Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovo Vilniaus specialiojo darželio „Dobilėlis“ atstovėms R. A., advokatei M. G., atsakovei T. P., atsakovės T. P. atstovui advokatui G. V., vertėjai R. D.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Vilniaus specialiojo darželio „Dobilėlis“ ieškinį atsakovei T. P. dėl sprendimo panaikinimo, įsakymo pripažinimo teisėtu ir pagrįstu.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmestinas.

Byloje ginčas kilo dėl drausminės nuobaudos skyrimo teisėtumo ir pagrįstumo.

Iš bylos medžiagos matyti, kad Vilniaus specialiojo darželio „Dobilėlis“ direktorės 2015-04-30 įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl drausminės nuobaudos T. P. skyrimo“ atsakovei paskirta drausminė nuobauda – papeikimas už tai, kad ji 2015-03-20 12 val. 10 min. savo elgesiu specialistų kabinete provokavo konfliktą, savavališkai įsikišdama į tiesiogiai jos neliečiančių klausimų svarstymą, nevalstybine kalba apšaukė ir įžeidinėjo auklėtinių mamas I. A., Ž. P., G. P., 2015-03-20 12 val. 20 min. netinkamu elgesiu (savo klyksmu medicinos kabinete) išgąsdino darželio ugdytinus, buvusius šalimais esančioje grupėje, tuo sutrikdydama vaikų ramybę poilsio ir ramybės įstaigoje metu, taip pažeidė Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Švietimo skyriaus vedėjo 2006-03-06 įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtintų Vilniaus specialiojo darželio „Dobilėlis“ nuostatų (toliau – Nuostatai) 47.1, 52.1, 52.7 punktus, Vilniaus specialiojo darželio „Dobilėlis“ direktorės 2007-03-02 įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtintų Auklėtojo pareigybės aprašymo (toliau – Aprašymas) 8.1, 8.3, 9 punktus bei Vilniaus specialiojo darželio „Dobilėlis“ direktorės 2012-12-19 įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtintų Vilniaus specialiojo darželio „Dobilėlis“ darbo tvarkos taisyklių (toliau – Taisyklės) 35.1, 35.4, 35.6, 35.7, 37.10 punktus (b. l. 5–6). Atsakovė, nesutikdama su Įsakymu, 2015-05-13 prašymu kreipėsi į Darbo ginčų komisiją (b. l. 10–12), kuri 2015-06-09 sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) darbo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) jos prašymą tenkino ir panaikino Įsakymą kaip nepagrįstą, nurodydama, kad drausminė nuobauda paskirta negavus išankstinio darbuotojus atstovaujančio organo sutikimo (b. l. 29–30).

Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 35 str. 1 d. nustatyta, kad įgyvendindami savo teises bei vykdydami pareigas, darbdaviai, darbuotojai ir jų atstovai turi laikytis įstatymų, gerbti bendro gyvenimo taisykles bei veikti sąžiningai, laikytis protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principų. Draudžiama piktnaudžiauti savo teise.

DK 93 str. nustatyta, kad darbo sutartis yra darbuotojo ir darbdavio susitarimas, kuriuo darbuotojas įsipareigoja dirbti tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbą arba eiti tam tikras pareigas paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai, o darbdavys įsipareigoja suteikti darbuotojui sutartyje nustatytą darbą, mokėti darbuotojui sulygtą darbo užmokestį ir užtikrinti darbo sąlygas, nustatytas darbo įstatymuose, kituose norminiuose teisės aktuose, kolektyvinėje sutartyje ir šalių susitarimu.

DK 228 str. nustatyta, kad darbuotojai turi dirbti dorai ir sąžiningai, laikytis darbo drausmės, laiku ir tiksliai vykdyti teisėtus darbdavio ir administracijos nurodymus, darbo normas, laikytis technologinės drausmės, darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimų, tausoti darbdavio turtą.

DK 234 str. nustatyta, jog darbo drausmės pažeidimas yra darbo pareigų nevykdymas arba netinkamas jų vykdymas dėl darbuotojo kaltės.

