbuose, skųsdavosi, kad trūksta pinigų. Yra sakiusi, kad paskolą moka sutuoktinis, o visa kita išlaiko ji. Nurodė, kad atsakovė uždaras žmogus, daug nesiskųsdavo. Žino, kad šalių namas nebaigtas tvarkyti. Nurodė, kad 2012 metų rudenį yra mačiusi ieškovą su kita moterimi ir vaiku apie 10 metų, einančius Jotvingių gatve. Žino, kad 2016 metų pavasarį buvo tarp šalių konfliktas. Supratusi, kad kartais ieškovas grįždavo pas atsakovę. Nurodė, jog žinanti, kad atsakovės motina prieš kelis metus atsakovei davė pinigų automobilio pirkimui, matė pinigų perdavimą.

Liudytojas V. V. parodė, kad atsakovė yra jo sutuoktinės sesers dukra. Žino, kad ieškovas gyvendamas pas sutuoktinės motiną, nemokėjo už komunalinius mokesčius, kad prieš penkis metus ieškovo motina gyrėsi nauja marčia, kad ir pats matė ieškovą prieš 4-5 metus su kita moterimi turguje, po to parduotuvėje. Žino, kad 2013 metais atsakovės motina davė atsakovei 15 000 Lt automobilio pirkimui, tą matė ir jo sutuoktinė.

Liudytojas P. D. parodė, kad jis yra šalių sūnus. Mano, kad ieškovas turėjo būti atsakingas už šeimą. Nurodė, kad esant nenutrauktai santuokai, 2014-07-04-08 dienomis atsitiktinai pamatė tėvą su svetima moterimi renginyje ,,Bliuzo naktys“. Patvirtino, kad tėvas kartu su šeima negyveno nuo to laiko kai apsigyveno pas savo motiną. Nurodė, kad anksčiau tėvas dažnai būdavo komandiruotėse, kad tarp tėvų nebuvo susitarimo, kad tėvas grįždavo arba negrįždavo. Negirdėjo, kad tėvai būtų vedę bendrą biudžetą, nebuvo susitarimo dėl bendro ūkio vedimo, tačiau jį materialiai rėmė abu tėvai. Nurodė, kad iki 2014 metų bendravo su tėvu mažai, o po 2014 metų susitinka dažnai. Žino, kad tėvas turi kitą moterį, kad toks jo pasirinkimas. Nurodė, kad jo santykiai su motina yra geri, kad mama daug dirba. Žino, kad tarp tėvų 2016 metais buvo konfliktas, mama verkė, mano, kad tėvas jai leido suprasti, jog nenori jos suprasti. Žino, kad nuo 2012 metų tėvas nieko name nebetvarkė, kad nuo 2012 metų tėvai faktiškai gyvena atskirai. Suprato, kad tokie santykiai paveikė motinos sveikatą: sužinojusi apie tėvo neištikimybę, ji dažnai verkdavo, jautėsi sužlugdyta, kreipėsi pas psichologą, dažniau skambindavo jam. Žino, kad motinos mama 2012-2013 metais dovanojo motinai 12 000 Lt automobilio pirkimui, kad senąjį automobilį pardavė giminaitis Seliūnas kaip neremontuotiną, už kiek - nežino.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškinys ir priešieškinis tenkinami iš dalies.

Bylos duomenimis nustatyta, kad šalys įregistravo santuoką (duomenys neskelbtini) Alytaus miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje, santuokos akto įrašo Nr. 307. Šalys santuokoje turi sūnų P. D., gim. (duomenys neskelbtini), kuris yra pilnametis (t. 1, b. l. 8-9).

Dėl santuokos nutraukimo priežasčių ir kaltės.

