Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Giedrius Purvys rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo M. L., atstovaujamo advokato Sauliaus Kibildos, skundą dėl Lietuvos probacijos tarnybos (toliau – ir Probacijos tarnyba) 2025 m. lapkričio 21 d. sprendimo Nr. S-1227 panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

M. L. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. rugsėjo 29 d. nuosprendžiu buvo pripažintas kaltu padaręs Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalyje, 145 straipsnio 2 dalyje, 146 straipsnio 2 dalyje, 294 straipsnio 2 dalyje numatytas nusikalstamas veikas ir jam paskirta subendrinta šešiasdešimties parų arešto bausmė. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, bausmės vykdymas buvo atidėtas vieneriems metams, uždraudžiant M. L. visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį vartoti psichoaktyvias medžiagas, įpareigojant M. L. bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu dirbti, o nedirbant ar praradus darbą – užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, būti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi, neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo. Taip pat M. L. paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės: 1) dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose, įpareigojant M. L. šią baudžiamojo poveikio priemonę įvykdyti per devynis mėnesius nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, ir 2) turtinės ir neturtinės žalos atlyginimas, įpareigojant M. L. per keturis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti A. Č. (A. Č.), M. G. ir R. Ž. nusikalstamomis veikomis padarytą turtinę ir neturtinę žalą. Nuosprendis įsiteisėjo 2025 m. spalio 21 d.

M. L. asmens bylos duomenimis, Probacijos tarnyba nuteistojo priežiūrą vykdo nuo 2025 m. spalio 21 d., probacijos termino pabaiga – 2026 m. spalio 20 d. (a. b. l. 24-25).

2025 m. lapkričio 3 d. probuojamasis M. L. pateikė Probacijos tarnybai prašymą bausmės vykdymo metu leisti jam su žmona ir mažamete dukra laikotarpiu nuo 2025 m. lapkričio 5 d. iki 2025 m. lapkričio 12 d. išvykti atostogoms į Egiptą (a. b. l. 46-51).

M. L. apskundė šį sprendimą Lietuvos probacijos tarnybos direktoriui.

Vilniaus miesto apylinkės teisme buvo gautas nuteistojo M. L., atstovaujamo advokato S. Kibildos, skundas dėl Probacijos tarnybos 2025 m. lapkričio 21 d. sprendimo Nr. S-1227. Pateiktame skunde nurodoma, kad nuteistasis nesutinka su Probacijos tarnybos viršininko priimtu sprendimu. Jis buvo suplanavęs kasmetines atostogas su šeima dar prieš Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. rugsėjo 29 d. nuosprendžio įsiteisėjimą, kurios pagal skrydžio datas ir sutartį su kelionių organizatoriumi „Tez Tour“ įvyko nuo 2025 m. lapkričio 5 d. iki 2025 m. lapkričio 12 d. Tai patvirtina elektroninis susirašinėjimas su kelionių organizatoriumi, kurio metu buvo pasirinkta kelionės kryptis, suderinta kelionės data, pasirinktas viešbutis, pateikti keliautojų duomenys, pateikta galutinė kelionės kaina. Kelionių organizatorius aiškiai nurodė, jog rezervacija galima tik po apmokėjimo, todėl sutarties sudarymas buvo tik techninis turizmo paslaugų formalizavimo etapas, kuris neatskleidė realaus kelionės planavimo momento. Pareiškėjas nurodo esantis įsitikinęs, kad jis tinkamai ir laiku informavo probacijos pareigūnę I. P. apie iš anksto suplanuotas šeimos atostogas ir planuojamą išvykimą, dar prieš jo atstovui pateikiant prašymą raštu, su kuriuo buvo pateikti visi duomenys ir dokumentai apie kelionę, todėl pareiškėjas laiko, kad jis veikė sąžiningai. Nepaisant to, Probacijos tarnyba neleido pareiškėjui išvykti į suplanuotą kelionę, sprendimą grindė formalia sutarties sudarymo data, ignoruodama buvusią faktinę situaciją ir pateiktus įrodymus. Pareiškėjo manymu, šiuo atveju pareigūnai piktnaudžiavo savo teisėmis, nesant tam pakankamo pagrindo ir motyvų. Skundžiamo sprendimo argumentai, priimti formaliai, neįvertinus individualios pareiškėjo situacijos, taip pat individualiai nepagrindus galimų grėsmių, tuo pažeidžiant jo žmogaus teisę į poilsį ir laisvalaikį, kasmetines atostogas, taip pat sprendimu pažeistos Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnyje įtvirtinti įstatymo viršenybės, proporcingumo, objektyvumo, išsamumo principai, teisinio aiškinimo ir gero administravimo principas, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsnyje įtvirtinta teisė į teisėtą gyvenimą Lietuvoje, kai visi asmenys yra lygūs, Viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnis, nes sprendimas nėra aiškiai ir išsamiai motyvuotas, Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika, kad formalūs draudimai, netaikant individualaus vertinimo, pažeidžia Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 8 straipsnį, ES pagrindinių teisių chartijos 41 straipsnį (teikimo b. l. 2-4).

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

Nuteistojo M. L., atstovaujamo advokato S. Kibildos, skundas iš esmės argumentuojamas tuo, kad Probacijos tarnyba vertino nuteistojo prašymą išvykti į iš anksto suplanuotą šeimos atostogų kelionę formaliai, neįsigilindama į faktinę situaciją ir pateiktus įrodymus, įgaliotiems priimti sprendimą dėl prašymo pareigūnams piktnaudžiaujant savo teisėmis, tuo pažeidžiant pareiškėjo teisę į poilsį ir laisvalaikį, kasmetines atostogas.

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra ne kartą akcentavęs, jog pagal Konstituciją valstybė ne tik turi užtikrinti žmogaus teisių ir laisvių gynimą nuo kitų asmenų neteisėtų kėsinimųsi, bet ir jokiu būdu neleisti, kad į jas neteisėtai kėsintųsi, jas pažeistų pačios valstybės institucijos ar pareigūnai (2000 m. birželio 30 d., 2004 m. gruodžio 13 d., 2004 m. gruodžio 29 d. nutarimai). Valstybės institucijos ir jų pareigūnai jokiomis aplinkybėmis negali veikti ultra vires, neteisėtais veiksmais pažeisti žmogaus teisių ir laisvių. Antraip būtų griaunamas žmonių pasitikėjimas valstybės valdžia, įstatymais ir teise (2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarimas).

Pareiškėjo skundo argumentai, kad Probacijos tarnyba formaliai vertino situaciją, grįsdama neigiamą prašymo išsprendimą nuteistajam paskirtų įpareigojimų visuma, yra nepagrįsta. Probacijos įstatymo 3 straipsnio 1 dalis nustato, kad probacija vykdoma pagal jos vykdymo metu galiojančius Lietuvos Respublikos įstatymus. Priimdama sprendimą Probacijos tarnyba teisėtai vadovavosi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso (toliau – ir BPK) 346 straipsnio 1 dalimi, kad įsiteisėję teismo nuosprendis ir nutartis yra privalomi visoms valstybės ir savivaldybių institucijoms ir pareigūnams, įmonėms, įstaigoms ir organizacijoms bei asmenims ir turi būti be prieštaravimų ir netrukdomai vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Tai reiškia, kad Probacijos tarnybos pareigūnai, priimdami sprendimus dėl bausmės vykdymo ir probuojamojo prašymų, yra saistomi priimto nuosprendžio turiniu, paskirtos bausmės sąlygomis ir nėra laisvi jų interpretuoti pagal nuteistojo poreikius. Šiuo atveju sprendžiant M. L. prašymą buvo aktualios dvi jo atžvilgiu priimto nuosprendžio nuostatos dėl bausmės vykdymo atidėjimo metu paskirtų ir vykdytinų įpareigojimų: būti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi, ir neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo. Nuteistasis kreipėsi į Probacijos tarnybą prašydamas leisti išvykti asmeniniais tikslais – dėl poilsinės atostogų kelionės į užsienį, kas reiškia, kad jis nakties metu nebus namuose ir šis jo nebuvimas nebus susijęs nei su darbu, nei su mokslu. Atsižvelgdama į šias aplinkybes, Probacijos tarnybos tiek priežiūrą vykdanti pareigūnė savo sprendime, tiek dėl jos sprendimo skundą nagrinėjęs direktoriaus pavaduotojas pagrįstai motyvavo savo sprendimą, kad M. L. paskirtų įpareigojimų ir draudimų visuma nesudaro galimybės šiuo atveju leisti jam išvykti į kelionę. Pareiškėjui už jo padarytus nusikaltimus skirti patys griežčiausi draudimai, kurie yra susiję su asmens judėjimo laisvės suvaržymu laiko ir vietos atžvilgiu, todėl pareiškėjo pasirinktas poilsio būdas, susijęs su ilgalaike išvyka iš gyvenamosios vietos, yra nesuderinamas su teismo skirtu įpareigojimu nakties metu būti namuose. Teismų praktikoje pažymima, kad išvykus už Lietuvos Respublikos ribų šis įpareigojimas būtų nekontroliuojamas, tokiu būdu liktų neužtikrintas nuosprendžio vykdymas, nuosprendis būtų neįvykdytas (Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas Nr. I1-3598-331/2020, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis Nr. TA-765-556/2021).

Pagal BPK 346 straipsnio 1 dalies nuostatas pareiškėjui privaloma vykdyti įsiteisėjusio nuosprendžio nuostatas taip pat kaip ir Probacijos tarnybai. Šiame kontekste atmestinas ir skundo teiginys, kad Probacijos tarnyba sprendimu pažeidė pagrindinę žmogaus teisę į poilsį, jo teisėtus lūkesčius dėl atostogų. Pažymėtina, kad kriminalinės bausmės ar jos atidėjimo metu taikomų įpareigojimų ir draudimų esmė ir yra tam tikro žmogaus elgesio ir jo teisių bei laisvių apribojimas, kurį asmuo teisėtai patiria kaip pasekmę už savo padarytą nusikalstamą veiką, todėl nuosprendžio vykdymas neteisėtai nepažeidžia žmogaus prigimtinių teisių ir laisvių. Probacijos tarnybos pareigūnai savo sprendimais nenustatė jokių naujų apribojimų M. L., kurie nebūtų apibrėžti nuosprendyje, todėl teismas neturi pagrindo spręsti, kad jie piktnaudžiavo savo įgaliojimais, Probacijos įstatyme nustatytomis teisėmis.

Teismo vertinimu, skundžiamame sprendime buvo pakankamai išsamiai įsigilinta ir į faktinę situaciją ir nuteistojo nurodytas aplinkybes bei pateiktus duomenis. Teismas sutinka su skundo argumentu, kad „Tez Tour“ organizuotos turistinės kelionės sutartis Nr. 23343185 sudarymo data 2025 m. lapkričio 3 d. gali atspindėti tik galutinį kelionės organizavimo etapą ir parengiamasis kelionės organizavimo etapas galėjo prasidėti atitinkamai anksčiau. Tačiau teismas skeptiškai vertina skundo teiginį, esą kelionė buvo pradėta organizuoti iki Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. rugsėjo 29 d. nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, t. y. iki 2025 m. spalio 21 d. Tokio skundo teiginio nepagrindžia nei byloje pateikti duomenys, nei paties nuteistojo elgesys. Iš M. L. pateikto el. susirašinėjimo su kelionių agentūra „Tez Tour“ dėl kelionės organizavimo matyti, kad jis apima tik laikotarpį nuo 2025 m. lapkričio 1 d. iki 2025 m. lapkričio 3 d. M. L. jau nuo pat nuosprendžio priėmimo dienos žinojo jo esmę ir jam paskirtų draudimų ir įpareigojimų turinį, nes nuosprendis jo paskelbimo dieną buvo jam išsiųstas el. paštu. Nuosprendyje yra išaiškinta jo apskundimo tvarka, kad jis gali būti skundžiamas per 20 dienų nuo jo priėmimo. M. L. apeliacinio skundo dėl nuosprendžio neteikė. Nuosprendžiu buvo paskirta tokio dydžio arešto bausmė, kurios prašė prokurorė, ir paskirtas jos vykdymo atidėjimas, koks ir buvo prokurorės siūlymas. Todėl galėjo būti numanoma, kad nebus apeliacinio skundo ir iš valstybės kaltintojo pusės. Esant tokioms aplinkybėms, nuteistasis galėjo objektyviai numatyti, kad nuosprendis įsiteisės po 20 dienų po jo priėmimo ir bus pradėtas vykdyti, todėl jo šeimos iš anksto planuojama kelionė pateks į nuosprendžio vykdymo laikotarpį. Nepaisydamas šios aplinkybės, M. L. kreipėsi į kelionių organizatorių dėl kelionės organizavimo ir pagal byloje esančius duomenis tai padarė po nuosprendžio įsiteisėjimo.

