Vilniaus apygardos teismo nutartis

2019-03-28 · Civilinė byla Nr. e2S-649-864/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2019-03-28
Bylos Nr.
e2S-649-864/2019
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Ramunė Mikonienė
Ieškovas
G. S.
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2019 m. kovo 28 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Ramunė Mikonienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovo G. S. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. vasario 22 d. nutarties,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. ieškovas kreipėsi į teismą, prašydamas sušaukti UAB „Bratoniškių statyba“ neeilinį visuotinį akcininkų susirinkimą teismo sprendimu 2018 m. spalio 26 d., 12 val. adresu (duomenys neskelbtini); tuo atveju, jei teismo procesas užsitęstų ir nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos iki 2018 m. spalio 26 d. liktų mažiau nei 30 dienų – sušaukti UAB „Bratoniškių statyba“ neeilinį visuotinį akcininkų susirinkimą teismo sprendimu 31-ąją dieną nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, 12 val. adresu (duomenys neskelbtini); neįvykus neeiliniam akcininkų susirinkimui, per 10 dienų sušaukti pakartotinį UAB „Bratoniškių statyba“ visuotinį akcininkų susirinkimą teismo sprendimu 2018 m. lapkričio 6 d., 12 val. (duomenys neskelbtini) arba po 10 dienų nuo teismo sprendime nustatytos neeilinio visuotinio akcininkų susirinkimo datos 12 val. (duomenys neskelbtini); apie šaukiamus akcininkų susirinkimus (tiek pirmą, tiek pakartotinį) informuoti viešai, įstatų 8.4. punkte numatytame leidinyje „Respublika“ patalpinant pranešimą; priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

2. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. vasario 22 d. nutartimi nustatė ieškovui G. S. 14 dienų terminą, skaičiuojamą nuo nutarties kopijos įteikimo dienos, trūkumams pašalinti - pateikti teismui ieškinio, patikslinto ieškinio ir priedų vertimus į trečiam asmeniui suprantamą kalbą ar valstybės narės, į kurią kreipiamasi, oficialią kalbą ar vieną iš oficialių įteikimo vietos kalbų.

Šalies argumentai

3. Teismas nurodė, kad byloje trečiuoju asmeniu, nepareiškusiu savarankiškų reikalavimų įtrauktas P. N., kuriam ieškinys su priedais buvo išsiųstas jo gyvenamosios vietos adresu Vokietijos Federacijoje. Kadangi ieškovas patikslintame ieškinyje nurodė, jog P. N. supranta lietuvių kalbą, ieškinys ir jo priedai nebuvo verčiami į kurią nors 2000 m. gegužės 29 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 1348/2000 dėl teisminių ir neteisminių dokumentų civilinėse arba komercinėse bylose įteikimo valstybėse narėse 8 straipsnio 1 dalies a ir b punktuose nurodytą kalbą.

Žemesnės instancijos teismas

4. Teisme 2019 m. vasario 14 d. gautas Vokietijos Federacijos kompetentingos institucijos pranešimas, jog P. N. atsisakė priimti procesinius dokumentus, kadangi nesupranta kalbos, kuria procesiniai dokumentai sudaryti.

III. Atskirojo skundo argumentai

5. Atskiruoju skundu apeliantas ieškovas G. S. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. vasario 22 d. nutartį, kuria ieškovui G. S. nustatytas 14 dienų terminas pateikti ieškinio, patikslinto ieškinio ir priedų vertimus į trečiajam asmeniui suprantamą kalbą ir klausimą išspręsti iš esmės – paskirti parengiamąjį teismo posėdį.

6. Nurodo, kad trečiasis asmuo P. N. moka lietuvių kalbą ir piktybiškai vilkina teismo procesą, siekia padidinti ieškovo bylinėjimosi išlaidas ir sukelti kuo daugiau kliūčių greitam bylos išnagrinėjimui. Atkreipė dėmesį, kad trečiasis asmuo yra jau 14 metų Lietuvoje veikiančios įmonės vadovas. Pažymi, kad trečiasis asmuo visus bendrovės steigimo dokumentus: steigiamojo akcininkų susirinkimo protokolą, įstatus, steigėjų, dalyvaujančių steigiamajame susirinkime, registravimo sąrašą, pasirašė pats ir jokių užuominų apie vertėjo dalyvavimą nėra. Be to, direktorius pateikinėjo finansinės atskaitomybės dokumentus viešam registrui pateikinėjo vienasmeniškai, apie vertėjo dalyvavimą nėra jokių duomenų. Pažymi, kad procesinių dokumentų vertinimas yra neekonomiškas, be to turėtų būti išversti paties trečiojo asmens pasirašyti dokumentai.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