Iš šalių paaiškinimų, liudytojų parodymų matyti, kad tarp šalių nebuvo šeiminių santykių nuo santuokos pradžios: šalys kaltina viena kitą dėl įvairių santuokinių pareigų neatlikimo. Kaip matyti iš tolesnių šeiminio gyvenimo įvykių, šalių įsigytas bendras turtas 2005 metais nesujungė jų ūkinių interesų bendram tikslui, kiekviena šalis atskirai tvarkė savo pinigines lėšas: ieškovas mokėjo banko paskolą, prisidėjo prie sūnaus išlaikymo, atsakovė rūpinosi likusiais ūkiniais reikalais. Nei viena šalis pakankamai nesidomėjo kita šalimi: ieškovas išvykdavo į komandiruotes, neinformuodamas atsakovės apie galimą jų trukmė, sugrįžimą, atsakovė nesidomėdavo jo darbo reikalais, nelaukdavo sugrįžtančio iš komandiruočių, šalys kartu nešvęsdavo švenčių, atsakovė nevadino ieškovo vardu, prikaišiojo išsilavinimo stygių ir pan., namuose nebuvo jaukumo ir tvarkos. Akivaizdu, kad tokie santykiai neturėjo perspektyvos. Pažymėtina, kad abi šalys materialiai išlaikė savo sūnų Povilą, tačiau atsakovė daugiau rūpinosi sūnumi ir su juo bendravo (t. 1, b. l. 28, 31). Kaip nurodė šalys, liudytojai, šalys nuo 2011-2012 metų gyvena atskirai: ieškovas pas savo motiną O. D., atsakovė - šalių įsigytuose namuose. Nuo šio laikotarpio šalių kaip sutuoktinių santykiai galutinai nutrūko: ieškovas nustojo rūpintis namais, bendrauti su atsakove (su išimtimis - nuveždamas malkas ir pan.). Kaip teigia atsakovė, ji 2016 metais iš kitų asmenų sužinojo, kad jos sutuoktinis bendrauja su kita moterimi, o iki tol ji tikėjo, kad jų šeima gali išlikti. Darytina išvada, kad tiek ieškovas, tiek atsakovė nedėjo jokių pastangų šeimai išsaugoti: ieškovas galimai susirado kitą moterį, o atsakovė, sutikdama su tuo, kad sutuoktinis gyvena atskirai penktus metus, taip pat anksčiau įtardama jį neištikimybe, nepagrįstai tikėjosi, kad šeima gali išlikti, nevykdant sutuoktinių pareigų vienas kitam. Iš teismui pateiktų 2016-04-20 ir 2016-06-22 Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros nutarimų matyti, kad ir šiuose nutarimuose buvo nurodomas faktai, kad šalys penkerius metus gyvena atskirai, kad konflikto iniciatorė buvo V. D., kad ieškovas R. D. siekė išvengti konflikto, kad V. D. pripažino, kad neleido vyrui išeiti, sugriebdama jį už drabužių, kad šalių sūnus Povilas nurodęs, jog motina jam nėra sakiusi, kad tėvas prieš ją naudojo fizinį smurtą. Ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas nesurinkus pakankamai objektyvių ir neginčytinų įrodymų dėl fizinio smurto (t. 1, b. l. 76-86).

Tačiau akivaizdus ir kitas faktas, kad ne atsakovė paliko šeimą, o ieškovas, 2011 metais pradėdamas gyventi atskirai. Sutiktina, kad ieškovas tam tikrą laiką turėjo pareigą pasirūpinti savo motina, kuri 2011-12-15 iki 2011-12-24 buvo gydoma dėl išeminio galvos smegenų insulto, kad po to jai buvo reikalinga artimųjų pagalba (t. 2, b. l. 12). Tačiau, ieškovas, išėjęs pasirūpinti motina, į šeimą negrįžo, nustodamas šeima rūpintis, taip pat ir sutuoktine. Iš pateiktų medicininių dokumentų matyti, kad atsakovė 2014-2016 metais turėjo sveikatos problemų, jai buvo atliekamos operacijos, tačiau ieškovas šiose situacijose nedalyvavo ir atsakovei nepadėjo (t. 2, b. l.129-132). Ieškovas, manydamas esant santuokiniams santykiams faktiškai pasibaigusiems, turėjo tai teisiškai įforminti, nepalikdamas atsakovei nepagrįstų lūkesčių dėl šeimos išsaugojimo, ką rodo 2016 metų konfliktas. Atsakovės ir liudytojų nurodytos aplinkybės dėl ieškovo neištikimybės apima laikotarpį, kai šalys nustojo gyventi kartu, todėl daryti vienareikšmės išvados, kad santuoka iširo dėl ieškovo neištikimybės, nėra pagrindo. Tai, kad ieškovas buvo neištikimas iki 2012 metų, įrodymų atsakovė nepateikė. Tačiau ieškovas palikdamas šeimą ir daugiau kaip vienerius metus ja nesirūpindamas iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas ir jo kaltė yra preziumuojama (CK 3.60 str. 2, 3 d.). Tai, kad ieškovas mokėjo bankui paskolą laikytina jo paties prievolės vykdymu, nes tokiu būdu jis prisidėjo ir prie savo turto dalies išsaugojimo.

