- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-12-17
- Bylos Nr.
- 2A-2443-260/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-13-3-01848-2015-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Virginija Gudynienė, Raimondas Buzelis, Algimantas Kukalis
- Atsakovas
- V. S.
- Ieškovas
- A. P.
- Kategorijos
- 2.6.5.2.1Tėvų pareiga išlaikyti savo vaikus
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Raimondo Buzelio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Virginijos Gudynienės ir Algimanto Kukalio, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo V. S. apeliacinį skundą dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 11 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-2575-979/2015 pagal ieškovės A. P. ieškinį atsakovui V. S., institucija, byloje teikianti išvadą – Alytaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius, dėl nepilnamečio vaiko išlaikymo, gyvenamosios vietos nustatymo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovė A. P. 2015 m. gegužės 14 d. ieškiniu (b. l. 1 - 5) kreipėsi į teismą, kuriame prašė nustatyti nepilnamečio vaiko M. S., gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą kartu su motina pagal jos gyvenamąją vietą, priteisti iš atsakovo V. S. išlaikymą nepilnamečiui vaikui po 200 Eur kas mėnesį iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, ir išlaikymo įsiskolinimą už nepilnamečio vaiko išlaikymą už vienerius metus – 2 400 Eur, bei bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ieškovė su atsakovu gyvendami kartu susilaukė sūnaus M. S., santuokos nebuvo sudarę, vedė bendrą ūkį penkerius metus, tačiau bendras gyvenimas tapo nepakeliamas ir atsakovui teko išeiti iš namų. Atsakovas nei gyvenat kartu nei dabar prie vaiko išlaikymo neprisideda. Ieškovė viena pagal galimybes išlaiko nepilnametį sūnų bei kartu gyvenantį kitą nepilnametį sūnų D. P., gimusį (duomenys neskelbtini), jais rūpinasi, rengia, maitina. Materialinė padėtis sunki, ilgą laiką nedirbo, registruota darbo biržoje, jai nustatytas 50 procentų darbingumas. Gyvena savivaldybės nuomojamame socialiniame būste. Gaunamos pajamos nėra pakankamos vaikui išlaikyti ir užtikrinti būtinus poreikius. Nurodė, kad nepilnamečio vaiko poreikiams būtina apie 300 Eur kas mėnesį. Atsakovas yra sveikas, darbingo amžiaus, turi galimybių susirasti geriau apmokamą darbą, todėl prie vaiko išlaikymo turėtų prisidėti didesne dalimi. Nustačius vaiko gyvenamąją vietą su ja, atsakovui nedarys kliūčių bendrauti su vaiku ir dalyvauti jo auklėjime.
Atsakovas V. S. atsiliepimo į ieškinį nepateikė.
Alytaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius 2015 m. birželio 9 d. pateikė teismui išvadą (b. l. 29 - 31), kurioje nurodė, kad palaiko ieškovės ieškinio reikalavimus ir laiko, kad, atsižvelgiant į ieškovės galimybes užtikrinti nepilnamečiui vaikui stabilias, tinkamas gyvenimo ir vystymosi sąlygas, nuolatinius ir artimus ryšius su motina, bei pažįstamą aplinką, tikslinga nustatyti M. S. gyvenamąją vietą su motina. Dėl ieškovės reikalavimo dėl išlaikymo iš atsakovo priteisimo, nurodė, kad jis pareikštas nepilnamečio M. S. interesais.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Alytaus rajono apylinkės teismas 2015 m. rugpjūčio 11 d. sprendimu (b. l. 62 - 65) ieškinį tenkino iš dalies, nustatė nepilnamečio vaiko M. S., gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su motina A. P., ieškovės reikalavimą dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo tenkino iš dalies, priteisė iš atsakovo V. S. išlaikymą nepilnamečiui vaikui M. S. po 150 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2015 m. gegužės 14 d. iki jo pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, priteisė iš atsakovo V. S. išlaikymo nepilnamečiui vaikui įsiskolinimą 1 800 Eur, išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskyrė ieškovę A. P., iš atsakovo priteisė bylinėjimosi išlaidas.