Pagal DK 237 str. 1 d., už darbo drausmės pažeidimą gali būti skiriamos šios drausminės nuobaudos: 1) pastaba; 2) papeikimas; 3) atleidimas iš darbo (Kodekso 136 straipsnio 3 dalis).

DK 238 str. nustatyta, kad skiriant drausminę nuobaudą, turi būti atsižvelgiama į darbo drausmės pažeidimo sunkumą ir sukeltas pasekmes, darbuotojo kaltę, į aplinkybes, kuriomis šis pažeidimas buvo padarytas, į tai, kaip darbuotojas dirbo anksčiau.

Nuostatų 47.1 punkte nustatyta, kad vaikas turi teisę ugdytis savitarpio pagarba grįstoje, psichologiškai, dvasiškai ir fiziškai saugioje aplinkoje, turėti higienos reikalavimus atitinkančią vietą veiklai; 52.1 punkte nustatyta, kad pedagogai privalo laikytis darželio vidaus tvarkos, bendrosios ir pedagoginės etikos normų tiek darželyje, tiek už jo ribų; 52.7 punkte nustatyta, kad pedagogai privalo užtikrinti ugdytinių saugumą, geros kokybės ugdymą.

Aprašymo 8.1. punkte nustatyta, jog auklėtojas privalo užtikrinti savo darbo kokybę; 8.3. punkte nustatyta, jog auklėtojas privalo saugoti ir stiprinti vaikų sveikatą, garantuoti vaikų fizinį ir psichologinį saugumą grupėje, salėje, kitose įstaigos erdvėse, žaidimų aikštelėse ir kt.; 9 punkte nustatyta, jog auklėtojas privalo vykdyti kitus specialiojo darželio direktoriaus pavedimus, susijusius su auklėtojo pareigomis, ir atlikti kitus netiesioginius su vaikais darbus, kuriuos įsakymu nustato darželio direktorius, suderinęs su pedagogų taryba ir auklėtoju.

Taisyklių 35 p. nustatytos ikimokyklinės įstaigos darbuotojų pareigos, tarp kurių 35.1 punkte nustatyta pareiga vykdyti darbuotojų saugos ir sveikatos norminių dokumentų ir teisės aktų, asmens higienos, priešgaisrinės ir civilinės saugos reikalavimus, su kuriais jie supažindinti ir apmokyti juos vykdyti, ir kaip galima labiau rūpintis savo ir kitų darbuotojų bei vaikų sauga ir sveikata; 35.4 punkte nustatyta pareiga sąžiningai atlikti savo tiesioginį ir pavestą darbą, kad įstaiga turėtų gerą vardą, turi laikytis darbo drausmės, skirti maksimalų dėmesį klientams (vaikams ir jų teisėtiems atstovams – tėvams, globėjams), laiku ir tiksliai vykdyti teisėtus specialiojo darželio vadovybės nurodymus, darbo normas ir savivaldos institucijų teisėtus sprendimus bei neviršyti suteiktų tarnybinių įgaliojimų; 35.6 punkte nustatyta, jog specialiojo darželio „Dobilėlis“ bendruomenės nariai savo tarpusavio santykius privalo grįsti tarpusavio supratimo, tolerancijos, geranoriškumo ir abipusės pagarbos principais; 35.7 punkte nustatyta pareiga vengti nereikalingo triukšmo, palaikyti dalykinę darbo atmosferą, rūpintis kiekvienos darbo vietos bei patalpos švara ir tvarka; 37.10 punkte nustatyta, kad ikimokyklinės įstaigos darbuotojams draudžiama garsiai kalbėti nuo 12 val. 00 min. iki 15 val. 00 min. vaikų poilsio metu.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 2.38 str. 1 d. nustatyta, kad profesinės sąjungos yra juridiniai asmenys, jeigu yra įvykdytos šio straipsnio 2 dalies nuostatos; 2 d. nustatyta, kad profesinė sąjunga yra įsteigiama, jeigu ji turi ne mažiau kaip dvidešimt steigėjų arba jeigu įmonėje, įstaigoje, organizacijoje jie sudarytų ne mažiau kaip 1/10 visų darbuotojų (o 1/10 visų darbuotojų būtų ne mažiau kaip trys darbuotojai), ir profesinės sąjungos susirinkime yra patvirtinti jos įstatai bei išrinkti valdymo organai.

