Vilniaus apygardos teismo nutartis, AN2-494-988/2020

Teismas: Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2020-12-22
Bylos Nr.: AN2-494-988/2020
Teisminio proceso Nr.: 4-68-3-02665-2020-4
Bylos rūšis: administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Instancija: Apeliacinė instancija
Rezultatas: Palikti apylinkės teismo nutarimą (nutartį) nepakeistą ir apeliacinio skundo netenkinti

Teisėjas: Darius Pranka (pirm.)
Pažeidėjas: R. J.
Institucija: LR Valstybinės darbo inspekcijos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus teritorinis skyrius

Kategorijos

Administracinio nusižengimo byla Nr. AN2-494-988/2020 Teisminio proceso Nr. 4-68-3-02665-2020-4 Procesinio sprendimo kategorijos: 6.1; 21.11.10 (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. gruodžio 22 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Darius Pranka teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens R. J. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 17 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje, kuriuo R. J. buvo pripažinta kalta padarius Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 95 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą ir jai paskirta 2 000,00 Eur (dviejų tūkstančių eurų 00 ct) bauda.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Priimto sprendimo esmė

1. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 17 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje R. J. buvo pripažinta kalta pagal ANK 95 straipsnio 1 dalį dėl to, kad ji vykdydama individualią veiklą pagal jai išduotą verslo liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini), būdama darbdaviu – fiziniu asmeniu, atsakingu asmeniu, pažeidė imperatyvias Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – ir DK) 42 straipsnio 2 dalies, 43 straipsnio 1 dalies bei Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatas, o būtent, esant darbo sutarties požymiams, nesudariusi rašytinės darbo sutarties ir apie darbuotojos L. K. įdarbinimą įstatymų nustatyta tvarka nepranešdama Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui nuo 2020 m. rugpjūčio 11 d. 07.23 val. iki 2020 m. rugpjūčio 12 d. 11.10 val., 2020 m. rugpjūčio 12 d. nuo 07.44 val. iki Valstybinės darbo inspekcijos (toliau – ir VDI) inspektorių 11.10 val. atlikto patikrinimo, Kalvarijų turgaus prekybos paviljone Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini), R. J. naudai leido dirbti L. K., t. y. atlikti pardavėjos darbines funkcijas (pardavinėti R. J. priklausančius sodinukus, prižiūrėti ir tvarkyti prekybos vietą). R. J. paskirta administracinė nuobauda – 2 000,00 Eur bauda.

II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

2. Apeliaciniame skunde R. J. prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 17 d. nutarimą panaikinti ir administracinio nusižengimo bylą nutraukti.

2.1. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad skundžiamas nutarimas yra nepagrįstas ir neteisėtas, nes patraukiant administracinėn atsakomybėn nebuvo laikytasi pareiškėjos nekaltumo prezumpcijos reikalavimų, administracinio nusižengimo bylos duomenys buvo vertinami neišsamiai ir nevisapusiškai, nepašalintos byloje esančios abejonės.

2.2. Apeliaciniame skunde pažymima, kad faktiškai buvo užfiksuotas visiškai kitas teisės pažeidimas, kurį galimai padarė liudytoja apklausta L. K.. Būtent, į Kalvarijų turgavietės prekybos paviljoną atvykęs VDI pareigūnas A. B. pradėdamas klausinėti L. K. apie tai, kur yra šio paviljono, kuriame prekiaujama sodinukais, savininkė, L. K. negalėjo nuosekliai atsakyti į šiuos klausimus ir savo 2020 m. rugpjūčio 12 d. rašytiniame paaiškinime (b. l. 8) nurodė skirtingas versijas. Kaip nustatyta iš teismo posėdžio metu peržiūrėtų vaizdo įrašų, matyti, kad pareigūnas A. B. nustatė tai, kad liudytoja L. K. neturėdama tam leidimo, t. y. patento ar individualios veiklos pažymos, galimai prekiavo sodinukais, t. y. vertėsi komercine, ūkine veikla be tokią veiklą leidžiančio dokumento. Tokie veiksmai sudaro savarankiško administracinio nusižengimo, numatyto ANK 150 straipsnyje, sudėties požymius. Šią aplinkybę teismo posėdžio metu taip pat patvirtino ir apklausiama L. K. nurodydama, kad „<...> ji išnuomojo kioską, norėjo dirbti pati sau, savarankiškai. <...> Su R. J. jos seniai pažįstamos, ji anksčiau dirbo turguje. Ji atvažiavo į turgų, jos susitiko, pasikalbėjo, ji sakė norinti išnuomoti kioską, nori padirbti sau. R. J. pasakė, kaip tik norinti mėnesiui išeiti atostogauti, turinti daug reikalų. Pasiūlė sudaryti sutartį ir mėnesį ji galėsianti pabandyti padirbti, pasiūlė parduoti savo prekes. Jos sudarė sutartį rugpjūčio 7 d., kad ji dirbs nuo rugpjūčio 8 d. iki rugsėjo 8 d. <...> R. J. sakė, kad reikia paimti patentą, bet ji jo paimti nespėjo. Ji dėl to yra kalta. Internetu naudotis nelabai moka, šiuo metu, kai yra „corona“ virusas, jai pasakė, kad reikia iš anksto užregistruoti, taip ir neišėjo. <...> Tada atėjo darbo inspektorius, išgąsdino, grasino iškviesti policiją. Ji išsigando ir rašė bet ką, kas šovė į galvą, ėjo, ką jai sakė rašyti, neteisybė ten buvo. Išsigando atsakomybės. Kalta, kad patento neišsiėmė, gailisi dėl to“. Liudytojos L. K. parodymus tiek savo 2020 m. rugpjūčio 21 d. paaiškinime, tiek ir teisme patvirtino ir pati apeliantė R. J. nuosekliai ir detaliai pakartodama tai, ką nurodė dar atliekant nusižengimo tyrimą (iki bylą perduodant teismui).

2.3. Apeliantė pastebėjo, kad tai, jog iš tiesų L. K. bei R. J. sudarė 2020 m. rugpjūčio 7 d. subnuomos sutartį, patvirtina ir bylos duomenys, iš kurių matyti, kad dar 2020 m. rugpjūčio 23 d. R. J. el. paštu VDI pareigūnui A. B. atsiuntė pasirašytą ir galiojančią 2020 m. rugpjūčio 7 d. Patalpų subnuomos sutartį (b. l. 13–15), kurios pagrindu L. K. ir naudojosi R. J. paviljonu.