Skundžiamame sprendime pagrįstai atkreiptas dėmesys ir į tas aplinkybes, kad Probacijos tarnybos pareigūnė 2025 m. spalio 29 d. susisiekė telefonu su probuojamuoju ir suderino atvykimo į Probacijos tarnybą laiką 2025 m. spalio 31 d., taip pat M. L. pats 2025 m. spalio 31 d. telefonu susisiekė su Probacijos tarnyba ir pranešė, kad negalės atvykti sutartu laiku 2025 m. spalio 31 d. į Probacijos tarnybą dėl ligos bei su juo buvo suderintas naujas atvykimo laikas 2025 m. lapkričio 4 d. 15.20 val. Tačiau jau 2025 m. lapkričio 3 d. nuteistasis telefonu pranešė pareigūnei, kad negalės atvykti 2025 m. lapkričio 4 d., nes išskrenda į Egiptą (a. b. l. 33). Akivaizdu, kad 2025 m. spalio 31 d. pareiškėjui pranešus, kad serga, ir derinant naują atvykimo į Probacijos tarnybą laiką 2025 m. lapkričio 4 d. jis niekaip neinformavo probuojamąjį prižiūrinčios pareigūnės apie suplanuotą kelionę ir kad ši data dėl kelionės jam gali būti netinkama. Minėti faktai paneigia skundo teiginį, esą pareiškėjas tinkamai ir laiku informavo probacijos pareigūnę I. P. apie iš anksto suplanuotas šeimos atostogas ir planuojamą išvykimą į kelionę. Akivaizdu, kad iki 2025 m. spalio 31 d. ši kelionė nebuvo suplanuota ir pranešimas apie ją Probacijos tarnybai likus dviem dienom iki išvykimo dienos nelaikytinas tinkamu probaciją vykdančios pareigūnės informavimu. Probacijos tarnybos pareigūnai darė pagrįstą išvadą, kad skirtingai nei teigiama skunde, kelionė buvo suplanuota ir pradėta organizuoti jau po Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. rugsėjo 29 d. nuosprendžio įsiteisėjimo, nors M. L. žinojo apie teismo jam paskirtus įpareigojimus.

Įvertinus skundžiamo Probacijos tarnybos 2025 m. lapkričio 21 d. sprendimo turinį, ginčo klausimą reglamentuojančius teisės aktus, aiškiai matyti, kad Probacijos tarnyba išsamiai paaiškino pareiškėjui tokio savo sprendimo teisinį pagrindą, individualiai vertino skundžiamo Probacijos tarnybos Rytų Lietuvos skyriaus sprendimo argumentus, faktines aplinkybes. Skundžiamas Probacijos tarnybos sprendimas yra pagrįstas išanalizuotais faktiniais duomenimis, teisingai pritaikant aktualias teisės aktų nuostatas.

Apibendrindamas tai, kas išdėstyta, teismas sprendžia, kad tenkinti pareiškėjo reikalavimą panaikinti Lietuvos probacijos tarnybos 2025 m. lapkričio 21 d. sprendimą „Dėl skundo išnagrinėjimo“ Nr. S-1227 nėra teisinio pagrindo. Probacijos tarnyba, išnagrinėjusi pareiškėjo skundą ir įvertinusi visą surinktą su tuo susijusią medžiagą, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurio naikinti pareiškėjo skunde išdėstytais argumentais nėra pagrindo.

Pažymėtina, kad Specialiosios teisėjų kolegijos 2023 m. vasario 23 d. nutartyje teismingumo byloje Nr. T-7/2023 konstatuota, jog tuo atveju, kai pareiškėjas (probuojamasis) kelia ginčą dėl probacijos vykdymo teisinių aspektų baudžiamajame procese, ginčijami Probacijos tarnybos sprendimai priimti nuosprendžio vykdymo teisinių santykių, bet ne viešojo administravimo teisinių santykių srityje. Probacijos įstatymo 33 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad probacijos tarnybos direktoriaus veiksmai ir sprendimai gali būti skundžiami apygardos administraciniam teismui Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka, o veiksmai ir sprendimai, susiję su nuosprendžio ar nutarties vykdymo teisiniais santykiais, – apylinkės teismui BPK nustatyta tvarka. Atsižvelgiant į tai, kad skundžiamas Probacijos tarnybos 2025 m. lapkričio 21 d. sprendimas Nr. S-1227 priimtas nuosprendžio vykdymo teisinių santykių srityje, pareiškėjo skundas yra teismingas ir išnagrinėtas bendrosios kompetencijos – Vilniaus miesto apylinkės teisme.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 362 ir 364 straipsniais, Lietuvos Respublikos probacijos įstatymo 33 straipsniu,

nutaria:

Atmesti M. L., atstovaujamo advokato Sauliaus Kibildos, skundą dėl Lietuvos probacijos tarnybos 2025 m. lapkričio 21 d. sprendimo „Dėl skundo išnagrinėjimo“ Nr. S-1227 panaikinimo.

Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo jos nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.