- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2016-12-21
- Bylos Nr.
- e2-2694-392/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-02658-2014-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Virginijus Kairevičius
- Atsakovas
- A. Č., A. L.
- Ieškovas
- A. B.
- Kategorijos
- 2.5.1.6.1Actio Pauliana
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Virginijus Kairevičius, sekretorė Sonata Aidukė, dalyvaujant ieškovo atstovui advokatui A. D., atsakovui A. Č. ir jo atstovui advokatui V. P., viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą, pradėtą pagal ieškovo A. B. ieškinį dėl išlaikymo iki gyvos galvos 2008-05-23 sutarties pripažinimo negaliojančia atsakovams A. Č., A. L. galimai teisių perėmėjai Lietuvos Valstybei atstovaujamai VĮ Turto bankas dėl išlaikymo iki gyvos galvos sutarties pripažinimo negaliojančia.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas A. B. pareikštu ieškiniu prašo pripažinti negaliojančia nuo jos sudarymo momento (ab initio) 2008-05-23 išlaikymo iki gyvos galvos sutartį, sudarytą tarp A. L. ir A. Č., priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ieškovas pagal paprastuosius vekselius A. L. 2004-05-01 paskolino 46 000 Lt, 2005-12-28 – 26 000 Lt ir 2006-04-25 – 16 700 Lt, viso 88 700 Lt sumai. Šie vekseliai buvo perrašyti pagal atsakovės prašymą, suėjus jų apmokėjimo terminui, susumavus ir išrašius naują 2013-02-26 paprastąjį vekselį 88 700 Lt sumai. Taip pat ieškovas pagal paprastuosius vekselius atsakovei paskolino 2006-10-23 – 50 000 Lt, 2009-06-25 – 17 200 Lt, 2010-06-07 – 16 000 Lt, 2011-10-03 – 5 500 Lt. Suėjus jų apmokėjimo terminui, pastarieji penki vekseliai buvo susumuoti ir išrašytas dar vienas 2013-02-26 paprastasis vekselis 88 700 Lt sumai. Visa ieškovo atsakovei paskolinta suma sudaro 177 400 Lt. Ieškovui pasikreipus į antstolį dėl skolos išieškojimo, paaiškėjo, jog atsakovei nuosavybės teisėmis priklausęs butas, esantis (duomenys neskelbtini) priklauso A. Č. 2008-05-23 išlaikymo iki gyvos galvos sutarties pagrindu. Ieškovas įrodinėja, jog ginčo sutartis pažeidžia jo interesus, nes jis nebegali išsiieškoti skolos, o atsakovė, pasirašydama ginčo sutartį, buvo nesąžininga. Papildomai nurodė, kad pinigus paskolino laikotarpiu nuo 2004 iki 2006 m., kuomet atsakovės būklė nebuvo tokia bloga. Įrodinėja, jog turėjo pinigines lėšas ir jas galėjo paskolinti, nes tuo metu pinigų turėjo ir juos laikė OAO „Alfa – bank“, be to ieškovas buvo pasidaręs paskolintų pinigų kupiūrų numerių kopijas. Teigia, jog kalbėjo su A. L. dėl skolos sugrąžinimo ir susitarė, jog jai skolos nesugrąžinus butas už skolas atiteks ieškovui. Pažymėjo, jog ieškovas yra A. L. kaimynas ir nematė, kad atsakovas ją būtų prižiūrėjęs.
Atsiliepimas
Atsakovas A. Č. pateiktu atsiliepimu į ieškinį prašė teismo ieškinį atmesti. Nurodė, kad atsakovą ir A. L. sieja giminystės ryšiai, pati A. L. šeimos nebuvo sukūrusi, sunkiai sirgo, todėl atsakovas jai padėjo susitvarkyti buities darbus. 2008 m. susitarė dėl išlaikymo iki gyvos galvos sutarties sudarymo. Teigė, jog savo lėšomis ir pastangomis teikė paramą ir slaugą, o atsiliepimo į ieškinį pateikimo metu A. L. dėl sveikatos problemų buvo VšĮ „Vikpėdės ligoninė“. Apie A. L. skolas sužinojo tik iš antstolio D. B. 2014 m. kovo mėn. Kreipėsi į Vilniaus vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos Ekonominių nusikaltimų tyrimo valdybą dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo. Byloje nėra jokių įrodymų, kad ieškovas pinigus A. L. perdavė, taip pat nėra įrodymų, jog tokias pinigines lėšas turėjo ir galėjo paskolinti. Be to 2013-02-26 išrašytas vekselis yra nepasirašytas ir nei vienas iš vekselių nėra patvirtintas notaro. Mano, jog ieškovas siekia neteisėtai, pasinaudojęs atsakovės sunkia sveikatos būkle, A. L. priklausiantį butą užvaldyti. Papildomai nurodė, jog ieškovo nurodomos tariamo pinigų skolinimo aplinkybės kelia daug abejonių ir pats ieškovas, pateikdamas pinigų skolinimo aplinkybių paaiškinimus, yra nenuoseklus. Tokių didelių piniginių lėšų A. L. nereikėjo, ji gyveno pakankamai kukliai, nepirko jokio nekilnojamojo turto, neremontavo savo turimo buto. Mano, jei A. L. būtų disponavusi tokiomis lėšomis, jai nebūtų buvę poreikio sudaryti 2008-05-23 išlaikymo iki gyvos galvos sutartį. Pasak atsakovo, šios aplinkybės patvirtina pinigų skolinimo fiktyvumą. Nesutiko su ieškovo argumentu, kad šis nuo 2004 m. sistemingai ir periodiškai skolino A. L. dideles pinigų sumas nepaisant to, kad pastaroji negrąžino jokios paskolintų pinigų dalies. Nesant, nei testamento, nei jokių sutarčių dėl buto nuosavybės perėjimo ieškovo nuosavybėn ateityje, toks lūkestis ieškovui negalėjo atsirasti. Pažymėjo, kad nors ieškovas teigia skolinęs įvairiais laikotarpiais bendrą 177 400 Lt sumą, tačiau savo kaip kreditoriaus teises realizuoja tik dėl pusės tariamos skolos. Dėl ieškovo teiginių, jog pinigų skolinimo realumą patvirtina jo pateikti kasos išlaidų orderiai, kuriais Rusijos Federacijos bankas “Alfa - Bank” ieškovui išdavinėjo pinigus iš jo sąskaitos, paaiškino, kad ieškovas yra Rusijos Federacijoje komercinę veiklą vykdantis asmuo, todėl toks pinigų išgryninimas buvo susijęs su ieškovo verslo reikalais Rusijos Federacijoje, o ne su paskoliniais santykiais su A. L.. Ieškovas nepateikė pinigų įvežimą į Lietuvos Respubliką patvirtinančių įrodymų. Pasak atsakovo, ieškovo pateiktų pinigų banknotų kopijos nepatvirtina nei fakto, kad ieškovas juos turėjo, nei kad jie perduoti A. L.. Ieškovo teiginiai, kad atsakovas A. Č. ketino padengti A. L. skolą neatitinka tikrovės, nes atsakovas niekuomet neketino prisiimti ieškovo naudai jokių įsipareigojimų. Taip pat neatitinka tikrovės ieškovo teiginiai, jog A. L. niekas neateidavo prižiūrėti.
Valstybės įmonė Turto bankas (galimas A. L. teisių perėmėjas) atsiliepimu į ieškinį su ieškiniu nesutiko. Palaikė atsakovo A. Č. nurodytus motyvus. Nurodė, kad šiuo metu valstybė nėra kreipusis į notarą su pareiškimu dėl A. L. palikimo priėmimo. A. L. teisės ir pareigos, po jos mirties niekam nepriėmus palikimo, pereis valstybei.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys atmestinas.