2.4. Pažymėjo, kad nei VDI, nei pirmosios instancijos teismas aukščiau nurodytų faktinių duomenų netyrė, nepatikrino visumoje su kitais bylos duomenimis. Žemesnysis teismas vadovavosi tik VDI pareigūno surinktais duomenimis, visų pirma, L. K. paaiškinimais, rašytais dar 2020 m. rugpjūčio 12 d. Iš tiesų, kaip matyti iš administracinės bylos medžiagos, L. K. 2020 m. rugpjūčio 12 d. paaiškinime, be kita ko, nurodoma, kad R. J. paprašė jos (L. K.), kad ji pabūtų ir pabudėtų porą valandų šiame paviljone, dėl jokio apmokėjimo nebuvo tartasi. Jeigu ateis klientai, L. K. turėjo nurodyti, kad pardavėja R. J. atvyks vėliau. Tuo tarpu kitoje šio paaiškinimo lapo (blanko) pusėje L. K. jau nurodė kitaip, kad ji (L. K.) kartais kelioms valandoms padeda R. J. prekiauti sodinukais. Liudytoja parodė, kad R. J. su ja atsiskaito už darbą kiekvieną dieną pasibaigus darbui – 10–20 eurų – priklausomai nuo suprekiautų prekių kiekio ir pan. Šiais liudytojos L. K. parodymais teismas negalėjo vadovautis dėl keleto priežasčių. Pirma, L. K. ką tik atvykus VDI pareigūnui nurodė neturinti jokio dokumento – patento ar individualios veiklos pažymos, leidžiančių verstis tokia veikla. Tai reiškia, kad paaiškėjus administracinio nusižengimo požymiams L. K. turėjo būti apklausiama ne kaip liudytoja, o kaip administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo. Tuo tarpu VDI pareigūnas pareikalavo L. K. paaiškinimo ją įspėjant dėl atsakomybės už melagingus paaiškinimus. Tai, be kita ko, pripažino ir teisme paaiškinimus davęs VDI atstovas G. K., anot kurio „L. K. buvo apklausta <...>, įspėta dėl melagingų parodymų davimo“. Antra, nepaisant to, kad 2020 m. rugpjūčio 12 d. paaiškinimą L. K. parašė būdama įspėta dėl atsakomybės, vis tik kitoje lapo (b. l. 8) pusėje L. K. jau surašė priešingus paaiškinimus, tačiau dėl jų VDI pareigūno nebuvo įspėta už melagingų paaiškinimų pateikimą. Galiausiai visus šiuos savo paaiškinimus L. K. racionaliai ir įtikinamai paneigė teismo posėdžio metu paaiškindama, kodėl 2020 m. rugpjūčio 12 d. ji nurodė kitokias faktines aplinkybes. Trečia, VDI pareigūnai matydami ir girdėdami, kad L. K. prastai kalba lietuviškai, nesiėmė priemonių užtikrinti tinkamą vertėjo dalyvavimą atliekant šį procesinį veiksmą. Ketvirta, nors R. J. 2020 m. rugpjūčio 23 d. pateikė VDI pareigūnams 2020 m. rugpjūčio 7 d. Patalpų subnuomos sutartį, tačiau apie šią sutartį ir jos sudarymo aplinkybes papildomai neapklausė nei L. K., nei R. J.. Tiesa, nors tai buvo padaryta teisminio nagrinėjimo metu ir apie tai pasisakoma skundžiamame nutarime, vis tik manytina, kad pirmosios instancijos teismas savaime (be jokio argumentavimo) atmesdamas L. K. teisme duotus parodymus leido suprasti, kad atmetant šios liudytojos ir netikint R. J. paaiškinimais detaliau analizuoti ir tikrinti, ar Patalpų subnuomos sutartis buvo realiai pasirašyta ir galiojo kaip dvišalis sandoris, nebuvo jokio reikalo. Penkta, teismas atmesdamas L. K. parodymus teisme nepateikė jokių motyvų, kuriais būtų paneigti jos paaiškinimai, kad VDI pareigūnas A. B. Kalvarijų turgavietėje 2020 m. rugpjūčio 12 d. jai grasino iškviesiantis policiją, jeigu ši nesakys tikrosios tiesos. Be kita ko, tai, jog iš tiesų A. B. gąsdino L. K. iškviesiantis policijos pareigūnus, buvo girdėti ir matyti šio VDI pareigūno darytuose garso ir vaizdo įrašuose. Taigi teismas ignoravo tai, kad tokie VDI pareigūno gąsdinimai iš tiesų lėmė L. K. 2020 m. rugpjūčio 12 d. paaiškinimų kaitą tame pačiame paaiškinimo blanke, kai pati situacija tikrai nesudarė pagrindo ir poreikio A. B. pasitelkti policijos pareigūnus kaip gąsdinimo priemonę.

2.5. Paminėjo, kad analizuojant paties VDI pareigūno, kuris ir fiksavo galimą tiek L. K., tiek ir menamą R. J. pažeidimą – A. B. parodymus, galima teigti, kad šio liudytojo parodymais vienareikšmiai nustatyta, kad, pirmiausiai, A. B. nuslėpė nuo teismo kai kurias faktines aplinkybes, lėmusias liudytojos L. K. parodymų kaitą, o taip pat ir jo kaip VDI atstovo tendencingą tyrimą sąmoningai ignoruojant akivaizdžiai nustatytą pažeidimą. Būtent, teisme apklaustas A. B. parodė, kad, atėjęs į paviljoną, jis paprašė L. K. dokumento, tačiau jo ši moteris neturėjo, dėl ko pareigūnas patikrino duomenų bazėse ir pamatė, kad verslo liudijimo Sodroje nėra ir paprašė pateikti paaiškinimą. Apeliantės manymu, ši aplinkybė patvirtina, kad A. B. bendraudamas su L. K. nustatė, kad pastaroji dirba nelegaliai, t. y. neturėdama tokiai ūkinei komercinei veiklai reikalingo leidimo (liudijimo), dėl ko ir pareikalavo iš jos paaiškinimo. Pastaroji gi, kaip ir nurodoma aukščiau, nurodė tik laikinai sauganti sodinukus, kad tikroji savininkė trumpam išėjusi. Atkreiptinas apygardos teismo dėmesys, kad vadovaujantis L. K. apylinkės teisme duotais parodymais vienareikšmiai nustatyta, kad būtent šis asmuo suvokė, kad padarė teisės pažeidimą, todėl savo 2020 m. rugpjūčio 12 d. paaiškinime ir nurodė, kad tik trumpam atėjo pasaugoti R. J. prekių. Deja, tačiau VDI pareigūnas A. B. piktnaudžiaudamas tarnyba ir ignoruodamas akivaizdžiai paaiškėjusį L. K. nusižengimą (duodamas paaiškinimus teisme A. B. nurodė, kad „Valstybinė darbo inspekcija taip pat gali surašyti protokolus dėl atsakomybės už darbą be patento“), kurio požymiai atitinka ANK 150 straipsnyje numatyto nusižengimo sudėties požymius, neatliko savo pareigų, tačiau privertė rusakalbę moterį rašyti tikrovės neatitinkančius paaiškinimus apie neva R. J. padarytą nusižengimą.