Iš byloje esančių įrodymų nėra pagrindo išvadai, kad atsakovė būtų pažeidusi esmines sutuoktinės pareigas (t. 2, b. l. 157-160).

Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes ir ištirtus įrodymus, darytina išvada, kad ieškovas kaltas dėl šeimos iširimo (CK 3.60 str. 2, 3 d.).

Iš šalių paaiškinimų, liudytojų parodymų, 2016-04-20 ir 2016-06-22 Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros nutarimuose nurodytų aplinkybių, psichologės R. S. informacinio pranešimo, darytina išvada, kad atsakovė patyrė dvasinius išgyvenimus dėl ieškovo elgesio, neišsaugotos šeimos, kas įtakojo jos sveikatos būklę. Alytaus miesto moterų krizių centro pateiktoje pažymoje nurodyti faktai nevertinami, nes prieštarauja pateiktiems oficialiems rašytiniams įrodymams, t. y. 2016-04-20 ir 2016-06-22 Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros nutarimams.

Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, šalių turtinę padėtį iš ieškovo priteistina 500 eurų neturtinės žalos atsakovei (CK 3.70 str. 2 d., t. 1, b. l. 10-24, 87-98, t. 2, b. l. 72-87, 135).

Po santuokos nutraukimo atsakovei paliekama santuokinė pavardė D. (CK 3.69 str.).

Dėl santuokoje įgyto turto padalijimo.

Dalintinas šalių santuokoje įgytas turtas (CK 3.59 str.).

Šalys santuokoje yra įgiję gyvenamąjį namą su priklausiniais ir žemės sklypu, esančiais Liepų g. 4, Alytuje, Dėl nurodyto turto padalijimo šalys nesiginčija, prašo padalinti po 1/2 natūra (CK 3.127 str. 3 d.). Pagal atsakovės pateiktą turto vertės nustatymo konsultacinę pažymą dalintino turto vidutinė rinkos vertė yra nuo 26 000 Eur iki 28 000 Eur. Nustatoma 27 000 Eur vidutinė rinkos vertė (t. 2, b. l. 20-27). Ginčo dėl turto vertės nėra.

Atsižvelgiant į šalių reikalavimus, santuokoje įgytas gyvenamasis namas su priklausiniais ir žemės sklypu, esantys Liepų g. 4, Alytuje, kurių vidutinė rinkos vertė yra 27 000 eurų, kiekvienai šaliai priteistinas po 1/2 dalį (CK 3.117 str. 1 d.).

Aukščiau nustatyta, kad šalys negyveno kartu ir nevedė bendro ūkio nuo 2012 metų, tačiau nei viena šalis kitai nereiškė dėl to jokių pretenzijų, t. y. kiekviena šalis tvarkė savo pajamas, įsigijo kilnojamąjį turtą savarankiškai be kito sutuoktinio sutikimo ir lėšų ir tai truko beveik penkerius metus (t. 2, b. l. 72-87, 94-116, 28-64). Taigi, šalys taip gyvendamos negalėjo turėti pagrįstų lūkesčių, kad nutraukiant santuoką galės pretenduoti į kito sutuoktinio sukauptas lėšas ar įsigytą turtą. Sutiktina su atsakovės atstovės argumentu, kad ieškovo prašymas taikyti santuokos nutraukimo teisinius padarinius sutuoktinių R. D. ir V. D. turtinėms teisėms nuo 2012-01-01 prieštarauja Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikai, t. y., kad kaltu pripažintas sutuoktinis netenka teisės prašyti faktinio gyvenimo skyrium pasekmių (2008-04-07 LAT nutartis civilinėje byloje Nr.3K-207/2008), tačiau, atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, į tai, kad tarp šalių buvo susitarimas, kaip patvirtino pačios šalys, kad ieškovas moka banko paskolą, o atsakovė išlaiko bendrą nekilnojamąjį turtą, šalys atitinkamai naudojo ir savo pajamas, todėl atsakovės prašymas priteisti ieškovo sąskaitose buvusius indėlius yra nepagrįstas, nežiūrint skaičiavimo neatitikimų, nes, būtent, iš gautų ir sukauptų pajamų ieškovas ir mokėjo banko paskolą. Vadovaujantis tuo pačiu principu atmestinas ieškovo reikalavimas priteisti ½ jo sumokėtų įnašų bankui. Nustatytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad šalys vienodai prisidėjo prie bendro turto išlaikymo (atsakovė) ir prievolių vykdymo (ieškovas), todėl nėra jokio pagrindo dalinti ieškovo buvusias sukauptas lėšas banke arba priteisti iš atsakovės 1/2 dalį ieškovo sumokėtų įmokų bankui. Vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, atsižvelgiant ir į panašias reikalaujamas pinigų sumas, ieškovo prašymas priteisti iš atsakovės 6820,57 Eur už sumokėtą paskolą bankui ir atsakovės prašymas priteisti iš ieškovo 7053,27 Eur 1/2 2014-2017 metais buvusių santaupų AB „Swedbank“ banke ir Alytaus kredito unijoje, atmestini (CK 3.109 str. 1 d. 1-3 p., t. 1, 121-164, t. 2, b. l. 28-62, 94-116, ). Atsakovės argumentas, kad ji išlaikė nekilnojamąjį turtą ir savo asmeninių lėšų, o ieškovas mokėjo paskolą iš šeimos bendrų (sukauptų) pinigų atmetamas kaip nepagrįstas ir neįrodytas (CPK 178 str.).