Pagal CK 2.62 str. 1 d., juridinis asmuo turi būti įregistruotas juridinių asmenų registre.

Lietuvos Respublikos profesinių sąjungų įstatymo (toliau – PSĮ) 4 str. 1 d. nustatyta, kad profesinės sąjungos veikia, laikydamosi Lietuvos Respublikos Konstitucijos, šio ir kitų Lietuvos Respublikos įstatymų, Tarptautinės darbo organizacijos konvencijų, ir savo veiklą grindžia nustatyta tvarka įregistruotais profesinės sąjungos įstatais (statutu).

Pagal PSĮ 8 str. 1 d., profesinės sąjungos arba jų susivienijimai teisės aktų nustatyta tvarka turi pateikti Juridinių asmenų registrui profesinės sąjungos įstatus (statutą) ir kitus dokumentus, patvirtinančius šio įstatymo 6 straipsnio 2 dalyje nurodytų aplinkybių buvimą.

PSĮ 21 str. 1 d. nustatyta, kad darbdavys negali atleisti iš darbo darbuotojo, išrinkto į įmonėje, įstaigoje, organizacijoje veikiančios profesinės sąjungos atstovaujamąjį ir (arba) valdymo organą laikotarpiu, kuriam jie išrinkti, darbdavio iniciatyva nesant darbuotojo kaltės negavęs tos profesinės sąjungos atstovaujamojo ir (arba) valdymo organo išankstinio sutikimo; 2 d. nustatyta, jog šio straipsnio pirmojoje dalyje nurodytiems darbuotojams skiriant drausmines nuobaudas, išskyrus drausminę nuobaudą – atleidimą iš darbo, taip pat reikalingas išankstinis profesinės sąjungos atstovaujamojo ir (arba) valdymo organo sutikimas.

Dėl profesinės sąjungos

Teismas pažymi, kad privalomi reikalavimai profesinei sąjungai įsteigti įtvirtinti CK 2.38 str. 2 d. ir PSĮ 6 str. 2 d., kuriuos įvykdžius laikoma, jog profesinė sąjunga yra įsteigta (PSĮ 6 str. 3 d.), tačiau kartu taikant PSĮ 4 str. 1 d. teismas akcentuoja tai, jog tam, kad profesinė sąjunga galėtų veikti (vykdyti veiklą), ji privalo būti įregistravusi savo įstatus Juridinių asmenų registre. Tokią privalomą tvarką įtvirtina ir PSĮ 8 str. 1 d. bei CK 2.62 str. 1 d. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, jog profesinė sąjunga laikoma įsteigtu ir veikiančiu juridiniu asmeniu nuo jos įregistravimo Juridinių asmenų registre dienos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-10-05 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-383/2010).

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad atsakovės minima Vilniaus specialiojo darželio „Dobilėlis“ profesinė sąjunga nėra įregistruota Juridinių asmenų registre (b. l. 119), vadinasi, neturi pagrindo vykdyti veiklos ir kaip jau buvo nustatyta įsiteisėjusia Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-12-15 nutartimi civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), tokia profesinė sąjunga apskritai neegzistuoja (b. l. 31, 33). Atsakovės į bylą pateikti dokumentai, patvirtinantys faktą, jog ji profesinei sąjungai moka įnašus, (b. l. 135, 136), jog ji nuo 2015-04-08 buvo Vilniaus specialiojo darželio „Dobilėlis“ profesinės sąjungos komiteto narė (b. l. 134), nuo 2015-06-11 yra išrinkta Vilniaus specialiojo darželio „Dobilėlis“ profesinės sąjungos pirmininke (b. l. 133), pagal aukščiau teismo padarytą išvadą, jog apskritai tokia profesinė sąjunga veiklos vykdyti negali, bylai reikšmės neturi.