2.6. Atkreipė dėmesį į tai, kad pasak A. B. teisme duotų parodymų L. K. pradžioje rašė, kad „paprašė šeimininkė (t. y. esą R. J.) pabudėti, už pusvalandžio ateis. Surašė paaiškinimą, tada jis pasakė, kad eis paimti vaizdo kamerų įrašus iš Kalvarijų turgavietės administracijos. Tada moteris pasakė, kad šiek tiek ne taip parašė ir paprašė papildyti. Pildė paaiškinimus, buvo užduodami klausimai“. Šie A. B. parodymai nėra nuoseklūs ir teisingi, kadangi teisme peržiūrėjus vaizdo registratoriumi užfiksuotus vaizdo ir garso įrašus matyti, kad A. B. bendraudamas su L. K. paviljone akivaizdžiai demonstruoja atsainų požiūrį į šios moters pirminius paaiškinimus, ja netiki ir reikalauja pateikti situaciją kiek kitaip, priešingu atveju gąsdindamas iškviesti policijos pareigūnus. A. B. kaip VDI atstovas tuo metu kuo puikiausiai suvokė ir žinojo, kad įvykio kontekste nebuvo jokio teisinio ir faktinio pagrindo kviesti policijos pareigūnus, tačiau tuo pasinaudodamas L. K. atžvilgiu jis ja manipuliavo ir ją gąsdino, kad pastaroji, kaip vėliau paaiškėjo teisme, siekdama išvengti atsakomybės už prekybą be verslo liudijimo, nurodė, kad esą ji dirba R. J., sąmoningai nutyli aplinkybę, kad ji tuo metu subnuomojo prekybos patalpas iš minėtos R. J.. Taigi teismas nepastebėjo, kad būtent L. K. siekis išvengti administracinės atsakomybės ir buvo jos motyvu sąmoningai nutylėti faktą, kad tarp jos ir apeliantės R. J. buvo pasirašyta 2020 m. rugpjūčio 7 d. Patalpų subnuomos sutartis.

2.7. Apeliaciniame skunde nurodyta, kad negalima sutikti ir su skundžiamą nutarimą priėmusio teismo argumentais dėl to, kad teismo posėdyje išsiskyrė apeliantės R. J. bei liudytojos L. K. parodymai apie sodinukų kainą, jų perdavimo ir atsiskaitymo už juos aplinkybes, taip pat ir apie atsiskaitymą su turgaviete sumokant nuomą. Anot teismo, „akivaizdu, kad teismui pateikta įvykių versija neatitinka tikrovės, yra melaginga ir pateikiama siekiant išvengti atsakomybės“. Apeliantė pastebi, kad teismas, išgirdęs liudytojos L. K. pateiktus paaiškinimus, kurie nesutapo su pačios apeliantės nurodytomis aplinkybėmis, tarsi leidžia suprasti, kad tokiu būdu ir apeliantės R. J. paaiškinimai yra nepatikimi siekiant išvengti atsakomybės. Tačiau teismas neįvertino, kad liudytojos L. K. paaiškinimai, pateikti VDI pareigūnui A. B., jos teisme duoti paaiškinimai apskritai yra nenuoseklūs nuo pat pradinio momento, kadangi L. K. siekė išvengti jai gręsiančios administracinės atsakomybės. Iš tiesų, jos teiginiai yra prieštaringi, todėl šių prieštaravimų negalima vertinti apeliantės R. J. atžvilgiu kaip esą pagrindžiančių jos kaltę, nes nepašalintos abejonės turi būti aiškinamos būtent kaltininko naudai.

2.8. Apeliantės teigimu, teismas iškraipė ir neteisingai interpretavo R. J. paaiškinimus dėl sodinukų priklausomybės. R. J. nurodė, kad pardavė sodinukus L. K. už 2000,00 Eur, tuo tarpu L. K. tenurodė 50,00 Eur. Taigi teismas nesiaiškino to, apie kokį sodinukų kiekį kalbėjo R. J. ir apie kokį kiekį kalbėjo L. K., ir tokiu būdu paliko akivaizdžiai nepašalintas abejones. Kartu pažymėtina ir tai, kad pirmosios instancijos teismas, užuot nustatinėjęs Patalpų subnuomos sutarties realaus egzistavimo aplinkybes (beje, tai, kad Patalpų subnuomos sutartis negalėjo būti sudaryta, nes to neleido pagrindinė Patalpų nuomos sutartis, savaime nėra teisiškai reikšminga aplinkybė, kadangi paties sandorio fakto klausimas taip ir liko nepaneigtas) akcentavo tai, kam turėjo būti mokama 380,00 Eur suma už patalpų nuomą. Manytina, kad šis klausimas taip pat nėra esminis, kadangi bet kuriuo atveju R. J. kaip subnuomotoja pati, o ne L. K. turėjo mokėti nuomos mokestį turgavietei.

2.9. Apeliantė pastebėjo, kad teismas negali vertinti L. K. psichologinės būsenos 2020 m. rugpjūčio 12 d. įvykio metu, kai ji, kaip rusakalbė ir pilnai negalinti laisvai bendrauti lietuviškai, buvo spaudžiama pripažinti tam tikras aplinkybes. A. B. akivaizdžiai demonstravo priešišką nusiteikimą L. K. atžvilgiu, kuri visais įmanomais budais bandė išsisukti nuo galimos teisinės atsakomybės.

2.10. Nurodė, kad šioje administracinėje byloje nebuvo paneigta R. J. nekaltumo prezumpcija, kadangi nei VDI pareigūnas, nei pirmosios instancijos teismas negebėjo paneigti fakto, kad išties tarp R. J. ir L. K. egzistavo sutartiniai subnuomos santykiai, L. K. išties prekiaudavo savo naudai turimais sodinukais. Administracinių bylų praktika reikalauja, kad būtų nustatomas vienas iš nelegalaus darbo požymių – asmens dirbamo darbo realumas. Tačiau šis požymis turi būti atskleidžiamas detaliau atsakant į klausimą, kieno naudai yra dirbama šioje konkrečioje byloje, ar sau pačiai, t. y. L. K., ar R. J.. Byloje surinkti duomenys neleidžia teigti, kad tarp R. J. ir L. K. buvo koks nors susitarimas (žodinis ar rašytinis, ar kitokiais konkliudentiniais veiksmais) dėl darbo R. J. naudai. Priešingai, pačių pirminių ir teisme duotų L. K. paaiškinimų pakanka padaryti išvadai, kad ji dirbo sau, nors ir be verslo liudijimo ar patento. Šioje administracinėje byloje nėra jokių patikimų ir nepaneigtinų duomenų apie tai, kad R. J. galėjo kaip nors atsilyginti L. K. už darbą. Priešingai, teismas negalėjo remtis L. K. 2020 m. rugpjūčio 12 d. parašytais paaiškinimais kitoje šių paaiškinimų lapo pusėje, kadangi L. K. nebuvo įspėta dėl melagingų parodymų davimo. Juo labiau, L. K. 2020 m. rugpjūčio 12 d. rašytus paaiškinimus paneigė teisme duodama nuoširdžius paaiškinimus. Jokių kitų bylos duomenų, galinčių bent sudaryti prielaidas apie kokį nors atlygintinumo aspektą, šioje byloje nėra.

Atsiliepimas

3. Atsiliepimu į apeliacinį skundą Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus teritorinis skyrius prašo apeliacinio skundo netenkinti ir palikti nutarimą nepakeistą.

3.1. Atsiliepime į apeliacinį skundą nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas objektyviai ir visapusiškai išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą bei, įvertinęs visas aplinkybes, tinkamai ir pagrįstai skyrė baudą R. J..

3.2. Atsiliepime į apeliacinį skundą pažymima, kad, kadangi nuo pat patikrinimo pradžios L. K. neminėjo, kad dirba individualiai, teigė, kad atėjo pabudėti, nes paviljono ir sodinukų savininkė paprašė, teigė, kad savininkė (R. J.) netrukus atvyks, VDI inspektorius A. B. neturėjo jokio pagrindo manyti, jog L. K. galėjo dirbti savo naudai. Priešingai, aiškinantis įvykio aplinkybes, L. K. atsakydama į VDI inspektoriaus klausimus teikė vis daugiau informacijos, liudijančios, jog galėjo nelegaliai dirbti R. J. naudai (tai užfiksuota vaizdo įraše). Taigi VDI inspektorius, įvertinęs patikrinimo metu surinktą informaciją, neturėjo jokio pagrindo spręsti, jog L. K. turėtų būti traukiama administracinėn atsakomybėn už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 150 straipsnyje, padarymą. Patikrinimo metu buvo nustatyti būtent galimai nelegalaus darbo, o ne ūkinės ar komercinės veiklos pažeidimo požymiai, todėl tyrimas buvo atliktas dėl šio administracinio nusižengimo padarymo.

3.3. Inspekcijos nuomone, teismas pagrįstai konstatavo, kad subnuomos sutartis atsirado tik po VDI patikrinimo, siekiant padėti R. J. išvengti atsakomybės už nelegalų darbą.

3.4. Atsiliepime į apeliacinį skundą pabrėžiama, kad pirminiai L. K. parodymai sudarė pagrindą įtarti, kad R. J. veiksmai galimai atitinka administracinio nusižengimo, numatyto ANK 95 straipsnio 1 dalyje, požymius ir būtent dėl šio galimai padaryto nusižengimo VDI atliko tyrimą. Tai, kad veika kvalifikuota tinkamai, skundžiamame nutarime pažymėjo ir apylinkės teismas.

Žemesnės instancijos teismas

3.5. Institucija atkreipė dėmesį į tai, kad pirmosios instancijos teismas detaliai išanalizavo visus parodymus ir pagrįstai nustatė, kad R. J. ir L. K. parodymai, duoti teismo posėdžio metu, vertintini kritiškai ir kaip siekis suklaidinti teismą bei padėti R. J. išvengti administracinės atsakomybės.

Atsiliepimas

3.6. Atsiliepime į apeliacinį skundą vertinama, kad apeliantės teiginiai apie L. K. neva patikrinimo metu pablogėjusią psichologinę būklę nepagrįsti jokiais faktiniais duomenimis ir yra deklaratyvaus pobūdžio. Iš byloje esančio tarnybinio vaizdo registratoriaus užfiksuoto vaizdo įrašo matyti, kad L. K., priešingai, nei teigia apeliantė duodama paaiškinimus bendrauja laisvai ir pateikia VDI inspektoriui savo, o ne kieno nors kito primestą įvykio versiją, ji viso labo tik atsako į konkrečius VDI inspektoriaus užduodamus klausimus, pati formuluoja atsakymus ir juos paaiškina. VDI pažymi, kad jokių grasinimų L. K. išsakyta nebuvo, VDI inspektoriaus pasakymas, kad bus iškviesta policija, nes L. K. atsisako prisistatyti, negali būti vertintinas kaip grasinamojo pobūdžio, nes L. K. buvo paaiškinta, kad atsisakant prisistatyti VDI inspektoriui jai teks pateikti savo asmens duomenis atvykusiems policijos pareigūnams, nes jos asmenybė turi būti nustatyta. Be to, vaizdo įraše matyti, L. K. apie tai, kad jeigu ji nepateiks asmens duomenų, bus iškviesti policijos pareigūnai, buvo pranešta patikrinimo pradžioje. Po to, kai ji pateikė asmens duomenis VDI inspektoriui, jokių kalbų apie policijos iškvietimą nebuvo, taip pat nebuvo išsakyta jokių grasinimų.

3.7. Inspekcija nurodė, kad apeliantės teiginius apie tai, kad L. K. pilnai negalėjo suprasti jai užduodamų klausimų ir duoti paaiškinimus dėl to, kad ji yra rusakalbė, paneigia byloje esantis vaizdo įrašas, kuriame užfiksuota, kad VDI inspektoriui paklausius, kokia kalba L. K. patogiau duoti paaiškinimus, ji atsakė, kad paaiškinimą surašys lietuvių kalba, pakankamai laisvai bendravo ir atsakinėjo į inspektoriaus klausimus, todėl nebuvo pagrindo manyti, jog jai reikalingas vertėjas. VDI vertinimu, aptariamuoju atveju nustatyta būtent paslėpto nelegalaus darbo forma.

3.8. Atsiliepime į apeliacinį skundą nurodoma, kad VDI kategoriškai nesutinka su apeliantės teiginiais apie tai, kad teismas negalėjo remtis L. K. parodymais, surašytais kitoje paaiškinimo blanko pusėje, nes ji nebuvo įspėta dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą. VDI pažymi, kad minėti parodymai L. K. surašyti patikrinimo metu tame pačiame paaiškinimo blanke, tik kitoje jo pusėje. Prieš surašant paaiškinimą L. K. buvo įspėta dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą, tai patvirtino savo parašu. Kadangi po VDI inspektoriaus pranešimo apie vaizdo įrašų peržiūrą ji pareiškė norą papildyti paaiškinimą ir surašė jį savo paaiškinimo blanko kitoje lapo pusėje patikrinimo atlikimo metu nebuvo jokio pagrindo dar kartą ją įspėti dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą.

3.9. Argumentuojama, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs visą bylos medžiagą, nenustatė, kad VDI inspektorius būtų piktnaudžiavęs tarnyba ar padaręs kokį nors kitą teisės pažeidimą, nes priešingu atveju teismas vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 110 straipsnio 1 dalimi būtų priėmęs atskirąją nutartį dėl VDI pareigūno veiksmų. VDI žiniomis, tokia nutartis priimta nebuvo.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai

Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens R. J. apeliacinis skundas netenkinamas

4. ANK 652 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio nusižengimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą. Apygardos teismas, įvertinęs administracinio nusižengimo bylos medžiagą bei apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentus, konstatuoja, jog skundžiamas apylinkės teismo nutarimas, kuriuo R. J. pripažinta kalta padarius ANK 95 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą ir jai paskirta 2 000,00 Eur bauda, yra teisėtas ir pagrįstas, jai paskirta administracinė nuobauda yra teisinga ir proporcinga.

Žemesnės instancijos teismas

5. Esminis apeliacinio skundo argumentas yra tas, kad pirmosios instancijos teismas vertindamas nelegalaus darbo kaip administracinio nusižengimo sudėties objektyviuosius požymius, neteisingai aiškino ir pritaikė DK 42 straipsnio, 43 straipsnio 1 dalies bei Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatas.

6. R. J. buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas už tai, kad ji pažeidė DK 42 straipsnio 2 dalies, 43 straipsnio 1 dalies bei Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatas.

7. DK 42 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad apie darbo sutarties sudarymą ir darbuotojo priėmimą į darbą nustatyta tvarka privaloma pranešti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba) teritoriniam skyriui mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios. Šis reikalavimas netaikomas tais atvejais, jeigu asmuo priimamas į darbą pagal darbo sutartį, kurioje nurodyta, kad asmens darbo vieta yra ne Lietuvos Respublikoje, ir kai pagal Europos Sąjungos socialinės apsaugos sistemų koordinavimo reglamentus arba Lietuvos Respublikos tarptautines sutartis šiam asmeniui yra taikomi ne Lietuvos Respublikos teisės aktai socialinio draudimo srityje. Pagal DK 34 straipsnio 1 dalį kiekvienoje darbo sutartyje turi būti susitarta dėl darbo funkcijos, darbo apmokėjimo ir darbovietės. Vadovaujantis DK 43 straipsnio 1 dalimi darbo sutartis sudaroma raštu dviem egzemplioriais.

8. R. J. buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas už tai, kad, be kita ko, ji pažeidė DK 42 straipsnio 2 dalį, tai yra būdama darbdaviu – fiziniu asmeniu – nepranešė Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinei įstaigai apie L. K. įdarbinimą mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki darbo pradžios (b. l. 2), su tuo sutiko nutarimą priėmęs teismas.

9. Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punkte yra nustatyta, kad nelegaliu darbu laikomas fizinio asmens (darbuotojo) pavaldžiai kitam asmeniui (darbdaviui) ir jo naudai atlygintinai atliekamos darbo funkcijos, kai darbdavys nesudaro darbo sutarties raštu arba nepraneša VSDFV teritorinei įstaigai mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki darbo pradžios apie darbuotojo priėmimą į darbą.

10. R. J. buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas už tai, kad, be kita ko, ji pažeidė Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punktą, tai yra būdama darbdaviu – fiziniu asmeniu – leido jos naudai nuo 2020 m. rugpjūčio 11 d. 07.23 val. iki 2020 m. rugpjūčio 12 d. 11.10 val., 2020 m. rugpjūčio 12 d. nuo 07.44 val. iki VDI inspektorių 11.10 val. atlikto patikrinimo Kalvarijų turgaus prekybos paviljone Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini), atlikti pardavėjos darbines funkcijas (pardavinėti R. J. priklausančius sodinukus, prižiūrėti ir tvarkyti prekybos vietą) teisės aktų nustatyta tvarka nesudariusi rašytinės darbo sutarties ir nepranešusi Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinei įstaigai apie L. K. įdarbinimą mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki darbo pradžios. Taigi matyti, kad šio teisės akto pažeidimo inkriminavimas apima kaltinimus pažeidus jau minėtas DK 42 straipsnio 2 dalį, 43 straipsnio 1 dalį.

11. Administracinio nusižengimo protokole nurodoma ir skundžiamame nutarime konstatuojama, kad R. J. būdama darbdavys – fizinis asmuo – nelegaliai įdarbino L. K. tokiu būdu padarydama ANK 95 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį pažeidimą. Apeliaciniu skundu nesutinkama su šia nutarimo išvada.

12. ANK 95 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nelegalus darbas užtraukia baudą darbdaviams ar kitiems atsakingiems asmenims nuo vieno tūkstančio iki penkių tūkstančių eurų.

13. Teismų praktikoje įtvirtinta, kad darbą vertinti kaip nelegalų, taikant DK 98 straipsnio 1 dalies 1 punktą (2012 m. birželio 30 d. įstatymo Nr. XI-2191 redakcija), būtina konstatuoti nelegalaus darbo kaip administracinio nusižengimo sudėties objektyviuosius požymius: 1) nustatyti, kad asmuo pradėjo dirbti realiai; 2) darbdavio ir nelegalaus darbuotojo santykiai turi turėti darbo sutarties požymių, t. y. darbas dirbamas darbdaviui ir darbuotojui susitarus; dirbamas tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbas arba einamos tam tikros pareigos; asmuo dirba paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai; asmuo dirba atlygintinai, 3) nesilaikyta darbo sutarties sudarymo taisyklių. Darbo sutarties nepasirašius abiem darbo santykių subjektams – tiek darbuotojui, tiek darbdaviui – rašytinė darbo sutartis nėra sudaryta, o darbdavys neturi teisės leisti pradėti darbuotojui dirbti, darbuotojų darbas, esant nurodytoms sąlygoms, yra nelegalus. Atsakomybė pagal ANK 95 straipsnio 1 dalį galima tik tada, kai konstatuojami darbo sutarties teisiniai santykiai (žr., pvz., Vilniaus apygardos teismo 2019 m. spalio 28 d. nutarties administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-478-574/2019 11 punktas).

14. Atsižvelgiant į tai, kad ginčas kilo dėl būtinųjų darbo sutarties sąlygų – darbo funkcijų, darbo apmokėjimo, darbovietės – požymių buvimo nuo 2020 m. rugpjūčio 11 d. 07.23 val. iki 2020 m. rugpjūčio 12 d. 11.10 val., 2020 m. rugpjūčio 12 d. nuo 07.44 val. iki VDI inspektorių 11.10 val. atlikto patikrinimo, L. K. veikiant Kalvarijų turgaus prekybos paviljone Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini), apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tikslinga įvertinti šių požymių buvimą minėto asmens atveju.

15. Apygardos teismas sutinka su atsiliepimo į apeliacinį skundą apylinkės teismo argumentu, kad byloje esančių duomenų pakanka konstatuoti, jog nagrinėjamu atveju yra nustatyti visi nelegalaus L. K. darbo požymiai.

16. Vertinant tai, ar R. J. ir L. K. susitarė dėl konkrečių darbo funkcijų, pažymima, jog šiuo atveju yra svarbu nustatyti, ar L. K. pardavinėjo prekes savo ar R. J. naudai.

17. Apeliantė nepagrįstai ginčija šį darbo sutarties požymį vadovaudamasi 2020 m. rugpjūčio 7 d. Patalpų subnuomos sutartimi. Apeliantė iš esmės teigia, kad ji L. K. neįdarbino, o sudarė su ja paviljono subnuomos sutartį, pagal kurią L. K. naudojosi paviljono patalpa tam, kad prekiautų savo prekėmis, o ne R. J. prekėmis R. J. naudai. Apygardos teismas, susipažinęs su šia byloje esančia sutartimi, nustatė, kad iš jos 1 straipsnio 2 dalies, 3 straipsnio 1 dalies, 4 straipsnio 1 dalies matyti, jog R. J. subnuomojo L. K. kioskus, esančius Kalvarijų turgavietėje, pažymėtuose Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), nuo 2020 m. rugpjūčio 8 d. iki 2020 m. rugsėjo 8 d. už 380 Eur per mėnesį. Kaip minėta, VDI atliko patikrinimą 2020 m. rugpjūčio 12 d., tai yra šios subnuomos sutarties galiojimo laikotarpiu.

17.1. Aukštesnysis teismas pažymi, kad apylinkės teismas pagrįstai pastebėjo, jog R. J. ir L. K. parodymai teismo posėdyje nesutapo dėl aplinkybės, kam turėjo būti mokamas subnuomos mokestis. R. J. parodė, kad L. K. turėjo 380 eurų (kiosko nuomos kaina) sumokėti turgavietei, o L. K. parodė, kad 380 eurų ji turėjo sumokėti R. J.. Apygardos teismo vertinimu, tokios svarbios aplinkybės neaptarimas ar nesupratimas leidžia abejoti R. J. ir L. K. susitarimu (suderinta valia) subnuomoti patalpas.

17.2. Atkreipiamas dėmesys į tai, kad Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.490 straipsnio 1 dalis numato imperatyvią nuostatą, kad nuomininkas turi teisę subnuomoti išsinuomotą daiktą tiktai gavęs rašytinį nuomotojo sutikimą, jeigu ko kita nenustato sutartis. Iš subnuomos sutarties 7 punkto matyti, kad nuomininkas pats privalo pasirūpinti visais leidimais, kurie yra ar bus reikalingi jos veiklai subnuomos objekte. Apylinkės teismas teisingai pastebėjo skundžiamame nutarime, jog pati R. J. teisme patvirtino, kad ji nėra gavusi leidimo pernuomoti kioską. Byloje nėra duomenų, kad būtų sudarytas atskiras nuomotojo ir nuomininko sutikimas subnuomoti minėtas negyvenamąsias patalpas.

17.3. Kita vertus, nors ši aplinkybė sudaro pagrindą suabejoti subnuomos sutarties realumu, tačiau sutinkama su apeliante, kad neatmetama galimybė, jog tarp jų susiklostė faktiniai subnuomos teisiniai santykiai. Vis dėlto svarbu pažymėti, kad be abejotinos subnuomos sutarties byloje daugiau nėra jokių įrodymų ar aplinkybių, patvirtinančių faktinius subnuomos teisinius santykius. L. K. patikrinimo metu nepasisakė esant sudarytą subnuomos sutartį. Be to, nevisai aišku, kodėl R. J. išsiėmė verslo liudijimą 2020 m. rugpjūčio mėnesiui, jeigu ji ketino atostogauti. R. J. teisme parodė, kad ji visada turi verslo liudijimą, nes jie su vyru augalais prekiauja ir iš namų. Nors toks paaiškinimas atrodo gana įtikinamas, tačiau byloje nėra įrodymų, kad jie prekiauja iš namų, nepateikė ūkininko pažymėjimo, nors teigė, kad turi, be to, atsižvelgiant į jos ketinimus atostogauti ir į L. K. prekybą įprastai R. J. naudojamame paviljone yra tikimybė, kad verslo liudijimas buvo gautas siekiant toliau tęsti prekybą. Taip pat teismo posėdyje R. J. parodė, kad, viena vertus, ji yra nusipirkusi kioskus ir moka turgui 380 Eur kas mėnesį, tačiau pateikė subnuomos sutartį, kita vertus, nurodė, kad turi sutartį su turgumi. Taigi neaišku, kokiu pagrindu ji naudojasi kioskais. Taigi lygiai taip pat neatmetama galimybė, nurodyta atsiliepime į apeliacinį skundą, kad subnuomos sutartis atsirado tik po VDI patikrinimo siekiant padėti R. J. išvengti atsakomybės už nelegalų darbą.

Žemesnės instancijos teismas

17.4. Atkreipiamas dėmesys, kad, nors apeliantė apeliaciniame skunde nurodė, jog teismas nutarime nepakankamai aprašė šią aplinkybę dėl subnuomos teisinių santykių, tačiau nenurodė konkrečiai, kokius veiksmus buvo galima atlikti tam, kad nustatyti šią aplinkybę (pavyzdžiui, nors teigia, kad teismas apie šią sutartį ir jos sudarymo aplinkybes papildomai neapklausė nei L. K., nei R. J., tačiau nenurodo, ką dar, be jau esamų jų parodymų, jos galėtų parodyti). Taigi toliau vertinami kiti byloje esantys įrodymai, patvirtinantys, kieno naudai prekiavo L. K..

18. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, svarbi aplinkybė, galinti padėti nustatyti, ar L. K. atliko darbo funkcijas savo, ar R. J. naudai, yra prekių, kuriomis prekiavo L. K. (sodinukų), priklausomybė.

18.1. Pažymima, kad tiek R. J., tiek L. K. laikėsi tos pačios pozicijos, kad R. J. pardavė L. K. sodinukus. Apeliacinės instancijos teismas šią jų poziciją vertina kritiškai. Pirma, byloje nėra įrodymų, patvirtinančių pirkimo–pardavimo faktą. Antra, kaip pastebima skundžiamame nutarime, R. J. ir L. K. nurodė skirtingas prekių įsigijimo aplinkybes, tai yra skirtingai parodė dėl prekių kainos (R. J. parodė, kad sodinukus, likusius kioske, pardavė L. K. už savikainą, visų likusių sodinukų kaina buvo apie 2 000 eurų. L. K. gi parodė, kad sodinukų, kuriuos jai pardavė R. J., vertė buvo apie 50 eurų), atsiskaitymo fakto ir būdo (L. K. nurodė mokėjusi grynais pinigais, o R. J. parodė, kad jos sudarė rašytinį sąrašą parduodamų prekių ir jų kainos, tačiau jo teismui nepateikė; R. J. parodė, kad L. K. už sodinukus neatsiskaitė, žadėjo sumokėti baigusi prekiauti. L. K. gi nurodė, kad už sodinukus atsiskaitė iškart, R. J. sumokėjo grynais.). Šiuo atveju pritariama apylinkės teismo nuomonei, kad įvertinus tokius parodymų skirtumus, akivaizdu, jog teismui pateikta įvykių versija neatitinka tikrovės, yra melaginga ir pateikiama siekiant išvengti atsakomybės. R. J. ir L. K. neneigė, kad yra seniai pažįstamos, be to, L. K. dirba R. J., taigi yra suinteresuota duoti savo darbdavei naudingus parodymus. Be to, R. J. teismo posėdyje parodė, kad sodinukai, kuriais prekiavo L. K., buvo jos, t. y. R. J.. Nors apeliaciniame skunde nurodoma, kad teismas nesiaiškino, apie kokį sodinukų kiekį kalbėjo R. J. ir apie kokį kiekį kalbėjo L. K., tačiau akivaizdu, kad bylos nagrinėjimo metu buvo siekiama išsiaiškinti visą neva L. K. įgytų prekių kiekį.

19. Atkreipiamas dėmesys, kad pagal L. K. 2020 m. rugpjūčio 12 d. paaiškinimą ir vaizdo įrašą, ši liudytoja patvirtino, jog (L. K.) kartais kelioms valandoms ar dienomis padeda R. J. prekiauti sodinukais. Prekiauja nuo 08.00 val. iki 14.00 val. Paskutinį kartą dirbo 2018 m. rugpjūčio 11 d. Apylinkės teismas šiuos paaiškinimus pagrįstai vertino kaip pakankamai konkrečius – kad ji padeda prekiauti R. J., kaip dažnai ir kiek laiko ji būna kioske.

20. Byloje neginčijamos aplinkybės, kad iš vaizdo įrašo matyti, jog 2020 m. rugpjūčio 11 d. L. K. pradėjo darbą prekybos paviljone Nr. (duomenys neskelbtini) 07.23 val., atėjusi nunešė apsauginę tvorelę, išdėstė prie paviljono prekes (sodinukus), parengė prekybos vietą darbui. Tą pačią dieną nuo 09.52 val. iki 09.59 val. ji pardavė 6 sodinukus klientams. 13.58 val. užfiksuota, kad L. K. baigė darbą, sunešė prekes į paviljono vidų, aptvėrė prekybos vietą apsaugine tvorele ir išėjo. 2020 m. rugpjūčio 12 d. L. K. darbą prekybos paviljone pradėjo 07.44 val., nuo 09.47 val. iki 09.48 val. matyti, kaip bendrauja su klientais. 12.38 užfiksuota, jog L. K. baigia darbą.

21. Vertinant tai, ar R. J. ir L. K. susitarė dėl darbo apmokėjimo, pažymima, jog pagal L. K. 2020 m. rugpjūčio 12 d. patikslintą paaiškinimą ši liudytoja patvirtino, kad R. J. su ja atsiskaito už darbą kiekvieną dieną pasibaigus darbui – 10–20 eurų – priklausomai nuo suprekiautų prekių kiekio ir pan. Apylinkės teismas šiuos paaiškinimus pagrįstai vertino kaip pakankamai konkrečius – nurodyta, kiek jai R. J. sumoka. Nors L. K. šiuos paaiškinimus teismo posėdyje neigė, tačiau apygardos teismas dėl žemiau nurodytų priežasčių (šios nutarties 24.4 papunktis) tiki būtent šiais jos paaiškinimais.

22. Kita vertus, nors byloje nėra rašytinių įrodymų, kad R. J. ir L. K. susitarė dėl darbo apmokėjimo, tačiau nagrinėjamos administracinio nusižengimo bylos kontekste pažymima, kad tai, jog darbdavys su dirbančiuoju susitarė, kad už darbą nebus mokama, arba faktiškai už darbą yra nemokama, nepaneigia darbo santykių tarp jų buvimo. Nustatant atlygintinumo faktą nėra būtinas darbuotojo ar darbdavio pripažinimas, kad dirbama atlygintinai, nurodant konkretų atlyginimo dydį. Atlygintinumas gali būti nustatomas vadovaujantis visais įstatymo leistinais įrodymais. Atsižvelgiant į kiekvienos bylos aplinkybes galima konstatuoti, kad dirbamas atlygintinas darbas, įvertinant darbo pobūdį, jo trukmę ir pan. Tai, kad byloje nepateikta duomenų apie atlyginimo sumokėjimą, nepanaikina atlygintinumo fakto. Faktiškai dirbdamas asmuo turi teisę į minimalų atlyginimą ir specialus žodinis susitarimas dėl jo dydžio nebūtinas veiką kvalifikuojant kaip nelegalų darbą; nelegalus darbas apima bet kokius atlygintinus darbo santykius, nepaisant to, kokia forma už darbą atlyginama: pinigais, natūra ar kt. Be to, atkreipiamas dėmesys į tai, kad teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad jeigu asmuo bendrovėje atlieka darbo funkcijas, net ir nesant jo susitarimo su darbdaviu dėl atlyginimo, tai nepaneigia darbdavio pareigos prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios pranešti Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigai apie asmens darbo pradžią, ir pabrėžiama, kad faktiškai dirbdamas asmuo turi teisę į minimalų atlyginimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. kovo 13 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-25-942/2018. Teismų praktika. 2018, 49, p. 587-593 ir joje nurodyta kasacinio bei Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika).

23. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šių duomenų kontekste neginčijama aplinkybė, kad L. K. nebuvo išsiėmusi aktualiu laikotarpiu verslo liudijimo ar individualios veiklos pažymos, patvirtina ne ANK 150 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo požymius, o požymius, numatytus ANK 95 straipsnio 1 dalyje, tai yra jos veikimą ne savo, o R. J. naudai.

24. R. J. apeliaciniame skunde ginčija kai kurių įrodymų (2020 m. rugpjūčio 12 d. paaiškinimo, A. B., L. K. parodymų) patikimumą ir proceso veiksmų atlikimą.

24.1. Pirmiausia ji pabrėžia, kad VDI pareigūno gąsdinimai iškviesti policiją lėmė L. K. 2020 m. rugpjūčio 12 d. paaiškinimų kaitą tame pačiame paaiškinimo blanke. Aukštesnysis teismas vertina, kad skundžiamame nutarime vadovaujantis byloje esančiu vaizdo įrašu pakankamai detaliai išdėstyti argumentai, paneigiantys tokį R. J. manymą, o apeliaciniame skunde nenurodoma jokių naujų aplinkybių. Apylinkės teismas nurodė, kad, nors inspektorius vieną kartą pasakė kviesiantis policiją, tačiau jis tą pasakė pačioje įrašo pradžioje, kai L. K. atsisakė jam prisistatyti, kai dar nėra kalbama apie galimai nelegalų darbą. Tokio pranešimo teismas pagrįstai nelaikė grasinimu. Matyti, kad L. K. yra pasimetusi (tai akivaizdu, nes ji supranta, kad dirba nelegaliai), tačiau teigti, kad ji išsigandusi grasinimų, nėra pagrindo. Apygardos teismas sutinka su atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentu, kad informavimas apie galimą policijos kvietimą tikslu nustatyti asmens (šiuo atveju L. K.) tapatybę negali būti laikomas nepagrįstu ar neteisėtu grasinimu ar neproporcinga priemone sukeliant L. K. tam tikrus psichologinius nepatogumus.

24.2. Apeliaciniame skunde teigiama, kad, kaip supranta apeliantė, paaiškėjus administracinio nusižengimo, numatyto ANK 150 straipsnyje, požymiams L. K. turėjo būti apklausiama ne kaip liudytoja, o kaip administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, toks apeliacinio skundo argumentas nėra pagrįstas, kadangi šiuo atveju buvo siekiama nustatyti ANK 95 straipsnio 1 dalyje, o ne ANK 150 straipsnyje numatyto administracinio nusižengimo padarymo aplinkybes, be to, patikrinimas buvo atliktas esant požymių, kad L. K. dirba (yra įdarbinta) nelegaliai, o ne be individualios veiklos ar verslo liudijimo, tai yra pirmiausia buvo siekiama patikrinti galimą nelegalaus darbo faktą. Taip pat ir atsiliepime į apeliacinį skundą, nelegalaus darbo tyrimo akte nurodoma, kad VDI patikrinimas Kalvarijų turguje 2020 m. rugpjūčio 12 d. buvo atliktas gavus anoniminį pranešimą apie prekybos paviljonuose dirbančius galimai nelegalius darbuotojus. Tai, kad ji kitoje lapo (b. l. 8) pusėje surašė kitus paaiškinimus, nors, kaip teigia, nebuvo įspėta už melagingų parodymų davimą, nepaneigia, jog ji visą paaiškinimą surašė būdama liudytoja, abu paaiškinimai surašyti praėjus labai trumpam laikui vienas po kito, tame pačiame lape, kaip teisingai vertinama atsiliepime į apeliacinį skundą, naujesnis paaiškinimas buvo pirmojo paaiškinimo papildymas (tai matyti ir iš teiginio „noriu patikslinti“), L. K. negalėjo nesuprasti, kad reikia teisingai paaiškinti įvykio aplinkybes, šie paaiškinimai nepaisant pačios L. K. jų vertinimo teisme yra vieni pirmųjų, patikimi, o paaiškinimų skirtumai nebūtinai reiškia melagingų parodymų davimą, tuo labiau, kad yra aišku, kodėl atsirado paaiškinimų prieštaravimai (šios nutarties 24.4 papunktis).

24.3. Iš apeliacinio skundo argumentų matyti, kad apeliantė vertina, jog L. K. apskritai suprato, kad ji turi rašyti pasiaiškinimą dėl to, kad dirba nelegaliai, t. y. neturėdama tokiai ūkinei komercinei veiklai reikalingo leidimo (liudijimo), todėl ir nurodė, kad laikinai saugo sodinukus, tikroji savininkė trumpam išėjusi. Aukštesnysis teismas negali sutikti su tokiu apeliantės vertinimu. Pirmosios instancijos teismas teisingai pastebėjo, kad patikrinimo metu apskritai nebuvo keliamas klausimas dėl to, ar L. K. dirba be verslo liudijimo, ir dėl atsakomybės už tokius veiksmus. Šiame kontekste atmetamas kaip nepagrįstas apeliacinio skundo argumentas, kad L. K. siekis išvengti administracinės atsakomybės buvo jos motyvu sąmoningai nutylėti faktą, kad tarp jos ir apeliantės R. J. buvo pasirašyta 2020 m. rugpjūčio 7 d. Patalpų subnuomos sutartis.

24.4. Apygardos teismas atkreipia dėmesį, kad žemesnysis teismas pateikė logišką L. K. paaiškinimo papildymo versiją, kurią patvirtina liudytojo A. B. paaiškinimai ir vaizdo įrašai, ir kuri yra labiau įtikinama nei versija apie L. K. suvokimą, dėl ko ji turi pateikti pasiaiškinimą. Skundžiamame nutarime nurodyta, kad inspektoriui paaiškinus, kad jis paims vaizdo įrašus iš turgavietės administracijos, L. K. supranta, kad juose ji bus užfiksuota prekiaujanti. Kaip minėta, iš Kalvarijų turgavietės administracijos vaizdo įrašo matyti, kad L. K. prekiauja. Toks parodymų kaitos paaiškinimas atrodo racionalesnis nei L. K. teisme duoti parodymai, kad „ten netiesa, kur raštu užfiksuoti mano paaiškinimai. Ir sakė, ką rašyti, ir pati išgalvojau iš galvos, ką rašyti.“. Dėl šios priežasties apygardos teismas tiki papildytais L. K. parodymais.

24.5. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, nors apeliantė teigia, kad L. K. teiginiai yra prieštaringi dėl jos siekio išvengti savo pačios administracinės atsakomybės, todėl šių prieštaravimų negalima vertinti apeliantės R. J. atžvilgiu kaip esą pagrindžiančių jos kaltę, tačiau pažymima, kad vien tokia plati priežastis nesudaro pagrindo kritiškai vertinti visus jos teiginius; L. K. paaiškinimai vertinami bendrame įrodymų kontekste, nustatyti jos motyvai duoti vienokius ar kitokius parodymus ir pan. Apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo nepritarti apylinkės teismo išvadoms dėl kai kurių L. K. parodymų patikimumo, todėl jais vadovaujamasi priimant sprendimą.

24.6. Taip pat apeliantė nurodė, kad VDI pareigūnai matydami ir girdėdami, kad L. K. prastai kalba lietuviškai, nesiėmė priemonių užtikrinti tinkamą vertėjo dalyvavimą atliekant procesinį veiksmą – 2020 m. rugpjūčio 12 d. paaiškinimo surašymą. Toks apeliantės argumentas yra nepagrįstas, kadangi, kaip teisingai pastebėjo apylinkės teismas, iš vaizdo įrašų matyti, kad L. K. pakankamai gerai kalba lietuvių kalba, supranta inspektoriaus jai užduodamus klausimus, ir net nekyla abejonė, ar jai reikalingas vertėjas. Be to, apygardos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad ji pati parašė paaiškinimą lietuvių kalba, be to, byloje yra ir kiti duomenys, iš kurių matyti, kad L. K. supranta lietuvių kalbą, pavyzdžiui, ji sudarė 2020 m. rugpjūčio 7 d. Patalpų subnuomos sutartį.

25. Apygardos teismo vertinimu, byloje yra surinkta pakankamai L. K. nelegalų darbą patvirtinančių faktinių duomenų, kurie leidžia pagrįstai manyti, jog ji atliko specialių įgūdžių nereikalaujantį darbą, t. y. prekiavo R. J. produkcija, jos patalpose, jos nustatytomis kainomis, nustatytu darbo laiku, t. y. buvo aiškūs pavaldumo santykiai, L. K. veikė ne savarankiškai, o pakluso R. J. nurodymams. Teismų praktikoje beveik tokios pačios apimties aplinkybių visuma taip pat vertinama kaip pavaldumo požymis (žr., pvz., Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2019 m. liepos 25 d. nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. eAN2-359-574/2019).

26. Apibendrinama, kad byloje esančių įrodymų pakanka konstatuoti, jog tarp R. J. ir L. K. susiklostė teisiniai darbo santykiai. L. K. darbdave laikoma R. J.. Dėl darbo funkcijų – sodinukų pardavimo, prekybos vietos priežiūros ir tvarkymo – R. J. ir L. K. susitarė prieš 2020 m. rugpjūčio 11 d. Rašytinė darbo sutartis laikantis darbo sutarties sudarymo taisyklių nebuvo sudaryta. Apie darbuotojos priėmimą į darbą R. J. nepranešė VSDFV teritorinei įstaigai mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki darbo pradžios. L. K. 2020 m. rugpjūčio 11 d. 07.23 val., 2020 m. rugpjūčio 12 d. 07.44 val. atvyko į darbo vietą, Kalvarijų turgaus prekybos paviljoną Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini). R. J. jai leido pradėti dirbti darbo funkcijų atlikimo vietoje ir ji dirbo realiai. L. K. dirbo paklusdama darbovietėje nustatytai darbo tvarkai. Nors R. J. nepripažino, kad L. K. dirbo atlygintinai, nenurodė konkretaus atlyginimo dydžio, tačiau, kaip minėta, L. K. parodymais ji gaudavo 10–20 eurų per dieną.

27. Apygardos teismo vertinimu, skundžiamu nutarimu paskirta administracinė nuobauda yra adekvati R. J. padaryto nusižengimo pavojingumui ir nelaikoma asmens teises suvaržančia labiau negu tai būtina administracinio poveikio priemonės tikslams, tiek nubaudimo, tiek prevenciniams, užtikrinti. Apygardos teismas vertina, kad R. J. paskirta bauda tinkamai pritaikius įstatymą, pagrįstai atsižvelgus į administracinio nusižengimo pobūdį (R. J. neįdarbino ir apie įdarbinimo faktą nepranešė VSDFV dėl vienos darbuotojos; pažeidimas tęsėsi ne mažiau kaip dvi dienas), jo pavojingumą, taip pat į tai, kad nenustatyta jos atsakomybę lengvinančių, sunkinančių aplinkybių. Paskirta mažesnė už vidurkį ANK 95 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta bauda. Vertinti padarytą nusižengimą kaip mažareikšmį ar kaip palankią aplinkybę švelnesnės nuobaudos skyrimo kontekste nėra jokio teisinio pagrindo. Aptarti duomenys rodo, kad išimtinės aplinkybės, kurioms šioje byloje galėtų būti taikomos ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatos, neegzistuoja, todėl paskyrus švelnesnę nei sankcijoje numatytą administracinę nuobaudą nebūtų pasiekti ANK 22 straipsnyje numatyti administracinės nuobaudos tikslai. R. J. skirta nuobauda buvo individualizuota tinkamai, ji nėra per švelni ar per griežta, atitinka padaryto pažeidimo pobūdį, pažeidėjos asmenybę, teisingumo ir protingumo kriterijus. Atkreipiamas dėmesys į tai, kad teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog skiriama nuobauda turėtų nubausti teisės pažeidėją, sukelti teisės pažeidėjui atitinkamas neigiamas pasekmes, o tokių pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto, įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas (žr., pvz., Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. birželio 25 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-216-557/2018).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens R. J. apeliacinį skundą atmesti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 17 d. nutarimą palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.

Teisėjas Darius Pranka