Kaip matyti iš šalių paaiškinimų, liudytojų E. B., V. V., P. D. parodymų, atsakovė, gyvendama su ieškovu atskirai, 2013 metais įsigijo lengvąjį automobilį „VW G. V.“ už 18 000 Lt (5213 Eur) už asmeninius pinigus, t. y., kad atsakovės motina jai dovanojo didesnę dalį pinigų, o kitą dalį atsakovė dengė iš savo sukauptų lėšų (t. 2, b. l. 27, t. 3, b. l. 1-2, t. 2, b. l. 135). Ieškovas šių aplinkybių neginčijo, tačiau nurodė, kad prieš tai atsakovė pardavė jiems gyvenant kartu įgytą automobilį ir už gautus pinigus pirko naują automobilį. Iš šalių paaiškinimų, atsakovės pateiktų įrodymų matyti, kad šalių turėtas automobilis „T. C.“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) 2013-03-02 buvo apgadintas autoįvykio metu. Atsakovės teigimu, ji gavo apie 200 Eur draudimo išmoką, kas sudaro mažą dalį naujo automobilio kainos. Iš 2013-07-30 pažymos-sąskaitos matyti, kad „VW G. V.“ buvo įsigytas už 18 000 Lt. Iš šalių nurodytų vertinimų, nustatytina 3750 eurų automobilio rinkos vertė (6000+1500/2). Darytina išvada, kad atsakovė lengvąjį automobilį įsigijo už asmenines lėšas, todėl jis pripažintinas jos asmeniniu turtu (CK 3.89 str. 1 d. 7 p., CPK 376 str. 3 d.). Atsižvelgiant į padarytą išvadą, ieškovo reikalavimas priteisti iš atsakovės 3000 Eur už atsakovei atitenkantį automobilį atmestinas, taip pat, pripažinus automobilį atsakovės asmeniniu turtu, atmestinas atsakovės reikalavimas automobilį „VW G. V.“, valstybinis Nr.(duomenys neskelbtini), išjungti iš dalintino turto.

Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, kad šalys nuo 2012 metų nevedė bendro ūkio, abiem sutinkant, kiekvienas atskirai disponavo savo pajamomis, atsakovės reikalavimas išeiti teismui už reikalavimų ribų ir priteisti 672,57 Eur piniginių lėšų iš ieškovo sukaupto pensijų fondo, bei priteisti iš ieškovo 868,86 Eur 2013-06-29, 30, 2013-07-01 nuimtus nuo savo sąskaitos galimai automobilio pirkimui pinigus, atmestini kaip nepagrįsti. Atsakovė neįrodė, kad ieškovas nuimdamas nuo sąskaitos minėtą pinigų sumą sumažino šalių bendrą turtą arba nesilaikė susitarimo mokėti bankui paskolą (CK 3.115 str.).

Pažymėtina, kad teismas nevertino naujų įrodymų, pateiktų kartu su rašytinėmis baigiamosiomis kalbomis (CPK 181 str.).

Dėl šalių prievolių.

Iš šalių pateiktų duomenų matyti, kad šalys turi solidarią prievolę „Swedbank“ AB pagal 2005-11-11 sudarytą kredito sutartį. Kreditas buvo skirtas gyvenamojo namo su priklausiniais ir žemės sklypo, esančių Liepų g. 4, Alytuje, įsigijimui (t. 1, b. l. 10-21). Atsižvelgiant į kreditoriaus poziciją byloje, šalys ir nutraukę santuoką lieka solidariais skolininkais kreditoriaus atžvilgiu, todėl ieškovo reikalavimas padalinti solidarią prievolę po ½ dalį atmetamas (2010-05-20 LAT nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010) (t. 2, b. l. 1).

Bylinėjimosi išlaidų paskaičiavimas.

Nustatytina, kad buvo patenkinta 1/3 ieškovo ir 2/3 atsakovės reikalavimų. Bylinėjimosi išlaidos priteisiamos proporcingai patenkintai reikalavimų daliai (CPK 93 str. 1 d.).

Atsakovės bylinėjimosi išlaidos sudaro 840 eurų (t. 1, b. l. 75, t. 2, b. l. 98-103). 2017-10-30 ir 2018-01-02 teismo nutartimis atsakovei buvo atidėtas 618 eurų žyminio mokesčio mokėjimas iki teismo sprendimo priėmimo (t. 2, b. l. 65, 110-111). Iš ieškovo priteistina 554 eurai (840x0,66) bylinėjimosi išlaidų atsakovės naudai. Iš ieškovo priteistina 408 eurai (618x0,66) atsakovei atidėto žyminio mokesčio valstybei. Iš atsakovės priteistina 204 eurai (618x0,33) atidėto žyminio mokesčio ir 16 eurų pašto išlaidų, valstybei.

Ieškovo bylinėjimosi išlaidos sudaro 800 eurų (t. 1, b. l. 6, t. 3, b. l. 21-29). 2017-10-13 teismo nutartimi ieškovui buvo atidėtas 294,62 eurų žyminio mokesčio sumokėjimas iki teismo sprendimo priėmimo (t. 1, 189-190). Iš atsakovės priteistina (800x0,33) 264 eurai bylinėjimosi išlaidų ieškovo naudai. Iš atsakovės priteistina (294,62x0,33) 97 eurai ieškovui atidėto žyminio mokesčio, valstybei. Iš ieškovo priteistina 194 eurai (294,62x0,66) atidėto žyminio mokesčio ir 31 euras pašto išlaidų, valstybei (CPK 80 str. 1 d. 1 p., 84 str., 88 str. 1 d. 3 p.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 263-265 straipsniais, 268 straipsniu, 270 straipsniu,

nusprendžia:

ieškinį ir priešieškinį tenkinti iš dalies.

Nutraukti santuoką sudarytą tarp ieškovo R. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir atsakovės V. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) įregistruotą (duomenys neskelbtini) Alytaus miesto Civilinės metrikacijos skyriuje, santuokos akto įrašo Nr. 309, dėl ieškovo kaltės.

Po santuokos nutraukimo palikti pavardes D. ir D..

Priteisti iš ieškovo R. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 500 eurų (penkis šimtus eurų) atsakovei V. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) neturtinei žalai atlyginti.

Bendrosios jungtinės nuosavybės teise įgytą turtą padalinti tokiu būdu:

½ dalį 0.0714 ha mažaaukščių gyvenamųjų namų statybos žemės sklypo, registro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ dalį gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ dalį ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ dalį kiemo statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), kurių vertė 13 500 eurų.

½ dalį 0.0714 mažaaukščių gyvenamųjų namų statybos žemės sklypo, registro Nr. (duomenys neskelbtini) ha, unikalus Nr. 1101-0009-0097, ½ dalį gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ dalį ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ dalį kiemo statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), kurių vertė 13 500 eurų.

Pripažinti lengvąjį automobilį „VW G. V.“, valstybinis Nr.(duomenys neskelbtini), kurio vidutinė rinkos vertė 3750 eurų, asmeniniu atsakovės V. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) turtu.

Kitoje dalyje ieškinį ir priešieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovo R. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 554 eurus bylinėjimosi išlaidų atsakovės V. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai.

Priteisti iš V. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 264 eurus bylinėjimosi išlaidų ieškovo R. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai.

Priteisti iš ieškovo R. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 602 eurus žyminio mokesčio ir 31 eurą pašto išlaidų valstybei, sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, mokėjimo dokumente nurodant įmokos kodą 5660. Mokėjimą patvirtinantį dokumentą būtina pristatyti į Alytaus rajono apylinkės teismo Civilinių bylų raštinę (206 kab.).

Priteisti iš atsakovės V. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 301 eurą žyminio mokesčio ir 16 eurų pašto išlaidų valstybei, sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, mokėjimo dokumente nurodant įmokos kodą 5660. Mokėjimą patvirtinantį dokumentą būtina pristatyti į Alytaus rajono apylinkės teismo Civilinių bylų raštinę (206 kab.).

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmus.