Panevėžio apygardos teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

Panevėžio apygardos teismo teisėjų kolegija, sudaryta iš kolegijos pirmininko Valdo Meidaus, teisėjų Artūro Ridiko ir Evaldo Vanago,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų R. J. ir juridinio asmens – UAB „E.“, atstovo M. P. apeliacinį skundą dėl 2015 m. gruodžio 3 d. Panevėžio miesto apylinkės teismo nuosprendžio, kuriuo :

R. J. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 220 str. 1 d. ir 222 str. 1 d. ir nubaustas :

- pagal BK 220 str. 1 d. – 40 MGL (1506,40 Eur ) dydžio bauda.

Vadovaujantis BK 63 str. 1, 4 d., šias bausmes subendrinus dalinio sudėjimo būdu, jam paskirta galutinė subendrinta bausmė – 100 MGL ( 3766 Eur) dydžio bauda;

Juridinis asmuo - UAB „E.“, pripažintas kaltu pagal BK 20 str. 220 str. 1 d. ir 20 str. 222 str. 1 d. ir nubaustas :

- pagal BK 20 str. 220 str. 1 d. – 60 MGL (2259,60 Eur ) dydžio bauda.

Vadovaujantis BK 63 str. 1 d. 4 d. šias bausmes subendrinus dalinio sudėjimo būdu, paskirta galutinė subendrinta bausmė 120 MGL (4519,20 Eur) dydžio bauda.

Aprašomoji dalis

NUSTATĖ:

1.1. UAB „E.“ ir R. J. nuteisti už tai, kad R. J., būdamas UAB „E.“ (į. k. (duomenys neskelbtini), registruotos (duomenys neskelbtini)) direktoriumi, turėdamas teisę priimti sprendimus juridinio asmens vardu bei kontroliuoti juridinio asmens veiklą, veikdamas bendrovės vardu, naudai ir interesams, pagal 2001 m. lapkričio 6 d. buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 (toliau – Įstatymo) 21 str. 1 ir 2 d., būdamas atsakingu už apskaitos politikos parinkimą ir jos įgyvendinimą, buhalterinės apskaitos organizavimą, finansinės atskaitomybės sudarymą ir pateikimą laiku, buhalterinės apskaitos dokumentų ir registrų bei finansinės atskaitomybės išsaugojimą, jų saugojimo tvarkos nustatymą, laikotarpiu nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2013 m. lapkričio 1 d., Panevėžio mieste, bendrovės veiklos teritorijoje, nefiksuodamas dalies ūkinių operacijų apskaitos dokumentuose, nepagrįsdamas ūkinių operacijų apskaitos dokumentais, neišsaugodamas apskaitos dokumentų ir 2010 metais neorganizuodamas vyriausiojo buhalterio pareigybės ir buhalterinę apskaitą pavesdamas tvarkyti neįdarbintam asmeniui, kuris nebuvo atsakingas už tai, kad ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai apskaitoje būtų registruojami be klaidų ir laikantis bendrovės apskaitos politikos reikalavimų, siekdamas naudos juridiniam asmeniui, tyčia apgaulingai tvarkė teisės aktų reikalaujamą UAB „E.“ buhalterinę apskaitą, dėl ko pagal pateiktus dokumentus iš dalies nebuvo galima nustatyti UAB „E.“ 2010-2013 m. turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros, o būtent :

1.1.1. pažeisdamas Įstatymo 4 str. (kad ūkio subjektai apskaitą tvarko taip, kad apskaitos informacija būtų tinkama, objektyvi ir palyginama, išsami ir naudinga vidaus ir išorės informacijos vartotojams), 19 str. 1 d. (kad apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai iki finansinių ataskaitų patvirtinimo saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka, kuri turi numatyti priemones, užtikrinančias dokumentų saugumą), 19 str. 2 d. (kad patvirtinus finansines ataskaitas, apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka, laikantis Archyvų departamento prie LR Vyriausybės nustatytų dokumentų saugojimo terminų), 20 str. 1 d. (kad jei dingsta arba visiškai ar iš dalies sugadinami apskaitos dokumentai, apskaitos registrai, juos praradęs ar sugadinęs darbuotojas ūkio subjekto vadovui rašo pasiaiškinimą, ūkio subjekto vadovas priima sprendimą dėl jų atkūrimo Vyriausybės nustatyta tvarka) – tyrimui nepateikė 2010 m. apskaitos registrų – pajamos, sąnaudos, savikaina, skolų tiekėjams ir pirkėjų skolų žiniaraščių, atsargų judėjimo apskaitos registrų, pagrindžiančių pirktų medžiagų, žaliavų ir prekių teisingą užpajamavimą bei nurašymą į apskaitos registrą ,,Parduotų prekių savikaina“, kurie susiję su bendrovės finansiniais rezultatais ir turtu; dokumentų pradingimo fakto neužfiksavo ir jų neatkūrė LR Vyriausybės 2002-07-01 nutarimu Nr. 1022 nustatyta tvarka; 2011-2012 m. bendrovės apskaitoje, nurašant medžiagas į savikainą, neužtikrino, kad atitiktų PVM sąskaitose faktūrose užfiksuoti medžiagų rekvizitai su nurašytų medžiagų rekvizitais, nurašytos medžiagos nurašymų aktuose su faktiškai sunaudotomis; 2010-2012 m. vykdant ilgalaikėse sutartyse su AB „P.“ įvairius subrangos darbus bei atliekant medicininės aparatūros priežiūros paslaugas VšĮ „Respublikinė duomenys neskelbtini“, neužtikrino, kad ūkinės finansinės operacijos buhalterinėje apskaitoje būtų užfiksuotos pilnai, aiškiai, sistemingai, chronologiškai ir naudingai išorės vartotojui, neužtikrino, kad sunaudotos medžiagos atitiktų nurašymo aktuose į savikainą nurašytoms medžiagoms;

1.1.2. pažeisdamas Įstatymo 6 str. 2 d. (kad į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas susijusias su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros pasikeitimu), 12 str. 1 d. (kad visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais), 12 str. 4 d. (kad apskaitos registruose ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys užregistruojami ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio dieną arba iškart po to, kai yra galimybė tai padaryti) :

1.1.2.1. 2010-2013 m. laikotarpiu medicinos aparatūros meistrui R. J. faktiškai išmokėjęs grynais pinigais 3600 Lt (1042,63 Eur) darbo užmokesčio už medicininės aparatūros priežiūros ir remonto VšĮ „Respublikinė duomenys neskelbtini“ atliktus darbus ir paslaugas, išmokėto darbo užmokesčio neįtraukė į buhalterinę apskaitą, neužregistravo 2010-2013 metų apskaitos registruose – specialiuosiuose darbo užmokesčio mokėjimo žiniaraščiuose, kasos knygoje, ūkinių operacijų apskaitos žurnaluose, didžiojoje knygoje;

- 2010-2012 metais į veiklos sąnaudas, medžiagų nurašymo aktus ir buhalterinės apskaitos registrus „Parduotų prekių savikaina“ nepagrįstai įtraukė ir nurašė 368 124 Lt (106 616,08 Eur) medžiagų, iš jų :

- į sąnaudas nurašė daugiau medžiagų, negu sunaudojo – iš viso už 140 447 Lt (40676,26 Eur), t. y. 2010 m. vasario, liepos, rugsėjo ir gruodžio mėnesiais į apskaitos registrą „Parduotų prekių savikaina“ įtraukė 239 220,69 Lt (69 283,10 Eur) sumą, tačiau nurašymo aktuose medžiagų nurašė 131 677, 72 Lt (38 136,50 Eur) daugiau, negu dokumentuose užfiksuota, kad buvo sunaudota, tai yra medžiagų nurašymo į savikainą nepagrindė dokumentais : 2010-02-26 aktu Nr. 95 nurašė medžiagų už 16 664,88 Lt (4 826,48 Eur), o 2010-02-26 PVM sąskaitose faktūrose serija MT Nr. 00256 ir 00257, išrašytose VšĮ „Respublikinė duomenys neskelbtini“, užfiksavo medžiagų sunaudojimą už 10 894,69 Lt (3 155,32 Eur), tokiu būdu į apskaitos registrą „Parduotų prekių savikaina“ įtraukė 5 770,19 Lt (1 671,16 Eur) daugiau, negu įforminta dokumentais; 2010-07-31 aktu Nr. 110 nurašė medžiagų už 61 678, 18 Lt (17 863,24 Eur), o 2010-07-30 PVM sąskaitose faktūrose serija MT Nr. 00274, Nr. 00275, išrašytose VšĮ „Respublikinė duomenys neskelbtini“, užfiksavo medžiagų sunaudojimą už 13 700 Lt (3 967,79 Eur), tokiu būdu į liepos mėnesio medžiagų nurašymo aktą ir apskaitos registrą „Parduotų prekių savikaina“ įtraukė 47 978, 18 Lt (13 895,44 Eur) daugiau, negu įforminta dokumentais; 2010-09-30 aktu Nr. 115 nurašė medžiagų už 25 982, 99 Lt (7 525,19 Eur), o 2010-09-30 PVM sąskaitose faktūrose serija MT Nr. 00280 ir 00281, išrašytose VšĮ „Respublikinė duomenys neskelbtini“, užfiksavo medžiagų sunaudojimą už 13 914 Lt (4 029,77 Eur), tokiu būdu į rugsėjo mėnesio medžiagų nurašymo aktą ir į apskaitos registrą ,,Parduotų prekių savikaina“ įtraukė 12 068,99 Lt (3495,42 Eur) daugiau, negu įforminta dokumentais; 2010-12-31 aktu Nr. 128 nurašė medžiagų už 81 400,36 Lt (23 575,17 Eur), o 2010-12-31 PVM sąskaitose faktūrose serija MT Nr. 00293 ir Nr. 00294, išrašytose VšĮ „Respublikinė duomenys neskelbtini“, užfiksavo medžiagų sunaudojimą už 15 540 Lt (4 500,70 Eur), tokiu būdu į gruodžio mėnesio medžiagų nurašymo aktą ir į apskaitos registrą ,,Parduotų prekių savikaina“ įtraukė 65 860,36 Lt (19 074,48 Eur) daugiau, negu įforminta dokumentais;

- 2011 m. balandžio, rugpjūčio, rugsėjo ir spalio mėnesiais į nurašymo aktus įtraukė 4 117,51 Lt (1 192,51 Eur) ir nurašė į savikainą medžiagų daugiau, negu buvo užfiksuota PVM sąskaitose faktūrose, kad jų sunaudojo, t. y. medžiagų nurašymo nepagrindė jų sunaudojimą pagrindžiančiais apskaitos dokumentais : 2011-04-29 medžiagų nurašymo aktu Nr. 000042 20110429/312 nurašė medžiagų už 10 868,77 Lt (3 147,81 Eur), o 2011-04-29 PVM sąskaitoje faktūroje serija MT Nr. 00312, išrašytoje AB „P.“, užfiksavo, kad atlikta darbų ir sunaudota medžiagų už 9 376,13 Lt (2 715,51 Eur), tokiu būdu į balandžio mėnesio medžiagų nurašymo aktą ir apskaitos registrą „Parduotų prekių savikaina“ įtraukė 1 492,64 Lt daugiau, negu įforminta dokumentais; 2011-08-31 medžiagų nurašymo aktu Nr. 0000081 20110831/327 nurašė medžiagų už 895,07 Lt (259,23 Eur), o 2011-08-31 PVM sąskaitoje faktūroje serija MT Nr. 00327, išrašytoje VšĮ „Respublikinė duomenys neskelbtini“, užfiksavo, kad atlikta darbų ir sunaudota medžiagų už 660 Lt (191,15 Eur), tokiu būdu į rugpjūčio mėnesio medžiagų nurašymo aktą ir apskaitos registrą „Parduotų prekių savikaina“ įtraukė 235,07 Lt (68,08 Eur) daugiau, negu įforminta dokumentais; 2011-09-30 medžiagų nurašymo aktu Nr. 0000091 20110930/331 nurašė medžiagų už 547,93 Lt (158,69 Eur), o 2011-09-30 PVM sąskaitoje faktūroje serija MT Nr. 00331, išrašytoje VšĮ „Respublikinė duomenys neskelbtini“, užfiksavo, kad atlikta darbų ir sunaudota medžiagų už 520 Lt (150,60 Eur), tokiu būdu į rugsėjo mėnesio medžiagų nurašymo aktą ir apskaitos registrą „Parduotų prekių savikaina“ įtraukė 27,93 Lt (8,09 Eur) daugiau, negu įforminta dokumentais; 2011-10-31 medžiagų nurašymo aktu Nr. 0000102 20111031/333 nurašė medžiagų už 2931,87 Lt (849,13 Eur), o 2011-10-31 PVM sąskaitoje faktūroje serija MT Nr. 00333, išrašytoje VšĮ „Respublikinė duomenys neskelbtini“, užfiksavo, kad atlikta darbų ir sunaudota medžiagų už 570 Lt (165,08 Eur), tokiu būdu į spalio mėnesio medžiagų nurašymo aktą ir apskaitos registrą „Parduotų prekių savikaina“ įtraukė 2361,87 Lt (684,04 Eur) daugiau, negu įforminta dokumentais;

- 2012 m. spalio mėnesį į nurašymo aktą įtraukė 4 652,33 Lt (1347,41 Eur) ir nurašė į savikainą medžiagų daugiau, negu užfiksavo PVM sąskaitoje faktūroje, kad jų sunaudojo, t. y. medžiagų nurašymo nepagrindė jų sunaudojimą pagrindžiančiais apskaitos dokumentais – 2012-10-31 medžiagų nurašymo aktu Nr. 0000203 20121031/373 nurašė medžiagų už 19 862,33 Lt (5 752,53 Eur), o 2012-10-31 PVM sąskaitoje faktūroje serija MT Nr. 00373, išrašytoje VšĮ „Respublikinė duomenys neskelbtini“, ir atliktų darbų akte užfiksavo, kad atlikta darbų ir sunaudota medžiagų už 15 210 Lt (4 405,12 Eur), tokiu būdu į spalio mėnesio medžiagų nurašymo aktą ir apskaitos registrą „Parduotų prekių savikaina“ įtraukė 4 652,33 Lt (1 347,41 Eur) daugiau, negu įformino dokumentais;

1.1.2.2. į sąnaudas nurašė medžiagas, nesusijusias su pagrindine ūkine veikla – iš viso už 130 572,40 Lt, t. y. :

- 2010-11-23 pagal PVM sąskaitą faktūrą serija PSV Nr. 0000195 iš UAB „PROSPORT.LT“ įsigijęs 6 vienetus prekių, sąskaitoje įvardintų kaip techninė įranga, kurios pavadinimas AL5000056 (Slidžių krepšys PURE Economy blk, 2 vnt.), ASYS00340177 (Slidės D2VC75 su apk. NEOX TL 12, 1 kom.), ASYS00158157 (slidės D2VF75 su apk. NEOX TL 10, 1 kom.), ASYS00340177 (Slidės D2VC 75 su apk. NEOX TL 12, 1 kom.), AL5000020175 (slidžių krepšys 1 porai RACE), už 8544,90 Lt (2474,77 Eur ) (iš to skaičiaus 1483,01 Lt (429,51 Eur) PVM) ir, kuri nėra susijusi su pagrindinėmis ūkinėmis veiklos sąnaudomis ir yra neleidžiami atskaitymai, šią įsigytą techninę įrangą už 7061,89 Lt (2045,26 Eur) (be PVM) įtraukė į 2010-11-30 aktą Nr. 125 „Nurašytos medžiagos pirkėjams“;

- 2011-09-30 pagal PVM sąskaitą faktūrą serija MT Nr. 00329 AB „P.“ atlikęs gydomųjų dujų automatizavimo darbus savo medžiagomis, į 2011-09-30 nurašymo aktą Nr. 0000087 20110930/329 ir į savikainą nurašė medžiagas, kurios visai nesusiję su gydomųjų dujų automatizacijos darbais, iš viso už 6 366,10 Lt (1843,75 Eur) : pagal 2011-06-16 PVM sąskaitą faktūrą Nr. AAA-11752253 iš UAB „Sanistal“ pirktą filtrą už 1 630,10 Lt (472,11 Eur), pagal 2011-08-30 PVM sąskaitą faktūrą Nr. AAA-11765038 iš UAB „Sanistal“ pirktą filtrą už 2 885 Lt (835,55 Eur), Freono 25 kg už 850 Lt (246,18 Eur), Freono 12,5 kg už 500 Lt (144,81Eur), garintuvą už 501 Lt (145,10 Eur);

