Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Darius Lukaitis, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs nuteistojo V. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) prašymą dėl atleidimo nuo baudos bausmės,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. balandžio 29 d. nuosprendžiu V. S. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamas veikas, nustatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) BK 223 straipsnio 1 dalyje, 300 straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirta galutinė bausmė – 20 MGL (2600 Lt) dydžio bauda.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. gegužės 8 d. nuosprendžiu V. S. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, nustatytą BK 290 straipsnyje, ir jam paskirta bausmė – 30 MGL (3900 Lt) dydžio bauda, kuri, vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, subendrinta su Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. balandžio 29 d. nuosprendžiu paskirta bausme, taikant dalinį bausmių sudėjimą, prie paskirtos bausmės pridedant neatliktos bausmės dalį, ir jam paskirta galutinė bausmė – 40 MGL (5200 Lt) dydžio bauda.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 6 d. nutartimi V. S. atleistas nuo 30 MGL (3900 Lt/1129 Eur) baudos bausmės, paskirtos Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. gegužės 8 d. nuosprendžiu pagal BK 290 straipsnį, subendrintos su Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. balandžio 29 d. nuosprendžiu paskirta bausme, vykdymo. Jis įpareigotas vykdyti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. balandžio 29 d. nuosprendžiu paskirtą bausmę – 20 MGL (2600 Lt/753 Eur) dydžio baudą. Pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. gegužės 8 d. nuosprendį V. S. panaikintas teistumas.

Vilniaus miesto apylinkės teisme 2021 m. gegužės 17 d. gautas V. S. prašymas:

1) pakeisti jam paskirtą 753 Eur (2600 Lt) baudą į viešuosius darbus arba nutraukti nuosprendžio vykdymą dėl senaties termino;

2) sustabdyti antstolio D. Blizniko veiksmus vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) parduodant iš varžytinių jo vienintelį gyvenamąjį būstą iki priimamo sprendimo.

Prašyme nurodoma, kad antstolis, vykdantis baudos išieškojimą, nesugebėjo išieškoti nė dalies jos. Kita vertus, dėl antstolio patirtų išlaidų V. S. įsiskolinimas tik padidėjo, nes reikalaujama atlyginti 993,94 Eur. V. S. neturi galimybės sumokėti skolą, nes jis yra valstybės socialiai remiamas asmuo, gaunantis mažą neįgalumo pensiją; negauna jokių kitų išmokų, neturi santaupų ar nekilnojamojo turto, išskyrus vienintelį būstą; taip pat turi daug skolų. Pasak V. S., antstolis D. Bliznikas vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) pradėjo varžytinių procesą dėl vienintelio būsto pardavimo. Todėl V. S. prašo pakeisti baudą viešaisiais darbais arba nutraukti baudos išieškojimo procesą dėl senaties termino.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo V. S. prašymas atmetamas.

BK 96 straipsnis reglamentuoja apkaltinamojo nuosprendžio vykdymo senatį. BK 96 straipsnio 2 dalis nustato, kad apkaltinamojo nuosprendžio vykdymo senaties terminas skaičiuojamas nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki nuosprendžio vykdymo pradžios. BK 96 straipsnio 1 dalies 1 punkto b papunktyje nurodyta, kad apkaltinamasis nuosprendis nevykdomas, jeigu jis nebuvo įvykdytas per trejus metus, kai paskirta ne laisvės atėmimo bausmė, arba kai paskirta laisvės atėmimo bausmė neviršija dvejų metų. Pažymėtina, kad apkaltinamojo nuosprendžio vykdymo senaties pradžia yra apkaltinamojo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo diena, o tokio nuosprendžio vykdymo senaties termino eiga baigiasi tą dieną, kurią pradedamas vykdyti apkaltinamasis teismo nuosprendis (Vilniaus apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1S-633-468/2015). Kitaip sakant, BK 96 straipsnio 1 dalies 1 punkto b papunktyje numatytas terminas yra siejamas su paskirtos bausmės vykdymo pradžia, o ne su galutiniu jos įvykdymu (Vilniaus apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1S-234-1020/2018).

Iš teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenų matyti, kad Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. balandžio 29 d. nuosprendis įsiteisėjo 2011 m. rugpjūčio 31 d. V. S. 2011 m. lapkričio 10 d. išsiųstas pranešimas rusų kalba dėl baudos sumokėjimo savanoriškai. Nuteistajam to neįvykdžius, 2012 m. sausio 10 d. išduotas vykdomasis dokumentas dėl baudos priverstinio išieškojimo, kuris išsiųstas antstoliui M. Dapkui. Taigi teismas išdavė vykdomąjį dokumentą dėl baudos priverstinio išieškojimo iš V. S. nepraleisdamas trejų metų termino, nustatyto BK 96 straipsnio 1 dalies 1 punkto b papunktyje, nuo Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. balandžio 29 d. nuosprendžio įsiteisėjimo. Pastebėtina, kad vėliau, t. y. 2016 m. rugsėjo 27 d., buvo išduotas naujas vykdomasis dokumentas dėl minėtu nuosprendžiu paskirtos baudos išieškojimo, nes Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 6 d. nutartimi V. S. atleistas nuo 30 MGL (3900 Lt/1129 Eur) baudos bausmės, paskirtos Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. gegužės 8 d. nuosprendžiu pagal BK 290 straipsnį, subendrintos su Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. balandžio 29 d. nuosprendžiu paskirta bausme, vykdymo. Kita vertus, tai nereiškia, kad ir šiuo aspektu Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. balandžio 29 d. nuosprendis pradėtas vykdyti praleidus terminą, nustatytą BK 96 straipsnio 1 dalies 1 punkto b papunktyje, nes naujas vykdomasis dokumentas išduotas dėl objektyvios priežasties – atleidus V. S. nuo dalies baudos bausmės. Dėl šios priežasties iškilo poreikis išduoti naują vykdomąjį dokumentą. Ta aplinkybė, kad antstolis gana ilgą laiką neišieško iš V. S. baudos, savaime nesudaro teisinio pagrindo nutraukti baudos priverstinį išieškojimą dėl senaties. Nei BK, nei Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodeksas (toliau – BVK) nereglamentuoja teismo teisės nutraukti baudos priverstinį ieškojimą dėl senaties, nes asmuo neturi pakankamai turto. Pastebėtina, kad ir pats V. S. prašyme nenurodo jokių konkrečių teisės aktų, kuriais remdamasis jis prašytų nutraukti baudos priverstinį išieškojimą dėl senaties.

Be to, iš nuteistojo prašymo matyti, kad V. S. prašo atleisti jį nuo baudos bausmės vykdymo dėl galimybių sumokėti paskirtą baudą neturėjimo. Teismas atkreipia dėmesį, kad BK nėra nustatyta galimybė atleisti asmenį nuo paskirtos baudos bausmės atlikimo dėl sunkios finansinės padėties. BK 47 straipsnio 7 dalyje reglamentuojama, kad teismas gali paskirtą baudą pakeisti viešaisiais darbais, jei asmuo neturi lėšų sumokėti teismo paskirtą baudą. BVK 25 straipsnio 1 dalyje reglamentuojama, kad jeigu nuteistasis neturi lėšų baudai sumokėti, antstolio teikimu ir nuteistojo sutikimu teismas, vadovaudamasis BK 47 straipsniu, baudą gali pakeisti viešaisiais darbais, o to paties straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad jeigu nuteistasis vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti priverstinai, teismas, vadovaudamasis BK 47 straipsniu, antstolio teikimu baudą gali pakeisti laisvės apribojimu.

Taigi, norint baudą pakeisti viešaisiais darbais, būtina nustatyti, ar nuteistasis iš tiesų neturi lėšų baudai sumokėti. Tai priverstinio baudos išieškojimo procese gali padaryti tik antstolis, vykdantis teismo sprendimą, t. y. patikrinęs visas sprendimo įvykdymo galimybes (V. S. prie prašymo pateikė tik dalį dokumentų, patvirtinančių jo materialinę padėtį). Antstoliui nustačius BK 47 straipsnio 7 nurodytas aplinkybes, tik jis teikimu turi teisę kreiptis į teismą dėl baudos pakeitimo viešaisiais darbais. Nagrinėjamu atveju nuteistasis į teismą su prašymu dėl baudos pakeitimo viešaisiais darbais kreipėsi pats, nors įstatymas tokios galimybės nuteistajam nenustato. Todėl teismas neturi teisinio pagrindo spręsti tokio klausimo nei pats savo iniciatyva, nei V. S. prašymu.

V. S. taip pat prašo taikyti Lietuvos Respublikos 2018 m. lapkričio 15 d. įstatymą Nr. XIII-1640 „Dėl amnestijos akto“, kad jis būtų atleistas nuo baudos. Teismas pažymi, kad šio įstatymo 10 straipsnyje įtvirtinta, kad amnestija pagal šį įstatymą taikoma asmenims, atliekantiems areštą ar laisvės atėmimo bausmę Lietuvos Respublikoje. To paties įstatymo 9 straipsnyje įtvirtinta, kad šis įstatymas taikomas asmenims, kuriems šio įstatymo įsigaliojimo dieną (2019 m. sausio 1 d.) dar nėra įsiteisėjęs apkaltinamasis nuosprendis.

Nagrinėjamu atveju dėl V. S. yra vykdoma įsiteisėjusiu Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. balandžio 29 d. nuosprendžiu paskirta baudos (o ne arešto ar laisvės atėmimo) bausmė – 20 MGL (2600 Lt/753 Eur) dydžio baudos išieškojimas. Atsižvelgiant į tai, kas nustatyta, pripažintina, kad V. S. Lietuvos Respublikos 2018 m. lapkričio 15 d. įstatymas Nr. XIII-1640 „Dėl amnestijos akto“ apskritai negali būti taikomas, kartu ir negali būti sprendžiamas atleidimo nuo baudos bausmės vykdymo klausimas. Pažymėtina, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. vasario 19 d. nutartimi (Nr. T-246-865/2019) jau yra pasisakęs V. S. dėl Lietuvos Respublikos 2018 m. lapkričio 15 d. įstatymo Nr. XIII-1640 „Dėl amnestijos akto“ netaikymo galimybės.

Vien V. S. siekis būtų atleistam nuo baudos priverstinio išieškojimo savaime nesudaro pagrindo tenkinti jo tokį prašymą. Nuteistojo prašyme cituojama Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo praktika, pateikiama Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir kitų teisės aktų atitinkamų straipsnių interpretacija taip pat neleidžia tenkinti jo prašymą.

V. S. prašyme, be kita ko, prašo sustabdyti antstolio D. B. veiksmus vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) parduodant iš varžytinių jo vienintelį gyvenamąjį būstą iki priimamo sprendimo. Teismas pažymi, kad šis klausimas nepatenka į nuteistojo prašymo nagrinėjimo sritį, todėl teismas neturi teisinio pagrindo svarstyti šį klausimą. V. S. turi teisę skųsti antstolio veiksmus Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekse nustatyta tvarka.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 362 straipsniu, 364 straipsniu,

nutaria:

nuteistojo V. S. prašymą atmesti.

Nutartis per 7 dienas nuo jos nuorašo gavimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.