Nagrinėjamojoje byloje nustatyta, jog ieškovas A. B. pagal iš viso aštuonis paprastuosius vekselius: 2004-05-01 - 46 000 Lt sumai, 2005-12-28 - 26 000 Lt sumai, 2006-04-25 - 16 700 Lt sumai, 2006-10-23 - 50 000 Lt sumai (pagal du vekselius), 2009-06-25 - 17 200 Lt sumai, 2010-06-07 - 16 000 Lt sumai, 2011-10-03 - 5 500 Lt sumai atsakovei paskolino viso 177 400 Lt. Šie paprastieji vekseliai buvo perrašyti, išrašant du naujus 2013-02-26 paprastuosius vekselius 88 700 Lt sumoms (b. l. 15, 53). Ieškovas A. B. ir A. L. sudarė 2013-10-23 sutartį dėl skolų suderinimo (b. l. 11). 2013-12-17 pranešimu, dėl vekselio apmokėjimo, ieškovas pareikalavo sumokėti 88 700 Lt pagal 2013-10-23 paprastąjį vekselį, kurį A. L. įsipareigojo apmokėti iki 2013-10-23 (b. l. 18). Notarė Ž. P. išdavė 2014-03-14 vykdomąjį įrašą, notarinio registro Nr. P1-837, kuriuo pareikalavo išieškoti iš skolininkės vekselio turėtojo naudai 88 700 Lt ir 6 proc. metines palūkanas, susidariusias nuo vekselio apmokėjimo termino pabaigos iki prievolės įvykdymo, taip pat 455,85 Lt atlyginimą už vykdomojo įrašo išdavimą bei 8,80 Lt kompensaciją notarui už patikrinimą registruose, viso 91 232,13 Lt ir 6 proc. metines palūkanas, susidariusias nuo vekselio apmokėjimo termino pabaigos iki prievolės įvykdymo (b. l. 26). Nesulaukęs skolos apmokėjimo, ieškovas pateikė antstoliui D. B. 2014-03-14 prašymą dėl vykdomojo dokumento pateikimo ir vykdymo išlaidų apmokėjimo (b. l. 59). Antstoliui D. B. pradėjus priverstinį skolos išieškojimą, paaiškėjo, kad A. L. nuosavybės teise priklausantis butas, esantis (duomenys neskelbtini) išlaikymo iki gyvos galvos sutarties pagrindu priklauso ir atsakovui A. Č. (b. l. 21 – 23, 43 – 45). Ieškovas kreipėsi į teismą dėl 2008-05-23 išlaikymo iki gyvos galvos sutarties pripažinimo negaliojančia CK 6.66 straipsnio pagrindu (actio Pauliana). A. L. 2015-05-06 mirė (b. l. 172).
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išskirtos būtinosios actio Pauliana instituto taikymo sąlygos: 1) kreditorius turi turėti neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę skolininkui; 2) ginčijamas sandoris turi pažeisti kreditoriaus teises; 3) skolininkas neprivalėjo sudaryti ginčijamo sandorio; 4) skolininkas buvo nesąžiningas, nes žinojo ar turėjo žinoti, kad sudaromas sandoris pažeis kreditoriaus teises; 5) trečiasis asmuo, sudaręs su skolininku atlygintinį dvišalį sandorį, buvo nesąžiningas. Be šių sąlygų, taip pat skiriami du šio instituto taikymo ypatumai: 1) actio Pauliana atveju taikomas vienų metų ieškinio senaties terminas; 2) kreditoriaus reikalavimas nukreipiamas į perleistą pagal ginčijamą sandorį turtą (ar jo vertę) tiek, kiek būtina šiam reikalavimui patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2012 m. lapkričio 6 d. nutarimas, priimtas civilinėje byloje Nr. 3K-P-311/2012). Sandorį pripažinti negaliojančiu actio Pauliana pagrindu ir taikyti jo teisinius padarinius galima tik esant pirmiau nurodytų sąlygų visetui, t. y. nenustačius bent vienos nurodytų sąlygų egzistavimo, nėra pagrindo taikyti CK 6.66 straipsnio ir pagal šią teisės normą pripažinti sandorį negaliojančiu.
Viena actio Pauliana pagrindu pareikšto ieškinio tenkinimo sąlygų – neabejotina ir galiojanti kreditoriaus reikalavimo teisė. Ši actio Pauliana patenkinimo sąlyga reiškia, kad kreditorius privalo įrodyti turintis neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę skolininkui, sudariusiam actio Pauliana pagrindu ginčijamą sandorį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. gegužės 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-155/2013). Iš bylos medžiagos matyti, kad pagal tris vekselius (2004-05-01, 2005-12-28 ir 2006-04-25) A. L. ieškovui liko skolinga 88 700 Lt, pagal vėlesnius penkis vekselius (2006-10-23, 2006-10-23, 2009-06-25, 2010-06-07 ir 2011-10-03) A. L. ieškovui liko skolinga dar 88 700 Lt. Paminėtieji trys paprastieji vekseliai buvo perrašyti, išrašant naują 2013-02-26 paprastąjį vekselį 88 700 Lt sumai (b. l. 15), taip pat paminėtieji penki paprastieji vekseliai buvo perrašyti, išrašant naują 2013-02-26 paprastąjį vekselį 88 700 Lt sumai (b. l. 53). Pagal Lietuvoje nustatytą teisinį reglamentavimą vekselis yra vertybinis popierius ir civilinių teisių objektas (CK 1.97 straipsnio 1 dalis, 1.101 straipsnis). CK 1.105 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad vekselis gali būti įsakomasis (trata) arba paprastasis (solo vekselis). Ginčo atveju buvo išrašyti paprastieji vekseliai, t. y. dokumentai, kuriuose įtvirtinta besąlygiška mokėjimo pareiga ir iš šios pareigos atsiradusi reikalavimo teisė. Asmuo, kuris yra skolininkas pagal šį vertybinį popierių, neturi teisės atsisakyti sumokėti vekselyje nurodytą sumą, remdamasis aplinkybėmis, nenurodytomis jame, tarp jų ir tuo, kad nebuvo pagrindo šiam vertybiniam popieriui išduoti, arba tuo, kad tas pagrindas negalioja, nebent jis įrodytų, jog, įgydamas vertybinį popierių, įgijėjas žinojo arba turėjo žinoti apie nurodytus trūkumus, t. y. buvo nesąžiningas įgijėjas. Nagrinėjamojoje byloje atsakovas A. Č. kelia abejones dėl vekselių išrašymo aplinkybių (jo nuomone vekseliai išrašyti, kai ieškovas atlikinėjo laisvės atėmimo bausmę; nukopijuotos piniginių banknotų kupiūros eurais ir JAV doleriais, o skolinta litais; neaišku ar realiai pinigus ieškovas turėjo ir ar realiai juos paskolino ir kt.) tačiau priešieškinio dėl vekselių pripažinimo negaliojančiais nepareiškė, todėl teismas dėl vekselių teisėtumo nepasisako. Atsižvelgiant į tai, kad A. L. nuo 2004 metų vekseliais prisiėmė mokėjimo prievoles, tai patvirtina sutartis dėl skolų suderinimo (b.l. 11), konstatuotina, jog ieškovas turi teisinį pagrindą ginčyti 2008-05-23 išlaikymo iki gyvos galvos sutartį.
Ginčijamas sandoris gali būti pripažintas negaliojančiu, jeigu skolininkas jo neprivalėjo sudaryti. Pareiga sudaryti sandorį yra vienas iš imperatyvų, apribojančių sutarčių sudarymo laisvę. Privalėjimas sudaryti sandorį actio Pauliana instituto prasme, teismų praktikoje suprantamas kaip vienas iš imperatyvių reikalavimų, ribojančių sutarčių sudarymo laisvę. Iš atsakovo paaiškinimų nustatyta, kad atsakovą A. Č. su mirusia A. L. sieja giminystės ryšiai. Atsakovas velionei padėdavo buityje: pirko maistą, vaistus, apmokėjo komunalinius mokesčius, todėl 2008 m. susitarė sudaryti ginčo išlaikymo iki gyvos galvos sutartį. Tačiau turto perdavimas nuosavybėn giminaičiui, siekiant gauti iš jo paramą, yra nulemtas laisvo šalių apsisprendimo, o ne būtinumo, todėl tokio actio Pauliana pagrindu ginčijamo išlaikymo iki gyvos galvos sandorio sudarymas neprivalomas. Kasacinis teismas taip pat laikosi tokios pozicijos panašaus pobūdžio bylose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. gruodžio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-1253/2001). Vadinasi net ir prasta A. L. sveikatos būklė ir (ar) materialinė padėtis nagrinėjamu atveju nėra privalomas pagrindas išlaikymo iki gyvos galvos sutarčiai sudaryti. Išlaikymo iki gyvos galvos sutartimi A. L. perleido A. Č. butą, esantį (duomenys neskelbtini) ir, nors išlaikė teisę šiuo turtu naudotis, tačiau apsunkino ieškovo galimybę išsiieškoti skolą. Konstatuotina, kad ginčijamas sandoris pažeidžia ieškovo teisėtus interesus, kadangi sudarius 2008-05-23 ginčijamą sandorį, A. L. neteko nuosavybės teisės į nekilnojamąjį turtą, o kito turto, kurio pakaktų ieškovo reikalavimams patenkinti, ji neturi, be to darytina išvada, kad A. L. ginčijamo sandorio sudaryti neprivalėjo.
Kita actio Pauliana taikymo sąlyga yra sandorio šalių nesąžiningumas. CK 6.66 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad dvišalį sandorį pripažinti negaliojančiu CK 6.66 straipsnio 1 dalyje numatytu pagrindu galima tik tuo atveju, kai trečiasis asmuo, sudarydamas su skolininku sandorį, buvo nesąžiningas, t. y. žinojo arba turėjo žinoti, kad sandoris pažeidžia skolininko kreditoriaus teises. Iš A. L. ir A. B. sudarytos 2013-10-23 sutarties dėl skolų suderinimo matyti, jog velionė 177 400 Lt skolą pagal iš viso išrašytus aštuonis vekselius pripažino bei sutarties 2 punktu užtikrino paskolintus pinigus savo turtu, esančiu (duomenys neskelbtini); 3 punktu patikino, kad jai priklausantis butas yra neužstatytas bankui, fiziniams, juridiniams asmenims nepadovanotas ar kitaip įkeistas (b. l. 11). Vadinasi A. L. nuslėpė nuo ieškovo 2008-05-23 išlaikymo iki gyvos galvos sutarties egzistavimo faktą, perleido savo turtą turėdama įsipareigojimų ieškovui, todėl spręstina, kad ji buvo nesąžininga.
Atsakovas A. Č. nurodė, kad jis nežinojo apie ieškovo reikalavimo teisę į A. L. ir, kad dėl tokio sandorio sudarymo gali būti pažeistos bet kokių trečiųjų asmenų teisės, nes ginčo sutartį sudarė esant realiam A. L. išlaikymo ir priežiūros poreikiui. Byloje nustatyta, jog ieškovas pinigus, laikotarpiu nuo 2004-05-01 iki 2011-10-03, skolino asmeniškai A. L., A. Č. sudarant sandorius nedalyvavo, jokių duomenų apie jo informavimą nėra, paskolos sandoriai niekaip nebuvo išviešinti. A. L. gyveno itin kukliai, šią aplinkybę patvirtina byloje esančios fotonuotraukos: butas neremontuotas, baldai seni. Apie A. L. skolas atsakovas sužinojo tik 2014 m., kai gavo iš antstolio D. B. raštą dėl skolos ir vykdymo išlaidas. Priešingų įrodymų byloje nėra (CPK 178 straipsnis). Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas A. Č. nežinojo apie A. L. prievoles ieškovui ir ieškovas skolino pinigus asmeniškai A. L., spręstina, kad actio Pauliana ieškinio taikymo sąlyga, jog atsakovas A. Č., sudaręs su skolininke 2008-05-23 išlaikymo iki gyvos galvos sutartį, buvo nesąžiningas, byloje nenustatyta.
Teismas, atsižvelgęs į kasacinio teismo išaiškinimus, kad sandoriui pripažinti negaliojančiu CK 6.66 straipsnio pagrindu būtinas visų nurodytų sąlygų visetas, o nenustačius bent vienos iš nurodytų sąlygų, nėra pagrindo sandorio pripažinti negaliojančiu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. gegužės 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-155/2013), daro išvadą ieškinį atmesti.
Bylinėjimosi išlaidos paskirstomos pagal tai, kurios šalies naudai priimtas sprendimas (CPK 93 straipsnis). Atmetus ieškinį iš ieškovo atsakovui priteisti 615 eurų bylinėjimosi išlaidų sumokėtų už advokato paslaugas.
Rezoliucinė dalis
nusprendė:
Ieškinį atmesti.
Priteisti iš A. B. (a.k. (duomenys neskelbtini) 615 eurų A. Č. (a.k. (duomenys neskelbtini)
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos teismą.