Teismas, spręsdamas klausimą dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, nustatė, kad duomenų, jog nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą nustačius su motina – ieškove A. P., galėtų būti pažeistos nepilnamečio vaiko teisės ir teisėti interesai, nėra. Paaiškino, kad aplinkybė, jog ieškovės šeima dėl socialinių įgūdžių stokos buvo įtraukta į socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą, nepaneigia jos galimybių tinkamai įgyvendinti motinos valdžią, rūpintis bei prižiūrėti nepilnametį sūnų. Todėl, teismas, atsižvelgdamas į tai, kad ieškovė prašė su ja nustatyti nepilnamečio sūnaus gyvenamąją vietą, tenkino jos reikalavimą ir nustatė nepilnamečio sūnaus M. S. gyvenamąją vietą su motina A. P. pagal jos gyvenamąją vietą. Nurodė, kad tėvas ar motina, negyvenantys kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant (CK 3.170 str.), todėl išaiškino ieškovei, kad ji neturi kliudyti atsakovui bendrauti ir dalyvauti nepilnamečio vaiko auklėjime.
Teismas, spręsdamas klausimą dėl išlaikymo priteisimo, nurodė, kad materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai. Ieškovė nurodė, jog nepilnamečio vaiko išlaikymui per mėnesį reikia po 300 Eur, todėl, atsižvelgiant į jos sunkią turtinę padėtį, bei į tai, kad atsakovas yra darbingo amžiaus, nesant duomenų apie jo sveikatos sutrikimus, prašė priteisti iš atsakovo nepilnamečiui sūnui išlaikymą po 200 Eur kiekvieną mėnesį bei išlaikymo įsiskolinimą už vienerius metus. Nepilnamečio vaiko išlaikymui skirtas išlaidas patvirtinančių įrodymų nepateikė. Teismas, įvertinęs nepilnamečio vaiko poreikius, nustatė, kad vaikas neturi jokių specialių poreikių dėl sveikatos, ikimokyklinio amžiaus, jam mokama socialinė pašalpa, skirtas nemokamas maitinimas mokykloje ir parama prieš mokslo metus, laikė, kad ieškovės nurodyta per mėnesį nepilnamečio vaiko išlaikymui būtina 300 Eur suma yra nepagrįsta ir neprotinga. Atsižvelgiant į išdėstytą teismas sprendė, kad pagrįsta ir protinga, atitinkanti įstatyme įtvirtintus prioritetinius vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo bei proporcingumo principus suma yra 200 Eur, kurią priteisė nepilnamečio vaiko išlaikymui. Teismas, iš byloje esančių rašytinių įrodymų, nustatė, kad tiek ieškovės, tiek ir atsakovo turtinė padėtis yra sunki, tačiau atsižvelgiant į tai, kad atsakovas yra darbingo amžiaus bei į tai, kad byloje nėra duomenų apie jo sveikatos sutrikimus ar kitas priežastis, dėl kurių jis negalėtų susirasti ir dirbti pakankamai gerai apmokamo darbo ir prisidėti prie nepilnamečiui vaikui teikiamo išlaikymo, laikė, kad ieškovės prašymas dėl didesnės išlaikymo sumos iš atsakovo priteisimo yra pagrįstas, priteisė iš atsakovo vaiko išlaikymui kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 150 Eur nuo ieškinio teismui padavimo dienos, t. y. 2015 m. gegužės 14 d., iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją bei išlaikymo įsiskolinimą 1 800 Eur (150 Eur × 12 mėn.).
III. Apeliacinio skundo argumentai
Atsakovas V. S. 2015 m. rugpjūčio 26 d. apeliaciniame skunde ir 2015 m. rugsėjo 4 d. patikslintame apeliaciniame skunde (b. l.78 – 79, 96) prašo Alytaus rajono apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 11 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Nurodo, kad teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, pažeidė atsakovo teisę į gynybą, kadangi nepranešė jam apie vykstantį teisminį procesą pagal ieškovės ieškinį dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo jam priteisimo. Paaiškino, kad apie tai, jog byloje yra priimtas teismo sprendimas sužinojo tik 2015 m. rugpjūčio 8 d. Apie vykstantį procesą jo neinformavo ir ieškovė, nors turi visus jo kontaktus ir ne kartą su juo bendravo telefonu. Apeliantas taip pat nurodė, kad teismo dokumentų, kurie buvo siunčiami jam darbovietės adresu, jis taip pat nėra gavęs, jam jų niekas neperdavė. Dėl to jis negalėjo pateikti teismui įrodymų ir reikšmingų bylai dokumentų. Skunde pažymėjo, kad jokio įsiskolinimo už vaiko išlaikymą nėra ir negali būti, kadangi jis mokėjo mokesčius už šalių sūnaus lankomą Alytaus lopšelį – darželį (duomenys neskelbtini) kovo – 17,38 Eur, balandžio – 22,95 Eur ir birželio – 32,28 Eur mėnesiais. Pateikia teismui atliktus mokėjimus patvirtinančius kvitus, nurodo, kad kitų mokėjimo kvitų nėra išsaugojęs. Mano, kad išlaikymo įsiskolinimas negalėjo susidaryti, kadangi jis prie vaiko išlaikymo kas mėnesį prisidėdavo po 100 Eur, kuriuos perduodavo ieškovei. Taip pat mano, kad išeidamas ir palikdamas ieškovei visą naują buitinę techniką, tokiu būdu prisidėjo prie vaiko išlaikymo, be to vienas dengia paskolą AB SEB bankui, kuri buvo paimta gyvenant su ieškove. Sutinka teikti išlaikymą nepilnamečiui vaikui, nevengia savo pareigos rūpintis vaiku, tačiau teismo priteistas išlaikymo dydis jam yra per didelis.