7. Pagal Civilinio proceso kodekso 320 ir 338 straipsnių nuostatas, apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas bylą apeliacine tvarka, patikrina pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą, neperžengdamas atskirajame skunde numatytų ribų pagal atskirojo skundo teisinį ir faktinį pagrindą, taip pat patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų. Absoliučių ginčijamos nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.

8. Byloje kilo ginčas dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarties, kuria nustatytas 14 dienų terminas trūkumams pašalinti – pateikti teismui ieškinio, patikslinto ieškinio ir priedų vertimus į trečiam asmeniui suprantamą kalbą ar valstybės narės, į kurią kreipiamasi, oficialią kalbą ar vieną iš oficialių įteikimo vietos kalbų.

9. Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (EB) Nr. 1393/2007 dėl teisminių ir neteisminių dokumentų civilinėse arba komercinėse bylose įteikimo valstybėse narėse 8 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad įteikdama dokumentus gaunančioji agentūra, naudodama II priede pateiktą tipinę formą, informuoja adresatą, kad jis gali atsisakyti priimti įteikiamą dokumentą arba grąžinti dokumentą gaunančiajai agentūrai per vieną savaitę, jeigu jis nėra parengtas viena iš šių kalbų arba nėra pridėtas jo vertimas į bet kurią iš šių kalbų: a) kalba, kurią supranta adresatas; arba b) valstybės narės, į kurią kreipiamasi, oficialia kalba arba jei yra keletas oficialių kalbų toje valstybėje narėje – oficialia kalba ar viena iš oficialių įteikimo vietos kalbų. Taigi jau pats Reglamento tekstas aiškiai nustato kelias kalbines galimybes įteikti dokumentus ir adresato teisę atsisakyti juos priimti tik tada, kai dokumentai nėra parengti nė viena iš nurodytų kalbų.

10. Pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 288 straipsnio 2 dalį, Reglamentas yra taikomas visuotinai, jis privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse. Atsižvelgiant į tai, kas nurodytą, Reglamento nuostatos turi būti suprantamos ir taikomos vienodai visoje Europos Sąjungoje.

11. Kaip nurodoma Reglamento 2 konstatuojamojoje dalyje, jame nustatytu teisminių ir neteisminių dokumentų civilinėse arba komercinėse bylose įteikimo valstybėse narėse mechanizmu siekiama užtikrinti tinkamą vidaus rinkos veikimą. Siekiant pagerinti ir paspartinti teismines procedūras ir užtikrinti gerą teisingumo vykdymą, Reglamentu nustatomas tiesioginio teisminio ir neteisminio dokumentų perdavimo tarp valstybių narių principas, kuris leidžia supaprastinti ir paspartinti procedūras (Teisingumo Teismo 2015 m. birželio 11 d. sprendimo byloje S. F. ir kt. prieš Hellenische Republik, C-325/11, 40 punktas; 2015 m. rugsėjo 16 d. sprendimo byloje Alpha Bank Cyprus Ltd prieš Dau Si Senh ir kt., 29–30 punktai ir juose nurodyta Teisingumo Teismo praktika).

12. Teisingumo Teismas taip pat yra nurodęs, kad Reglamento tikslų negalima siekti kaip nors susilpninant dokumentų adresatų teisę į teisminę gynybą, todėl yra svarbu užtikrinti, kad adresatas ne tik faktiškai gautų atitinkamą dokumentą, bet ir galėtų veiksmingai susipažinti su jam pareikštu ieškiniu ir visiškai suprasti jo turinį ir apimtį, kad galėtų naudingai pasinaudoti savo teisėmis perduodančioje valstybėje. Reglamentas turi būti aiškinamas taip, kad kiekvienu konkrečiu atveju būtų suderinti ieškovo ir atsakovo (dokumento adresato) interesai derinant veiksmingo ir greito procesinių dokumentų perdavimo tikslus su reikalavimu adekvačiai užtikrinti šių dokumentų adresato teisę į gynybą, kad suinteresuotų asmenų teisės būtų lygiavertiškai apsaugotos (žr.pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-71-701/2017).

13. Teisingumo Teismo išaiškinta, kad Reglamento 8 straipsnio 1 dalyje nustatyta galimybė adresatui atsisakyti priimti dokumentą laikoma šio adresato „teise“ ir tik nacionalinis teismas, į kurį kreiptasi perduodančioje valstybėje narėje, turi kompetenciją išnagrinėti klausimą, ar adresatas pagrįstai pasinaudojo savo teise atsisakyti priimti dokumentus motyvuodamas tuo, kad dokumentai nebuvo parengti jam suprantama kalba arba oficialia valstybės, kurioje turi būti įteikti dokumentai kalba. Toks atsisakymas yra aiškiai ribotas, nes įteikiamo dokumento adresatas gali juo tinkamai pasinaudoti tik tuomet, kai įteikiamas dokumentas nėra parengtas kalba, kurią jis supranta, arba valstybės, į kurią kreipiamasi, oficialia kalba, arba, jeigu toje valstybėje narėje yra kelios oficialios kalbos, vietos, kurioje dokumentas turi būti įteiktas, oficialiąja kalba (žr. pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-71-701/2017).

14. Reglamentu nėra suteikiama teisė adresatui pasirinkti, kuria kalba jis pageidautų gauti dokumentus – jam suprantama ar valstybės, kurioje turi būti įteikti dokumentai, oficialia kalba. Atsakovas gali tinkamai pasinaudoti savo teise atsisakyti teikiamų dokumentų tik tuo atveju, kai dokumentai nėra įteikiami nė viena iš šių kalbų. Nacionalinis teismas, prieš įteikdamas dokumentus, gali kartu su ieškovu įvertinti, ar atsakovas supranta kalbą, kuria dokumentai įteikiami (žr. pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-71-701/2017).

15. Nagrinėjamu atveju Vilniaus miesto apylinkės teismas, Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 1393/2007 dėl teisminių ir neteisminių dokumentų civilinėse arba komercinėse bylose įteikimo valstybėse narėse, išsiuntė procesinius dokumentus trečiajam asmeniui P. N., gyvenančiam Vokietijos Federacijoje lietuvių kalba.

16. Teisme gautas Vokietijos Federacijos kompetentingos institucijos pranešimas, kad P. N. atsisakė priimti procesinius dokumentus, kadangi nesupranta kalbos.

17. Civilinio proceso kodekso 113 straipsnio 3 dalyje nurodoma, kad kai dalyvaujantys byloje asmenys, kuriems turi būti įteikti procesiniai dokumentai, nemoka valstybinės kalbos, teismui turi būti pateikti šių dokumentų vertimai į jiems suprantamą kalbą. Jeigu pateikiami dokumentai Civilinio proceso kodekso numatytais atvejais, jie turi būti išversti į užsienio kalbą, dalyvaujantys byloje asmenys turi pateikti teismui įstatymų nustatyta tvarka patvirtintus jų vertimus.

18. Nacionalinis teismas, spręsdamas klausimą ar šalis nepiktnaudžiavo atsisakymo priimti teismo dokumentus teise, turi atsižvelgti į visus bylos dokumentus bei reikšmingus aspektus, kad, viena vertus, nustatytų dokumento adresato kalbines žinias ir, kita vertus, nuspręstų, ar, atsižvelgiant į nagrinėjamo dokumento pobūdį, reikalingas jo vertimas (Europos Sąjungos Teisingumo Teismo 2015 m. rugsėjo 16 d. sprendimo Alpha Bank Cyprus, C-519/13, 42 punktas ir jame nurodyta teismo praktika). Teismas kiekvienu atveju turi siekti ir ieškovo bei atsakovo teisių ir interesų pusiausvyros: suderinti ieškovo interesą, kad įteikimas būtų veiksmingas ir greitas, ir dokumento adresato interesą, kad būtų veiksmingai užtikrinta jo teisė į gynybą, kurios tinkamas įgyvendinimas galimas tik suprantant ieškinio dalyką (reikalavimus) ir faktinį pagrindą (žr. pvz.: Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. vasario 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-239-464/2018).

