Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovui D. C.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo ieškovės V. D. ieškinį atsakovui M. Č., išvadą teikianti institucija byloje Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo ir bendravimo tvarkos nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ieškovo reikalavimų ir atsikirtimų santrauka.

II. Atsakovo reikalavimų ir atsikirtimų santrauka.

III. Išvadą teikiančios institucijos išvados santrauka.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Ieškinys tenkinamas.

4. Bylos medžiaga nustatyta, kad ieškovė V. D. ir atsakovas M. Č. santuokos sudarę nebuvo, tačiau gyveno faktinėje santuokoje, kaip sugyventiniai arba bendro gyvenimo partneriai, kūrė šeimą ir vedė bendrą ūkį. Jiems gyvenant kartu (duomenys neskelbtini) gimė jų sūnus B. Č., o (duomenys neskelbtini) Ieškovei ir Atsakovui gimė dukra P. Č.

Dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo

5. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 3.165 str. nuostatas tėvai turi teisę ir pareigą auklėti savo vaikus ir yra atsakingi už savo vaikų auklėjimą ir vystymą, privalo rūpintis savo vaikų sveikata, jų dvasiniu ir moraliniu ugdymu. Tėvai atlikdami šias pareigas turi pirmumo teisę prieš kitus asmenis. Tėvai privalo sudaryti sąlygas savo vaikams mokytis iki įstatymuose nustatyto amžiaus. Visus klausimus, susijusius su vaikų auklėjimu, sprendžia abu tėvai tarpusavio susitarimu. Jeigu tėvai nesusitaria, ginčijamą klausimą sprendžia teismas. Pagal CK 3.174 straipsnio 1 – 2, 4 dalis, kreiptis į teismą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo gali vaiko tėvas, motina, taip pat nepilnamečių tėvų, neturinčių visiško veiksnumo, tėvai, globėjai (rūpintojai).

6. Kasacinio teismo pažymėta, kad teismas, spręsdamas klausimus, susijusius su vaikų gyvenamosios vietos nustatymu su vienu iš tėvų, vadovaujasi prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo (CK 3.3 str. 1d.), teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (CK 1.5 str. 4d.). Teismas, nagrinėdamas bylą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, privalo išanalizuoti ir įvertinti visumą aplinkybių, kurių pagrindu galima padaryti išvadą, pas kurį iš tėvų teisėti vaiko interesai bus apginti geriau, atsižvelgdamas į tai, kad vaiko interesai yra ne tik materialiniai, buitiniai, bet ir psichologiniai, dvasiniai. Vertindamas, kuris iš tėvų geriau gali patenkinti materialinius ir buitinius vaiko interesus, teismas išanalizuoja abiejų tėvų gyvenamojo būsto, materialinio apsirūpinimo sąlygas. Vertindamas vaiko psichologinių ir dvasinių interesų tenkinimo sąlygas, teismas turi atsižvelgti į vaiko dvasinio lavinimo galimybes, jo prisirišimą prie konkrečių asmenų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001-05-14 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-542/2001). Kasacinis teismas taip pat yra nurodęs, kad, sprendžiant ginčą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, būtina įvertinti aplinką, kurioje vaikas gyvena teismo sprendimo priėmimo momentu, jos tinkamumą vaiko vystymuisi, ir nustatyti, ar yra būtinas vaiko interesams šios aplinkos keitimas. Vaiko gyvenamosios vietos pakeitimas turi būti pateisinamas ir būtinas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-320/2006; 2008 m. spalio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-506/2008; 2013 m. sausio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-153/2013).

7. Vertindamas ieškinio reikalavimą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, teismas atsižvelgia į tai, kad byloje dėl šio reikalavimo tarp šalių ginčo nekilo. Nors atsakovas nepateikė atsiliepimo į ieškinį, tačiau išvadą teikianti institucija pateikė duomenis, kad atsakovas dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo su mama neprieštarauja. Todėl ieškinio reikalavimas nustatyti nepilnamečių vaikų B. Č., gimusio (duomenys neskelbtini) ir P. Č., gimusios (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su motina V. D., yra tenkinamas, kaip pagrįstas.

Dėl išlaikymo priteisimo

8. Pagal CK 3.192 straipsnio 1 dalį, tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Išlaikymo tvarka ir forma nustatoma bendru tėvų susitarimu.

9. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad pagrindas apskaičiuoti vaikui reikalingą išlaikymą yra jo poreikiai. Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas vaiko būtinoms vystymosi sąlygoms tenkinti, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013). Visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013). Plėtodamas pirmiau nurodytą praktiką, kasacinis teismas nurodė, kad nors orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniesiems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, tačiau tokio dydžio išlaikymas paprastai gali tenkinti tik minimalius, būtinuosius žmogaus poreikius, kurių bylose dėl vaiko išlaikymo nustatant vaiko poreikius tėvas (motina) neturėtų būti įpareigotas įrodinėti, teikdamas detalius įrodymus (pavyzdžiui, pirkinių čekius), pagrindžiančius ne didesnes nei minimalioji mėnesinė alga išlaidas vaikui. Tačiau tėvas (motina), įrodinėjantis didesnių ar mažesnių nei minimalioji mėnesinė alga išlaidų reikalaujančius vaiko poreikius, turi pareigą tai pagrįsti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-273-969/2020, 21–22 punktai).

10. Vertindamas ieškinio reikalavimą dėl išlaikymo priteisimo, teismas atsižvelgia į tai, kad byloje dėl šio reikalavimo iš esmės tarp šalių ginčo nekilo. Nors atsakovas nepateikė atsiliepimo į ieškinį, tačiau išvadą teikianti institucija pateikė duomenis, kad atsakovas išlaikymą teikia po 300 Eur, sutinka teikti ir toliau. Nurodytas aplinkybes, kad atsakovas moka vaikams išlaikymą po 300 Eur kas mėnesį kiekvienam vaikui, iš viso po 600 Eur kas mėnesį, be to, esant didesnėms išlaidoms, susijusioms su vaiko (-ų) poreikiais, atsakovas prie jų taip pat prisideda, patvirtina ir ieškovė. Taip pat išvadą teikianti institucija nurodė, kad siekdamas apsaugoti nepilnamečių vaikų interesus ir atsižvelgdami į įstatymo normas ir teismų praktiką, Skyrius palaiko Ieškovės prašymą priteisti iš Atsakovo išlaikymą po 306 EUR kiekvienam vaikui iki vaikai sulauks pilnametystės Todėl ieškinio reikalavimas priteisti iš atsakovo M. Č., a. k. (duomenys neskelbtini), sūnaus B. Č., gimusio (duomenys neskelbtini) ir dukters P. Č., gimusios (duomenys neskelbtini), išlaikymui po 306 Eur kiekvienam vaikui kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo kreipimosi į teismą dienos iki vaikų pilnametystes, išlaikymui priteistą sumą kasmet indeksuojant Vyriausybes nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, pavedant uzufrukto teise šiomis lėšomis disponuoti ieškovei V. D., a. k. (duomenys neskelbtini), ir lėšas pervedant į ieškovės nurodytą banko sąskaitą iki mėnesio, už kurį teikiamas išlaikymas, 10 dienos, yra tenkinamas, kaip pagrįstas.

Dėl bendravimo tvarkos nustatymo

11. Pagal CK 3.175 str. 2 - 3 d. nuostatas teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką. Minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tuomet, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams. Pasikeitus aplinkybėms, šio straipsnio 1 dalyje nurodyti asmenys gali reikšti pakartotinį ieškinį dėl bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarkos nustatymo.

12. Vertindamas ieškinio reikalavimą dėl bendravimo tvarkos nustatymo, teismas atsižvelgia į tai, kad atsakovas nepateikė atsiliepimo į ieškinį, tačiau išvadą teikianti institucija pateikė duomenis, jog atsakovas nurodė, kad nustatyti bendravimo su vaikais tvarką yra netikslinga, nes taip nukentės vaikai; vyras nurodė, kad jo darbo grafikas yra nenormuotas, todėl laikytis konkrečios nustatytos bendravimo su vaikais tvarkos būtų sunku; ji ribotų ir mažintų bendravimą su vaikais; šiuo metu jis vaikams skiria laiko, kada tik turi laisvą minutę.

13. Taip pat išvadą teikianti institucija nurodė, kad pokalbio metu su šalių nepilnamečiu sūnumi, berniukas pasakė, kad su mama gerai sutaria, gal kartais ten dėl kokių smulkmenų pasipykstam, bet labai retai; su tėčiu irgi gerai, tik nepatiko, kai tėvas paskambina netikėtai ir greitai susiruošt reikia; dabar atsižvelgia, jei kartais nenoriu važiuot, tai nevažiuoju.

14. Išvadą teikianti institucija pateikė išvadą, kad atsižvelgiant į tai, jog tėvams nepavyko taikiai susitarti dėl tėvo ir vaikų bendravimo tvarkos, ir vertinant nepilnamečio vaiko B. Č. išsakyto nepasitenkinimo dėl to, kad tėvas kartais „paskambina netikėtai ir greitai susiruošt reikia", manytina, kad ieškovės prašymas dėl tėvo ir vaikų bendravimo tvarkos nustatymo yra pagrįstas, o siūloma tėvo ir vaikų bendravimo tvarka neprieštarauja nepilnamečių vaikų interesams.

15. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, teismas neturi pagrindo pripažinti, kad ieškovės siūloma nustatyti bendravimo su vaikais tvarka pažeistų vaikų interesus. Taip pat teismas neturi pagrindo pripažinti nepagrįstomis ieškovės nurodytas aplinkybes, kad tarp šalių kyla nesutarimai ir ginčai dėl atsakovo ir nepilnamečių vaikų bendravimo tvarkos, nes nesant nustatytos konkrečios atsakovo ir nepilnamečių vaikų tvarkos, atsakovas su nepilnamečiais vaikais pageidauja bendrauti ir bendrauja iš anksto nesuderinęs laiko nei su ieškove, nei su nepilnamečiais vaikais, nepaisydamas ieškovės bei nepilnamečių vaikų interesų ir norų, kartais šalių nepilnamečius vaikus iš ieškovės pasiima per savaitę tris kartus, kartais per mėnesį tik vieną kartą, taip pat ieškovę informuoja, kad paims vaikus, likus labai trumpai laikui iki vaikų paėmimo.

16. Taip pat teismas atsižvelgia į aplinkybę, kad kilus ginčui bei ieškovei pateikus prašymą dėl bendravimo tvarkos nustatymo, atsakovas, nesutikdamas su ieškovės siūloma nustatyti bendravimo tvarka, pats nepateikė konkrečių siūlymų dėl kitokios nei ieškovės siūlomos bendravimo tvarkos nustatymo.

17. Todėl ieškinio reikalavimas nustatyti atsakovo M. Č. bendravimo tvarką su nepilnamečiu sūnumi B. Č. ir dukra P. Č., yra tenkinamas, kaip pagrįstas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

18. Spręsdamas dėl atlygintinų išlaidų dydžio, teismas vadovaujasi CPK 98 straipsnio 2 dalyje, Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. IR-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (nuo 2015 m. kovo 20 d. galiojanti Rekomendacijų redakcija) 2 punkte įtvirtintais kriterijais, atsižvelgia į Rekomendacijose nurodytus rekomendacinius maksimalius užmokesčio dydžius (8.11. punktas), galimas darbo ir laiko sąnaudas, parengto procesinio dokumento pobūdį, turinį. Teismas pripažįsta, kad ieškovo patirtos bylinėjimosi išlaidos už advokato teisinę pagalbą atitinka teisingumo, protingumo, sąžiningumo, realumo bei būtinumo kriterijus ir laikomos pagrįstomis, todėl jos priteistinos (CPK 98 straipsnis). Iš atsakovo ieškovės naudai priteisiamas 109 Eur. žyminis mokestis ir 4719 eurai bylinėjimosi išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti.

Nustatyti nepilnamečių vaikų: B. Č., gimusio (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), ir P. Č., gimusios (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su motina V. D., a. k. (duomenys neskelbtini).

Priteisti iš atsakovo M. Č., a. k. (duomenys neskelbtini), sūnaus B. Č., gimusio (duomenys neskelbtini), asmens kodas v, ir dukters P. Č., gimusios (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), išlaikymui po 306 Eur kiekvienam vaikui kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo kreipimosi į teismą dienos iki vaikų pilnametystes, išlaikymui priteistą sumą kasmet indeksuojant Vyriausybes nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, pavedant uzufrukto teise šiomis lėšomis disponuoti ieškovei V. D., a. k. (duomenys neskelbtini), ir lėšas pervedant į ieškovės nurodytą banko sąskaitą iki mėnesio, už kurį teikiamas išlaikymas, 10 dienos.

Nustatyti tokią atsakovo M. Č. bendravimo su nepilnamečiu sūnumi B. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ir dukra P. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini), tvarką:

1. tėvas M. Č. su nepilnamečiais vaikais, dukra P. Č. ir sūnumi B. Č., bendrauja kiekvienos metų porinės savaitės savaitgalį, nuo tos savaitės penktadienio, pasiimdamas abu nepilnamečius vaikus iš ugdymo įstaigų po jų ugdymo ir užklasinių veiklų ir būrelių, o nelankant ugdymo įstaigos, iš nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos 17:00 val. ir grąžinant vaikus į jų gyvenamąją vietą tos pačios savaitės sekmadienį 20:00 val.