Atsiliepimas
Ieškovė A. P. ir institucija teikianti išvadą byloje Alytaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius atsiliepimų į atsakovo apeliacinį skundą nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas atmestinas.
Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Šioje byloje apeliacinės instancijos teismas nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė, todėl nagrinėdamas apeliacinį skundą dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 11 d. sprendimo, remiasi skundo teisiniu bei faktiniu pagrindu, neperžengdamas jo ribų.
Apeliaciniu skundu yra ginčijama dalis pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo iš atsakovo priteistas išlaikymas ir išlaikymo įsiskolinimas nepilnamečiui vaikui, sprendimo dalies dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo atsakovas neskundžia.
Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs apeliacinio skundo argumentus ir bylos medžiagą, sprendžia, kad bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė įrodymų vertinimo taisykles, tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus ir pagrįstai nustatė šalių nepilnamečio vaiko M. S., gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su motina A. P., pagal jos gyvenamąją vietą, pagrįstai priteisė iš atsakovo išlaikymą nepilnamečiui vaikui po 150 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2015 m. gegužės 14 d. iki pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, bei išlaikymo įsiskolinimą – 1 800 Eur, pavedė išlaikymo lėšomis uzufrukto teise disponuoti nepilnamečio vaiko motinai.
Prie apeliacinio skundo atsakovas pridėjo įrodymus apie vaikui teiktą išlaikymą – mokėjimo kvitus už 2015 m. kovo mėnesį – 17,38 Eur, 2014 m. balandžio mėnesį – 22,95 Eur, 2015 m. birželio mėnesį – 32,38 Eur Alytaus lopšeliui - darželiui (duomenys neskelbtini), antstolio S. V. 2015 m. rugpjūčio 19 d. pažymą apie vykdymo eigą, kuri patvirtina, kad šiuo metu iš atsakovo išieškoma 1 349,04 Eur skola su priklausančiomis 5 procentų palūkanomis bei 202,14 Eur vykdymo išlaidų bei 2015 m. rugpjūčio 19 d. pažymą iš darbovietės (duomenys neskelbtini) apie priskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį ir kitas išmokas (b. l. 93 - 95). Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad naujų įrodymų pateikimas apeliacinės instancijos teisme yra ribojamas, pagal CPK 314 str. apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau, pripažindamas, kad atsakovas tokius įrodymus galėjo pateikti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, atsisako juos priimti.
Atsakovas apeliaciniame skunde nurodo, kad ieškovė kreipdamasi į teismą su ieškiniu klaidingai pateikė kai kuriuos duomenis, neteisingai nurodė atsakovo adresą kas įtakojo atsakovui teisminės gynybos suvaržymą dėl negalėjimo laiku gauti procesinius dokumentus ir tinkamai į juos reaguoti t. y. pateikti atsiliepimą į pareikšta ieškinį bei įrodymus.
Byloje dalyvaujančių asmenų informavimas apie teismo posėdžio laiką ir vietą yra bylą nagrinėjančio teismo pareiga. Ji įgyvendinama CPK 117 – 134 straipsniuose nustatyta tvarka siekiant tinkamai ir laiku suteikti byloje dalyvaujantiems asmenims informaciją. Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad, sprendžiant, ar byloje dalyvaujančiam asmeniui tinkamai buvo pranešta apie teismo posėdžio laiką ir vietą, teismo veiksmai vertintini ne tik pagal formalią jų atitiktį pirmiau nurodytų proceso teisės normų reikalavimams, bet ir atsižvelgiant į šių teisės normų tikslą bei paskirtį bei vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-484/2010 ir kt.).
Bylos duomenimis ieškovė ieškinį atsakovui pareiškė pagal paskutinę žinomą atsakovo gyvenamąją vietą (b. l. 1 - 5). Siunčiant atsakovui ieškovės ir teismo procesinius dokumentus ieškinyje nurodytu adresu jie buvo grąžinti teismui su pašto žyma, kad atsakovas išsikraustė. Kaip matyti iš bylos duomenų, Alytaus rajono apylinkės teismas, atsižvelgdamas į duomenis apie asmenį, gautus iš gyventojų registro tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, kuriuose nurodyta, kad paskutinė atsakovo deklaruota gyvenamoji vieta yra Lazdijų rajono savivaldybė (b. l. 25), pagal Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenis nustatė, kad atsakovas dirba (duomenys neskelbtini) (b. l. 26), procesinius dokumentus bei teismo šaukimus atsakovui įteikė jo darbovietės administracijai (b. l. 26 - 27, 28, 53). Tai atitiko CPK 123 str. 3 d. reikalavimus, todėl teismas pagrįstai pripažino, jog atsakovui apie procesą šioje byloje buvo žinoma. Todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad apelianto galimybės teikti teismui įrodymus ir dalyvauti teismo posėdyje suvaržytos nebuvo.
Lietuvos Respublikos CK 3.192 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad tėvai privalo išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Šios nuostatos imperatyvas išplaukia tiek iš vaikų teises nustatančių ir saugančių nacionalinių bei tarptautinių teisės aktų nuostatų (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalis, Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 27 straipsnio 2 dalis), tiek ir iš bendrųjų šeimos santykių teisinio reglamentavimo principų (CK 3.3 straipsnio 1 dalis), kurių esmė yra ta, kad visų pirma užtikrinti normalias vaiko augimo, vystymosi, jo įgimtų ir įgytų gabumų lavinimo sąlygas yra tėvų pareiga, kuri įgyvendinama tiek naudojantis tėvų valdžios suteiktomis teisėmis, tiek vykdant atitinkamas prievoles, įskaitant ir išlaikymo vaikams teikimą.
Iš bylos duomenų matyti, kad Alytaus rajono apylinkės teismas 2015 m. rugpjūčio 11 d. sprendimu priteisė iš V. S. išlaikymą nepilnamečiui vaikui M. S., kas mėnesį po 150 Eur periodinių išmokų nuo 2015 m. gegužės 14 d. iki pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją. Teismas sprendė, kad atsakovas būdamas nepilnamečio M. S. tėvas ir gaudamas didesnes pajamas nei ieškovė, privalo teikti jam didesnį materialinį išlaikymą, laikė, jog atsakovo turtinė padėtis neleidžia daugiau mokėti kaip tik minimalų išlaikymo dydį, todėl ieškiniu prašomą priteisti 200 Eur sumą sumažino iki 150 Eur periodinių išmokų.
Sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio turi būti vadovaujamasi CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais kriterijais: išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties kriterijai įstatyme nedetalizuoti, tačiau nuosekliai išplėtoti kasacinio teismo praktikoje. Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas tenkinti būtinas vaiko vystymosi sąlygas, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui Vertindamas turinčio prievolę teikti išlaikymą nepilnamečiam vaikui asmens turtinę padėtį, teismas turėtų atsižvelgti į tai, kokio dydžio pajamomis disponuoja toks asmuo, ar tos pajamos reguliarios, taip pat į tai, kokio dydžio turtas valdomas, ar turima reikalavimo teisių arba skolų kitiems asmenims. Be to, svarbu nustatyti, ar išlaikymą turintis teikti asmuo turi neordinarių išlaidų, kitų išlaikomų asmenų, taip pat reikėtų atsižvelgti ir į tokio asmens sveikatos būklę. Nurodytų kriterijų pusiausvyrą padeda išlaikyti CK 3.3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principas, kuriuo visais atvejais privalo vadovautis teismas, spręsdamas ne tik vaikų išlaikymo, bet ir kitus su vaikais susijusius klausimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-209/2013).
Atsakovo teigimu, teismas priteisdamas 150 Eur dydžio išlaikymą neatsižvelgė į jo gaunamas pajamas ir prisiimtus įsipareigojimus AB SEB bankui. Nurodo, kad sutinka vaiko išlaikymui teikti po 100 Eur per mėnesį, ką ir lyg šiol darė.
Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad sąžiningo ir rūpestingo asmens, kuris turi pareigą išlaikyti savo nepilnametį vaiką, elgesio standartai reikalauja imtis visų jam prieinamų priemonių, kad gautų pajamų, pakankamų vaikui išlaikyti, todėl tėvas (motina) turi imtis realių veiksmų savo turtinei padėčiai pagerinti. Teisėjų kolegija sprendžia, kad atsakovas turi galimybę išlaikyti savo nepilnametį vaiką, kas mėnesį jam skirdamas 150 Eur sumą, todėl laiko, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai iš atsakovo vaiko išlaikymui priteisė po 150 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2015 m. gegužės 14 d. iki jo pilnametystės. Teisėjų kolegijos nuomone, iš atsakovo priteista 150 Eur išlaikymo suma gali užtikrinti tik pačius būtiniausius vaiko poreikius, todėl mažesnis išlaikymo dydis būtų nepakankamas augančio vaiko būtiniausiems poreikiams užtikrinti. Pažymėtina, jog išlaikymas skirtas vaikų kasdieniniams poreikiams patenkinti yra reikalingas nuolat, kiekvieną dieną, o ne kada nors ateityje, kai tėvai turės galimybę ar norą vaikų poreikius patenkinti, be to, svarbus ir vaikų išlaikymo stabilumo išsaugojimas. Abu tėvai yra atsakingi už tai, kad vaikas turėtų saugią aplinką ir tinkamas sąlygas augti ir tobulėti. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2008).
Apeliantas apeliaciniame skunde nurodo, kad teismas nepagrįstai priteisė iš jo išlaikymo įsiskolinimą vaikui, kadangi jis visą laiką teikė išlaikymą vaikui po 100 Eur, kuriuos perduodavo ieškovei bei mokėjo už vaiko lankomą Alytaus lopšelį - darželį (duomenys neskelbtini). Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme ieškovė nurodė, kad atsakovas neteikia išlaikymo sūnui, tik vieną kartą davė 30 Eur.
Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 str.) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 str.). Nagrinėjamoje byloje atsakovas, teigdamas, kad nuolatos išlaikė šeimą materialiai, praktiškai jokių įrodymų tokioms aplinkybėms pagrįsti nepateikė.
Apeliaciniame skunde atsakovas teigia, kad pirmosios instancijos teismas nenurodė už kokį laikotarpį jis turi mokėti priteistą įsiskolinimą. Šis argumentas nelaikytinas pagrįstu. Byloje nustatyta, kad nuo 2010 metų apeliantas praktiškai negyvena ir išlaikymo vaikui neteikia, todėl pirmosios instancijos teismas, remdamasis CK 3.200 straipsniu, kuriame nustatyta, kad išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos bei atsižvelgdamas į ieškovės prašymą – priteisti iš atsakovo išlaikymo įsiskolinimą už vienerius metus, pagrįstai išlaikymą priteisė už metus iki ieškinio pareiškimo dienos, t. y. už 12 mėnesių. Skundžiamame sprendime pirmosios instancijos teismas nurodė, kad išlaikymo įsiskolinimas yra priteisiamas už 12 mėnesių. Jei atsakovui yra reikšmingas konkretus kalendorinis laikotarpis, jis turi teisę kreiptis į sprendimą priėmusį teismą su prašymu išaiškinti sprendimą.
Dėl nurodytų priežasčių apskųstasis pirmosios instancijos teismo sprendimas, teisėjų kolegijos vertinimu, pripažintinas pagrįstu bei teisėtu, todėl nekeistinas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).
LR CPK 96 str. 6 d. nustatyta, kad jeigu iš šalies pagal šį straipsnį į valstybės biudžetą išieškotina bendra suma yra mažesnė už teisingumo ministro kartu su finansų ministru nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, teismas tokios sumos nepriteisia ir ji nėra išieškoma. Pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymą Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“, kurio pakeitimas įsigaliojo 2015 m. sausio 1 d., nustatyta, kad minimali valstybei priteistina bylinėjimosi išlaidų suma yra 3 eurai. Atmetus atsakovo V. S. apeliacinį skundą, iš atsakovo į valstybės biudžetą priteisiamos 6,24 Eur išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 93 str. 1 d., 92 str.).
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 93, 98 straipsniais,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Alytaus rajono apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 11 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti valstybei iš atsakovo V. S. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 6,24 Eur (šešis eurus 24 euro centų) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. (Šią sumą sumokėti į biudžeto surenkamąją sąskaitą, nurodant gavėją Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (juridinio asmens kodas – 188659752), įmokos kodą – 5660, mokėjimo paskirtį – bylinėjimosi išlaidos).
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.