19. Taigi, minėta, pirmiausiai turėtų būti įvertintos dokumento adresato (šiuo trečiojo asmens) kalbinės žinios. Apeliantas nurodo, jog trečiasis asmuo P. N. nuo 2005 metų yra bendrovės vadovas, visus bendrovės steigimo dokumentus pasirašė pats, 2005 – 2011 metais savarankiškai pateikinėjo įmonės finansinius dokumentus VĮ „Registrų centras“. Duomenų, kad šie dokumentai išversti į užsienio kalbą byloje nėra. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje šiuo aspektu jau pasisakyta, jog vien aplinkybė, kad byloje dalyvaujantis asmuo sudarinėjo ir pasirašinėjo dokumentus lietuvių kalba, dar neįrodo, jog jis supranta lietuvių kalbą tiek, kad galėtų suprasti lietuvių kalba surašytus ir jam skirtus bylos procesinius dokumentus (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. sausio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-44-241/2016).

20. Nagrinėjamu atveju sprendžiant, ar dokumento adresatas pagrįstai atsisakė priimti jam siunčiamus dokumentus, aktuali yra ir kita Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktikoje nurodyta aplinkybė, t. y. turi būti įvertintas ir dokumento pobūdis bei jo vertimo reikalingumas. Šiuo aspektu Europos Sąjungos Teisingumo Teismas yra pasisakęs, jog Reglamento Nr. 1348/2000 8 straipsnio 1 dalis (aptariamą klausimą reglamentavusi iš esmės analogiškai kaip ir vėliau šį reglamentą panaikinusio Reglamento Nr. 1393/2007 8 straipsnio 1 dalis) turi būti aiškinama taip, kad perduodamo bylos iškėlimo dokumento adresatas negali atsisakyti priimti, jeigu jis suteikia adresatui galimybę pasinaudoti savo teisėmis perduodančios valstybės narės teisminėje procedūroje, kai (nors) prie tokio dokumento pridėti įrodomieji dokumentai surašyti ne valstybės narės, į kurią kreipiamasi, kalba arba adresatui suprantama perduodančios valstybės narės kalba, tačiau kurie atlieka vien patvirtinamąją funkciją ir nėra būtini reikalavimo dalykui ir pagrindui suprasti (Europos Sąjungos Teisingumo Teismo 2008-05-08 sprendimo Ingenieurbüro M. W. und Partner GbR prieš Industrie-und Handelskammer Berlin, C-14/07, 73 ir 78 punktai).

21. Atsižvelgiant į nurodytą Europos Sąjungos Teisingumo Teismo formuojamą praktiką, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje būtų pakankamas tik patikslinto ieškinio, gauto 2018 m. rugsėjo 26 d. Vilniaus miesto apylinkės teisme, vertimas į adresatui suprantamą kalbą ar valstybės narės, į kurią kreipiamasi, oficialią kalbą ar vieną oficialių įteikimo vietos kalbų. Pirminio ieškinio vertimas, jį patikslinus nėra tikslingas, o pridėti prie ieškinio įrodymai atlieka tik ieškinyje nurodytų ir aptartų aplinkybių patvirtinimo funkciją, todėl šių dokumentų vertimas nėra reikalingas. Tokios pozicijos laikomasi ir Lietuvos apeliacinio teismo formuojamoje praktikoje (žr. pvz.: Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. vasario 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-239-464/2018).

22. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad keisti ar naikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo, todėl apelianto atskirasis skundas atmestinas, o skundžiama Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. vasario 22 d. nutartis paliktina nepakeista, ją patikslinant – nustatant ieškovui 14 dienų terminą nuo nutarties kopijos įteikimo dienos pateikti teismui patikslintą ieškinį išverstą į adresatui suprantamą kalbą ar valstybės narės į kurią kreipiamasi, oficialią kalbą ar vieną oficialių įteikimo vietos kalbų (Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

23. Teismas, vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. vasario 22 d. nutartį palikti nepakeistą, ją patikslinant – nustatyti ieškovui G. S. 14 dienų nuo nutarties kopijos įteikimo dienos pateikti teismui patikslintą ieškinį išverstą į adresatui suprantamą kalbą ar valstybės narės į kurią kreipiamasi, oficialią kalbą ar vieną oficialių įteikimo vietos kalbų.

Teisėja Ramunė Mikonienė