- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-11-08
- Bylos Nr.
- 2A-1402/2013
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Rasa Gudžiūnienė, Audronė Jarackaitė, Alvydas Poškus
- Ieškovas
- E. D.
- Atsakovas
- P. W., „BUD-MASZ“
- Kategorijos
- 42.9pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rasos Gudžiūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Audronės Jarackaitės ir Alvydo Poškaus, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo E. D. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2012 m. balandžio 24 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-3271-232/2012 pagal ieškovo E. D. ieškinį atsakovui P. W. „BUD-MASZ“ dėl skolos ir baudos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
2008 m. vasario 15 d. UAB „Stogo dangų arsenalas“ ir atsakovas P. W. „BUD-MASZ“ sudarė Sutartį dėl techninės įrangos pagaminimo (toliau tekste ir Sutartis), kuria atsakovas įsipareigojo pagal UAB „Stogo dangų arsenalas“ užsakymą pagaminti techninę įrangą, skirtą profiliuoti Trapeciją T16,5. Vykdydamas Sutartimi prisiimtus įsipareigojimus UAB „Stogo dangų arsenalas“ 2008 m. kovo 27 d. sumokėjo atsakovui 58 500 PLN avansą. Byloje pareikštu ieškiniu UAB „Stogo dangų arsenalas“, vėliau jo teisių ir pareigų ginčo teisiniame santykyje perėmėjas ieškovas E. D., prašė priteisti iš atsakovo 58 500 PLN skolą, 1 755 PLN baudą, 6 procentų metines palūkanas. Šie reikalavimai buvo grindžiami įrodinėjant, kad atsakovas savo įsipareigojimų pagal Sutartį neįvykdė – nepagamino sutartos techninės įrangos, todėl vadovaujantis Sutarties 2 straipsnio 2 dalimi turi grąžinti jam sumokėtą avansą, bei vadovaujantis Sutarties 4 straipsnio 2 dalimi sumokėti netesybas.
Atsiliepimas
Atsakovas P. W. „BUD-MASZ“ su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Atsakovo atsiliepime į ieškinį paaiškinta, kad šalių ginčui, atsižvelgiant į tai, kad Sutartis sudaryta ir vykdyta Lenkijoje, taikytina Lenkijos teisė. Atsakovas pabrėžė, jog yra įvykdęs Sutartimi prisiimtus įsipareigojimus – pagaminęs įrangą, tačiau ieškovas jos neatsiima.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Vilniaus apygardos teismas 2012 m. balandžio 24 d. sprendimu ieškinį atmetė.
Įvertinęs Sutarties nuostatas, teismas sprendė, kad ji pagal savo dalyką kvalifikuotina rangos sutartimi (CK 6.644 straipsnio 1 dalis). Teismas nurodė, kad byloje nėra duomenų, kad atsakovas būtų netinkamai ar ne laiku atlikęs darbus, ar kad UAB „Stogo dangų arsenalas“ būtų pasinaudojęs CK 6.658 straipsnio 1 – 3 dalyse numatyta teise tikrinti darbų atlikimo eigą ir kokybę. Teismas taip pat byloje nenustatė, kad UAB „Stogo dangų arsenalas“ būtų bandęs nutraukti Sutartį dėl įmonės bankroto, kol Sutartis nebuvo įvykdyta. UAB „Stogo dangų arsenalas“ pasyvų elgesį Sutarties vykdymo atžvilgiu, teismas traktavo kaip patvirtinantį, kad UAB „Stogo dangų arsenalas“ buvo gavęs atsakovo siųstą sąskaitą – faktūrą, tačiau nereikalavo nei įrangos, nei avanso grąžinimo, kadangi neturėjo lėšų sumokėti likusios kainos dalies. Teismas pabrėžė, jog atsakovas yra pagaminęs Sutartyje numatytą įrenginį, jo gamybai panaudojo avansu gautus pinigus, todėl ieškovas E. D. turi teisę jį atsiimti, sumokėjęs visą Sutartimi sulygtą kainą.
III. Apeliacinio skundo argumentai
Apeliaciniu skundu ieškovas E. D. prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2012 m. balandžio 24 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti visiškai.
Skunde teigiama, kad atsakovas nepateikė jokių įrodymų apie atliktų darbų išsiuntimą ieškovui, ar kurie patvirtintų ieškovą vengus priimti atsakovo atliktų darbų rezultatą, o atsakovą organizavus atlikto darbo rezultato apžiūrą ir perdavimą ieškovui.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, kurias sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas, t. y. apeliacinės instancijos teismas patikrina, ar skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas faktų vertinimo, teisės normų aiškinimo ir taikymo aspektais (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 263 straipsnio 1 dalis). Absoliučių skundžiamo teismo sprendimo negaliojimo pagrindų teisėjų kolegija nenustatė (CPK 329 straipsnio 2, 3 dalys).
Pagal apeliacinio skundo teisinį ir faktinį pagrindus, vertinant, ar skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas bei pagrįstas, esminę reikšmę turi fakto klausimai bei jų tinkamas kvalifikavimas. Apeliantas akcentuoja įrodinėjimo taisyklių pažeidimą ir dėl to nesutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, jog atsakovas nėra pažeidęs savo sutartinių prievolių.
Byloje nustatyta, kad UAB „Stogo dangų arsenalas“ ir atsakovas P. W. „BUD – MASZ“ 2008 m. vasario 15 d. sudarė Sutartį dėl techninės įrangos pagaminimo (t. 1, b. l. 7-14), kuria atsakovas įsipareigojo pagal UAB „Stogo dangų arsenalas“ pagaminti techninę įrangą, skirtą profiliuoti Trapecija T16,5. Bendra įrangos pagaminimo kaina buvo numatyta 195 000 PLN, kurių 30 procentų turėjo būti sumokėta avanso forma, o likusi suma prieš atsiimant iš atsakovo įrangą (Sutarties 3. skirsnis). Įranga turėjo būti pagaminta ne vėliau kaip 2008 m. gruodžio mėn. (Sutarties 4. skirsnis). Šios Sutarties sąlygos suponuoja Sutartį esant rangos sutartimi (CK 6.193 straipsnio 2 dalis, 6.644 straipsnio 1 dalis).
Vykdydamas Sutartimi prisiimtus įsipareigojimus, UAB Stogo dangų arsenalas“ 2008 m. kovo 27 d. pervedė atsakovui 58 500 PLN dydžio avansą (t. 1, b. l. 4-6). Įrodymų, kad UAB Stogo dangų arsenalas“ vadovaudamasis Sutartimi būtų atsakovui pervedęs kitas sumas ar kreipęsis į atsakovą dėl įrangos perdavimo/neperdavimo, byloje nebuvo pateikta. UAB Stogo dangų arsenalas“ Vilniaus apygardos teismas 2009 m. liepos 16 d. nutartimi iškėlė bankroto bylą (CPK 179 straipsnio 3 dalis). Teismo paskirtas UAB Stogo dangų arsenalas“ bankroto administratorius 2010 m. vasario 10 d. (t. 1, b. l. 15), 2010 m. balandžio 2 d. (t. 1, b. l. 18) išsiuntė atsakovui pretenzijas, kuriomis prašė grąžinti avansu sumokėtus 58 500 PLN. Atsakydamas į šias UAB Stogo dangų arsenalas“ bankroto administratoriaus parengtas pretenzijas, atsakovas 2010 m. birželio 14 d. raštu informavo, jog sumokėtą avansą panaudojo įrangos gamybai, įranga yra pagaminta bei gali būti atsiimta (t. 1 b. l. 97, 123). Ginčo įrangos pagaminimo bei pasirengimo perduoti UAB Stogo dangų arsenalas“ faktą atsakovas įrodinėjo į bylą pateikta 2008 m. gruodžio 11 d. PVM sąskaita – faktūra 195 000 PLN sumai, kurioje nurodyta, kad įranga yra pagaminta, gali būti atsiimta apmokėjus likusią 136 500 PLN dydžio kainos dalį (t. 1, b. l. 138-139).
Pagal CPK 12, 178 straipsnius kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi savo reikalavimams bei atsikirtimams pagrįsti, išskyrus aplinkybes, kurių nereikia įrodinėti. Šiose proceso teisės normose nustatyta bendroji įrodinėjimo naštos (lot. – onus probandi) paskirstymo taisyklė. Materialiosios teisės normos atskirais atvejais nustato kitokią įrodinėjimo tvarką, nurodydamos, kuri šalis ir ką konkrečiai turi įrodyti. Pagal rangos teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas, už rangos sutarties vykdymo metu atliktų darbų rezultato perdavimą užsakovui atsakingas rangovas (CK 6.644 straipsnio 1 dalis, 6.662 straipsnis). Taigi pagal įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę faktą, jog tinkamai įvykdė pareigą informuoti UAB Stogo dangų arsenalas“ apie ginčo įrangos pagaminimą bei galimybę ją atsiimti, pagrįsti turėjo atsakovas.
Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą. Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 8 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB ,,Interbolis“ v. VĮ Registrų centras, bylos Nr. 3K-3-155/2010; 2011 m. rugpjūčio 8 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB ,,Šilo bitė“ir kt. v. Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas ir kt., bylos Nr. 3K-3-340/2011; kt.). Vertinant įrodymus turi būti remiamasi įrodymų patikimumo principu, t.y. dokumentai, šalių paaiškinimai ir liudytojų parodymai gali būti vertinami kaip patikimi, jeigu jų turinys neprieštaringas, iš esmės susijęs su bylos dalyku, ir nėra duomenų, kurie suponuotų šių įrodymų turinio subjektyvumą dėl bylos aplinkybių.
Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju vien tik 2008 m. gruodžio 11 d. PVM sąskaitos – faktūros pateikimas į bylą nėra pakankamas įrodymas vienareikšmiškai konstatuoti, jog atsakovas tinkamai įvykdė savo įsipareigojimus pagal Sutartį, t. y. ne tik nustatytu terminu pagamino ginčo įrangą, bet ir informavo užsakovą (UAB Stogo dangų arsenalas“) apie galimybę ją atsiimti. Vis dėlto byloje pateiktų įrodymų visetas leidžia konstatuoti, jog pirmosios instancijos teismas remdamasis įrodymų pakankamumo taisykle padarė faktais pagrįstą išvadą dėl atsakovo prievolių pagal Sutartį įvykdymo.
Byloje nėra pateikta jokių duomenų, kad UAB Stogo dangų arsenalas“ suėjus Sutartyje nustatytam įrangos pagaminimo terminui būtų kreipęsis į atsakovą dėl įrangos perdavimo ar reiškęs pretenzijas dėl galimai netinkamo sutartinių prievolių vykdymo. Minėta, kad bankroto byla UAB Stogo dangų arsenalas“ iškelta 2009 m. liepos 16 d. Atsižvelgiant į faktą, jog ginčo įranga turėjo būti pagaminta iki 2008 m. gruodžio mėn., akivaizdu, kad UAB Stogo dangų arsenalas“ veikdamas kaip rūpestingas, atsakingas verslininkas tuo atveju, jeigu jis 2008 m. gruodžio mėn. nebūtų buvęs atsakovo informuotas apie ginčo įrangos pagaminimą, būtų pareiškęs atsakovui dėl to pretenzijas. Paminėtos aplinkybės suponuoja esant labiau tikėtina, jog atsakovas siuntė UAB Stogo dangų arsenalas“ 2008 m. gruodžio 11 d. PVM sąskaitą – faktūrą, pastarasis ją gavo, tačiau dėl savo sudėtingos finansinės padėties nesiėmė tolimesnių veiksmų – neapmokėjo likusios įrangos kainos bei įrangos neatsiėmė (CPK 185 straipsnis). Esant tokiai situacijai, apelianto, UAB Stogo dangų arsenalas“ reikalavimo teisių pagal Sutartį perėmėjo (CK 6.101 straipsnio 1 dalis), pareikšti reikalavimai negali būti tenkinami, kadangi jis neturi materialinės subjektinės teisės reikalauti atsakovo grąžinti pastarajam pagal Sutartį sumokėtą avansą – Sutartį atsakovas yra įvykdęs.
Apibendrindama išdėstytus argumentus teisėjų kolegija konstatuoja, kad bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė procesines teisės normas, reglamentuojančias įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, nustatė ginčo išsprendimui reikšmingas faktines bylos aplinkybes bei tinkamai jas kvalifikavo. Taigi pagrindo naikinti ar keisti skundžiamo teismo sprendimo apeliacinio skundo argumentais nėra (CPK 328, 330 straipsniai).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2012 m. balandžio 24 d. sprendimą palikti nepakeistą.