Kartu pažymėtina ir tai, kad atsakovė nepateikė įrodymų, kad ji yra Lietuvos švietimo profesinės sąjungos atstovaujamojo ar valdymo organo narė ir kad darželio darbuotojų kolektyvas būtų tokiai profesinei sąjungai perdavęs tiesioginį darbuotojų atstovavimą. Teismas akcentuoja, kad įmonėje veikiančios profesinės sąjungos statuso negalima suteikti pavieniams profesinės sąjungos nariams ar nesant darbuotojų kolektyvo pritarimo dėl tiesioginio atstovavimo (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006-07-20 nutartis administracinėje byloje Nr. A2-1177-06), priešingu atveju, bet kuris Lietuvoje veikiantis profesinių sąjungų susivienijimas (arba šakinė profesinė sąjunga) galėtų kištis į įmonės valdymą, o tai pažeistų sąžiningumo, protingumo ir teisingumo principus, DK, PSĮ nuostatas (Klaipėdos apygardos teismo 2010-05-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-262-123/2010). Pagal Lietuvos švietimo profesinės sąjungos įstatus (b. l. 143–145) matyti, kad Lietuvos švietimo profesinės sąjungos nariu gali būti profesinė sąjunga, švietimo sektoriaus darbuotojas. Teismas aukščiau jau nustatė, kad atsakovė nepateikė įrodymų, kad ji yra Lietuvos švietimo profesinės sąjungos atstovaujamojo ar valdymo organo narė ir kad darželio darbuotojų kolektyvas būtų tokiai profesinei sąjungai perdavęs tiesioginį darbuotojų atstovavimą, o Vilniaus specialiojo darželio „Dobilėlis“ profesinė sąjunga yra neegzistuojanti, taigi, pagal aukščiau teismo padarytas išvadas, teismų praktiką, nei Vilniaus specialiojo darželio „Dobilėlis“ profesinė sąjunga, nei Lietuvos švietimo profesinė sąjunga negali būti laikoma atsakovės atstovu DK 19 str. prasme.

Įvertinęs tai, kas išdėstyta aukščiau, teismas daro išvadą, kad Darbo ginčų komisija panaikinusi Įsakymą tuo pagrindu, jog drausminė nuobauda paskirta negavus išankstinio darbuotojus atstovaujančio organo sutikimo, netinkamai vadovavosi teisės aktų nuostatomis, todėl priėmė nepagrįstą bei neteisėtą sprendimą, todėl skundžiamas sprendimas naikinamas. Tokia teismo išvada atitinka Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-10-05 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-383/2010).

Dėl drausminės nuobaudos paskyrimo

Teismas pažymi, kad įstatymas numato drausminę atsakomybę kaip vieną priemonių, padedančių užtikrinti tinkamą darbo pareigų vykdymą. Drausminė nuobauda yra neigiamo poveikio priemonė, skiriama darbuotojui kaip sankcija, įvertinant jo padarytą darbo drausmės pažeidimą. Tuo pačiu drausminė nuobauda atlieka ir prevencinės drausminančios priemonės funkcijas pažeidėjo ir kitų tame pačiame kolektyve su pažeidėju dirbančių asmenų atžvilgiu. DK 234 str. įtvirtinta norma reiškia, kad darbuotojas privalo žinoti darbo pareigų turinį, jų įgyvendinimo tvarką, sąlygas, kurių pažeidimas yra pagrindas darbuotojo drausminei atsakomybei atsirasti. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, jog darbuotojas privalo laikytis ne tik darbo sutartyje ar vidaus tvarkos taisyklėse nustatytų reikalavimų, bet ir dirbti dorai, sąžiningai, laikytis įstatymų ir darbo drausmės, tausoti darbdavio turtą, laikytis protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principų, nepažeisti darbdavio teisių ir interesų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-03-19 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-117/2012).

Teismo posėdžio metu darželio direktorė patvirtino, kad atsakovė Vilniaus specialiajame darželyje „Dobilėlis“ dirba nuo 1990 metų, todėl teismas laiko, kad iš savo ilgametės darbo praktikos, gyvenimiškos patirties atsakovė turėjo ir privalėjo žinoti, kokios elgesio taisyklės laikomos tinkamomis tokio pobūdžio darbovietėje (specializuotame vaikų darželyje), be to, su darželio vidaus tvarkos taisyklėmis, pareiginėmis instrukcijomis atsakovė buvo susipažinusi, ką patvirtina jos parašai registravimo žurnaluose (b. l. 79–82). Įsakyme nurodyti Nuostatų, Aprašymo, Taisyklių punktų nuostatai (b. l. 7–9, 47–58, 59–63), kuriuos atsakovė ieškovės pripažinta pažeidusi, yra labai elementarūs, taikomi kiekvieno atsakingo žmogaus kasdienybėje, nereikalaujantys jokių papildomų pastangų juos teisingai suvokti ar taikyti, kadangi tiek pagarba įstaigoje dirbantiems kitiems asmenims, vaikams (auklėtiniams), jų tėvams, etika, gera įstaigos darbo kokybė, psichologinio saugumo aplinka, gero įstaigos vardo palaikymas, dėmesys klientams, tolerancija, geranoriškumas, triukšmo draudimas įstaigoje yra savaime suprantami kiekvienam eiliniam žmogui. Teismo vertinimu, šių paprastų, tačiau itin svarbių principų pažeidimas patenka į darbo drausmės pažeidimo sąvoką ir jų pažeidimų visuma negali būti laikoma tik formaliais darbuotojo elgesio neatitikimais.

Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad nors atsakovė nesutiko, jog ji nagrinėjamoje situacijoje elgėsi netinkamai, tačiau teismo posėdžio metu savo paaiškinimus keitė, teismas konstatuoja jų nenuoseklumą, kadangi teismo posėdžio metu teikdama paaiškinimus pradžioje teigė, jog 2015-03-20 į darželį atvyko apie 11.40 val., tai yra anksčiau savo darbo laiko, nes ją iškvietė dukra, dirbanti tame pačiame darželyje, kuriai pablogėjo sveikata, todėl prieš atvykdama į darželį ji skambino greitosios pagalbos numeriu, siekdama išsiaiškinti, ką daryti, kai žmogus bąla, ji darželyje buvo tik su dukra, jokiame konflikte nedalyvavo, darželyje buvo tylu, tačiau vėliau, atsakydama į teismo bei ieškovo atstovės klausimus, paaiškino priešingai – jog į darželį atvyko anksčiau darbo laiko, nes artėjo Velykos ir ji vyko joms ruoštis, o atvykusi į darželį sužinojo, kad jos dukrai pablogėjo sveikata, taip pat nurodė, kad darželyje direktorė ant jos šaukė, buvo triukšminga, teismui atkreipus dėmesį į jos paaiškinimų nenuoseklumą, ji aiškiai ir logiškai savo paaiškinimų pakeitimų atskleisti nesugebėjo, kas teismo laikoma atsakovės siekiu išvengti atsakomybės. Tiek ieškovo atstovė, tiek atsakovė patvirtino, kad išgirdusi triukšmą atėjo virėja, taigi, aplinkybė, jog virėja, kuri buvo virtuvėje, esančioje prieš medicinos kabineto duris, triukšmą girdėjo, patvirtina faktą, kad tokį pat triukšmą girdėjo ir šalia medicinos kabineto esančioje vaikų grupės patalpoje esantys vaikai.

Pabrėžtina, kad tiek Vilniaus specialiojo darželio „Dobilėlis“ 2015-03-25 komisijos darbo protokolas Nr. 2015-1 (b. l. 22–24), tiek įstaigos auklėtinių mamų I. A., Ž. P., G. P. 2015-03-20 prašymas (b. l. 20), tiek jų 2015-03-27 skundas Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerijai, Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaigai, Vilniaus miesto savivaldybės Švietimo skyriui (b. l. 26–27) patvirtina 2015-03-20 laikotarpyje nuo 12.10 val. iki 12.30 val. atsakovės netinkamą elgesį darželyje darželio darbo metu, esant auklėtinių tėvams – rėkimus, šauksmus nevalstybine kalba, kalbėjimą pakeltu tonu, kas akivaizdžiai negali būti laikoma tinkamu darbo drausmės laikymusi, doru ir sąžiningu asmens elgesiu darbovietėje, vadinasi, atsakovė savo aukščiau nurodytais veiksmais elgėsi neteisėtai ir pažeidė DK 93 str., 228 str. nuostatas, be to, toks atsakovės elgesys laikomas ir DK 35 str. 1 d. pažeidimu – atsakovė negerbė bendro gyvenimo taisyklių. Teismas pažymi, kad įstaigos vidaus darbo tvarkos pažeidimas yra pagrindas darbuotojo drausminei atsakomybei atsirasti.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad darbdavys, nustatęs atsakovės darbo pareigų netinkamo vykdymo faktus, pritaikė drausminio pobūdžio priemonę – papeikimą (b. l. 5–6). Teismas sutinka, kad atsakovė nagrinėjamu laikotarpiu elgėsi taip, kaip nedera pedagogui, savo pačios kaltais veiksmais padarė darbo drausmės pažeidimą, padaryto pažeidimo nepripažino, dėl jo nesigailėjo, kritiškai savo poelgio nevertino, taigi, nustatytos visos būtinos drausminės atsakomybės sąlygos, todėl atsakovė pagrįstai buvo patraukta drausminėn atsakomybėn ir jai paskirta tinkama drausminė nuobauda pagal padaryto pažeidimo pobūdį. Atsakovės nurodytas teiginys, jog jai skirta drausminė nuobauda yra darželio direktorės keršto apraiška dėl pralaimėto atsakovės dukrai ankstesnio bylinėjimosi, yra neįrodyta.

Teismas konstatuoja, kad ieškovas, skirdamas atsakovei drausminę nuobaudą, laikėsi DK 238 str. įtvirtintų reikalavimų, tai yra, nuobaudą tinkamai individualizavo, paskirta nuobauda atitinka darbo drausmės pažeidimų sunkumą, drausminės atsakomybės tikslus ir yra adekvati atsakovės padarytiems darbo drausmės pažeidimams, drausminės nuobaudos skyrimo tvarkos pažeidimų nenustatyta. Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad nepakankama atliekamo darbo kontrolė, nereagavimas į daromus darbo drausmės pažeidimus ar nepakankamai griežtas jų vertinimas gali sąlygoti neatsakingą požiūrį į darbą ir aplaidų pareigų atlikimą, galintį sukelti sunkias pasekmes, ypač kai darbovietė yra specialusis vaikų darželis, dirbantis su neįgaliaisiais vaikais.

Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta aukščiau, vadovaudamasis nurodytų teisės normų sistemine analize, remdamasis ištirtų bylos įrodymų visuma, teisingumo ir protingumo kriterijais, vidiniu įsitikinimu, teismas daro išvadą ir konstatuoja, kad skundžiamas sprendimas yra nepagrįstas, neteisėtas, todėl naikinamas, o Įsakymas pripažįstamas pagrįstu ir teisėtu.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Pagal CPK 80 str. 1 d. 5 p., kituose ginčuose mokamas keturiasdešimt vieno euro žyminis mokestis.

CPK 87 str. 1 d. 1 p. nustatyta, kad sumokėtas žyminis mokestis arba jo dalis suinteresuoto asmens pareiškimu grąžinami kai sumokėta daugiau žyminio mokesčio, negu numato įstatymai.

Pagal CPK 87 str. 3 d., žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija remdamasi teismo nutartimi.

Pagal CPK 87 str. 5 d., nustatęs šiame straipsnyje nurodytus žyminio mokesčio grąžinimo padarinius, teismas nutartį dėl žyminio mokesčio grąžinimo gali priimti ir savo iniciatyva.

Matyti, kad ieškovas už ieškinio padavimą sumokėjo 41,71 Eur (b. l. 32), todėl vadovaudamasis aukščiau nurodytomis CPK nuostatomis, teismas grąžina ieškovui 0,71 Eur žyminio mokesčio permoką, informuodamas, kad žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija remdamasi teismo sprendimu.

Pagal CPK 93 str. 1 d., šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.

Proceso šalies patirtų atstovavimo išlaidų atlyginimą reglamentuoja CPK ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintos Rekomendacijos dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos).

CPK 98 str. 2 d. įtvirtinta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta Rekomendacijose.

Rekomendacijų 8.2 p. nustatyta, kad už ieškinį rekomenduojama priteisti maksimaliai 2,5 Lietuvos statistikos departamento skelbiamo užpraėjusio ketvirčio vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio šalies ūkyje (be individualių įmonių) dydžio.

Tiek ieškovas, tiek atsakovė teismui pateikė prašymus priteisti jiems bylinėjimosi išlaidas. Kadangi ieškovo ieškinys tenkinamas, tai, vadovaujantis CPK 93 str. 1 d., ieškovui iš atsakovės priteistinos bylinėjimosi išlaidos.

Ieškovas kreipdamasis į teismą su ieškiniu, atėmus jam grąžintiną 0,71 Eur sumą, sumokėjo 41 Eur žyminį mokestį (b. l. 32). Ieškinį patenkinus visiškai, vadovaujantis CPK 93 str. 1 d., ieškovui iš atsakovės priteistina 41 Eur bylinėjimosi išlaidų suma.

Ieškovui ieškinį surašė ir teismo posėdyje atstovavo advokatė M. G. (b. l. 28, 154–155), pinigų priėmimo kvitas patvirtina, kad ieškovas advokatei sumokėjo 200 Eur už dokumento surašymą (b. l. 150), kuriuos ieškovas prašo priteisti iš atsakovės.

Ieškovo prašoma priteisti 200 Eur bylinėjimosi išlaidų suma neviršija Rekomendacijų 8.2 p. patvirtinto maksimalaus dydžio – vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje 2015 m. I ketv. – 699,80 Eur.

Teismas įvertinęs tai, kas išdėstyta aukščiau, atsižvelgęs į tai, kad prašoma priteisti bylinėjimosi išlaidų suma nesiekia nustatyto maksimumo, į bylos sudėtingumo laipsnį, ieškovo prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo tenkina ir priteisia iš atsakovės 200 Eur bylinėjimosi išlaidų ieškovo naudai.

Teismo patirtos pašto išlaidos, ryšium su procesinių dokumentų siuntimu, iš atsakovės nepriteisiamos, kadangi ji nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą pagal CPK 83 str. 1 d. 1 p. yra atleista.

Rezoliucinė dalis

Remdamasis tuo, kad išdėstyta, ir vadovaudamasis CPK 259 str., 270 str., teismas

nusprendė:

ieškovo Vilniaus specialiojo darželio „Dobilėlis“ ieškinį patenkinti.

Panaikinti Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus teritorinio skyriaus darbo ginčų komisijos 2015-06-09 sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) darbo byloje Nr. (duomenys neskelbtini).

Pripažinti Vilniaus specialiojo darželio „Dobilėlis“ direktoriaus 2015-04-30 įsakymą Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl drausminės nuobaudos T. P. skyrimo“ teisėtu ir pagrįstu, paliekant jį galioti.

Grąžinti ieškovui Vilniaus specialiajam darželiui „Dobilėlis“ 0,71 Eur (septyniasdešimt vieną euro centą) permokėto žyminio mokesčio sumą, išaiškinant, kad mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija, remdamasi šiuo teismo sprendimu.

Priteisti iš atsakovės T. P. 241 Eur (du šimtus keturiasdešimt vieną eurą) bylinėjimosi išlaidų ieškovo Vilniaus specialiojo darželio „Dobilėlis“ naudai.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.