- 2011-11-30 pagal PVM sąskaitą faktūrą MT Nr. 00334 AB „P.“ atlikęs medicininių tinklų paklojimo darbus savo medžiagomis, į 2011-11-30 medžiagų nurašymo aktą Nr. 0000106 20111130/334 ir į savikainą nurašė medžiagas, kurios pagal savo paskirtį negalėjo būti panaudotos įrenginėjant gydomųjų dujų sistemas bei medicininius tinklus (automatiniai jungikliai, diskiniai kaupikliai, instaliacinės dėžutės, dėžė, vandens minkštinimo filtrai, jungikliai, jungtys, kabeliai, jėgos kabeliai, kamera, kištukiniai lizdai, kontaktorius, lizdai, moduliai, monitoriai, perjungiklis); medžiagas, kurios apskritai negalėjo būti panaudotos vykdant darbus VšĮ „Respublikinė duomenys neskelbtini“ (nešiojamas kompiuteris, personalinis kompiuteris, plokštės, priešgaisrinė sirena, radiatorius, siurbliai, TV antenų įrengimas, termoreguliacinis įrenginys, transformatorius, televizoriai); taip pat medžiagas, įsigytas iš UAB „Sanistal“ pagal 2011-10-28 komplektavimo aktą Nr. 0006525374-1 prie 2011-11-28 užsakymo Nr. 0006526085-1, kurios pagal savo medžiagiškumą (yra plastikinės) yra netinkamos medicininiams tinklams įrengti arba visai nesusiję su objekte vykdytais darbais (tenas, siurbliai, maišytuvai dušui, drenažiniai vamzdžiai) – iš viso už 37 254,51 Lt (10 789,65 Eur);

- 2012-01-31 pagal PVM sąskaitą faktūrą serija MT Nr. 00344 AB „P.“ atlikęs gydomųjų dujų ir medicininių tinklų įrengimo darbus savo medžiagomis, į 2012-01-31 nurašymo aktą Nr. 0000129 20120131/344 ir į savikainą nurašė medžiagas (iš viso 111 pavadinimų), kurios visai nesusijusios su gydomųjų dujų ir medicininių tinklų įrengimu, o galėtų būti skirtos gaisrinės signalizacijos darbams atlikti (davikliai, dūmų jutiklis, apsaugos sistema, jungtys, kabeliai, kištukiniai lizdai, moduliai, magnetiniai kontaktai ir pan.) – iš viso už 46 147, 65 Lt (13 365, 28 Eur);

- 2012-05-31 pagal PVM sąskaitą faktūrą serija MT Nr. 00356 AB „P.“ atlikęs operacinių TV ir kompiuterinių tinklų įrengimo darbus savo medžiagomis, į 2012-05-31 nurašymo aktą Nr. 0000162 20120531/356 ir į savikainą nurašė medžiagas – iš viso už 31 687,70 Lt (9 177,39 Eur), kurios negalėjo būti panaudotos atliekant operacinių TV ir kompiuterinių tinklų įrengimus, o susiję su santechniniais įrenginiais bei darbais (aklė, akumuliatorius, alkūnės), o generatorius EU20IK1 GG3 apskritai negalėjo būti panaudotas vykdant darbus VšĮ „Respublikinė duomenys neskelbtini“;

- pagal 2012-10-30 nurašymo aktą Nr. 0000203 20121031/373 nurašė poroloną už 644,63 Lt (186, 70 Eur, be PVM), 2012 m. spalio mėnesį įsigytą iš UAB „Lono mažmena“, kuris nebuvo susijęs su VšĮ „Respublikinė duomenys neskelbtini“ atliktais darbais – medicininės technikos priežiūros ir remonto, apsauginės – priešgaisrinės signalizacijos eksploatacinės priežiūros paslaugomis, t. y. nėra susijęs su pagrindinėmis ūkinėmis veiklos sąnaudomis ir yra neleidžiami atskaitymai;

- pagal 2012-11-30 nurašymo aktą Nr. 0000210 20121130/375 nurašė poroloną už 1 409,92 Lt (408,34 Eur, be PVM), 2012 m. spalio mėnesį įsigytą iš UAB „Lono mažmena“, kuris nebuvo susijęs su VšĮ „Respublikinė duomenys neskelbtini“ atliktais darbais – medicininės technikos priežiūros ir remonto, apsauginės – priešgaisrinės signalizacijos eksploatacinės priežiūros paslaugomis, t. y. nėra susijęs su pagrindinėmis ūkinėmis veiklos sąnaudomis ir yra neleidžiami atskaitymai;

1.1.2.3. į sąnaudas nurašė medžiagas, pagal dokumentus, įformintus neįvykusioms ūkinėms operacijoms – iš viso už 97 103,96 Lt (28 123,25 Eur) :

- pagal 2010-03-31 medžiagų nurašymo aktą Nr. 98 nurašė ir į VšĮ „duomenys neskelbtini“ priėmimo ir skubios pagalbos skyriaus rekonstravimo objekto savikainą įtraukė „Durastone“ stalų su stalčiais komplektą už 11 550 Lt (3 345,11 Eur), kurį neva pirko pagal 2010-03-29 PVM sąskaitą faktūrą VJ Nr. 08186 iš UAB „S.“, nors šį komplektą UAB „B.“ pagal 2009-11-26 PVM sąskaitą faktūrą BMA Nr. 0004210 už 10 578, 51 Lt (3 063,75 Eur), įskaitant atvežimą ir sumontavimą, pardavė UAB „S.“ ir šios bendrovės užsakymu sumontavo VšĮ „duomenys neskelbtini“;

- pagal 2011-01-31 medžiagų nurašymo aktą Nr. 0000009 20110131/296 nurašė ir į AB „P.“ objekto VšĮ „Respublikinė duomenys neskelbtini“ Akušerijos pastato dienos chirurgijos skyriaus I a. kapitalinio remonto savikainą įtraukė iš UAB „I.“ pirktas prekes – iš viso už 85 553,96 Lt (24 778,14 Eur) (2011-01-01 PVM sąskaita faktūra Nr. 00605, 2011-01-14 PVM sąskaita faktūra Nr. 00606, 2011-01-18 PVM sąskaita faktūra Nr. 00607, 2011-01-31 PVM sąskaita faktūra Nr. 00608), kurių realiai nepanaudojo atliekant darbus šiame objekte;

1.1.2.4. neteisingus duomenis apie nurašytas medžiagas iš nurašymo aktų perkėlė į 2010-2012 m. apskaitos savikainos ir sąnaudų registrus, susijusius su bendrovės turtu, nuosavu kapitalu, įsipareigojimų dydžiu ir struktūra, nepagrįstai užfiksavo medžiagų, žaliavų, prekių pirkimo išlaidas bei padidino PVM atskaitą;

1.1.2.5. į bendrovės 2010-2011 m. apskaitos registrą ,,Parduotų prekių savikaina“ įtraukė 140 447 Lt (40 676,26 Eur) (131678+4117+4652) nurašytų medžiagų daugiau, negu dokumentuose įforminta, kaip sunaudota;

1.1.2.6. nevedė kiekinės medžiagų nurašymo apskaitos pagal kiekvieną jų pavadinimą pagal atliktus darbus ir aktus, nevedė mėnesinės atliktų darbų buhalterinės apskaitos pagal jų rūšis dėl ko pirktų medžiagų iš dalies negalima priskirti tam tikram darbui;

1.1.3. pažeisdamas Įstatymo 13 str. 1 d. 4 p. (kad pagal apskaitos dokumentuose įrašytus duomenis galima būtų nustatyti užfiksuotos dokumentuose ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio tapatumą; kad apskaitos dokumento rekvizitai yra buhalterinės apskaitos turinio elementai, todėl jie turi atspindėti realiai įvykusią ūkinę operaciją, t. y. turi būti tikri; kad privalomųjų buhalterinės apskaitos dokumentų rekvizitų visuma, turinti patvirtinti, ar ūkinė operacija įvyko ir ar ji įvyko būtent tokiomis aplinkybėmis, kurios atspindėtos buhalterinės apskaitos dokumentuose), 2011 m. vasario ir balandžio mėnesių UAB ,,Sanistal“ prekių pardavimo UAB ,,E.“ PVM sąskaitose faktūrose iškraipius prekių pavadinimus, kiekius ir vieneto kainas; 2010-11-23 PVM sąskaitoje faktūroje PSV Nr.0000195 įrašius neteisingą prekės pavadinimą „Techninė įranga“, kai buvo faktiškai pirktos sporto laisvalaikio prekės, nepagrįstai 2010 – 2011 m. nurašė medžiagas į savikainą :

- į 2011-01-31 medžiagų nurašymo aktą Nr. 98 įkėlė 188 pavadinimų medžiagas už bendrą 85 553,96 Lt (24 778,14 Eur) sumą, kurių realiai nepanaudojo atliekant darbus objekte;

- į 2010-03-31 medžiagų nurašymo aktą Nr. 98 įtraukė „Durastone“ stalų su stalčiais komplektą už 11 550 Lt (3 345,11 Eur) nurašymą pagal formaliai užpildytą neturinčią juridinės galios PVM sąskaitą faktūrą, todėl nepagrįstai padidino UAB „E.“ sąnaudas;

1.2. R. J., būdamas UAB „E.“, (į. k. (duomenys neskelbtini), registruotos adresu (duomenys neskelbtini)), direktoriumi, turėdamas teisę priimti sprendimus juridinio asmens vardu bei kontroliuoti juridinio asmens veiklą, veikdamas bendrovės vardu, naudai ir interesams, pagal Įstatymo 21 str. ir pagal 2001-11-06 Lietuvos Respublikos įmonių finansinės atskaitomybės įstatymo Nr. IX-575 28 str. būdamas atsakingu už UAB „E.“ teisingą finansinių atskaitomybių, deklaracijų ir ataskaitų sudarymą, pažeisdamas 2002-07-02 Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo Nr. IX-1007 24 str. 1 d. reikalavimus, 2004-11-04 Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo Nr. IX-2535 5 str. 1 d., 7 str. 1 d. reikalavimus, 2002-12-03 Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo Nr. IX-1219 17 str. reikalavimus, 2000-09-12 Lietuvos Respublikos garantinio fondo įstatymo Nr. VIII-1926 4 str. reikalavimus, 2002-03-05 Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo Nr. IX-751 58 str. reikalavimus, 2001-12-20 Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo Nr. IX-675 17 str. 1 p., 31 str. reikalavimus, Panevėžyje, tyčia, bendrovės naudai, siekdamas išvengti UAB „E.“ mokėtinų mokesčių : 711 Lt (206 Eur) gyventojų pajamų mokesčio, 1 609 Lt (465,99 Eur) socialinio draudimo įmokų, 284 Lt (82,25 Eur) privalomo sveikatos draudimo įmokų, 8 Lt (2 Eur) įmokų garantiniam fondui, 62 305 Lt (18 044,78 Eur) pridėtinės vertės mokesčio, 55 218 Lt (15 992 Eur) pelno mokesčio, laikotarpiu nuo 2010-01-01 iki 2013-11-01 į bendrovės buhalterinę apskaitą įtraukė, kad už 368 123,92 Lt įsigijo medžiagas, žaliavas ir prekes, skirtas perparduoti pagrindinei ūkinei veiklai, kurių bendrovė pajamoms uždirbti nepanaudojo, t. y. į sąnaudas nurašė daugiau medžiagų, negu buvo sunaudota – iš viso už 140 447, 56 Lt (40 676,42 Eur); į sąnaudas nurašė medžiagas, nesusijusias su pagrindine ūkine veikla – iš viso už 130 572, 40 Lt (37 816, 38 Eur); į sąnaudas nurašė medžiagas, pagal dokumentus, įformintus neįvykusioms ūkinėms operacijoms – iš viso už 97 103, 96 Lt (28 123, 25 Eur), ir šiuos duomenis perkėlęs į bendrovės teiktas deklaracijas ir finansines atskaitomybes, į deklaracijas ir nustatytos formos ataskaitas įrašė žinomai neteisingus duomenis apie pajamas, pelną, turtą ir pateikė juos valstybės įgaliotoms institucijoms, t. y. :

1.2.1. metinėse A klasės išmokų, nuo jų išskaičiuoto ir sumokėto pajamų mokesčio deklaracijose už 2010 – 2013 metus nedeklaravo 3 600 Lt (1 042,63 Eur) R. J. išmokėtų apmokestinamųjų išmokų ir nuo jų apskaičiuoto 711 Lt (206 Eur) gyventojų pajamų mokesčio, jas pateikė Panevėžio AVMI Panevėžio skyriui, esančiam Panevėžyje, Durpyno g. 3, ir šių mokesčių nesumokėjo;

1.2.2. mėnesinėse pajamų mokesčio ir PSD įmokų nuo A klasės pajamų deklaracijose už 2010 – 2013 metus nedeklaravo R. J. kiekvieną mėnesį išmokėtų 100 Lt (28,96 Eur) išmokų bei nuo jų priskaičiuotų 711 Lt (205,92 Eur) gyventojų pajamų mokesčio ir 284 Lt (82,25 Eur) PSD mokesčių, šias deklaracijas pateikė Panevėžio AVMI Panevėžio skyriui, esančiam Panevėžyje, Durpyno g. 3, ir šių mokesčių nesumokėjo;

1.2.3. 2010 – 2013 m. pranešimuose apie apdraustuosius už ataskaitinį laikotarpį SAM 3SD pateikė neteisingus duomenis apie apdraustųjų skaičių, pajamas, nuo kurių skaičiuojamos įmokos, neapskaičiavo bei nedeklaravo 1609 Lt (465,99 Eur) valstybinio draudimo įmokų, šiuos pranešimus pateikė VSDFV Panevėžio skyriui, esančiam Panevėžyje, Vasario 16-osios g. 60, ir šių mokesčių nesumokėjo;

1.2.4. nuo 2010 – 2013 metais išmokėtų išmokų, priskirtų išmokoms, susijusioms su darbo santykiais, neapskaičiavo ir nesumokėjo 8 Lt (2 Eur) įmokų į garantinį fondą;

1.2.5. siekdamas išvengti 22 543 Lt (6 528,90 Eur) pelno mokesčio sumokėjimo, 2011-03-13 į 2010 metų metinę pelno mokesčio deklaraciją įrašė žinomai neteisingus duomenis apie apmokestinamąjį pelną ir ūkinės veiklos rezultatus – mokestinio laikotarpio veiklos rezultatą deklaravo 411 210 Lt (119 094,64 Eur), nors turėjo deklaruoti 561 500 Lt (162 621,64 Eur), apskaičiuotą pelno mokesčio sumą deklaravo 61 682 Lt (17 864,34 Eur), nors turėjo deklaruoti 84 225 Lt (24 393,25 Eur), šią deklaraciją pateikė Panevėžio AVMI Panevėžio skyriui, esančiam Panevėžyje, Durpyno g. 3, ir šio mokesčio nesumokėjo;

1.2.6. siekdamas išvengti 20 004 Lt (5 793,56 Eur) pelno mokesčio sumokėjimo, 2012-04-10 į 2011 metų metinę pelno mokesčio deklaraciją įrašė žinomai neteisingus duomenis apie apmokestinamąjį pelną ir ūkinės veiklos rezultatus – mokestinio laikotarpio veiklos rezultatą deklaravo 320 570 Lt (92 843,49 Eur), nors turėjo deklaruoti 453 862 Lt (131 447, 52 Eur), apskaičiuotą pelno mokesčio sumą deklaravo 37 726 Lt (10 926,20 Eur), nors turėjo deklaruoti 57 730 Lt (16 719,76 Eur), šią deklaraciją pateikė Panevėžio AVMI Panevėžio skyriui, esančiam Panevėžyje, Durpyno g. 3, ir šio mokesčio nesumokėjo;

1.2.7. siekdamas išvengti 12 681 Lt (3 672,67 Eur) pelno mokesčio sumokėjimo, 2013-03-27 į 2012 metų metinę pelno mokesčio deklaraciją įrašė žinomai neteisingus duomenis apie apmokestinamąjį pelną ir ūkinės veiklos rezultatus – mokestinio laikotarpio veiklos rezultatą deklaravo 334 571 Lt (96 898,46 Eur), nors turėjo deklaruoti 419 113 Lt (121 383,51 Eur), apskaičiuotą pelno mokesčio sumą deklaravo 30 111 Lt (8 720,75 Eur), nors turėjo deklaruoti 42 792 Lt (12 393,42 Eur), šią deklaraciją pateikė Panevėžio AVMI Panevėžio skyriui, esančiam Panevėžyje, Durpyno g. 3, ir šio mokesčio nesumokėjo;

1.2.8. siekdamas išvengti 62 305 Lt (18 044,78 Eur) pridėtinės vertės mokesčio sumokėjimo, laikotarpiu nuo 2010-03-25 iki 2012-11-23 pridėtinės vertės mokesčio deklaracijose neteisingai padidino PVM atskaitą iš viso 74 402 Lt, neteisingai deklaravo mokėtiną į valstybės biudžetą PVM, ir šias suklastotas deklaracijas pateikė Panevėžio apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos Panevėžio skyriui, adresu Durpyno g. 3, Panevėžys, o būtent :

1.2.8.1. siekdamas išvengti 1 212 Lt (351,02 Eur) pridėtinės vertės mokesčio sumokėjimo, 2010 m. kovo 25 d., į 2010 metų vasario mėnesio pridėtinės vertės mokesčio deklaraciją įrašė žinomai neteisingus duomenis apie įmonės pirkimo PVM – 1 212 litų (351,02 Eur) suma padidino bendrovės pirkimo PVM ir deklaravo 4 398 Lt (1 273,75 Eur) pardavimo PVM, 4 496 Lt (1 302,13 Eur) pirkimo PVM bei 98 Lt (28,38 Eur) grąžintiną PVM sumą, nors turėjo deklaruoti 3 284 Lt (1 107,51 Eur) pirkimo PVM ir 1 114 Lt (322,64 Eur) mokėtiną PVM sumą, šią suklastotą deklaraciją pateikė Panevėžio AVMI Panevėžio skyriui, adresu Durpyno g. 3, Panevėžys, ir šio mokesčio nesumokėjo;

1.2.8.2. siekdamas išvengti 2 426 Lt (702,62 Eur) pridėtinės vertės mokesčio sumokėjimo, 2010 m. birželio 19 d., į 2010 metų kovo mėnesio pridėtinės vertės mokesčio deklaraciją įrašė žinomai neteisingus duomenis apie įmonės pirkimo PVM – 2 426 litų (702,62 Eur) suma padidino bendrovės pirkimo PVM ir deklaravo 32 560 Lt (9 430,03 Eur) pardavimo PVM, 5 718 Lt (1 656,05 Eur) pirkimo PVM bei 26 842 Lt (8 353,22 Eur) mokėtiną PVM sumą, nors turėjo deklaruoti 3 292 Lt (953,43 Eur) pirkimo PVM ir 29 268 Lt (8 476,60 Eur) mokėtiną PVM sumą, šią suklastotą deklaraciją pateikė Panevėžio AVMI Panevėžio skyriui, adresu Durpyno g. 3, Panevėžys, ir šio mokesčio nesumokėjo;

1.2.8.3. siekdamas išvengti 10 075 Lt (2917,92 Eur) pridėtinės vertės mokesčio sumokėjimo, 2010 m. rugpjūčio 17 d., į 2010 metų liepos mėnesio pridėtinės vertės mokesčio deklaraciją įrašė žinomai neteisingus duomenis apie įmonės pirkimo PVM – 10 075 litų (2917,92 Eur) suma padidino bendrovės pirkimo PVM ir deklaravo 5 151 Lt (1491,83 Eur) pardavimo PVM, 8 765 Lt (2538,52 Eur) pirkimo PVM bei 3 614 Lt (1046,69 Eur) grąžintiną PVM sumą, nors turėjo deklaruoti 1 310 Lt (379,40 Eur) pirkimo PVM ir 6 461 Lt (1871,23 Eur) mokėtiną PVM sumą, šią suklastotą deklaraciją pateikė Panevėžio AVMI Panevėžio skyriui, adresu Durpyno g. 3, Panevėžys, ir šio mokesčio nesumokėjo;

1.2.8.4. siekdamas išvengti 2 534 Lt (733,90 Eur) pridėtinės vertės mokesčio sumokėjimo, 2010 m. spalio 24 d., į 2010 metų rugsėjo mėnesio pridėtinės vertės mokesčio deklaraciją įrašė žinomai neteisingus duomenis apie įmonės pirkimo PVM – 2 534 litų (733,90 Eur) suma padidino bendrovės pirkimo PVM ir deklaravo 44 596 Lt (12 915,89 Eur) pardavimo PVM, 14 391 Lt (4 167,92 Eur) pirkimo PVM bei 32 744 Lt (9 483,32 Eur) mokėtiną PVM sumą, nors turėjo deklaruoti 11 857 Lt (3 434,02 Eur) pirkimo PVM ir 32 739 Lt (9 481,87 Eur) mokėtiną PVM sumą, šią suklastotą deklaraciją pateikė Panevėžio AVMI Panevėžio skyriui, esančiam Panevėžyje, Durpyno g. 3, ir šio mokesčio nesumokėjo;

1.2.8.5. siekdamas išvengti 1 483 Lt (429,51 Eur) pridėtinės vertės mokesčio sumokėjimo, 2010 m. gruodžio 24 d., į 2010 metų lapkričio mėnesio pridėtinės vertės mokesčio deklaraciją įrašė žinomai neteisingus duomenis apie įmonės pirkimo PVM – 1 483 litų (429,51 Eur) suma padidino bendrovės pirkimo PVM ir deklaravo 22 976 Lt (6654,31Eur) pardavimo PVM, 23 352 Lt (6763,21 Eur) pirkimo PVM bei 376 Lt (108,90 Eur) grąžintiną PVM sumą, nors turėjo deklaruoti 21 869 Lt (6333,70 Eur) pirkimo PVM ir 1 107 Lt (320,61 Eur) mokėtiną PVM sumą, šią suklastotą deklaraciją pateikė Panevėžio AVMI Panevėžio skyriui, esančiam Panevėžyje, Durpyno g. 3, ir šio mokesčio nesumokėjo;

1.2.8.6. siekdamas išvengti 15 062 Lt (4362,26 Eur) pridėtinės vertės mokesčio sumokėjimo, 2011 m. vasario 24 d., į 2011 metų sausio mėnesio pridėtinės vertės mokesčio deklaraciją įrašė žinomai neteisingus duomenis apie įmonės pirkimo PVM – 15 062 litų (4362,26 Eur) suma padidino bendrovės pirkimo PVM ir deklaravo 51 277 Lt (14850,85 Eur) pardavimo PVM, 22 570 Lt (6536,72 Eur) pirkimo PVM bei 28 707 Lt (8314,12Eur) mokėtiną PVM sumą, nors turėjo deklaruoti 7508 Lt (2174,47Eur) pirkimo PVM ir 43 769 Lt (12676,38 Eur) mokėtiną PVM sumą, šią suklastotą deklaraciją pateikė Panevėžio AVMI Panevėžio skyriui, esančiam Panevėžyje, Durpyno g. 3, ir šio mokesčio nesumokėjo;

1.2.8.7. siekdamas išvengti 314 Lt (90,94 Eur) pridėtinės vertės mokesčio sumokėjimo, 2011 m. gegužės 21 d., į 2011 metų balandžio mėnesio pridėtinės vertės mokesčio deklaraciją įrašė žinomai neteisingus duomenis apie įmonės pirkimo PVM – 314 litų (90,94 Eur) suma padidino bendrovės pirkimo PVM ir deklaravo 7204 Lt (2896,20 Eur) pardavimo PVM, 7331 Lt (2123,20 Eur) pirkimo PVM bei 127 Lt (36,78 Eur) grąžintiną PVM sumą, nors turėjo deklaruoti 7017 Lt (2032,26 Eur) pirkimo PVM ir 187 Lt (54,16 Eur) mokėtiną PVM sumą, šią suklastotą deklaraciją pateikė Panevėžio AVMI Panevėžio skyriui, esančiam Panevėžyje, Durpyno g. 3, ir šio mokesčio nesumokėjo;

1.2.8.8. siekdamas išvengti 50 Lt (14,48 Eur) pridėtinės vertės mokesčio sumokėjimo, 2011 m. rugsėjo 23 d., į 2011 metų rugpjūčio mėnesio pridėtinės vertės mokesčio deklaraciją įrašė žinomai neteisingus duomenis apie įmonės pirkimo PVM – 50 litų (14,48 Eur) suma padidino bendrovės pirkimo PVM ir deklaravo 32168 Lt (9316,50 Eur) pardavimo PVM, 13722 Lt (3974,17 Eur) pirkimo PVM bei 18446 Lt (5342,33 Eur) mokėtiną PVM sumą, nors turėjo deklaruoti 13672 Lt (3959,68 Eur) pirkimo PVM ir 18496 Lt (5356,81 Eur) mokėtiną PVM sumą, šią suklastotą deklaraciją pateikė Panevėžio AVMI Panevėžio skyriui, esančiam Panevėžyje, Durpyno g. 3, ir šio mokesčio nesumokėjo;

1.2.8.9. siekdamas išvengti 1343 Lt (388,96 Eur) pridėtinės vertės mokesčio sumokėjimo, 2011 m. spalio 20 d., į 2011 metų rugsėjo mėnesio pridėtinės vertės mokesčio deklaraciją įrašė žinomai neteisingus duomenis apie įmonės pirkimo PVM – 1343 litų (388,96 Eur) suma padidino bendrovės pirkimo PVM ir deklaravo 14233 Lt (4122,16 Eur) pardavimo PVM, 5652 Lt (1636,93 Eur) pirkimo PVM bei 8581 Lt (2485,22Eur) mokėtiną PVM sumą, nors turėjo deklaruoti 4309 Lt (1247,97Eur) pirkimo PVM ir 9924 Lt (2874,19 Eur) mokėtiną PVM sumą, šią suklastotą deklaraciją pateikė Panevėžio AVMI Panevėžio skyriui, esančiam Panevėžyje, Durpyno g. 3, ir šio mokesčio nesumokėjo;

1.2.8.10. siekdamas išvengti 7 823 Lt (2265,70 Eur) pridėtinės vertės mokesčio sumokėjimo, 2011 m. gruodžio 23 d., į 2011 metų lapkričio mėnesio pridėtinės vertės mokesčio deklaraciją įrašė žinomai neteisingus duomenis apie įmonės pirkimo PVM – 7 823 litų (2265,70 Eur) suma padidino bendrovės pirkimo PVM ir deklaravo 31453 Lt (9109,42 Eur) pardavimo PVM, 17488 Lt (5064,87 Eur) pirkimo PVM bei 13965 Lt (4044,54 Eur) mokėtiną PVM sumą, nors turėjo deklaruoti 9665 Lt (2799,18 Eur) pirkimo PVM ir 21788 Lt (6310,24 Eur) mokėtiną PVM sumą, šią suklastotą deklaraciją pateikė Panevėžio AVMI Panevėžio skyriui, esančiam Panevėžyje, Durpyno g. 3, ir šio mokesčio nesumokėjo;

1.2.8.11. siekdamas išvengti 9 691 Lt (2806,71Eur) pridėtinės vertės mokesčio sumokėjimo, 2012 m. vasario 23 d., į 2012 metų sausio mėnesio pridėtinės vertės mokesčio deklaraciją įrašė žinomai neteisingus duomenis apie įmonės pirkimo PVM – 9 691 litų (2806,71 Eur) sumai padidino bendrovės pirkimo PVM ir deklaravo 46105 Lt (13352,93 Eur) pardavimo PVM, 3096 Lt (896,66 Eur) pirkimo PVM bei 43009 Lt (12456,27Eur) mokėtiną PVM sumą, nors turėjo deklaruoti 6595 Lt (1910,04 Eur) pirkimo PVM ir 52700 Lt (15262,97 Eur) mokėtiną PVM sumą, šią suklastotą deklaraciją pateikė Panevėžio AVMI Panevėžio skyriui, esančiam Panevėžyje, Durpyno g. 3, ir šio mokesčio nesumokėjo;

1.2.8.12. siekdamas išvengti 6 654 Lt (1927,13 Eur) pridėtinės vertės mokesčio sumokėjimo, 2012 m. birželio 21 d., į 2012 metų gegužės mėnesio pridėtinės vertės mokesčio deklaraciją įrašė žinomai neteisingus duomenis apie įmonės pirkimo PVM – 6 654 litų (1927,13 Eur) suma padidino bendrovės pirkimo PVM ir deklaravo 42766 Lt (12385,89 Eur) pardavimo PVM, 8364 Lt (2422,38 Eur) pirkimo PVM bei 34402 Lt (9963,50 Eur) mokėtiną PVM sumą, nors turėjo deklaruoti 1710 Lt (495,25 Eur) pirkimo PVM ir 41056 Lt (11890,64 Eur) mokėtiną PVM sumą, šią suklastotą deklaraciją pateikė Panevėžio AVMI Panevėžio skyriui, esančiam Panevėžyje, Durpyno g. 3, ir šio mokesčio nesumokėjo.

Tokiais direktoriaus R. J. veiksmais UAB „E.“ išvengė 711 Lt (206 Eur) gyventojų pajamų mokesčio, 1609 Lt (465,99 Eur) soc. draudimo įmokų, 284 Lt (82,25 Eur) privalomo sveikatos draudimo įmokų, 8 Lt (2 Eur) įmokų garantiniam fondui, 62305 Lt (18044,78 Eur) pridėtinės vertės mokesčio, 55218 Lt (15992 Eur) pelno mokesčio sumokėjimo valstybės biudžetui.

2.1. Apeliaciniu skundu R. J. ir juridinio asmens – UAB „E.“, atstovas M. P. prašo panaikinti skundžiamą apylinkės teismo nuosprendį ir juos išteisinti. Nurodo, kad skundžiamas nuosprendis yra nepagrįstas ir neteisėtas. Cituoja skundžiamo nuosprendžio rezoliucinę dalį, Baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) XXIII skyriuje „Nuosprendžio priėmimas“ (BPK 304 str., 305 str., 307 str.) išdėstytas normas, BPK 23 str., 219 str., dėsto, jo manymu, skundžiamo nuosprendžio aprašomosios dalies sudėtines dalis. Nurodo, kad nuosprendžio ir kaltinamojo akto turiniui keliami skirtingi reikalavimai dėl motyvacijos, todėl teismo nuosprendis neturi ir negali apsiriboti vien kaltinamojo akto perrašymu (BPK 305 str. 1 d. 2 p. ir 3 p.).

2.2. Apeliantai skunde teigia, kad teismas skundžiamame nuosprendyje padarė dvi išvadas, kurios neparemtos jokia įrodymų analize : 1) „Kaltinamųjų parodymus bei tai, kad UAB „E.“ buhalterinę apskaitą tvarkė laikydamiesi įstatymų, paneigia byloje ištirti įrodymai, liudytojų parodymai, specialisto išvada, specialistės paaiškinimai, PVM sąskaitos – faktūros, sutartys, sąmatos, darbų priėmimo aktai, pridėtines vertes mokesčio deklaracijos ir kita rašytinė bylos medžiaga“ (nuosprendžio 31 l.). Apeliantų nuomone, šią išvadą seka visiškai su ja nesusijusi motyvuojamoji dalis, pažymint, kad ją pagrindžia D. D., S. K., N. P., E. Č., S. K., R. J. parodymai (nuosprendžio 31 – 32 l.). Tačiau, šių liudytojų parodymai buvo apie konkrečias UAB „E.“ sutarčių vykdymo aplinkybes, todėl jie negali patvirtinti abstrakčios išvados, kad buvo nusikalsta. Teigia, kad liudytojų parodymai yra skirtingi, o N. P. parodymai apskritai prieštaravo oficialiems galiojantiems rašytiniams įrodymams. Teismas šių įrodymų tarpusavyje nelygino, jų neaptarė ir išsamiau neanalizavo (BPK 301 str., 305 str. 1 d. 2 p.); 2) „Liudytojų parodymus, specialisto išvadą patvirtina ir kita rašytinė bylos medžiaga, AB „P." pateiktos PVM sąskaitos – faktūros, subrangos sutartys, lokalinės sąmatos, atliktų darbų aktai, iš kurių matyti, kad jos išrašytos UAB „E.“ dėl atliktų remonto darbų VšĮ „Respublikinė duomenys neskelbtini“. Šie visi teisme ištirti įrodymai sutampa, atitinka bylos faktines aplinkybes ir jais netikėti teismas neturi pagrindo“ (nuosprendžio 34 l.). Apeliantų nuomone, šis teismo nuosprendžio sakinys yra abstraktus, nepagrindžiantis byloje esančių faktinių aplinkybių. Apeliantai teigia, kad kaltinamajame akte surašytos nustatytos aplinkybės neanalizuotos pagal nusikaltimo modelio konstrukciją : veika (neteisėti veiksmai), pasekmės, priežastinis ryšys.

2.3. Apeliantai skunde nurodo, jog vienas iš kaltinimų buvo paremtas tuo, kad nesant UAB „E.“ 2010 metų apskaitos registrų, neįmanoma iš dalies nustatyti šios bendrovės turto nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros. Teisiamojo posėdžio metu paaiškinus, kad tokius duomenis galima nustatyti iš likusių ir pagal poėmio protokolą paimtų UAB „E.“ pirminių apskaitos dokumentų, toks paaiškinimas buvo ignoruotas, o vėliau teismui pateikus pagal pirminius UAB „E.“ apskaitos dokumentus atkurtus 2010 metų registrus, šis įrodymas teismo net nebuvo paminėtas bei aptartas skundžiamame nuosprendyje. Teigia, kad iš kaltinamajame akte aprašytų epizodų nėra aišku, ar tai pažeidimas, o jei pažeidimas, tai kodėl būtent nusikalstamas, o ne, pavyzdžiui, administracinis teisės pažeidimas, kokias veika sukėlė pasekmes ir kaip ji priežastiniu ryšiu susijusi su pasekmėmis.

2.4. Apeliantai tvirtina, kad pirmos instancijos teismas juos nepagrįstai pripažino kaltais pagal BK 222 str. 1 d. dėl to, kad nebuvo pateikti UAB „E.“ 2010 metų apskaitos registrai – pajamos, sąnaudos, savikaina, skolų tiekėjams ir pirkėjų skolų žiniaraščiai, atsargų judėjimo apskaitos registrai, pagrindžiantys pirktų medžiagų, žaliavų ir prekių teisingą užpajamavimą bei nurašymą į apskaitos registrą „Parduotų prekių savikaina“, kurie susiję su bendrovės finansiniais rezultatais ir turtu. Šių dokumentų pradingimo fakto neužfiksavo ir jų neatkūrė LR Vyriausybės 2002-07-01 nutarimu Nr. 1022 nustatyta tvarka. Dėl šių pažeidimų nebuvo galima iš dalies nustatyti 2010 metų šios bendrovės turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros. Apeliantai skunde Įstatymą, BK 222 str. 1 d., remiasi 2005-12-29 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato nutarimo Nr. 55 „Dėl teismų praktikos nusikalstamų veikų finansų sistemai baudžiamosiose bylose (BK 214, 215, 219, 220, 221, 222, 223 straipsniai)“ (toliau – Nutarimo) 23, 25, 27, 28, 32 p., ir nurodo, kad dėl šių veiksmų apeliantų veika negali būti kvalifikuojama pagal BK 222 str. 1 d., nes jie šiuos registrus sudarė ir pateikė į bylą. Neturi reikšmės, kad šie registrai pateikti tik teisiamojo posėdžio metu, nes apskaitos registrų atkūrimo teisę numato LR Vyriausybės 2002-07-01 nutarimas Nr. 1022. Šio nutarimo 9 p. nurodyta, kad jei dingsta, visiškai ar iš dalies sugadinami apskaitos registrai, bet yra apskaitos dokumentai, remiantis jais, ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys užregistruojami naujuose apskaitos registruose, kuriuose nurodoma, kad tai – atkurtieji apskaitos dokumentai. Be to, nors ir nebūtų šių registrų, tai nelemtų negalėjimo visiškai ar iš dalies nustatyti subjektų turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros, nes yra išlikę pirminiai apskaitos dokumentai. Registrai yra tik šiuose pirminiuose apskaitos dokumentuose užfiksuotų operacijų santrauka. Apeliantai pažymi, kad specialistė, užuot atlikusi paskaičiavimus pagal UAB „E.“ poėmio metu paimtus 2010 metų pirminius apskaitos dokumentus, tiesiog nusprendė, kad 2010 metų registrų nebuvimas tolygus pirminių bendrovės apskaitos dokumentų nebuvimui. Mano, kad specialistė patingėjo skaičiuoti iš pirminių apskaitos dokumentų UAB „E.“ 2010 metų duomenis, tuo pažeisdama BPK 44 str. 7 d. reikalavimus ir iškreipdama šio kaltinimo esmę.

Apeliantai skunde teigia, kad nei kaltinamajame akte, nei specialisto išvadoje, nei nuosprendyje nėra tiksliai nurodyta, kokių konkrečiai UAB „E.“ duomenų (apie turtą, asmens nuosavą kapitalą, įsipareigojimų dydį ar struktūrą) iš dalies nepavyko nustatyti. Todėl mano, kad ne registrų, o pirminių apskaitos dokumentų ar jų dalies nebuvimas, gali turėti tiesioginės įtakos subjekto nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ar struktūros nustatymui. Cituoja BPK 22 str. 3 d., 44 str. 6, 7 d., nurodydami, kad ir teisiamojo posėdžio metu bendrovės veikos ūkinį – finansinį patikrinimą atlikusi specialistė nepaaiškino, kokių gi konkrečių UAB „E.“ duomenų nebuvo galima iš dalies nustatyti dėl 2010 metų registrų nepateikimo. Todėl daro išvadą, kad dėl 2010 m. UAB „E.“ registrų nepateikimo nuteistieji ar vienas iš jų galėjo būti traukiami tik administracinėn atsakomybėn.

2.5. Nuteistieji nesutinka, kad teismas pripažino juos kaltais už tai, jog jie 2010 – 2012 metais į veiklos sąnaudas, medžiagų nurašymo aktus ir buhalterinės apskaitos registrus „Parduotų prekių savikaina“ nepagrįstai įtraukė ir nurašė 368 124 Lt (106 616,08 Eur) medžiagų. Skunde cituoja specialistės ir S. K. parodymus teigdami, kad specialistė neatitikimus dėl medžiagų nurašymo traktavo kaip apskaitos pažeidimą. Nurodė, kad liudytoja S. K. teisingai parodė, jog pagal įstatus įmonėje UAB „E.“ apskaitos laikotarpis buvo vieneri metai, todėl buvo klaida lyginti kiekvieno mėnesio veiklos duomenis atsietai nuo kitų mėnesių bei lyginti tik šiuos duomenis (PVM sąskaitų – faktūras ir nurašymo aktus). Skunde aprašoma UAB „E.“ vykdyta pardavimų schemą, nurodomos priežastys, dėl kurių gali atsirasti skirtumai tarp duomenų, nurodytų PVM sąskaitoje – faktūroje ir medžiagų nurašymo. Jie teigia, kad tokia veikla yra ne pažeidimas, o leistinas ūkinių operacijų forminimas ir apskaitos vedimas, jeigu nustatyta, kad verslo subjekto ataskaitinis laikotarpis yra vieneri metai. Nurodo, kad taip vykdant veiklą visada bus mėnesių, kai parduotos prekės matysis PVM sąskaitoje –faktūroje, tačiau jų nebus medžiagų mėnesio nurašymo akte (nes jos jau nurašytos ankstesnį mėnesį). Tokiu atveju, nenurašymas reikštų naudą valstybei, tačiau specialistė neįvertino, kad buvo ir tokių mėnesių.

2.6. Skunde apeliantai rašo, kad jiems inkriminuota ir tai, jog į sąnaudas buvo nurašytos medžiagos, kurios pagal dokumentus įformintos kaip neįvykusios ūkinės operacijos. Cituodami Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.650 str. 1 d. nurodo, kad UAB „E.“ vykdė VšĮ „duomenys neskelbtini“ priėmimo ir skubios pagalbos skyriaus rekonstravimą pagal rangos sutartį su VšĮ „duomenys neskelbtini“. Šios sutarties nuostatos nedraudė rangovui, t. y. UAB „E.“, pasitelkti kitus asmenis jų įsipareigojimams įvykdyti. UAB „E.“ 2009-10-02 su UAB „S.“ sudarė sutartį, pagal kurią UAB „S.“ įsipareigojo užtikrinti akmens masės stalų „Durastone“ įdiegimą pagal užsakovo (ligoninės) brėžinius su montavimo darbais užsakovo nurodytoje vietoje – VšĮ „duomenys neskelbtini“. Tokiu būdu UAB „E.“ pasamdė subrangovą – UAB „S.“. UAB „B.“, patvirtindamas prekės perdavimą, darbų atlikimą ir jų perdavimą, išrašė 2009-11-26 PVM sąskaitą – faktūrą BMA Nr. 0004210 bendrovei UAB „S.“, nes UAB „S.“ buvo tiesioginis pirkėjas pagal šių bendrovių tarpusavio sutartį. Teigia, kad UAB „B.“ negalėjo tiesiogiai perduoti prekių ir darbų nei UAB „E.“, nei VšĮ „duomenys neskelbtini“. Nurodo, kad nei išdėstyti paaiškinimai, nei 2009-10-02 subrangos sutartis teismui neturėjo jokios reikšmės, kadangi jie nuosprendyje aptarti nėra, todėl mano, kad jais buvo nesivadovauta.

2.6. Dėl UAB „E.“ iš UAB „I.“ įsigytų prekių (pagal 2011 m. sausio mėnesį išrašytas 4 PVM sąskaitas – faktūras) apeliantai skunde dėsto 2014-04-16 Panevėžio apygardos teismo nuosprendyje baudžiamojoje byloje Nr. 1-36-134/2014 nustatytas aplinkybes ir teigia, kad minėtoje baudžiamojoje byloje nustatytos aplinkybės yra teisingos, nes jas patvirtino ir Lietuvos apeliacinis teismas bylą išnagrinėjęs apeliacine tvarka (2015-04-16 nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-132-495/2015), todėl sprendžiant atsakomybės klausimą šioje dalyje, pirmos instancijos teismas turėjo vadovautis minėtais teismo sprendimais. Jų esmė – UAB „E.“ prekes iš UAB „I.“ nupirko ir už jas atsiskaitė. O UAB „I.“ vadovas gautų pinigų neįtraukė į bendrovės buhalterinę apskaitą, tačiau UAB „E.“ tai jau neliečia.

2.7. Apeliantai skunde vardina prekes, kurios buvo įsigytos iš UAB „Sanistal“ ir kitų tiekėjų bei nurodo, kad jiems pateiktas kaltinimas, jog šios prekės kaip nesusijusios su pagrindine UAB „E.“ ūkine veika, buvo nepagrįstai nurašytos į sąnaudas už 130572,40 Lt (37816,38 Eur), grindžiamas tik liudytojo N. P. parodymais ikiteisminio tyrimo metu. Skunde cituodami ir analizuodami N. P. parodymus, teigia, jog vadovautis reikėtų ne jais, o byloje esančiais ir didesnę įrodomąją galią turinčiais rašytiniais įrodymais. Taip pat pažymi, kad dėl prekių, įsigytų iš UAB „Prosport.lt“ (slidės ir slidžių krepšiai) ir UAB „Lono mažmena“ (porolonas), jie pripažino klaidingai neįtraukę jų į ilgalaikį UAB „E.“ turtą, tačiau mano, kad šis pažeidimas neatitinka BK 222 str. 1 d. požymių. Teigia, kad šios prekės buvo įsigytos oficialiai išrašius pirkimo dokumentą. Jų kiekis, kaina matosi įsigijimo PVM sąskaitoje – faktūroje. Įtraukus jas į UAB „E.“ ilgalaikio turto sąnaudas, atitinkamai matysis bendrovės turto (kapitalo) pokytis. Todėl šių prekių neįtraukimas į bendro ilgalaikio turto sąrašą nelėmė BK 222 str. 1 d. aprašytų pasekmių – negalėjimo visiškai ar dalies nustatyti asmens veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų ir jų struktūros. Nurodo, kad liudytoja S. K. šiuos duomenis dar ikiteisminio tyrimo metu pateikė specialistei, kuri nepagrįstai į tai neatsižvelgė. Mano, kad tai įrodo, jog UAB „E.“ įmonėje buvo vedama būtent kiekinė medžiagų nurašymo apskaita, medžiagos būdavo nurašomos kiekvieną mėnesį.

2.9. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad UAB „E.“ ūkinės finansinės veiklos patikrinimą atlikusi specialistė savo akte nurodė visus nustatytus pažeidimus, tačiau jų teisinio vertinimo (ar jie atitinka baudžiamąją atsakomybę, ar administracinę) nepateikė. Kaltinamajame akte visi šie pažeidimai surašyti lygia greta ir turi vienodą vertę. Todėl, apeliantų nuomone, kaltinimas dėl buhalterio nepaskyrimo UAB „E.“ ar savalaikio inventorizacijų neatlikimo negalėjo užtraukti jiems baudžiamosios atsakomybės pagal BK 222 str. 1 d., nes tokios veikos nėra aprašytos šioje teisės normoje. Be to, specialistei buvo pateikti kiti 2011 – 2013 m. bendrovės segtuvai su dokumentais, pvz., „Likučiai, sumos“, „Prekės, tiekėjai“, ir kt., kurie atvaizduoja įmonės veikos dinamiką ir atstoja inventorizacijos akto duomenis.

2.10. Apeliantų nuomone, pagal BK 220 str. 1 d. jie nuteisti taip pat nepagrįstai, aplinkybė, jog UAB „E.“ nurašydavo medžiagų daugiau, negu jiems priklausydavo, neįrodyta. Todėl teismo nuosprendyje padaryta išvada, kad didesnis medžiagų nurašymas leido padidinti PVM atskaitą, išvengti dalies pelno mokesčio, ir dėl to mokesčių administratoriui (VMI) buvo pateiktos žinomai neteisingos deklaracijos, yra neteisinga. Teigia, kad jei ir pasitvirtintų, jog deklaracijose duomenys buvo iš ties neteisingi, vien to nepakaktų kvalifikuoti veiką pagal BK 220 str. 1 d., nes vien pastarojo požymio neužtenka atsakomybei kilti – BK 220 str. 1 d. hipotezėje yra numatytas privalomasis požymis – siekimas išvengti mokesčių, tačiau nei kaltinamajame akte, nei nuosprendyje (kuris nurašytas nuo kaltinamojo akto) tai nebuvo įrodinėjama.

2.11. Apeliaciniame skunde akcentuojama, kad nuosprendyje visiškai nepagrįstai teigiama, jog visi mokesčiai turėjo būti sumokėti ir už tai, kad UAB „E.“ darbuotojas R. J. dirbo nelegaliai. Pažymima, kad ši aplinkybė taip pat jau buvo nustatyta ir teisiškai įvertinta atskiroje administracinio teisės pažeidimo byloje, kurioje UAB „E.“ vadovas R. J. buvo nubaustas pinigine bauda. Apeliantų nuomone, įstatyme nesant darbdaviui nustatytos konkrečios pareigos deklaruoti nelegaliam darbuotojui išmokėtų sumų, jam negali kilti atsakomybė pagal BK 220 str. 1 d.

2.12. Skunde apeliantai cituoja Nutarimo 29 p. ir teigia, kad byloje yra duomenys, jog UAB „Sigitos balansai“, kuri savo požymiais atitinka apskaitos paslaugas teikiančios įmonės požymius, pagal sutartį su UAB „E.“ tvarko šios įmonės buhalterinę apskaitą nuo 2011 metų. Byloje esantys kaltinimai apima UAB „E.“ 2010 – 2013 metų veiklos laikotarpį, todėl už 2011 – 2013 bendrovės veiklos metus yra pasirinktas netinkamas subjektas. Pažymi, kad ši aplinkybė taip pat nei kaltinamajame akte, nei nuosprendyje liko neįvertinta.

3. Teismo posėdyje nuteistasis R. J. ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundą patenkinti. Prokuroras prašė nuteistųjų apeliacinį skundą atmesti.

4. Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

5. 1. Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 str. 3 d., apeliacinės instancijos teismas bylą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Todėl teisėjų kolegija šią baudžiamąją bylą patikrina apeliaciniame skunde nurodytais aspektais.

5.2. Vienas iš apeliantų skundo argumentų yra tas, kad apylinkės teismas į nuosprendį perkėlė iš kaltinamojo akto nukopijuotą kaltinimą (nors skunde kalbama apie patį kaltinamąjį aktą), kaltinimų iš esmės neišnagrinėjo, byloje surinktų įrodymų nevertino ir tarp jų esančių prieštaravimų nepašalino, dėl to nuosprendis yra blogai surašytas bei neteisėtas. Iš tiesų, su šiuo argumentu galima iš dalies sutikti. Apeliantai teisūs, kad skundžiamame nuosprendyje pirmos instancijos teismas iš esmės pažodžiui iš kaltinamojo akto perkėlė kaltinimus tiek nuteistajam R. J., tiek juridiniam asmeniui – UAB „E.“, bei net kai kuriuos rašytinius įrodymus (pvz., 2015-01-22 specialisto išvados kai kurias dalis). Tačiau, tai tikrai nereiškia, kad teismo nuosprendis dėl to laikytinas neteisėtu ir nepagrįstu, kaip kad tvirtina apeliantai. Jei teisiamajame posėdyje ištyręs įrodymus teismas padaro išvadą, kad visas kaltinimas yra įrodytas, jo nekeičia ir nekoreguoja, tai yra visiškai natūralu, kad teismo nuosprendžio nustatomoji dalis atitinka kaltinimo formuluotę. Todėl jokio BPK 305 str. 1 d. 1 p. pažeidimo surašant nuosprendį tokiu atveju nėra ir būti negali.

5.3. Pagal BPK 305 str. 1 d. 2 p., apkaltinamojo teismo nuosprendžio aprašomojoje dalyje išdėstomi įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados, bei motyvai, kuriais vadovaudamasis teismas atmetė kitus įrodymus. Skundžiamame nuosprendyje teismas pakankamai išsamiai išdėstė ir aprašė teisiamajame posėdyje ištirtus įrodymus, ir nors ir labai lakoniškai bei neakivaizdžiai, tačiau nurodė argumentą, kodėl atmetė nuteistojo R. J. bei juridinio asmens atstovo M. P. parodymus – juos teismas atmetė kaip prieštaraujančius kitiems byloje surinktiems, nuosprendyje nurodytiems, įrodymams (arba įrodymų visetui). Todėl, kolegijos vertinimu, ir BPK 305 str. 1 d. 2 p. reikalavimo surašydamas nuosprendį apylinkės teismas nepažeidė.

5.4. Pagal BPK 305 str. 1 d. 3 p., apkaltinamojo teismo nuosprendžio aprašomojoje dalyje turi būti išdėstyti nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados. Apeliantai skunde nepagrįstai nurodo, kad abiejų veikų kvalifikavimo abiem nuteistiesiems motyvų skundžiamame nuosprendyje nėra.

5.4.1. Teismas nuosprendyje padarė tokias išvadas : 1) pagal pateiktus bendrovės apskaitos dokumentus, atliktus priešpriešinius patikrinimus, pagal liudytojų apklausų protokolų duomenis ir kitą ikiteisminio tyrimo medžiagą buvo nustatyta, kad į 2010 – 2012 metais UAB ,,E.” savikainą, veiklos sąnaudas ir buhalterinę apskaitą neteisingai buvo užfiksuotos medžiagų, žaliavų, prekių pirkimo išlaidos, padidinta PVM atskaita; 2) pagal pateiktus 2010 – 2012 m. UAB ,,E.“ apskaitos dokumentus – formaliai surašytus medžiagų nurašymo aktus, negalima iš dalies nustatyti 368 124 Lt dokumentuose užfiksuotų įsigytų bei nurašytų į savikainą medžiagų panaudojimo tuo metu atliktiems darbams; 3) pagal tikėtinus statybų specialisto kvalifikaciją turinčio N. P., dirbusio AB ,,P.“ ir priėmusio UAB ,,E.“ atliktus darbus ,,VšĮ duomenys neskelbtinis“ objektuose, parodymus ir pateiktus bendrovės dokumentus buvo nustatyta, kad UAB ,,E.“ neteisingai į 2010 – 2012 m. nurašymo aktus ir buhalterinės apskaitos savikainos registrus įkėlė įvairių medžiagų už 150 290 Lt, 2011 m. – už 133 292 Lt, ir 2012 m. – už 84 542 Lt; 4) pagal bendrovės pateiktus apskaitos dokumentus buvo nustatyta, kad 2010 – 2012 m. UAB ,,E.“ į savo buhalterinę apskaitą neteisingai įtraukė 368 124 Lt, įsigijo ir nurašė į savikainą medžiagas, žaliavas ir prekes, skirtas perparduoti jas pagrindinei ūkinei veiklai, kurių faktiškai objektuose nesunaudojo; 5) buvo nustatyti atvejai, kad UAB ,,E.“ nurašytos medžiagos faktiškai pirktos nebuvo, o tik buvo įforminti dokumentai, arba prekės nebuvo susijusios su pagrindine veikla, ir UAB ,,E.“ pajamų neuždirbo, arba medžiagų buvo nurašyta daugiau negu sunaudota; 6) į bendrovės 2010 -2012 m. apskaitos registrą ,,Parduotų prekių savikaina“ buvo įtraukta 140 447 Lt (131 678 + 4117 + 4652) didesnė nurašytų medžiagų suma, negu užfiksuota dokumentuose kaip sunaudota; 7) specialisto išvada nustatyta, kad pagal pateiktus bendrovės apskaitos dokumentus, įvertinus surinktų duomenų bei aplinkybių visumą ir išanalizavus bendrovės teisę į PVM atskaitą, buvo nustatyta, kad UAB ,,E.” 2010 – 2012 m. pažeidė 2002-03-05 Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo Nr. IX-751 nuostatas ir PVM deklaracijose neteisingai deklaravo 2010 – 2012 metų mokėtiną į biudžetą PVM, t. y. PVM deklaracijose, pateiktose Panevėžio apskrities VMI, neteisingai padidino PVM atskaitą.

5.4.2. Aptardamas apeliantų padarytų nusikalstamų veikų kvalifikavimo motyvus, teismas nuosprendyje nurodė, kad : 1) liudytojų parodymai, specialisto išvada, kurią patvirtina ir rašytiniai bylos įrodymai – AB „P.“ pateiktos PVM sąskaitos – faktūros, subrangos sutartys, lokalinės sąmatos, atliktų darbų aktai, leidžia konstatuoti, kad nuteistieji – juridinis asmuo UAB „E.“ ir R. J., būdamas UAB „E.“ direktoriumi, turėdamas teisę priimti sprendimus juridinio asmens vardu bei kontroliuoti juridinio asmens veiklą, veikdamas bendrovės vardu, jos naudai ir interesams, pagal Įstatymo 21 str. 1 ir 2 d., būdamas atsakingu už apskaitos politikos parinkimą ir jos įgyvendinimą, buhalterinės apskaitos organizavimą, finansinės atskaitomybės sudarymą ir pateikimą laiku, buhalterinės apskaitos dokumentų ir registrų bei finansinės atskaitomybės išsaugojimą, jų saugojimo tvarkos nustatymą, laikotarpiu nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2013 m. lapkričio 1 d., Panevėžyje, bendrovės veiklos teritorijoje, nefiksuodamas dalies ūkinių operacijų apskaitos dokumentuose, nepagrįsdamas ūkinių operacijų apskaitos dokumentais, neišsaugodamas apskaitos dokumentų ir 2010 metais neorganizuodamas vyriausiojo buhalterio pareigybės ir buhalterinę apskaitą pavesdamas tvarkyti neįdarbintam asmeniui, kuris nebuvo atsakingas už tai, kad ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai apskaitoje būtų registruojami be klaidų ir laikantis bendrovės apskaitos politikos reikalavimų, taip tyčia apgaulingai tvarkė teisės aktų reikalaujamą UAB „E.“ buhalterinę apskaitą, ir tuo R. J. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 222 str. 1 d., o UAB „E. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 20 str. 222 str. 1 d.; be to, 2) R. J., būdamas UAB „E.“ direktoriumi, pažeisdamas nuosprendyje konkrečiai nurodytų teisės aktų reikalavimus, Panevėžyje, tyčia, bendrovės naudai, siekdamas išvengti UAB „E.“ mokėtinų mokesčių (jie taip pat išvardinti ir tiksliai nurodyti nuosprendyje), laikotarpiu nuo 2010-01-01 iki 2013-11-01 į bendrovės buhalterinę apskaitą įtraukė, kad 368 123,92 Lt įsigijo medžiagas, žaliavas ir prekes, skirtas perparduoti pagrindinei ūkinei veiklai, kurių bendrovė pajamoms uždirbti nepanaudojo, t. y. į sąnaudas nurašė daugiau medžiagų negu buvo sunaudota, iš viso už 140 447,56 Lt (40 676,42 Eur); į sąnaudas nurašė medžiagas, nesusijusias su pagrindine ūkine veikla, iš viso už 130 572,40 Lt (37 816,38 Eur); į sąnaudas nurašė medžiagas pagal dokumentus, įformintus neįvykusioms ūkinėms operacijoms – iš viso už 97 103,96 Lt (28 123,25 Eur), ir šiuos duomenis perkėlęs į bendrovės teiktas deklaracijas ir finansines atskaitomybes, į deklaracijas ir nustatytos formos ataskaitas įrašė žinomai neteisingus duomenis apie pajamas, pelną, turtą ir pateikė juos valstybės įgaliotoms institucijoms, taip išvengęs mokesčių sumokėjimo į valstybės biudžetą ir padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 220 str. 1 d., o juridinis asmuo – UAB “E.”, padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 20 str. 220 str. 1 d.

5.4.3. Tokiu būdu, tiek teismo išvados, tiek esminiai apeliantų padarytų nusikalstamų veikų kvalifikavimo motyvai nuosprendyje yra, todėl pripažinti, kad, šiuo atveju, pirmos instancijos teismas, surašydamas skundžiamo nuosprendžio aprašomąją dalį, esmingai pažeidė BPK 305 str. 1 d. 3 p., pakankamo pagrindo nėra. Kolegija iš esmės sutinka su teismo išvadomis dėl apeliantų padarytų nusikalstamų veikų kvalifikavimo. Išsamiau apie tai kolegija pasisakys toliau analizuodama byloje jau surinktus ir naujai apeliacinės instancijos teisme gautus įrodymus.

6. Dėl BK 222 str. 1 d. numatytos veikos įrodymų vertinimo ir kvalifikavimo

6.1. Išnagrinėjusi nuteistųjų apeliacinio skundo argumentus, dar kartą patikrinusi baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, skundžiamame teismo nuosprendyje pirmos instancijos teismo nurodytus veikos kvalifikavimo motyvus, išvadas dėl įrodymų vertinimo, papildomai apeliacinės instancijos teisme atlikusi įrodymų tyrimą ir apklaususi specialistes D. Kupcikevičienę, D. Stankevičienę, liudytoją S. K., kolegija pripažįsta, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės pagrįstai ir teisingai nuteisė R. J. ir juridinį asmenį – UAB „E.“, pagal BK 222 str. 1 d., 220 str. 1 d. Tačiau, kolegijos vertinimu, pirmos instancijos teismas nepagrįstai apeliantus pripažino kaltais pagal BK 222 str. 1 d. dėl nuosprendyje nurodytų 2010 m. bendrovės apskaitos registrų nepateikimo ir jų neatkūrimo Vyriausybės nutarime nustatyta tvarka. Motyvus dėl to kolegija išdėstys šiame nuosprendyje vėliau. Atsižvelgiant į tai, apkaltinamasis nuosprendis keičiamas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo (BPK 328 str. 1 p.).

6.2. Apeliantai skunde tvirtina, kad pirmos instancijos teismas neteisingai įvertino byloje surinktus įrodymus ir dėl to padarė neteisingas išvadas dėl jų kaltės. Kalbant apie konkrečios baudžiamosios bylos įrodymų vertinimą, paminėtina, kad esminė įrodymų vertinimo taisyklė yra suformuluota BPK 20 str. 5 d. Čia nurodoma, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Šios nuostatos esmė yra ta, kad įrodymai vertinami ne juos imant skyrium, nemotyvuotai ir be pagrindo suteikiant vienam ar kitam įrodymui arba įrodymų grupei pirmenybę prieš kitus įrodymus – jie turi būti vertinami atsižvelgiant į byloje esančių faktinių duomenų, kurie patvirtina ar paneigia nors vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai teisingai išspręsti, visetą. Tik taip vertinant bylos įrodymus, galima teisingai kvalifikuoti kaltininko nusikalstamą veiką, nustatyti jo kaltę bei išspręsti kitus, kiekvienai bylai reikšmingus klausimus. Įrodymais yra tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme įstatymų nustatyta tvarka, teisėtais būdais gauti duomenys, kurie patvirtina ar paneigia bent vieną aplinkybę, svarbią bylai teisingai išspręsti. Šiuos duomenis turi būti galima patikrinti BPK numatytais proceso veiksmais (BPK 20 str. 1 ir 4 d.). Kolegija taip pat pažymi, kad įrodinėjimo procesas negali būti begalinis, ir nebūtina, kad detaliai, su visomis smulkmenomis, būtų atkurta įvykio situacija. Įrodinėjimo proceso metu turi būti įrodomas nusikalstamos veikos padarymo faktas, byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoti teismo vidinis įsitikimas, kad nėra pagrįstų abejonių, ar nusikalstamos veikos faktas buvo, ir nusikalstamą veiką padarė kaltinamasis.

6.3. Nuteistieji nesutinka padarę nusikalstamą veiką, numatytą BK 222 str. 1 d., teigdami, kad esminių specialisto išvadoje nustatytų pažeidimų jie nepadarė arba kad jie nebūtinai užtraukia baudžiamąją atsakomybę pagal šią teisės normą. Apeliantų nuomone, už apskaitos taisyklių pažeidimą, nesukėlusį pasekmių – negalėjimo visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų ir jų struktūros, turėjo būti taikoma administracinė atsakomybė pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 173¹ str. Nuteistieji nurodo, kad dėl bendrovėje neteisingai vedamos buhalterinės apskaitos paminėti padariniai nekilo.

6.4. Kolegija tokius apeliantų argumentus pripažįsta nepagrįstais. Pagal BK 222 str. 1 d., atsako tas, kas apgaulingai tvarkė teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą arba paslėpė, sunaikino ar sugadino apskaitos dokumentus, jeigu dėl to nebuvo galima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros. Šio straipsnio dispozicija yra blanketinė, joje nurodyta teisės aktų reikalaujama buhalterinės apskaitos tvarka nustatoma pagal Įstatymą, kurio nuostatos įpareigoja į buhalterinę apskaitą įtraukti visas ūkines operacijas ir įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu (6 str. 2 d.); ūkines operacijas ir įvykius pagrįsti apskaitos dokumentais, kurie turi būti surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus (12 str. 1 d.); pagal 13 str. 4 ir 5 d. turi būti nurodyti privalomi rekvizitai – ūkinės operacijos turinys ir ūkinės operacijos rezultatas pinigine išraiška (kasacinė nutartis Nr. 2K-24-895/2015). Buhalterinės apskaitos tvarkymas vertintinas kaip procesas, kurio metu atliekami įvairūs veiksmai siekiant registruoti, grupuoti ir apibendrinti ūkines operacijas ir įvykius, taip gaunant informaciją, reikalingą ekonominiams sprendimams priimti ir (arba) finansinei atskaitomybei sudaryti. Kartu apgaulingas teisės aktų reikalaujamos buhalterinės apskaitos tvarkymas – tai buhalterinės apskaitos tvarkymas sąmoningai pažeidžiant teisės aktų, reglamentuojančių buhalterinės apskaitos tvarkymą, reikalavimus (pvz., dvigubos buhalterinės apskaitos vedimas, dalies ar visų ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių nefiksavimas apskaitos dokumentuose ir pan.). BK 222 str. 1 d. numatyto nusikaltimo sudėtis yra materiali, todėl baudžiamoji atsakomybė kyla tik tuo atveju, kai sukelia šiame BK straipsnyje numatytus padarinius – dėl tyčinių buhalterinės apskaitos pažeidimų nebuvo galima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros. Įstatyme šie padariniai suformuluoti kaip alternatyvūs, todėl pakanka nustatyti bent vieną iš jų, kad asmuo būtų patrauktas baudžiamojon atsakomybėn. Apgaulingo buhalterinės apskaitos tvarkymo padariniai, vadovaujantis suformuota teismų praktika tokio pobūdžio bylose, yra nustatomi kompetentingų įstaigų patikrinimo, revizijos aktais, audito ataskaita arba specialisto išvada, ekspertizės aktu (kasacinės nutartys Nr. 2K-P-305/2009, 2K-216/2011, 2K-157/2011, 2K-233/2014, 2K-7-176-303/2015). Apgaulingas apskaitos tvarkymas yra tyčinis nusikaltimas, padaromas tiesiogine arba netiesiogine tyčia. Svarbiausias baudžiamosios ir administracinės atsakomybės už buhalterinės apskaitos taisyklių pažeidimus atribojimo kriterijus yra BK 222 str. 1 d. numatytų padarinių nustatymas, nes ATPK 173¹ str., kuriame numatyta atsakomybė už apskaitos pažeidimus, padariniai nenumatyti. Kadangi jau minėtais įrodymais byloje buvo nustatyta, jog dėl R. J. apgaulingai tvarkomos buhalterinės apskaitos kilo baudžiamajame įstatyme numatyti padariniai (iš dalies nebuvo galima nustatyti bendrovės veiklos ir turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros), todėl jam visiškai buvo taikyta baudžiamoji, o ne administracinė atsakomybė. Dėl tokio byloje surinktų įrodymų vertinimo ir teismo išvados kolegija neturi jokio pagrindo abejoti.

6.5. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad apylinkės teismas apeliantų kaltę, visų pirma, grindė specialisto išvadomis, kurios į bylą pateiktos tyrimo metu bei bylą nagrinėjant pirmos instancijos teisme, bei specialistės D. Kupcikevičienės paaiškinimais teisiamojo posėdžio apylinkės teisme metu. Tai, kad apylinkės teismas, būtent, šiuos įrodymus laikė esminiais, yra logiška, nes tai lemia šios bylos sudėtingumas ir pobūdis – byloje nustatytoms aplinkybėms išsiaiškinti, visų pirma, buvo reikalingos specialios žinios, atliekamas UAB „E.“ finansinės – ūkinės veiklos patikrinimas tyrimas užtruko pakankamai ilgą laiką. Kolegija pažymi, kad specialisto išvadoje esantys duomenys, atitinkantys BPK 20 straipsnyje nustatytus reikalavimus, yra įrodymai ir vertinami vadovaujantis tomis pačiomis taisyklėmis, kaip ir kiti įrodymai – pagal teisėjo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu. Tačiau specialisto išvados, kaip įrodymų šaltinio, vertinimas turi ir tam tikrą specifiką, kurią lemia tai, kad aplinkybes, turinčias reikšmės bylai išspręsti, nustato asmuo, turintis specialių žinių. Teisėjai, vertinantys specialisto išvadoje pateiktus duomenis, tokių žinių neturi, nes priešingu atveju nereikėtų kviesti specialisto. Vertinant specialisto išvadą, turi būti patikrintas ir įvertintas ne tik jos sąsajumas (liečiamumas) ir leistinumas, bet ir kai kurios kitos aplinkybės, o būtent : specialistui pateiktos medžiagos išsamumas, pakankamumas ir kokybiškumas; specialistui pateiktų pradinių duomenų teisingumas; specialistui pateiktos medžiagos ištyrimo visapusiškumas; taikytų metodų mokslinis pagrįstumas ir tinkamumas; ar ekspertas, ar specialistas neviršijo savo specialių žinių ribų ir ar nesprendė klausimų, kurie viršija jo kompetencijos ribas, ir pan. (kasacinė nutartis Nr. 2K-2/2005).

6.6. Siekdamas papildomai išsiaiškinti aplinkybes dėl specialistės D. Kupcikevičienės nustatytų UAB „E.“ ūkinės – finansinės veiklos pažeidimų, apylinkės teismas apklausė šią specialistę teisiamajame posėdyje, sudarydamas galimybę ir apeliantams užduoti jai klausimus bei aiškintis prieštaravimus dėl jos išvados. Dar kartą papildomai specialistė buvo apklausta ir apeliacinės instancijos teisme dėl apeliantų skunde nurodytų prieštaravimų jos išvadai, ir ji išsamiai atsakė į klausimus, patvirtino savo išvadą ir iš esmės pilnai pagrindė savo nuomonę byloje nustatytais įrodymais. Kolegijos vertinimu, tiek specialisto išvados, tiek specialistės paaiškinimai teismuose yra įtikinami, juose aiškiai, konkrečiai ir nedviprasmiškai nurodyta, kokių teisės aktų reikalavimai buvo pažeisti UAB „E.“ tvarkant bendrovės buhalterinę apskaitą bei šias išvadas patvirtinantys faktiniai duomenys. Todėl šiais duomenimis abejoti, bendrai imant, kolegija neturi jokio pagrindo.

6.7. Nuteistieji, ginčydami apylinkės teismo nuosprendžiu nustatytas aplinkybes, nurodė, kad visos vykdant remonto rangos darbus nurašytos medžiagos buvo sunaudotos, bei daugiau medžiagų nei sunaudota nebuvo nurašyta. Jie skunde tvirtina, jog medžiagų nurašymo aktuose medžiagų buvo nurašyta daugiau nei dokumentuose įforminta kaip sunaudota, nes tai suponavimo darbų atlikimo specifika objekte, kuriame užsakovas buvo VšĮ „duomenys neskelbtini“. Užsakovas atsiskaitydavo su rangovais tada, kai buvo gaunamas finansavimas, todėl kartais atsitikdavo, kad medžiagos jau būdavo sunaudotos ir nurašytos, o sąskaita faktūra buvo išrašoma tik po mėnesio, kai gaunamas finansavimas. Taip pat nurodė, kad UAB „E.“ apskaitos laikotarpis pagal įstatus buvo vieneri metai, todėl negalima lyginti kiekvieno mėnesio veiklos duomenų atsietai nuo kitų mėnesių bei lyginti tik šiuos duomenis (PVM sąskaitas – faktūras ir nurašymo aktus). Tačiau, šias nuteistųjų nurodomas aplinkybes visiškai paneigia byloje esančios specialisto išvados, pirmos instancijos bei apeliacinės instancijos teisme apklaustos specialistės D. Kupcikevičienė bei D. Stankevičienė. Specialistė D. Kupcikevičienė apeliacinės instancijos teisme paaiškino, kad UAB „E.“ yra registruota kaip statybinė organizacija. Atlikdamas remonto darbus pagal rangos sutartį užsakovas privalo rangos sutartyje numatytais terminais ir tvarka, dalyvaujant rangovui, apžiūrėti ir priimti atliktą darbą (jo rezultatą), atliktų darbų priėmimas įforminamas aktu, kuriuo užsakovas patvirtina priėmęs, o rangovas perdavęs atliktus darbus. Jeigu įmanoma nustatyti atliktų darbų arba susijusių paslaugų mastą, pagal tai nustatyti uždirbtas pajamas bei patirtas sąnaudas pajamoms uždirbti, gautos pajamos pripažįstamos uždirbtomis tą ataskaitinį laikotarpį, kada jie buvo atlikti. Tikrindama UAB „E.“ veiklą, ji nustatė, kad pagal jų pačių pateiktus dokumentus (atliktų darbų aktus, pažymas apie atliktų darbų vertę, PVM sąskaitas – faktūras, nurašytų medžiagų aktus, ir pan.) buvo galima nustatyti ataskaitinio laikotarpio – 1 mėnesio, pajamas ir sąnaudas. Bendrovės buhalterinėje apskaitoje buvo vedama medžiagų pirkimo apskaita – medžiagos, reikalingos objektams (sąnaudos), buvo nurašomos kiekvieną mėnesį įforminant mėnesio medžiagų nurašymo aktus. Ir pajamos buvo fiksuojamos taip pat surašant mėnesinį atliktų darbų aktą. Pagal šį aktą kiekvieną mėnesį būdavo įforminama PVM sąskaita – faktūra. Specialistė pažymėjo, kad ir jai pateiktose ilgalaikėse sutartyse su VšĮ „duomenys neskelbtini“ pati bendrovė buvo nustačiusi, kad ataskaitinis laikotarpis yra „per 30 dienų po atliktų darbų priėmimo – perdavimo akto pasirašymo“. Lygindama šiuos mėnesinius dokumentus, ji nustatė, kad juose buvo nurašytos skirtingos sumos, taip pažeidžiant jos išvadoje nurodytų teisės aktų reikalavimus. Pasak specialistės, atliekant tyrimą ir surašant specialisto išvadą, buvo tikrinami visi bendrovės pateikti dokumentai (nuo pirminio iki apskaitos registro), revizija truko labai ilgai, buvo atlikta daug priešpriešinių patikrinimų su daugybe įmonių, lyginant, kokias medžiagas kitos įmonės pardavė UAB „E.“. Sumos pirminiuose dokumentuose bendrovėje buvo suvestos į apskaitos registrus, bet, konkrečiai analizuojant jas tyrimo metu, nustatyta, kad medžiagų buvo nurašoma daugiau, negu jų realiai buvo sunaudota. Tyrimo metu buvo nustatyti devyni tokie atvejai per tris metus, t. y. devynių mėnesių duomenys nesutapo. Atlikus priešpriešinius patikrinimus, nustatė, kad kai kurių prekių būdavo net pavadinimai iškreipti, ir į nurašymo aktą jos būdavo įtraukiamos ne tais pavadinimais. Specialistės tvirtinimu, inventorizacijos neatlikimas vertinamas kaip buhalterinės apskaitos pažeidimas. UAB „E.“ neturėjo nusistatęs apskaitos vedimo politikos, kas turėjo būti padaryta, nes bendrovė dirbo pagal ilgalaikes objektų statybos darbų paslaugų sutartis, kur lėšos yra biudžetinės, gautos iš Europos Sąjungos paramos fondų. Specialistė taip pat paaiškino, kad 2010 metais buvo rasta didžiausia neteisingai nurašytų medžiagų suma – virš 131 tūkstančio litų, kitais – 2011 – 2012 metais, šios sumos buvo mažesnės. Tai paaiškinama tuo, kad 2010 metais bendrovė neturėjo buhalterės. Įsigijimo kainos su realizacijos kainomis ji tyrimo metu nelygino, bet matė, kad kai kurių prekių pirkimo kainos buvo dešimteriopai aukštesnės už pardavimo kainas. Specialistė kategoriškai patvirtino, kad pagal pateiktus 2010 – 2012 m. bendrovės apskaitos dokumentus buvo nustatyta, jog bendrovėje šiuo laikotarpiu į medžiagų nurašymo aktus ir į buhalterinės apskaitos registrus ,,Parduotų prekių savikaina“ neteisingai buvo įtrauktos ir nurašytos medžiagos. Neteisingi duomenys apie nurašytas medžiagas iš nurašymo aktų buvo perkelti į 2010 – 2012 m. apskaitos savikainos ir sąnaudų registrus, susijusius su bendrovės turtu, nuosavu kapitalu, įsipareigojimų dydžiu ir struktūra. Šios aplinkybės neginčytinai patvirtina, kad tokiu būdu buvo iškraipyta bendrovės turto ir nuosavo kapitalo struktūra.

6.8. Apylinkės teismo nuosprendyje nurodyta, kad 2011 – 2012 m. UAB „E.“, buhalterinėje apskaitoje nurašant medžiagas į savikainą, neužtikrinta, kad atitiktų PVM sąskaitose faktūrose užfiksuoti medžiagų rekvizitai su nurašytų medžiagų rekvizitais, nurašytos medžiagos nurašymų aktuose su faktiškai sunaudotomis. Šitokiais veiksmais buvo iškreipti duomenys apie bendrovės turtą, nes medžiagos, nesant duomenų apie jų sunaudojimą, vis tiek buvo nurašomos, o,nesant užfiksuotų medžiagų rekvizitų, negalima nustatyti, ar sunaudotų ir nurašytų medžiagų kiekis realiai sutampa. R. J., ginčydamas šią nuosprendžiu nustatytą aplinkybę, kad tiriamuoju laikotarpiu nurašytų ir faktiškai sunaudotų medžiagų kiekiai nesutampa, nurodė, kad tai- netiesa, kiekiai sutampa, tačiau kadangi įmonėje buvo vedama suminė, o ne kiekinė medžiagų apskaita, jos buvo nurašomos į kelis objektus, nurašomų medžiagų aktuose būdavo nurodoma prekės savikaina, o PVM sąskaitose faktūrose- medžiagų kaina su pelnu, t. y. pardavimo kaina. Šiais savo parodymais pats R. J., viena vertus, patvirtino, kad, iš tiesų, nėra galimybės nustatyti, kokios konkrečiai medžiagos buvo nurašytos, ir ar jos yra tapačios sunaudotoms medžiagoms. Be kita ko, šis R. J. teiginys prieštarauja ir elementariai logikai, nes byloje nustatyta, kad prekių buvo nurašyta daugiau, nei realiai jų sunaudota, o, vadovaujantis R. J. parodymais, jei prekės nurašymo aktuose buvo nurodytos jų savikaina, o sunaudotų medžiagų PVM sąskaitose faktūrose- su pelnu, tai medžiagų turėjo būti sunaudota už didesnę sumą nei nurašyta, kai, tuo tarpu, bylos duomenys patvirtina priešingas aplinkybes.

6.9. Apeliantai skunde teigia, kad specialisto išvadoje nepagrįstai buvo remiamasi AB “P.” statybos darbų vadovo N. P. parodymais. Nurodo, kad šio liudytojo parodymai prieštaravo oficialiems galiojantiems rašytiniams įrodymams, pirmos instancijos teismas šių įrodymų tarpusavyje nelygino, jų neaptarė ir išsamiau neanalizavo. Su šiais argumentais kolegija taip pat nesutinka. Visų pirma, N. P. tiek tyrimo metu, tiek teisme buvo apklaustas laikantis visų procesinių liudytojo apklausos taisyklių, nuteistieji teisiamajame posėdyje turėjo visas galimybes jam užduoti klausimus ir pareikšti savo prieštaravimus dėl liudytojo nurodomų aplinkybių, todėl jo parodymai yra vienas iš įrodymų, apylinkės teismas šį įrodymą pagrįstai pripažino ir rėmėsi juo spręsdamas dėl nuteistųjų kaltės. Kita vertus, apeliantų kritiškas požiūris į šio liudytojo parodymus yra visiškai suprantamas, nes jie akivaizdžiai prieštarauja apeliantų versijai ir parodo, kad, atliekant rangos darbus (duomenys neskelbtini), dalis medžiagų nebuvo sunaudotos, nors UAB „E.“ buhalteriniuose dokumentuose jos skaitėsi kaip sunaudotos ir buvo nurašytos. Šio liudytojo parodymai yra labai svarbūs, nes jis buvo rangovo – UAB “P.”, statybos darbų vadovas, iš esmės, atsakingas už remonto darbų apimtis ir tiksliai žinojo, kokie darbai buvo atliekami, kokios medžiagos buvo naudotos atliekant konkrečius darbus. Pažymėtina, kad šis liudytojas kategoriškai pasisakė tik dėl tų medžiagų, kurios tiksliai negalėjo būti naudojamos atliekant konkrečius statybos darbus, pvz., įrenginėjant gydomųjų dujų sistemas bei medicininius tinklus, buvo nurodyta, kad panaudotas nešiojamasis kompiuteris „Inspiron“, monitoriais įvardinti 4 televizoriai “Samsung”, kurie negalėjo būti panaudoti atliekant šiuos statybos ar remonto darbus. Pasak liudytojo, taip pat negalėjo būti panaudoti iš UAB „Sanistal” įsigyti prekių komplektai, nes UAB „E.” neatliko remonto darbų, susijusių su vandentiekio nuotekų sistemomis; kai kurie iš UAB „Sanistal” įgyti ir apskaitoje kaip panaudoti nurodyti įrenginiai ir priemonės realiai nebuvo panaudoti diegiant gydomųjų dujų automatizacijos darbus, nes jos taip pat visiškai nesusijusios su atliktais darbais. Atkreiptinas dėmesys, kad liudytojas N. P. turi statybos darbų specialisto kvalifikaciją, todėl tyrimo metu jo parodymai buvo išties svarbūs ir reikšmingi. Pažymėtina, kad aplinkybės, jog UAB „E.” prekių realiai nurašė daugiau nei sunaudojo, arba tai, kad vykdant konkrečius darbus, nebuvo naudojamos tam tikros medžiagos, specialisto išvadoje nustatytos remiantis ne vien liudytojo N. P. parodymais, tačiau taip pat tiriant bendrovės pateiktus buhalterinius dokumentus, atliekant priešpriešinius patikrinimus, atliekant kitus būtinus tyrimo veiksmus, vėliau šiuos duomenis gretinant ir analizuojant. Todėl, kolegijos nuomone, liudytojo N. P. parodymais specialistė, atlikdama šį tyrimą, rėmėsi visiškai pagrįstai ir teisėtai.

6.10. Apeliantas R. J. skunde tvirtina, kad įmonei samdant buhalterę, jis, kaip įmonės vadovas, negali būti laikomas atsakingu už buhalterinės apskaitos tinkamą ir teisingą organizavimą. Iš tiesų, pagal Įstatymo 21 str. 1 d., ūkio subjekto vadovas yra atsakingas už buhalterinės apskaitos organizavimą (ne už jos tvarkymą), t. y. atsakingas už tai, kad įmonėje būtų vedama buhalterinė apskaita, taip pat už dokumentų ir apskaitos registrų išsaugojimą. Taigi, buhalterinės apskaitos organizavimas ir buhalterinės apskaitos tvarkymas nėra tapačios sąvokos (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-41/2012, 2K-363/2014). R. J. nurodo iki 2011 m. pats tvarkęs buhalterinę apskaitą, o nuo 2011 m. tai darė bendrovės samdyta buhalterinės apskaitos firma- UAB „Sigitos balansai“. Buhalterinę UAB „E.“ apskaitą tvarkiusi S. K. parodė, kad, pasibaigus mėnesiui, iki kito mėnesio 15 d. įmonės direktorius jai atnešdavo visus praėjusio mėnesio dokumentus. Apskaitos dokumentai buvo tvarkomi kas mėnesį. Direktorius pateikdavo pirminius apskaitos dokumentus, tame tarpe ir PVM sąskaitas faktūras. Su direktoriumi buvo aptarta ir įmonėje nustatyta tokia tvarka, kad pateikiant sąskaitas faktūras, direktorius jose pažymėdavo, kokiam konkrečiai objektui jos yra skirtos. Dokumentus, nurašymo aktus pasirašydavo įmonės vadovas. Ji pati nesidomėjo, ar realiai tos medžiagos tame objekte buvo sunaudotos, tvarkė apskaitą iš pirminių apskaitos dokumentų, pasitikėdavo tuo, ką jai atnešdavo R. J.. Iš direktoriaus gaudavo pirminius dokumentus, kuriuose buvo nurodyta, į kokį objektą reikia užpajamuoti prekes. Direktorius ant sąskaitų užrašydavo sutartą simbolį, kuris reikšdavo, į kurį sandėlį reikia užpajamuoti prekes. Direktoriaus nurodymai pasireikšdavo bendru darbu suvedant teisingai duomenis (17 t., 173 – 178 b. l.). Taigi, iš liudytojos, kuri nuo 2011 m. ėmė tvarkyti UAB „E.” buhalterinę apskaitą, parodymų matyti, kad apskaitos dokumentus buhalterei pateikdavo bendrovės direktorius, jis pats nurodydavo, kokiam objektui priskirtina konkreti sąskaita faktūra, pateikdavo jai nurašymo aktus, ji pasitikėjo tuo, ką nurodydavo jai R. J.. Šiuo atveju, S. K. apie vadovo sprendimus, susijusius su įmonės turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros pasikeitimu, pastarojo informuota nebuvo. Kolegija pažymi, kad vien tik sutarties sudarymas su buhalterinės apskaitos tvarkymo paslaugas teikiančia įmone ar asmeniu, neatleidžia vadovo nuo pareigos tinkamai organizuoti apskaitos tvarkymą, kaip numatyta Įstatyme, nes teismų praktikoje neretai pasitaiko atvejų, kad įmonės vadovai sąmoningai pateikia apskaitą vedančiam buhalteriui (buhalterinei įmonei) netikslius buhalterinius duomenis arba pateikia ne visus reikalingus dokumentus, dėl ko apskaita vėliau neatitinka Įstatymo reikalavimų. Todėl, buhalterinės apskaitos tvarkymas negali būti perkeliamas vien tik samdomos įmonės kompetencijai. Šiuo konkrečiu atveju, UAB „Sigitos balansai“ buvo patikėta vesti nuteistojo vadovaujamos UAB „E.“ buhalterinę apskaitą, tačiau už dokumentų, pateiktų buhalterinę apskaitą tvarkančiai įmonei, teisingumą atsako juos pateikusios bendrovės direktorius. Byloje nustatyta, kad įmonė, tvarkanti buhalterinės apskaitos dokumentus, tai darė pagal bendrovės direktoriaus pateiktus duomenis. Byloje nustatyta, kad kaltinime nurodyti dokumentai buhalterinės apskaitos tvarkymo paslaugas teikiančiai įmonei buvo pateikti apie jų netikrumą nieko nežinant, pažeidimai bendrovės buhalterinėje apskaitoje buvo nustatyti. Teismų praktikoje yra pripažįstama, kad kaltininkas, veikęs per jo nusikalstamų veiksmų nesuvokusį asmenį, kuris tvarko įmonės buhalterinę apskaitą, atsako kaip nusikaltimo vykdytojas (kasacinė nutartis Nr. 2K-415/2011). Vadinasi, priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, R. J. šioje byloje yra tinkamas BK 222 str. 1 d. numatytos nusikalstamos veikos subjektas.

6.11. Nuteistieji skunde ginčija apylinkės teismo nuosprendžiu nustatytas aplinkybes, kad UAB „E.” į sąnaudas nurašė medžiagas, nesusijusias su pagrindine ūkine veikla – iš viso už 130 572, 40 Lt (37816, 38 Eur). Nurodo, kad šias aplinkybes kaltinimas grindžia tik liudytojo N. P. parodymais ikiteisminio tyrimo metu. Pažymi, kad dėl prekių, įsigytų iš UAB „Prosport.lt“ (slidės ir slidžių krepšiai) ir UAB „Lono mažmena“ (porolonas), jie pripažino klaidingai neįtraukę į ilgalaikį UAB „E.“ turtą, tačiau mano, kad šis pažeidimas neturėtų būti vertinamas kaip užtraukiantis baudžiamąją atsakomybę pagal BK 222 str. 1 d. Su šiais argumentais kolegija nesutinka.

Byloje nustatyta (to neginčija ir apeliantai), kad UAB „E.“ į sąnaudas buvo įtrauktos slidės, slidžių krepšiai už 2477, 77 Eur, kurie įvardinti kaip techninė įranga, ir nurašyti kaip medžiagos pirkėjams, atliekant medicininės technikos remonto darbus; o už 408, 34 Eur nurašytas porolonas, atliekant apsauginės – priešgaisrinės signalizacijos eksplotacinės priežiūros darbus. Kolegijos nuomone, apylinkės teismas visiškai pagrįstai šioje byloje pripažino, kad UAB „E.” buhalterinė apskaita buvo tvarkoma apgaulingai, nes byloje surinkti įrodymai rodo, jog UAB ,,E.“ PVM sąskaitose faktūrose buvo iškraipomi prekių pavadinimai, kiekiai ir vieneto kainos. Apie tai, kaip jau minėta, pasisakė ir bendrovės ūkinės – finansinės veiklos patikrinimą atlikusi specialistė. Pvz., 2010-11-23 PVM sąskaitoje faktūroje PSV Nr.0000195 buvo įrašytas neteisingas prekės pavadinimas „tech. įranga“, kai realiai buvo pirktos sporto laisvalaikio prekės, o vėliau šios prekės buvo nurašytos kaip medžiagos pirkėjams. Tokių atvejų rasta ir daugiau. Nustatytas ūkinių operacijų turinio iškraipymas pirminiuose apskaitos dokumentuose sąlygojo neteisingą 2010 – 2011 m. UAB ,,E.“ medžiagų nurašymą į savikainą bei nepagrįstą veiklos sąnaudų, susijusių su pagrindine bendrovės veikla, padidinimą. Tokie veiksmai neabejotinai iškraipė buhalterinės apskaitos duomenis, dėl ko iš dalies nebuvo galima nustatyti 2010 – 2013 m. turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros. Kolegija taip pat pažymi, kad toks tendencingas duomenų iškraipymas, kai sporto inventorius įvardijamas kaip techninė įranga, medžiagos neva sunaudojamos objektuose, kuriuose jos pagal savo funkcinę paskirtį jos negalėjo būti sunaudotos, bei sunaudotos faktiškai nebuvo, ar nurašymas didesnio kiekio medžiagų nei buvo faktiškai sunaudota, leido UAB „E.” išvengti dalies tyrimo metu nustatytų mokesčių sumokėjimo. Apeliantai, priremti nenuginčijamų įrodymų, siūlo vertinti panašius pažeidimus atskirai, kaip jų pačių padarytą klaidą, ir taip parodyti juos nereikšmingais. Tačiau, atsižvelgus į nustatytus duomenis, kad panašių atvejų tikrinimo metu buvo rasta ir daugiau, visi jie indikuoja į sąmoningą bendrovės veikimą tyčia apgaulingai tvarkyti buhalterinius dokumentus.

6.12. Nuteistieji taip pat ginčija apylinkės teismo nuosprendžiu nustatytas aplinkybes, kad į 2011-01-31 medžiagų nurašymo aktą jie įkėlė 188 pavadinimų medžiagas už bendrą 85 553, 96 Lt (24 778, 14 Eur) sumą, įgytas iš UAB „I.“, kurios realiai nebuvo panaudotos bendrovės ūkinėje veikloje – atliekant remonto darbus objekte. Nurodo, kad faktas, jog UAB „E.“ iš UAB „I.“ šias medžiagas pirko ir už jas sumokėjo, yra nustatytas jau įsiteisėjusiais teismų nuosprendžiais, kuriais privalu buvo vadovautis priimant skundžiamą teismo nuosprendį. Iš bylos matyti, kad UAB „E.“ pagal 2011-01-31 medžiagų nurašymo aktą Nr. 0000009 20110131/296 nurašė ir į AB „P.“ objekto VšĮ „duomenys neskelbtini“ akušerijos pastato dienos chirurgijos skyriaus I aukšto kapitalinio remonto savikainą įtraukė iš UAB „I.“ pirktas įvairias prekes (iš viso už 85 553, 96 Lt arba 24 778, 14 Eur) (2011-01-04 PVM sąskaita faktūra Nr. 00605, 2011-01-14 PVM sąskaita faktūra Nr. 00606, 2011-01-18 PVM sąskaita faktūra Nr. 00607, 2011-01-31 PVM sąskaita faktūra Nr. 00608), kurių realiai nepanaudojo atliekant darbus šiame objekte. Taip pat šiuos neteisingus duomenis apie nurašytas medžiagas iš nurašymo aktų bendrovė perkėlė į 2010 – 2012 m. apskaitos savikainos ir sąnaudų registrus, susijusius su bendrovės turtu, nuosavu kapitalu, įsipareigojimų dydžiu ir struktūra, nepagrįstai užfiksavo medžiagų, žaliavų, prekių pirkimo išlaidas bei padidino PVM atskaitą, o į bendrovės 2010 – 2011 m. apskaitos registrą ,,Parduotų prekių savikaina“ įtraukė 140 447 Lt (40 676,26 Eur) (131678+4117+4652) nurašytų medžiagų daugiau, negu dokumentuose įforminta kaip sunaudota. Kolegija konstatuoja, kad apeliantai, šiuo atveju, buvo nuteisti už tai, kad neteisingai nurašė medžiagas, kurios nurodytame statybos objekte realiai nebuvo panaudotos, o ne už tai, kad šios medžiagos iš viso nebuvo įsigytos. Tai, kad iš UAB „I.” pirktos medžiagos faktiškai nebuvo sunaudotos atliekant statybos darbus, patvirtina liudytojo N. P. parodymai, specialisto išvada bei kiti įrodymai, todėl šis apeliantų teiginys yra atmetamas.

6.13. Apeliantai skunde rašo, kad UAB „E.“ 2009-10-02 su UAB „S.“ sudarė sutartį, pagal kurią UAB „S.“ įsipareigojo užtikrinti akmens masės stalų „Durastone“ įdiegimą pagal užsakovo (VšĮ „duomenys neskelbtini“) brėžinius su montavimo darbais užsakovo nurodytoje vietoje – (duomenys neskelbtini). UAB „E.“ pasamdė subrangovą – UAB „S.“ dėl vieno iš užsakovo – VšĮ „duomenys neskelbtini“, užsakymo pagal UAB „E.“ ir VšĮ "duomenys neskelbtini" sudarytą sutartį. UAB „B.“, patvirtindamas prekės perdavimą, darbų atlikimą ir jų perdavimą, išrašė 2009-11-26 PVM sąskaitą – faktūrą BMA Nr. 0004210 bendrovei UAB „S.“, nes UAB „S.“ buvo tiesioginis pirkėjas pagal šių bendrovių tarpusavio sutartį. Teigia, kad UAB „B.“ negalėjo tiesiogiai perduoti prekių ir darbų nei UAB „E.“ nei VšĮ „duomenys neskelbtini“. Nurodo, kad nei išdėstyti paaiškinimai, nei 2009-10-02 subrangos sutartis teismui neturėjo jokios reikšmės, kadangi jie nuosprendyje aptarti nėra, todėl mano, kad jais buvo nesivadovauta.

Kolegija, atsakydama šį į apeliacinio skundo argumentą, pažymi, jog apeliantai vėlgi neteisingai nurodo teismo nustatytas aplinkybes. Skundžiamu nuosprendžiu jie buvo nuteisti už tai, kad pagal 2010-03-31 medžiagų nurašymo aktą Nr. 98 jie nurašė ir į VšĮ „duomenys neskelbtini“ priėmimo ir skubios pagalbos skyriaus rekonstravimo objekto savikainą įtraukė „Durastone“ stalų su stalčiais komplektą už 11 550 Lt (3 345,11 Eur), kurį neva pirko pagal 2010-03-29 PVM sąskaitą faktūrą VJ Nr. 08186 iš UAB „S.“, nors šį komplektą UAB „B.“ pagal 2009-11-26 PVM sąskaitą faktūrą BMA Nr. 0004210 už 10 578,51 Lt (3 063,75 Eur), įskaitant atvežimą ir sumontavimą pardavė UAB „S.“ ir šios bendrovės užsakymu sumontavo VšĮ „duomenys neskelbtini“. Šiuo atveju, aplinkybė, kad UAB „E.” galėjo samdyti subrangovą statybos darbams atlikti, nebuvo ginčijama, tačiau specialistui atlikus aplinkybių tyrimą, byloje buvo nustatyta, kad komplektą statybos objekte pagamino ir sumontavo UAB „B.” montuotojai pagal UAB “S.” užsakymą. UAB „B.” vadybininkas S. K. patvirtino, kad paklausus ligoninės vyr. inžinieriaus A. J., kieno vardu bus pildomas užsakymas ir PVM sąskaita faktūra, jis atsakė, kad UAB „S.”. Montuoti nuvažiavę darbuotojai kartu veždavosi ir paruoštą PVM sąskaitą faktūrą. Nustatyta, kad UAB „E.” už pirktą „Durastone“ stalų su stalčiais komplektą nemokėjo nei grynaisiais pinigais, nei iš banko sąskaitos. Tokiu būdu, UAB „E.” medžiagų nurašymo akte buvo įtrauktos realiai neįvykusios operacijos iš UAB „S”, o UAB „E.” neteisingai padidino sąnaudas ir sumažino 2010 m. pelną prieš apmokestinimą, nepagrįstai sumažino UAB „S.” įsiskolinimą bei į PVM deklaraciją už 2010 m. kovą neteisingai įtraukė 2 425, 50 Lt pirkimo PVM sumą.

6.14. Kolegija atmeta ir nuteistųjų apeliacinio skundo argumentą, kad UAB „E.“ naudai nelegaliai dirbusio R. J. atveju jam mokėto ir nefiksuoto atlyginimo negalima buvo traktuoti kaip apgaulingo buhalterinės apskaitos tvarkymo, nes šis darbuotojas dirbo nelegaliai, o nuteistasis R. J. už tai jau nubaustas administracine tvarka. R. J. parodė, kad atlyginimą nelegaliai dirbusiam R. J. jis mokėjo iš savo asmeninių pinigų. Kolegija pažymi, kad apgaulingos apskaitos tikslas – turėti naudos : nemokėti valstybei mokesčių, sumokėti mažiau ar bendrai jų išvengti. Šiuo atveju, UAB „E.“, nelegaliai įdarbinus darbuotoją ir jam mokant neoficialų, į įmonės buhalterinę apskaitą neįtrauktą atlyginimą, bendrovė ne tik gavo neapskaitytą paslaugą, bet ir apskaitė ir sumokėjo mažiau mokesčių. Visi jie nurodyti specialisto išvadoje. Tai, kad R. J. nelegaliam darbui pasamdžiusiam R. J. buvo taikyta administracinė atsakomybė, nelegalaus darbo fakto nepadaro legaliu.

6.15. Pagal teismų praktiką bylose dėl BK 222 ir 223 straipsnių taikymo realią asmens veiklą, jo ūkinę, komercinę, finansinę būklę, nuosavą kapitalą, įsipareigojimų dydį ir struktūrą turi būti įmanoma nustatyti analizuojant tik to asmens (ūkio subjekto) buhalterinės apskaitos dokumentus. Jei to padaryti tokiu būdu (o ne atliekant priešpriešinius patikrinimus, ikiteisminį tyrimą ir pan.) negalima, atsiranda šiame straipsnyje numatyti padariniai ir kaltininkui kyla baudžiamoji atsakomybė (pvz., kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-11/2008, 2K-426/2013, 2K-16/2014, 2K-233/2014). Būtent, šiuo atveju, dėl nustatytų UAB „E.“ buhalterinės apskaitos pažeidimų, dėl į apskaitą neįtrauktų visų ūkinių operacijų, ūkinių įvykių, susijusių su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžiu arba struktūros pasikeitimu, visų ūkinių operacijų ir įvykių nepagrindus apskaitos dokumentais, 2010 – 2013 m. laikotarpiu, nebuvo galima iš dalies nustatyti UAB „E.“ turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros. Todėl, teisėjų kolegija, įvertinusi visus bylos duomenis, neturi pagrindo nepritarti pirmosios instancijos teismo išvadai dėl nuteistųjų kaltės padarius BK 222 str. 1 d. numatytą veiką. Pagal byloje nustatytas aplinkybes visi objektyvieji ir subjektyvieji BK 222 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos požymiai nustatyti pagrįstai, todėl nėra pagrindo konstatuoti, kad baudžiamasis įstatymas būtų buvęs pritaikytas netinkamai ir dėl to nėra jokio pagrindo, kaip to prašo skunde nuteistieji, juos išteisinti.

6.16. Nuteistieji skunde nesutinka su apylinkės teismo nuosprendžio išvada, jog jie tyrimui nepateikė 2010 m. apskaitos registrų – pajamų, sąnaudų, savikainos, skolų tiekėjams ir pirkėjų skolų žiniaraščių, atsargų judėjimo apskaitos registrų, pagrindžiančių pirktų medžiagų, žaliavų ir prekių teisingą užpajamavimą bei nurašymą į apskaitos registrą ,,Parduotų prekių savikaina“, kurie susiję su bendrovės finansiniais rezultatais ir turtu. Dokumentų pradingimo fakto neužfiksavo ir jų neatkūrė LR Vyriausybės 2002-07-01 nutarimu Nr. 1022 nustatyta tvarka. Anot jų, šie suvestiniai registrai buvo atkurti ir pateikti teismo posėdyje. Su šiuo argumentu kolegija sutinka.

Nusikalstamos buhalterinės apskaitos dalyku laikomi trijų lygių dokumentai – tai pirminiai apskaitos dokumentai, suvestiniai registrai ir finansinės atskaitomybės metiniai dokumentai. Buhalterinės apskaitos registrai turi būti sudaryti taip, kad būtų galima patikrinti pagal juos perkeltų duomenų metinę finansinę atskaitomybę, kurią sudaro balansas, pelno nuostolių ataskaita, nuosavo kapitalo likučiai. Specialistė D. Kupcikevičienė apeliacinės instancijos teisme paaiškino, kad be suvestinių registrų tikrintojai negali patikrinti metinių finansinių įmonės rezultatų, įvertinti, kaip duomenys būna perkelti iš apskaitos registrų į metinius finansinių rezultatų ataskaitų deklaracijas. Specialistams, atliekantiems įmonės ūkinės, finansinės veiklos patikrinimą, nėra numatyta pareiga sutvarkyti tiriamojo ūkio subjekto buhalterinės apskaitos registrus pagal jų pateiktus pirminius dokumentus. Jeigu nėra apskaitos registro, metinių apskaitos dokumentų, specialistas konstatuoja, kad negalima nustatyti įmonės turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros. Tačiau šiuo atveju, nors ir pavėluotai, tačiau UAB „E.“ suvestiniai registrai buvo atkurti ir pateikti pirmos instancijos teismui. Specialistė D. Kupcikevičienė apeliacinės instancijos teisme su jais susipažinusi patikino, jog jie atitinka tokiems registrams keliamus reikalavimus. Įvertinus šias aplinkybes, kolegija pripažįsta, kad bendrovės pateikti suvestiniai registrai laikytini atkurtais apskaitos registrais. Todėl, už šį Įstatymo pažeidimą apeliantai buvo nuteisti nepagrįstai. Ši skundžiamo nuosprendžio dalis dėl apskaitos registrų nepateikimo ir jų neatkūrimo yra šalinama iš nuosprendžio nustatomosios dalies keičiant nuosprendį.

Tokiu būdu, apeliantų skundo argumentais keisti skundžiamą teismo nuosprendį dėl jų padarytos nusikalstamos veikos, numatytos BK 222 str. 1 d., kolegija pagrindų nenustatė.

7.1. Apeliantai skunde nurodo, kad jie nepagrįstai nuteisti pagal BK 220 str. 1 d., šios veikos „išvestos“ iš neįrodytų aplinkybių, jog UAB „E.“ nurašydavo medžiagų daugiau, negu priklausydavo, kas leido jiems padidinti PVM atskaitą, išvengti dalies pelno ir kitų mokesčių. Teigia, kad nors ir pasitvirtintų, jog deklaracijose duomenys yra neteisingi, to nepakaktų kvalifikuoti veikos pagal BK 220 str. 1 d., nes nėra įrodytas siekis išvengti mokesčių. Skunde iš esmės kartojamas argumentas, kad jokie mokesčiai neturėjo būti sumokėti už tai, kad UAB „E.“ darbuotojas R. J. buvo nelegaliuose darbo teisiniuose santykiuose, nes tokio pobūdžio santykiai jau buvo nustatyti atskiroje administracinio teisės pažeidimo byloje, dėl ko UAB „E.“ vadovas R. J. jau buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn bei patyrė piniginę sankciją. Apeliantų teigimu, nesant įstatymiškai nustatytos darbdavio pareigos deklaruoti nelegaliam darbuotojui išmokėtų sumų, negali atsirasti ir atsakomybė pagal BK 220 str. 1 d.

7.2. Kolegija šiuos apeliantų teiginius atmeta bei sutinka su apylinkės teismo nustatytomis aplinkybėmis. Baudžiamajai atsakomybei pagal BK 220 str. 1 d. yra būtinos šios objektyvios sąlygos : 1) įrašymas į deklaraciją arba nustatyta tvarka patvirtintą ataskaitą ar kitą dokumentą žinomai neteisingų duomenų apie asmens pajamas, pelną, turtą ar jų naudojimą siekiant išvengti mokesčių; 2) šių dokumentų pateikimas valstybės įgaliotai institucijai. Šio straipsnio prasme neteisingais yra laikomi duomenys, neatitinkantys subjekto, kurio vardu pateikiama deklaracija arba nustatyta tvarka patvirtinta ataskaita ar kitas dokumentas, pajamų, pelno, turto ar jų naudojimo. BK 220 str. nustatytos nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtys yra formalios, t. y. nusikalstama veika laikoma baigta, kai kaltininkas įrašo žinomai neteisingus duomenis apie pajamas, pelną, turtą ar jų naudojimą į deklaraciją arba nustatyta tvarka patvirtintą ataskaitą ar kitą dokumentą ir pateikia juos valstybės įgaliotai institucijai. Byloje nustatyta, jog apeliantai tyčia apgaulingai tvarkė buhalterinę apskaitą laikotarpiu nuo 2010-01-01 iki 2013-11-01 į bendrovės buhalterinę apskaitą įtraukdami medžiagas, žaliavas ir prekes, skirtas perparduoti pagrindinei ūkinei veiklai, kurių bendrovė pajamoms uždirbti nepanaudojo, taip pat, kad įmonė į sąnaudas nurašė medžiagas, nesusijusias su pagrindine ūkine veikla, bei medžiagas, pagal dokumentus, įformintus neįvykusioms ūkinėms operacijoms ir šiuos duomenis perkėlus į bendrovės teiktas deklaracijas ir finansines atskaitomybes, į deklaracijas ir nustatytos formos ataskaitas įrašė žinomai neteisingus duomenis apie pajamas, pelną, turtą ir pateikė juos valstybės įgaliotoms institucijoms, kas leido padidinti PVM atskaitą ir išvengti dalies pelno mokesčio sumokėjimo. Taip pat samdant nelegaliai dirbusį R. J. jam buvo sumokėti 3600 Lt (1042, 63 Eur), kurie įmonės buhalterinėje apskaitoje neapskaityti bei pateikus mėnesinėse pajamų mokesčio ir PSD įmokų A klasės pajamų deklaracijas už 2010-2013 metus nedeklaravo R. J. kiekvieną mėnesį išmokėtų 100 Lt (28,96 Eur) išmokų bei nuo jų priskaičiuotų 711 Lt (205,92 Eur) gyventojų pajamų mokesčio ir 284 Lt (82,25 Eur) PSD mokesčių ir šias deklaracijas pateikė Panevėžio AVMI Panevėžio skyriui, esančiam Panevėžyje, Durpyno g. 3, ir šių mokesčių nesumokėjo. Taip pat 2010-2013 m. pranešimuose apie apdraustuosius už ataskaitinį laikotarpį SAM 3SD pateikė neteisingus duomenis apie apdraustųjų skaičių, pajamas, nuo kurių skaičiuojamos įmokos ir neapskaičiavo bei nedeklaravo 1609 Lt (465,99 Eur) valstybinio draudimo įmokų ir šiuos pranešimus pateikė VSDFV Panevėžio skyriui, esančiam Panevėžyje, Vasario 16-osios g. 60, ir šių mokesčių nesumokėjo. Šias aplinkybes patvirtina jau anksčiau šiame nuosprendyje nurodyti įrodymai, todėl jų kolegija nekartoja. Jau minėta, kad kolegija neturi pagrindo abejoti specialisto išvadoje nurodytomis aplinkybėmis bei specialisčių paaiškinimais, duotais teismuose, byloje įrodyta, kad UAB “E.” apgaulingai tvarkė buhalterinę apskaitą bei nepagrįstai į sąnaudas nurašė per daug medžiagų, kurios nebuvo sunaudotos, bei nurašė į sąnaudas medžiagas, nesusijusias su pagrindine ūkine veikla, bei medžiagas pagal dokumentus, įformintus neįvykusioms ūkinėms operacijoms. Kadangi buhalterinė apskaita apgaulingai buvo tvarkoma tyčia, taigi, ir šiuos duomenis perkėlus į bendrovės teiktas deklaracijas, buvo veikiama tyčia, nes buvo žinomas šių deklaracijų turinio neteisingumas bei jos buvo pateiktos Panevėžio AVMI Panevėžio skyriui akivaizdžiai siekiant išvengti mokesčių sumokėjimo. Apeliantų teiginys, kad jų siekis nemokėti mokesčių nebuvo įrodytas, yra tiesiog deklaratyvi frazė, nes vienas iš apgaulingai tvarkomos buhalterinės apskaitos tikslų ir yra kaltininko siekis išvengti ar sumažinti mokėtinus mokesčius.

7.3. Kolegija atmeta apeliantų teiginius, kad negalima jiems inkriminuoti BK 220 str. dėl neteisingų duomenų pateikimo apie nelegaliai dirbusį R. J. jau vien todėl, kad jis dirbo nelegaliai, kad R. J. už šio asmens nelegalų darbą jau buvo nubaustas administracine tvarka, todėl negalima jam papildomai taikyti baudžiamosios atsakomybės. Kolegija pažymi, kad R. J. administracine tvarka buvo nubaustas už tai, kad nelegaliai įdarbindamas darbuotoją pažeidė Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 99 str. 2, 3, 5, 6 d., 98 str. 1 d. 1, 2 p. reikalavimus ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktoriaus 2010-06-04 įsakymu Nr. V-243 patvirtintų Duomenų apie apdraustuosius ir draudėjus pateikimo ir tikslinimo taisyklių 17.1 p. Šioje byloje apeliantai nuteisti pagal BK 220 str. 1 d. už tai, kad teikiant deklaracijas buvo pateikti neteisingi duomenys siekdamas išvengti valstybei mokėtinų už darbuotoją mokesčių. Taigi, šiuo atveju, tai negali būti vertinama kaip dvigubos atsakomybės taikymas už tą patį pažeidimą bei non bis im idem principo pažeidimas. Kolegija pažymi, kad nepaisant to, jog R. J. dirbo nelegaliai, tačiau jis įmonei sukūrė pridėtinę vertę, atliko darbus, už kurį įmonė gaudavo pajamas. R. J. buvo mokamas atlyginimas, kuris buvo neapskaitytas įmonės buhalterinėje apskaitoje – šių aplinkybių neneigia ir apeliantai. Taigi, šiuo atveju, įmonė taip pat turėjo pateikti teisingus duomenis apie darbuotoją bei sumokėti mokėtinus mokesčius valstybei. Situacija būtų netoleruotina ir paradoksali, jeigu asmuo, kuris oficialiai įdarbino asmenį, atsidurtų blogesnėje padėtyje nei tas, kuris samdo darbuotojus nelegaliai. Taip valstybėje būtų netiesioginiai skatinama šešėlinė ekonomika bei nelegalus darbas.

8.1. Apeliantai jiems skirtų bausmių neginčija. Kolegijos vertinimu, net ir pripažinus, kad apeliantai buvo nepagrįstai pagal BK 222 str. 1 d. pripažinti kaltais dėl 2010 m. nuosprendyje nurodytų apskaitos registrų nepateikimo ir jų neatkūrimo teisės aktuose nustatyta tvarka, jiems už abi veikas skirtų bausmių – baudų, mažinti pagrindo nėra, nes jos yra paskirtos mažesnės nei galimas šios bausmės vidurkis, jų BK 222 str. 1 d. numatytos nusikalstamos veikos apimtis sumažėjo labai nežymiai.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 str. 2 d. 2 p., kolegija

Rezoliucinė dalis

NUSPRENDŽIA:

2015 m. gruodžio 3 d. Panevėžio miesto apylinkės teismo nuosprendį pakeisti.

Iš nuosprendžio aprašomosios dalies dėl veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 222 str. 1 d., pašalinti aplinkybę, kad UAB „E.“ ir R. J., būdamas UAB „E.“ (įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruotos (duomenys neskelbtini)) direktoriumi, pažeisdamas 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 21 str. 1 d., tyrimui nepateikė 2010 m. apskaitos registrų – pajamos, sąnaudos, savikaina, skolų tiekėjams ir pirkėjų skolų žiniaraščių, atsargų judėjimo apskaitos registrų, pagrindžiančių pirktų medžiagų, žaliavų ir prekių teisingą užpajamavimą bei nurašymą į apskaitos registrą ,,Parduotų prekių savikaina“, kurie susiję su bendrovės finansiniais rezultatais ir turtu, šių dokumentų pradingimo fakto neužfiksavo ir jų neatkūrė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-07-01 nutarimu Nr. 1022 nustatyta tvarka, dėl ko pagal pateiktus dokumentus iš dalies nebuvo galima nustatyti UAB „E.“ 2010 – 2013 m. turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.