2. tėvas M. Č. su nepilnamečiais vaikais, dukra P. Č. ir sūnumi B. Č., bendrauja kiekvieną trečiadienį, pasiimdamas abu nepilnamečius vaikus iš ugdymo įstaigų po jų ugdymo ir užklasinių veiklų ir būrelių, o nelankant ugdymo įstaigos, iš nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos 17:00 val. ir grąžinant vaikus į jų gyvenamąją vietą tos pačios dienos 20:00 val.

3. tėvas M. Č. su nepilnamečiais vaikais, dukra P. Č. ir sūnumi B. Č., atostogauja (Lietuvos Respublikoje ir/ar užsienyje) ugdymo įstaigos nustatytų mokinių rudens, žiemos, pavasario ir vasaros atostogų metu ½ šių nustatytų atostogų dalį. Apie ketinimą atostogauti M. Č. V. D. informuoja raštu (SMS žinute arba elektroniniu paštu) prieš dvi savaites, nurodydamas kur ir kiek laiko bus atostogaujama (išvykstama) su vaikais. Tėvas M. Č. atostogų pirmąją dieną pasiima nepilnamečius vaikus iš jų gyvenamosios vietos 9:00 val. ir grąžina vaikus į jų gyvenamąją vietą atostogų paskutinę dieną 19:00 val.

4. tėvas M. Č. su nepilnamečiais vaikais, dukra P. Č. ir sūnumi B. Č., bendrauja kiekvienų neporinių metų antrąją Šv. Kalėdų dieną (gruodžio 26 d.), Šv. Velykų antrąją dieną (pirmadienį), paimant vaikus iš jų buvimo vietos neporinių metų antrąją Šv. Kalėdų dieną (gruodžio 26 d.), Šv. Velykų antrąją dieną (pirmadienį) 10:00 val. ir tą pačią dieną 19:00 val. grąžinant vaikus į jų gyvenamąją vietą.

5. tėvas M. Č. su nepilnamečiais vaikais, dukra P. Č. ir sūnumi B. Č., bendrauja kiekvienų porinių metų Šv. Kūčių dieną (gruodžio 24 d.) ir pirmąją Šv. Kalėdų dieną (gruodžio 25 d.), paimant vaikus iš jų buvimo vietos porinių metų Šv. Kūčių dieną (gruodžio 24 d.) 10:00 val. ir grąžinant vaikus pirmąją Šv. Kalėdų dieną (gruodžio 25 d.) į jų gyvenamąją vietą 19:00 val.

6. tėvas M. Č. su nepilnamečiais vaikais, dukra P. Č. ir sūnumi B. Č., bendrauja kiekvienų porinių metų Šv. Velykų pirmąją dieną (sekmadienį), paimant vaikus iš jų buvimo vietos porinių metų Šv. Velykų pirmąją dieną (sekmadienį) 10:00 val. ir tą pačią dieną 19:00 val. grąžinant vaikus į jų gyvenamąją vietą.

7. tėvas M. Č. su nepilnamečiais vaikais, dukra P. Č. ir sūnumi B. Č., bendrauja kiekvienų neporinių metų Naujųjų metų šventės dieną (gruodžio 31 d.), paimant vaikus iš jų buvimo vietos neporinių metų Naujųjų metų šventės dieną (gruodžio 31 d.), priklausomai nuo savaitės dienos, jeigu ta diena yra ne darbo diena - 15:00 val. paimant vaikus iš jų gyvenamosios vietos, o jeigu tai darbo diena - po vaikų mokslų ar ugdymo dienos pabaigos mokykloje, ir grąžinant vaikus į jų gyvenamąją vietą kitų metų sausio mėn. 1 d. 15:00 val.

8. tėvas M. Č. su nepilnamečiais vaikais, dukra P. Č. ir sūnumi B. Č., bendrauja kiekvienų neporinių metų spalio 15 d. ir rugsėjo 9 d., t. y. dukros P. Č. ir sūnaus B. Č. gimtadienio dieną, paimant vaikus iš jų buvimo vietos, priklausomai nuo savaitės dienos, jeigu ta diena yra ne darbo diena - 10:00 val. paimant vaikus iš jų gyvenamosios vietos, o jeigu tai darbo diena - po vaikų mokslų ar ugdymo dienos pabaigos mokykloje, ir grąžinant vaikus į jų gyvenamąją vietą 18:00 val., nepriklausomai nuo to kuriam iš tėvų tą dieną (spalio 15 d. ir rugsėjo 9 d.) tenka bendrauti su vaikais pagal nustatytą bendravimo tvarką.

9. tėvas M. Č. su nepilnamečiais vaikais, dukra P. Č. ir sūnumi B. Č. bendrauja kiekvienų neporinių metų Mirusiųjų atminimo (Vėlinių) dieną (lapkričio 2 d.), per Jonines (birželio 24 d.), per Žolines (rugpjūčio 15 d.), 10:00 val. paimant vaikus iš jų gyvenamosios vietos ir tą pačią dieną 20:00 val. grąžinant vaikus į jų gyvenamąją vietą, nepriklausomai nuo to kuriam iš tėvų tą dieną tenka bendrauti su vaikais pagal nustatytą bendravimo tvarką.

10. tėvas M. Č. su nepilnamečiais vaikais, dukra P. Č. ir sūnumi B. Č., bendrauja kiekvienų metų Tėvo dieną (pirmąjį birželio sekmadienį), 10:00 val. paimant vaikus iš jų gyvenamosios vietos ir tą pačią dieną 20:00 val. grąžinant vaikus į jų gyvenamąją vietą, nepriklausomai nuo to kuriam iš tėvų tą dieną tenka bendrauti su vaikais pagal nustatytą bendravimo tvarką;

11. V. D. su nepilnamečiais vaikais, dukra P. Č. ir sūnumi B. Č., bendrauja kiekvienų metų Motinos dieną (pirmasis gegužės sekmadienis), nepriklausomai nuo to kuriam iš tėvų tą dieną tenka bendrauti su vaikais pagal nustatytą bendravimo tvarką. Jeigu Motinos dieną (pirmasis gegužės sekmadienis) vaikai bus su M. Č., M. Č. įsipareigoja grąžinti vaikus į jų gyvenamąją vietą iki 10:00 val.;

12. Nepilnamečiams vaikams, dukrai P. Č. ir sūnui B. Č., susirgus, ligos metu, jie bus slaugomi namuose, jų gyvenamojoje vietoje, kuri yra nustatyta su V. D. M. Č. vaikų ligos metu turi teisę su vaikais bendrauti mobiliojo ryšio telefonu, „Skype“, „Messenger“, „Viber“ balso ir vaizdo skambučių programomis bei kitais technologiniais būdais;

13. Nepilnamečiams vaikams, dukrai P. Č. ir sūnui B. Č., susirgus, ligos metu, jeigu jie bus slaugomi gydymo įstaigoje, M. Č. turi teisę juos lankyti tiek, kiek tai neprieštarauja gydymo įstaigos pacientų lankymo vidaus tvarkos taisyklėms, nekenkia vaikų sveikatai ir gydymo režimui;

14. esant objektyvioms kliūtims M. Č. susitikti (savaitgalį, vasaros atostogų metu, švenčių dienomis ir kt.) su vaikais (dėl ligos, komandiruotės, išvykos ir kt.), M. Č. apie tai privalo informuoti raštu (SMS žinute ar elektroniniu paštu) V. D., priklausomai nuo atsiradusių kliūčių, prieš dvi savaites arba ne vėliau nei likus 48 val. iki M. Č. ir vaikų bendravimo;

15. M. Č. ir V. D., atsižvelgiant į tai su kuo tuo metu bus vaikai, privalo vienas kitą informuoti apie dukros ir/ar sūnaus sveikatai ar gyvybei pavojingas būkles (ligas, traumas, nelaimingus atsitikimus ir kt.) telefonu ar kitomis ryšio priemonėmis ne vėliau kaip per vieną valandą laiko nuo ligos ar traumos atsiradimo momento ir, esant būtinumui, nedelsiant kreiptis į gydymo įstaigą;

16. M. Č. ir V. D., atsižvelgiant į tai su kuo tuo metu bus vaikai, įsipareigoja užtikrinti vaikų teisių įgyvendinimą, rūpintis vaikais, stiprinti vaikų savivertę, vystyti jų gebėjimus bei pilnai atsakyti už vaikų priežiūrą ir per dieną informuoti vienas kitą apie visus svarbius vaiko gyvenimo įvykius (pvz.: egzaminų ar varžybų rezultatai, priėmimas į ugdymo įstaigą);

17. M. Č. ir V. D. įsipareigoja neformuoti vaikams neigiamų nuostatų (nenuteikinėti, nežeminti, nešmeižti ir kt.) tiek vienas kito atžvilgiu, tiek M. Č. ir V. D. šeimos / artimųjų / giminės atžvilgiu.

Priteisti iš atsakovo M. Č. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)), ieškovės V. D. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) naudai 109 Eur. žyminio mokesčio ir 4719 Eur. bylinėjimosi išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti.

Sprendimas per 30 dienų nuo sprendimo priėmimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismą.