- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2018-10-31
- Bylos Nr.
- 1-54-209/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 1-07-6-00003-2016-6
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Stasys Lemežis
- Kaltinamasis
- A. M.
- Ieškovas
- VšĮ „(duomenys neskelbtini)“
- Advokatai
- Mantas Valiukas
teisiamajame posėdyje Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsnio tvarka išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, kurioje A. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusi (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, išsituokusi, aukštesniojo išsilavinimo, bedarbė, pensininkė, gyvenanti (duomenys neskelbtini), neteista, kaltinama pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 183 straipsnio 2 dalį, 222 straipsnio 1 dalį,
Aprašomoji dalis
nustatė:
A. M. pasisavino jos žinioje buvusį didelės vertės svetimą turtą, o būtent:
ji, būdama Viešosios įstaigos „(duomenys neskelbtini)“ (toliau – VšĮ (duomenys neskelbtini), įstaigos kodas (duomenys neskelbtini), registracijos adresas (duomenys neskelbtini)) vyriausiąja finansininke (2006-10-24 darbo sutartis Nr. 37), turėdama teisę įstaigos tikslais disponuoti VšĮ (duomenys neskelbtini) piniginėmis lėšomis, esančiomis įstaigos banko sąskaitose, 2007 – 2015 metais ji neteisėtai iš AB SEB banke VšĮ (duomenys neskelbtini) vardu atidarytų banko sąskaitų Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) į asmeninę banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) jos vardu atidarytą AB SEB banke pervedė viso 30 202,20 Eur (2007 m. - 828,62 Eur; 2009 m. - 3 458,06 Eur; 2010 m. - 9 600,17 Eur; 2011 m. - 2 643 Eur; 2012 m. – 1 746,37 Eur; 2013 m. - 1 338,49 Eur; 2014 m. - 7 860,58 Eur; 2015 m. - 2 843,56 Eur),
tokiu būdu ji tyčia pasisavino svetimą VšĮ (duomenys neskelbtini) priklausantį, didelės vertės turtą, pinigines lėšas - 30 202,20 Eur, t. y. ji padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 183 straipsnio 2 dalyje.
Be to, ji 2007-2016 metais, būdama viešosios įstaigos „(duomenys neskelbtini)“ (kodas (duomenys neskelbtini), buveinės adresas (duomenys neskelbtini)) vyriausiąja finansininke, dėl einamų pareigų turėdama teisiškai apibrėžtus įgalinimus, numatytus viešosios įstaigos „(duomenys neskelbtini)“ (toliau – Agentūra) 2014-01-02 direktoriaus patvirtintuose vyriausiosios finansininkės pareiginiuose nuostatuose, turėdama tikslą tyčią pasisavinti Agentūrai priklausančias pinigines lėšas, laikotarpiu nuo 2007-01-01 iki 2016-02-29 apgaulingai tvarkė Agentūros buhalterinę apskaitą, o būtent:
pagal 2001-11-06 Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 11 str. 1 d. būdama atsakinga už buhalterinių įrašų teisingumą; pagal Agentūros direktorės 2014-01-02 patvirtintų vyriausiosios finansininkes pareiginių nuostatų 3.2 punktą privalėdama, laikantis apskaitos taisyklių ir instrukcijų, kad būtų apskaitomos visos piniginės lėšos, prekinės ir materialinės vertybės bei pagrindinės priemonės ir laiku fiksuojamos buhalterinės apskaitos dokumentuose operacijos, susijusios su lėšų cirkuliacija; 4.2 punktą privalėdama kontroliuoti, kad būtų teisingai naudojamos darbo apmokėjimui skirtos lėšos, mokami tarnybiniai atlyginimai, griežtai laikomasi etatinės, finansinės ir kasos drausmės; 9.1 punktą būdama atsakinga už tai, kad neteisingai tvarkoma buhalterinė apskaita, ne laiku pateikiama arba yra klaidinga buhalterinė apskaita;
pažeisdama 2001-11-06 Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 4 str. reikalavimus, įtvirtinančius, kad „ūkio subjekto apskaita turi būti tvarkoma taip, kad apskaitos informacija būtų: 1) tinkama, objektyvi ir palyginama; 2) pateikiama laiku; 3) išsami ir naudinga vidaus ir išorės informacijos vartotojams“; 6 str. 2 d. reikalavimus, įvirtinančius, kad „į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, finansavimo sumų, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu”; 12 str. 1 d. reikalavimus, įtvirtinančius, kad „visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais“, to paties straipsnio 4 d. reikalavimus, įtvirtinančius, kad „apskaitos registruose ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys užregistruojami ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio dieną, arba iškart po to, kai yra galimybė tai padaryti, bet ne vėliau kaip per 4 mėnesius“ (galioja nuo 2013-01-01 pagal 2012-04-24 LR įstatymą Nr. XI-1988); 16 str. 1 d. reikalavimus, įtvirtinančius, kad „ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys registruojami apskaitos registruose“, to paties straipsnio 3 d. reikalavimus, įtvirtinančius, kad apskaitos registruose ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai registruojami pagal apskaitos dokumentus chronologine, sistemine-chronologine tvarka“ bei 2000-02-17 Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 179 patvirtintų „Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių” 9 punkto reikalavimą, įtvirtinantį, kad „atskaitingas asmuo atsiskaito vyriausiojo buhalterio (buhalterio) nustatyta ir ūkio subjekto vadovo patvirtinta tvarka ir terminais, tačiau ne rečiau kaip kartą per mėnesį. Nepanaudotų pinigų grąžinimas į kasą įforminamas kasos pajamų orderiu“ (nuo 2009 07 26 pagal 2009 07 22 LRV nutarimą Nr. 766),
būdama atskaitingu asmeniu ir privalėdama kartą per mėnesį atsiskaityti už jai atsiskaitymams ūkio subjekto išmokėtus pinigus, neatsiskaitė; 281,2 Eur pagal 2007-03-30 avanso apyskaitą negrąžino į kasą, o pinigų grąžinimo neįformino kasos pajamų orderiu ir laikotarpiu nuo 2007-01-01 iki 2015-12-31 nepanaudotų pinigų dalies, viso 30 202,20 Eur (828,62 Eur už 2007 m.; 3341,47 Eur už 2008-2009 m.; 9 600,17 Eur už 2010 m.; 2 643 Eur už 2011 m.; 1 746,37 Eur už 2012 m.; 1 338,49 Eur už 2013 m.; 7 860,58 Eur už 2014 m.; 2 843,56 Eur už 2015 m.) negrąžino, neįmokėjo arba nepervedė į įstaigos banko sąskaitas,
į Agentūros apskaitą neįtraukė 21 125,54 Eur ( 2 083,76 Eur dėl 2010, 2011 ir 2015 metais jai pervesto sumokėto) darbo užmokesčio + 19 041,78 Eur 2007- 2015 metais dėl jai (A. M.) gautų piniginių lėšų ūkio išlaidoms, pervestų (išmokėtų) iš įstaigos banko sąskaitų į jos banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini)) sumai ūkinių, finansinių operacijų dėl jai išmokėtų piniginių lėšų,
apskaitos dokumentais nepagrindė 30 304,64 Eur (30 202,20 Eur jai (A. M.) ir 102,44 Eur L. G.) panaudojimo, nurodant apskaitos registruose kitus duomenis negu apskaitos dokumentuose (banko išrašuose), apskaitos registruose duomenis registruojant ne pagal apskaitos dokumentus (banko išrašus) dėl to negalima iš dalies nustatyti Agentūros turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už laikotarpį nuo 2007-01-01 iki 2016-02-29, t. y. ji padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 222 straipsnio 1 dalyje.
Kaltinamoji A. M. teisiamajame posėdyje dėl jai pareikštų kaltinimų kalta prisipažino visiškai ir parodė, kad kaltinamajame akte viskas surašyta teisingai, ji vis tikėjosi pasisavintus pinigus grąžinti, bet kuo toliau, tuo daugiau klimpo savo neteisėtuose veiksmuose, o pinigų grąžinti neturėjo galimybės. Turi dvi suaugusias dukras – dvynes, kurios žiauriai vartoja alkoholį, su tuo kovoja jau 17 metų, bandė daryti viską, kad jas iš girtavimo ištraukti, išgelbėti, gydė pas privačius gydytojus, dengdavo dukrų skolas, reikėjo išlaikyti save ir dukras, maitintis, apsirengti, sumokėti mokesčius. Jokio turto neturi, turi tik butą, kuris buvo savivaldybės išskirtas jai pagimdžius dvynes. Šiame bute iki šiol gyvena su dukromis. Butą perrašė dukroms, nes pati susirgo ir susirūpino buto likimu. Jokių santaupų neturi, gauna 530 Eur pensiją. Atlikus auditą buvo nustatytas didelis trūkumas, ji sutiko, kad trūkumo padengimui jai priskaičiuotas atlyginimas ir kompensacija už nepanaudotas atostogas būtų pervesti Agentūrai skoloms iš dalies padengti. Ji vienintelė turėjo prisijungimą prie banko sąskaitos, keletą kartų siūlė direktorei įforminti tokią prisijungimo teisę, bet ji atsisakė. Visus kaltinime išvardintus pinigus pervesdavo sau, o įmonei praktiškai nieko nepirko, tiesiog turėjo kažką parašyti. Ši sąskaita nebuvo tikrinama, ji buvo įsitikinusi, kad spės grąžinti tuos pinigus. Išdirbo 40 metų ir niekada neturėjo priekaištų dėl darbo. Viskas įvyko dėl susiklosčiusių aplinkybių šeimoje. Sveikatai pablogėjus, vyras sugrįžo į šeimą, gyvena kartu, nors yra išsituokę. Supranta, kad likusią negrąžintą sumą pinigų reikia grąžinti ir ji tai darys, padės sesuo, vyras, gal ir dukra, kuri šiuo metu išvažiavo uždarbiauti į užsienį.
Baudžiamoji byla išnagrinėta BPK 273 straipsnio tvarka, atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą.
Motyvuojamoji dalis
Be kaltinamosios A. M. visiško kaltės prisipažinimo, jos kaltė padarius jai inkriminuotas nusikalstamas veikas visiškai įrodyta kita byloje surinkta medžiaga:
1. Liudytoja V. N. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad dirba Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vidaus audito skyriuje. Vykdo vedėjo pavaduotojos pareigas. Vadovaujantis 2016 m. Vidaus audito skyriaus veiklos planu, atliko Europos Sąjungos programos „Erasmus+“ (veiklus jaunimas) 2014-2020 m. valdymo ir kontrolės sistemos veikimo, sąskaitose pateiktos informacijos, Nacionalinės agentūros 2015 m. metinės valdymo deklaracijos ir Nacionalinės agentūros valdymo išlaidų panaudojimo vertinimą. Audito subjektas – VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ (toliau – Nacionalinė agentūra). Ši įstaiga atlieka nacionalinės agentūros funkcijas ir užtikrina Europos Sąjungos švietimo, mokymo, jaunimo ir sporto programos „Erasmus+“ įgyvendinimą Lietuvos Respublikoje jaunimo srityje. Audito metu atliktas Nacionalinės agentūros banko sąskaitų išrašų patikrinimas, kuriose laikomos valdymui skirtos lėšos. Audito metu nustatyta, kad Nacionalinės agentūros valdymo išlaidų banko sąskaitoje buvo vykdomos transakcijos į asmenines darbuotojų sąskaitas be pateisinamųjų apskaitos dokumentų (turimais duomenimis 2014-2015 m. pasisavinta ES ir VB lėšų – 10.576,00 Eur). Ministerija, manydama, kad dėl galimai neteisėtų veiksmų buvo pasisavintos ir (ar) iššvaistytos lėšos Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto ir Europos Sąjungos lėšos, apie tai raštu informavo Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybą. Ministerijos Vidaus audito skyriaus turimais duomenimis vyr. finansininkė A. M. per 2014-2015 m. galimai pasisavino 8.688,14 Eur, o direktorė L. G. per 2014-2015 metus galimai pasisavino 2.509,80 Eur. A. M. 2016-02-25 paaiškinime raštu pripažino savo kaltę, tačiau teigė, kad veikė be direktorės žinios. Direktorė L. G. nepripažino savo kaltės, teigė, kad vyr. finansininkės nekontroliavo, apie jai išmokėtus pinigus avansu nežinojo. Visos neteisėtai pasisavintos lėšos (10.629,58 Eur) 2014-2015 m. gražintos į Nacionalinės agentūros banko sąskaitą. A. M. grąžino 9.509,84, o L. G. grąžino likusią dalį – 1.119,72 Eur. Iš sąskaitų buvo atliekamos transakcijos į asmenines darbuotojų sąskaitas. A. M. iš minėtų sąskaitų į savo ir direktorės L. G. bankų sąskaitas 2014-2015 metais įvairiomis sumomis atliko transakcijas, nurodydama skirtingas mokėjimų paskirtis (avansas išlaidoms, išlaidų grąžinimas, ūkio išlaidoms), kurios neatsispindėjo buhalterinėje apskaitoje. 2016-02-29 Nacionalinės agentūros valdymo organai (dalininkai LIJOT ir JRD) neeilinio visuotinio dalininkų susirinkimo metu nutarė atleisti direktorę ir vyr. finansininkę iš užimamų pareigų. Po atlikto audito surašyta 2016-03-15 Europos Sąjungos programos Erasmus+ (veiklus jaunimas) 2014-2020 m. Nacionalinės agentūros 2015 m. metinės valdymo deklaracijos audito ataskaita Nr. A7-10. Taip pat įtariama, kad A. M. ir L. G. galimai vykdė panašią nusikalstamą veiką jau nuo 2007 m. (t. 2, b. l. 2-4).
2. Liudytoja O. B. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ (toliau – Agentūra) dirba nuo 2016-03-31. Nuo 2016-03-31 iki 2016-07-01 dirbo pagal terminuotą darbo sutartį vyr. finansininkės pareigose. Agentūroje šiuo metu dirba 13 darbuotojų, iš kurių 4 dirba buhalterių pareigose. Ji ir vyr. buhalterė T. M. yra atsakingos už visos apskaitos tvarkymą, tame tarpe ir už lėšų, skirtų Agentūros veiklai vystyti, apskaitą. Lėšas, skirtas Agentūros veiklai vystyti, sudaro Europos Sąjungos paramos lėšos ir Lietuvos valstybės biudžeto lėšos. Agentūra taip pat administruoja ir Europos komisijos lėšas skirtas projektų jaunimui Lietuvoje vykdymui. Kitos jos minėtos dvi buhalterės yra atsakingos už šių lėšų pagrįstą panaudojimą apskaitos dokumentais. Šių lėšų panaudojimo apskaita tvarkinga. Terminuotu laikotarpiu iš dalininkų gavo užduotį patikrinti 2014 metų ir 2015 metų Agentūros buhalterinę apskaitą, susijusią su lėšomis, skirtomis Agentūros veiklai vykdyti bei administruoti, t. y. patikrinti įvestų duomenų tikrumą, įvesti neįvestus duomenis į buhalterinę programą AGNUM. Tokius darbo uždavinius gavo, kadangi Agentūroje buvo atliktas auditas už 2015 metus ir buvo nustatyti buhalterinės apskaitos tvarkymo pažeidimai. Tikrinant apskaitą, rado netvarkingą buhalteriją, dalis dokumentų buvo nesuarchyvuota, dauguma jų nebuvo įvesti į buhalterinę apskaitą. Taip pat nustatė, kad dalis bankinių operacijų nebuvo įtraukos į apskaitą. Ji tikrino 2007-2010 metų banko sąskaitos išrašus ir juose užfiksuotas ūkines operacijas. Tikrinant šiuos mokėjimus pastebėjo, kad daug operacijų buvo atlikta į buvusios vyr. finansininkės A. M. banko sąskaitas, mokėjimo pagrindą nurodant „darbo užmokestis“ arba „ūkio išlaidos“. Šias ūkines operacijas sutikrino su apskaitos dokumentais ir nustatė, kad dalis operacijų nebuvo pagrįstos buhalterinės apskaitos dokumentais. Nustatė, kad per 2007-2015 metus į A. M. banko sąskaitas nurodant mokėjimo pagrindą - „ūkio išlaidoms“ iš viso buvo pervesta 31 638,09 Eur. Išlaidas pateisinančių dokumentų buvo pateikta 3 206,90 Eur sumai, t. y. 28 431,19 Eur sumai pateisinančių dokumentų nebuvo. Taip pat ji nustatė, kad per 2010-2015 metus į A. M. banko sąskaitas mokėjimo pagrindą nurodant „darbo užmokestis“ iš viso buvo pervesta 84 601,26 Eur. Sutikrinus su darbo užmokesčio priskaitymo žiniaraščiais, ji nustatė, kad neteisėtai A. M. buvo pervesta 2 587,92 Eur darbo užmokesčio. Pažymėjo, kad šias sumas sutikslino su auditą atlikusiais specialistais ir šios sumos sutapo. Taip pat pažymėjo, kad iš apskaitos dokumentų nustatė, kad A. M. 2015 metais grąžino 816,88 Eur kaip „nepanaudotą avansą ūkio išlaidoms“. Taip pat 2016 metais po trūkumo nustatymo A. M. savanoriškai grąžino 9 509,84 Eur. Daugiau žalos atlyginimui A. M. nieko negrąžino. Agentūros buvusi vyr. finansininkė A. M. vienintelė turėjo teisę disponuoti Agentūros banko sąskaitomis, jas valdyti, pasirašyti bankines operacijas (t. 2, b. l. 20-22).
3. Liudytoja L. G. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad nuo 1996 m., kai Lietuva pasirašė Asociacijos sutartį su ES, Lietuvai buvo pasiūlyta dalyvauti 9 ES programose. Vienos iš tų programų koordinavimas buvo deleguotas Valstybinei jaunimo reikalų tarybai, kurioje tais pačiais metais ji įsidarbino į specialistės pareigas. Ji buvo atsakinga už paruošiamąją veiklą ES programos jaunimui įgyvendinimą. 1999-02-05 buvo įsteigta VšĮ (duomenys neskelbtini). Įkūrus minėtą agentūrą, ji buvo paskirta jos direktore. Šiuo metu ši įstaiga atlieka nacionalinės agentūros funkcijas ir užtikrina Europos Sąjungos švietimo, mokymo, jaunimo ir sporto programas „Erasmus+“ įgyvendinimą Lietuvos Respublikos jaunimo srityje“. Ji savo pareigas vykdė pagal savo supratimą, pagrįstą pedagoginiu, filologiniu išsilavinimu ir mokytojos patirtimi. Elektroninius prisijungimus prie Agentūros banko sąskaitų gavo tik 2015-12-22, reaguojant į Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos audito išvadas. Ji, kaip direktorė, peržiūrėdavo kiekvieną popierinį banko pavedimą, popieriniai pavedimai buvo naudojami iki e-bankininkystės paslaugų naudojimo pradžios, kontroliuodavo juose mokėjimo paskirtis ir sumas, o tada juos pasirašydavo. 2006 m. jai būnant (duomenys neskelbtini) direktore, ji į vyr. finansininkės pareigas priėmė A. M.. Šios darbuotojos anksčiau nepažinojo, tačiau ji buvo rekomenduota kitų buhalterių, dirbusių agentūroje. Ją rekomendavo kaip didelę patirtį ir kompetenciją turinčią specialistę. Pokalbio dėl darbo metu bei jau dirbdama jai A. M. asmeniškai sudarė įspūdį labai kompetentingo specialisto. Pradėjusi dirbti A. M. ėmėsi iniciatyvos įdiegti agentūroje specializuotas apskaitos programas, pereiti prie elektroninės bankininkystės naudojimo. Tuo metu jai šie pasiūlymai pasirodė profesionalūs, ji kaip direktorė ją palaikė ir ja pilnai pasitikėjo. Agentūros veiklą tris kartus per metus tikrindavo Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vidaus audito skyriaus auditoriai, kurie iki pat 2015 m. birželio mėn. jokios kritikos agentūros apskaitos atžvilgiu nebuvo pateikę. Tik 2015 m. birželio mėn. audito išvadose buvo pastabos dėl darbo santykių (dėl atostogų ir komandiruočių įforminimo). Įdiegus elektroninę bankininkystę, prisijungimus prie agentūros banko sąskaitų turėjo tik A. M.. Dėl minėto gero įspūdžio apie A. M., dėl pasitikėjimo ja, ji netikrindavo atspausdintų agentūros sąskaitų išrašų, jie buvo pateikiami auditoriams. O iš jų jokių pastabų dėl neatitikimų sumose nebuvo gauta iki 2015 m. lapkričio mėn. 2016 m. vasario mėn. ji buvo komandiruotėje Anglijoje ir sulaukė skambučio iš Agentūros. Jos pavaduotoja L. E. jai pranešė, kad vykstančio audito metu rastas lėšų trūkumas Agentūros banko sąskaitose. Ji pradėjo aiškintis priežastis, sumas ir paskambino A. M.. Pas ją paklausė kokios trūkumo priežastis, o pastaroji jai atsakė, kad labai atsiprašo, kad pasiskolino iš Agentūros pinigų šeimyninėms problemoms spręsti, tikėjosi, kad grąžins iki audito pabaigos. Apie tai, kad jai pervesti Agentūros pinigai yra nepagrįsti buhalterinės apskaitos dokumentais, ji sužinojo tik kai buvo baigtas 2016 m. auditas. Tada jau A. M. buvo atleista. Vos tik sužinojusi, kad jai be pagrindo iš Agentūros pervesta apie 5 tūkst. litų, ji iškart juos grąžino. Kad tokia pinigų suma jai buvo pervesta ji nepastebėjo, kadangi tuo metu buvo pereinama iš lito į eurą. Taip pat bent kelis kartus per metus ji vykdavo į komandiruotes - viešbučius, bilietus apmokėdavo ji pati, o vėliau Agentūra pagal avansines apyskaitas jai grąžindavo dokumentais pagrįstas sumas, ji nežinodavo kokias tiksliai sumas turėtu gauti iš Agentūros po dienpinigių ir avansinių apyskaitų sumų suskaičiavimų (t. 2, b. l. 16-18).
4. 2017-05-03 – 2017-05-04 apžiūrėti A. M. sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) finansinių operacijų išrašai už laikotarpį nuo 2007-01-01 iki 2015-12-31. Apžiūros metu nustatyta, kad A. M. laikotarpyje nuo 2007-01-01 iki 2015-12-31 į savo asmeninę banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) neteisėtai atliko 105 mokėjimus. Mokėjimai atlikti skirtingomis datomis ir skirtingomis sumomis. Matyti, kad iš karto po gautų neteisėtų įmokų sąskaitoje buvo atliekamos įvairios piniginės operacijos (išgryninimai, apsipirkimai, mokėjimai už įvairias paslaugas, mokėjimai šeimos nariams ir pan.) (t. 2, b. l. 128-167).
5. Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Vilniaus apygardos valdybos Ūkinės finansinės veiklos tyrimo skyriaus 2016-08-12 specialisto išvada Nr. 5-1/69 surašyta atlikus Viešosios įstaigos „(duomenys neskelbtini)“ ūkinės finansinės veiklos tyrimą, kurioje nurodyta, kad 2007 – 2016 metais iš VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ banko sąskaitų į A. M. banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB SEB banke, ne visų pervestų piniginių lėšų panaudojimas pagrįstas apskaitos dokumentais (t. 2, b. l. 64-85).
2010 – 2015 m. apskaitos dokumentų duomenis nustatyta, kad A. M. priskaičiuotas mokėtinas darbo užmokestis 82 013,34 Eur, pervesta 84 601,25 Eur darbo užmokesčio, iš kurių 2 587,91 Eur piniginių lėšų skirtumas nepagrįstas apskaitos dokumentais (DU žiniaraščiais), t. y. pervesta 2 587,91 Eur sumoje daugiau darbo užmokesčio iš VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ banko sąskaitų į A. M. banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), nurodant „atlyginimas“ arba „avansas“, nei yra priskaičiuota ir į apskaitą įtraukta išlaidas pateisinančių pirminių apskaitos dokumentų (4 priedas).
2007 – 2015 m. apskaitos dokumentų duomenis nustatyta, kad A. M. ūkio išlaidoms panaudojo 4 023,78 Eur, pervesta 31 638,07 Eur ūkio išlaidoms, iš kurių 27 614,29 Eur (31 638,07 Eur - 4 023,78 Eur) išmokėtų piniginių lėšų panaudojimas nepagrįstas apskaitos dokumentais, t. y. pervesta 27 614,29 Eur sumoje daugiau ūkio išlaidoms iš VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ banko sąskaitų į A. M. banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), nurodant „avansas išlaidoms“ arba „išlaidų grąžinimas“, nei yra pateikta ir į apskaitą įtraukta išlaidas pateisinančių apskaitos dokumentų (5 priedas).
Pagal apskaitos dokumentų duomenis, dėl 2007-2015 m. A. M. panaudotų pinigų pirkimams ir jai pervestų piniginių lėšų ūkio išlaidoms nustatyta, kad 2007 – 2015 metais iš VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ bankų sąskaitų Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) į A. M. banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB SEB banke, pervestų 27 614,29 Eur (828,62 Eur - 116,59 Eur +3 458,06 Eur + 9 600,17 Eur + 1 791,53 Eur + 949,91 Eur + 1 008,33 Eur +7 550,70 Eur + 2 543,56 Eur) piniginių lėšų panaudojimas nepagrįstas išlaidas pagrindžiančiais pirkimo dokumentais.
Pagal 2007 – 2015 m. apskaitos dokumentus (banko išrašus, DU apskaitos žiniaraščius - „Asmeninė sąskaita“, pirkimų dokumentus prie avansinių apyskaitų), vyr. finansininkei A. M. iš VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ banko sąskaitų pervesta iš viso 30 202,20 Eur piniginių lėšų, kurių panaudojimas nepagrįstas apskaitos dokumentais (2 587,91 Eur + 27 614,29 Eur).
Atlikus 2014-2015 m. VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ auditą, A. M. 2016 metais grąžino 9 509,84 Eur, iš kurių 5 782,80 Eur grynaisiais pinigais įmokėjo į įstaigos banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) (3 500 Eur 2016-02-29; 1 500 Eur 2016-03-01, 782,80 Eur 2016-03-07) ir 3 727,04 Eur buvo padengta pagal 2016-03-04 buhalterinę pažymą iš priskaičiuoto išmokėti A. M. darbo užmokesčio.
Įstaigos buhalterinė apskaita laikotarpiu nuo 2007-01-01 iki 2016-02-29 tvarkyta pažeidžiant žemiau nurodytus 2001-11-06 Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 4 str., 6 str. 2 d., 12 str. 1 d., 16 str. 1 d. ir 12 str. 4 d. reikalavimus ir pažeidžiant 2000-02-17 Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 179 patvirtintų „Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių“ 9 punkto reikalavimą.
Tyrimo metu nustatyta, kad 2010, 2011 ir 2015 metais į VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ apskaitą neįtrauktos 2 083,76 Eur ūkinės operacijos ir neužregistruotos apskaitos registruose (buhalterinių sąskaitų Nr. 2313-bankas (duomenys neskelbtini), Nr. 2312-bankas (duomenys neskelbtini), Nr. 2311–bankas (duomenys neskelbtini), kredite) dėl A. M. pervesto (sumokėto) darbo užmokesčio (7 priedas).
Tyrimo metu nustatyta, kad 2007, 2008, 2009, 2010, 2011, 2012, 2013, 2014, 2015 metais į VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ apskaitą neįtrauktos 19 041,78 Eur ūkinės operacijos ir neužregistruotos apskaitos registruose (buhalterinių sąskaitų Nr. 2313-bankas (duomenys neskelbtini), Nr. 2311–bankas (duomenys neskelbtini), Nr. 23110-bankas (duomenys neskelbtini) kredite, buhalterinės sąskaitos Nr. 21101-atskaitingi asmenys, debete ir A. M. avanso apyskaitose, gautos sumos) dėl A. M. gautų piniginių lėšų ūkio išlaidoms, pervestų (išmokėtų) iš įstaigos banko sąskaitų į jos banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) (7 priedas).
Viešoji įstaiga „(duomenys neskelbtini)“ pažeidė 2001-11-06 Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 12 str., kad „visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais. Apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus“, nes laikotarpiu nuo 2007-01-01 iki 2015-12-31 įvykusios ūkinės, finansinės operacijos dėl 30 304,64 Eur (30 202,20 A. M. ir 102,44 L. G.) pervestų piniginių lėšų panaudojimo nepagrįstos apskaitos dokumentais (DU- žiniaraščiais, pirkimo, pinigų sumokėjimo ir grąžinimo dokumentais).
Tyrimo metu nustatyta, kad 2007-2015 metais vyr. finansininkei A. M. iš VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ banko sąskaitų pervestų 30 202,20 Eur piniginių lėšų panaudojimas nepagrįstas apskaitos dokumentais, t. y. 2 587,91 Eur darbo užmokesčio priskaičiavimo žiniaraščiais ir 27 614,29 Eur pirkimo dokumentais.
Tyrimo metu nustatyta, kad nuo 2013 metų vasario mėn. direktorei L. G. iš VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ banko sąskaitų pervestas piniginių lėšų 102,44 Eur (427,61 Eur - 325,17) skirtumas dėl daugiau išmokėto darbo užmokesčio, negu priskaičiuota išmokėti ir patirtų, bet neapmokėtų ūkio išlaidų, nepagrįstas apskaitos dokumentais (DU priskaičiavimo žiniaraščiais).
Viešoji įstaiga „(duomenys neskelbtini)“ pažeidė 2000-02-17 Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 179 patvirtintų „Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių“ 9 punkto reikalavimą, kad „atskaitingas asmuo atsiskaito vyriausiojo buhalterio (buhalterio) nustatyta ir ūkio subjekto vadovo patvirtinta tvarka ir terminais, tačiau ne rečiau kaip kartą per mėnesį. Nepanaudotų pinigų grąžinimas į kasą įforminamas kasos pajamų orderiu“ (nuo 2009 07 26 pagal 2009 07 22 LRV nut. Nr. 766), nes bendrovės atskaitingas asmuo, vyr. finansininkė A. M. kartą per mėnesį neatsiskaitė už jai atsiskaitymams ūkio subjekto išmokėtus pinigus, 281,2 Eur pagal 2007-03-30 avanso apyskaitą negrąžino į kasą, pinigų grąžinimo neįformino kasos pajamų orderiu ir laikotarpiu nuo 2007-01-01 iki 2015-12-31 nepanaudotų pinigų dalies (828,62 Eur už 2007 m.; 3341,47 Eur už 2008-2009 m.; 9 600,17 Eur už 2010 m.; 2 643 Eur už 2011 m.; 1 746,37 Eur už 2012 m.; 1 338,49 Eur už 2013 m.; 7 860,58 Eur už 2014 m.; 2 843,56 Eur už 2015 m.) negrąžino, neįmokėjo arba nepervedė į įstaigos banko sąskaitas.
Dėl to, kad VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ apskaita tvarkyta netinkamai, nepalyginamai, neįtraukiant į apskaitą 21 125,54 Eur sumai ūkinių, finansinių operacijų dėl A. M. išmokėtų piniginių lėšų, apskaitos dokumentais nepagrindžiant 30 304,64 Eur (30 202,20 Eur A. M. ir 102,44 Eur L. G.) panaudojimo, nurodant apskaitos registruose kitus duomenis negu apskaitos dokumentuose (banko išrašuose), apskaitos registruose duomenis registruojant ne pagal apskaitos dokumentus (banko išrašus), pažeidžiant 2001-11-06 Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 4 str., 6 str. 2 d., 12 str. 1 d., 4 d., 16 str. 1 d. reikalavimus ir 2000-02-17 Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr.179 patvirtintų „Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių” 9 punkto reikalavimą, todėl iš dalies negalima nustatyti VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už laikotarpį nuo 2007-01-01 iki 2016-02-29.
2001-11-06 Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 11 str. 1 d. nurodo, kad „už buhalterinių įrašų teisingumą Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka atsako vyriausiasis buhalteris (buhalteris) arba struktūrinio padalinio, tvarkančio apskaitą, vadovas, arba kiti šio Įstatymo 10 straipsnyje nurodyti asmenys, kurie tvarko ūkio subjekto apskaitą“. Laikotarpiu nuo 2006-11-02 iki 2016-02-29 vyr. finansininkės pareigas ėjo A. M. (2006-10-24 darbo sutartis Nr.37) (t. 2, b. l. 64-147).
Dėl nusikalstamų veikų kvalifikavimo
Pagal BK 183 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas pasisavino jam patikėtą ar jo žinioje buvusį didelės vertės svetimą turtą ar turtinę teisę. Baudžiamosios teisės teorijoje seniai nusistovėjo nuostata, kad nusikaltimai nuosavybei yra baigti nuo to momento, kai kaltininkas įgyja realią galimybę pagrobtu turtu naudotis ar juo disponuoti. Pasisavinus patikėtą ar kaltininko žinioje esantį turtą, tolimesni kaltininko veiksmai su juo (padovanojimas, perdavimas ir pan.) veikos kvalifikavimui reikšmės neturi. Nusikaltimo sudėčiai nustatyti reikšmės neturi, ar kaltininkas turtą pasisavino laikinai naudoti, tikėdamasis jį kažkada grąžinti, ar ne. Dažniausiai kaltininkas jam patikėtu turtu naudojasi kaip savo turtu, juo disponuoja savo nuožiūra (kasacinės nutartys Nr. 2K-368/2008, 2K-83-942/2018).
Kaltinamoji, būdama sudariusi visiškos individualios materialinės atsakomybės sutartį 2006-11-02 (t. 3, b. l. 192-193), privalo atsakyti už prarastą ar pasisavintą jos žinioje buvusį ar jai patikėtą turtą. Nustatytas pasisavinimo būdas – pinigų pervedimas į asmeninę sąskaitą nurodant fiktyvias ūkines operacijas, kurios realiai nėra įvykdytos. Virš 30 000 Eur pasisavinta per 8 metus trukusią nusikalstamą veiką. Kiekvienais metais pasisavinimo sumos augo: 2007 metais – 828,62 Eur, o 2015 metais – 2543,56 Eur. Nustatyta, kad kaltinamoji 2007 – 2015 metais pasisavino 30 202,20 Eur. Kadangi pasisavinimo suma viršijo 250 MGL (BK 190 straipsnio 1 dalis), o tai yra didelės vertės turtas, jos veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 183 straipsnio 2 dalį. Nusikalstamos veikos tikslas ir motyvas nėra nusikaltimo sudėties požymis ir jis neturi reikšmės nusikalstamos veikos kvalifikavimui. Nusikalstamos veikos tikslas ir motyvas gali būti nustatomi tik siekiant išsiaiškinti nusikalstamos veikos padarymo priežastis ir kaltininko asmenybę. Teismas neturi pagrindo atmesti kaltinamosios aiškinimo, kad ji nusikalstamas veikas padarė susiklosčius nepalankioms šeiminėms aplinkybėms, jog jai teko išlaikyti ne tik save, bet ir dvi suaugusias dukras dvynes, apmokėti neoficialias medicinines paslaugas dukroms, grąžinti dukrų skolas. Šios aplinkybės nepaneigia kaltinamosios kaltės.
Žemesnės instancijos teismas
Pagal BK 222 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas apgaulingai tvarkė teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą, jeigu dėl to negalima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros.
Nustatyta, kad A. M. 2007-2016 metais, būdama viešosios įstaigos „(duomenys neskelbtini)“ (kodas (duomenys neskelbtini), buveinės adresas (duomenys neskelbtini)) vyriausiąja finansininke, dėl einamų pareigų turėdama teisiškai apibrėžtus įgalinimus, numatytus viešosios įstaigos „(duomenys neskelbtini)“ (toliau – Agentūra) 2014-01-02 direktoriaus patvirtintuose vyriausiosios finansininkės pareiginiuose nuostatuose, turėdama tikslą tyčią pasisavinti Agentūrai priklausančias pinigines lėšas, laikotarpiu nuo 2007-01-01 iki 2016-02-29 apgaulingai tvarkė Agentūros buhalterinę apskaitą.
Dėl to, kad VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ apskaita tvarkyta netinkamai, nepalyginamai, neįtraukiant į apskaitą 21 125,54 Eur sumai ūkinių, finansinių operacijų dėl A. M. išmokėtų piniginių lėšų, apskaitos dokumentais nepagrindžiant 30 304,64 Eur (30 202,20 Eur A. M. ir 102,44 Eur L. G.) panaudojimo, nurodant apskaitos registruose kitus duomenis negu apskaitos dokumentuose (banko išrašuose), apskaitos registruose duomenis registruojant ne pagal apskaitos dokumentus (banko išrašus), pažeidžiant 2001-11-06 Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 4 straipsnio, 6 straipsnio 2 dalies, 12 straipsnio 1 dalies, 4 dalies, 16 straipsnio 1 dalies reikalavimus ir 2000-02-17 Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr.179 patvirtintų „Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių” 9 punkto reikalavimą, todėl iš dalies negalima nustatyti VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už laikotarpį nuo 2007-01-01 iki 2016-02-29.
2001-11-06 Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 11 straipsnio 1 dalis nurodo, kad „už buhalterinių įrašų teisingumą Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka atsako vyriausiasis buhalteris (buhalteris) arba struktūrinio padalinio, tvarkančio apskaitą, vadovas, arba kiti šio Įstatymo 10 straipsnyje nurodyti asmenys, kurie tvarko ūkio subjekto apskaitą“. Laikotarpiu nuo 2006-11-02 iki 2016-02-29 vyr. finansininkės pareigas ėjo A. M. (2006-10-24 darbo sutartis Nr.37) (t. 2, b. l. 64-147).
Žemesnės instancijos teismas
Visiškai įrodyta, kad A. M. padarė ir jai inkriminuotą nusikaltimą, numatytą BK 222 straipsnio 1 dalyje.
Dėl bausmės skyrimo
Skirdamas bausmę teismas vadovaujasi bausmės paskirtimi (BK 41 straipsnio 2 dalis), bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais (BK 54 straipsnio 2 dalis), kitomis bausmės skyrimo taisyklėmis ir teismų praktika. Padaryti sunkus (BK 183 straipsnio 2 dalis, 11 straipsnio 5 dalis) ir apysunkis (BK 222 straipsnio 1 dalis, 11 straipsnio 4 dalis) nusikaltimai. Nusikaltimai tyčiniai, baigti, padaryti per ilgą laiko tarpą – 8 metus, savanaudiški.
Kaltinamosios atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Atsakomybę lengvinančios aplinkybės – prisipažino padariusi nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi, savo noru atlygino trečdalį padarytos žalos (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 3 punktas). Atlikus 2014 – 2015 metų VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ auditą, A. M. 2016 metais grąžino 9509,84 Eur, iš kurių 5782,80 Eur grynaisiais pinigais įmokėjo į įstaigos banko sąskaitą (2016-02-29 – 3500 Eur, 2016-03-01 – 1500 Eur, 2016-03-07 – 782,80 Eur) ir 3727,04 Eur buvo padengta pagal 2016-03-04 buhalterinę pažymą iš priskaičiuoto išmokėti A. M. darbo užmokesčio. Šie faktai rodo, kad kaltinamoji pagal galimybes ėmėsi priemonių savo nusikalstamais veiksmais padarytai žalai atlyginti. Atsižvelgiama ir į kaltinamosios asmenybę – teisiama pirmą kartą, yra pensinio amžiaus, pragyvena iš pensijos, padeda jau suaugusioms dukroms. Atsižvelgiama ir į kaltinamosios sveikatos būklę (teismo psichiatrijos stacionarinės ekspertizės 2018-05-05 – 2018-06-05 aktas Nr. 75U-11-68/2018, t. 4, b. l. 92-97).
Nusikalstami veiksmai padaryti iki 2017-10-06, todėl už sunkaus nusikaltimo padarymą galima taikyti BK 75 straipsnį (2015-03-19 įstatymo redakcija) ir paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti. Teismas nusprendžia, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo. BK 222 straipsnio 1 dalyje numatytos alternatyvios bausmės – bauda, areštas arba laisvės atėmimas iki ketverių metų. Pirmą kartą teisiamam asmeniui skirtina su laisvės atėmimu nesusijusi bausmė – bauda (BK 47 straipsnio 2015-06-25 įstatymo redakcija), kai nebuvo nustatytas baudos minimalus dydis. Paskirtos bausmės bendrinamos BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punkte nustatyta tvarka – apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę. Byla išnagrinėta sutrumpinta įrodymų tyrimo tvarka, kaltinamoji pripažino kaltę, todėl paskirta subendrinta bausmė mažinama vienu trečdaliu (BK 64¹ straipsnis).
Į bausmės laiką įskaitomas laikas atliekant stacionarinę teismo psichiatrijos ekspertizę Utenos ekspertiniame skyriuje nuo 2018-05-09 iki 2018-06-05 (viso 28 dienos), BPK 141 straipsnio 1 dalis.
Dėl civilinio ieškinio
VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ ikiteisminio tyrimo metu pareiškė civilinį ieškinį dėl nusikaltimu padarytos turtinės žalos atlyginimo ir prašo priteisti iš A. M. 20 692,36 Eur turtinės žalos (t. 2, b. l. 29-39). Civilinis ieškinys tenkintinas, nes visiškai pasitvirtino byloje surinktais ir teisiamajame posėdyje išnagrinėtais įrodymais (BPK 115 straipsnio 1 dalis). Nusikalstamais veiksmais padaryta didesnė žala negu pareikštas civilinis ieškinys, tačiau kaltinamoji dalį padarytos turtinės žalos (9509,84 Eur) jau atlygino.
Turto konfiskavimas, numatytas BK 72 straipsnyje, netaikomas, nes dalis turtinės žalos atlyginta, o dėl likusios padarytos žalos pareikštas civilinis ieškinys, kuris tenkinamas.
Ikiteisminio tyrimo metu butui, esančiam adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausančiam J. M. ir I. M., laikinai apribota nuosavybės teisė, kuri pratęsta iki bylos išnagrinėjimo. Baudžiamojoje byloje dovanojimo teisėtumo klausimas nesprendžiamas, tai galima išspręsti civilinio proceso tvarka.
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
A. M. pripažinti kalta padarius nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 183 straipsnio 2 dalyje ir 222 straipsnio 1 dalyje ir nuteisti:
- pagal BK 183 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 2 (dvejiems) metams;
- pagal BK 222 straipsnio 1 dalį 100 MGL (3766 Eur) dydžio bauda.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu, paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę, ir subendrintą bausmę paskirti laisvės atėmimą 2 (dvejiems) metams.
Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirtą subendrintą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir galutinę bausmę paskirti laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams 4 (keturiems) mėnesiams.
Vadovaujantis BK 75 straipsniu (2015-03-19 įstatymo redakcija), paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 2 (dvejiems) metams, įpareigojant neišvykti iš gyvenamosios vietos miesto (Vilniaus) ribų be nuteistosios priežiūrą vykdančios institucijos leidimo ir per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį atlyginti VšĮ „(duomenys neskelbtini)i“ priteistą turtinę žalą.
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Į bausmės laiką įskaityti laiką išbūtą atliekant stacionarinę teismo psichiatrijos ekspertizę nuo 2018-05-09 iki 2018-06-05 imtinai.
Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti nepakeistą, o nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.
Priteisti iš A. M. 20 692,36 Eur (dvidešimt tūkstančių šešis šimtus devyniasdešimt du eurus 36 centus) turtinės žalos atlyginimo VšĮ „(duomenys neskelbtini)i“.
Laikiną nuosavybės teisių apribojimą butui, esančiam adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausančiam J. M. ir I. M., palikti galioti iki civilinio ieškinio padengimo, jeigu šis klausimas nebus išspręstas kitaip civilinio proceso tvarka.
Dokumentus (5 segtuvai ir 1 kompiuterinė laikmena, sudėti į dėžę) grąžinti VšĮ „(duomenys neskelbtini)i“.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo 2018-10-31 gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos teismą.