Kauno apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

dalyvaujant ieškovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ atstovei bankroto administratoriaus uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ direktorei S. G.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ ieškinį, pareikštą atsakovui V. A., dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškovė pareikštu ieškiniu prašo: 1. Pripažinti negaliojančiu nuo pat jo sudarymo momento paskolos grąžinimo sandorį – 2013 m. sausio 29 d. kasos išlaidų orderį Nr. 0428, mokėtojas - UAB „(duomenys neskelbtini)“, gavėjas – V. A., išmokėta suma: 2000,00 Lt (579,24 Eur), paskirtis: paskolos akcininkui dalinis grąžinimas; 2. Pripažinus sandorį negaliojančiu nuo pat jo sudarymo momento - taikyti restituciją: priteisti ieškovės naudai iš atsakovo 579,24 Eur; 3. Priteisti 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme pradžios iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Ieškinyje nurodė, jog ieškovė (paskolos gavėja) ir atsakovas (kreditorius, ieškovės vadovas ir vienas iš akcininkų), sudarė sekančias paskolos sutartis: 2011 m. kovo 4 d. - paskolos suma 4 200,00 Lt, paskolos grąžinimo terminas nenustatytas; 2011 m. gruodžio 31 d. paskolos suma - 10 807,27 Lt, paskolos grąžinimo terminas nenustatytas; 2012 m. gruodžio 31 d. paskolos suma - 19 229,83 Lt, paskolos grąžinimo terminas nenustatytas. Iš viso pagal paskolos sutartis 34 237,10 Eur. Ieškovė nurodo, kad dalį paskolos, t.y. 2000,00 Lt (579,24 Eur) ieškovė grąžino atsakovui, nors prievolės vykdymo terminas dar nebuvo suėjęs. Paskola grąžinta 2013 m. sausio 29 d. kasos išlaidų orderiu Nr. 0428. Ieškovė nurodo, kad šiuo sandoriu buvo pažeistas Civilinio kodekso (toliau – CK) 1.80 straipsnis, kadangi atsakovui – akcininkui, kurio prievolės vykdymo terminas dar nebuvo suėjęs, buvo suteikta pirmenybė prieš kreditorius, kurių naudai išieškojimą pagal vykdomuosius dokumentus vykdė antstoliai: Valstybinės mokesčių inspekcijos naudai – 4 663,10 Eur ir 2 572,32 Eur; Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus naudai – 1 298,27 Eur; UAB „(duomenys neskelbtini)“ – 132,34 Eur; AB „(duomenys neskelbtini)“ – 53,78 Eur; UAB „(duomenys neskelbtini)“ – 3 114,45 Eur (b. l. 1-3).

2016 m. gegužės 16 d. atsakovas teismui pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, kad su pareikštu ieškiniu nesutinka. Atsiliepime nurodė, kad atsakovas pasirašant 2013 m. sausio 29 d. kasos išlaidų orderį Nr. 0428, buvo ir bendrovės vadovas. Įmonės nemokumo atveju, atsakovas kaip darbuotojas turėtų prioritetą savo reikalavimų patenkinimui prieš bet kurį iš tuo metu buvusių kreditorių. Atsakovas nurodė, kad iš savo asmeninių lėšų įmonei buvo paskolinęs net 58 570,72 Eur sumą, todėl siekiant užtikrinti savo bent minimaliausius pragyvenimo poreikius, santykinai nedidelės sumos 579,24 Eur susigrąžinimas negali būti laikytinas neteisėtu (b. l. 42-43).

Ieškovės atstovė teismo posėdžio metu ieškinį palaikė akcentavo, kad atsakovas negalėjo nežinoti apie ieškovės kreditorinius įsipareigojimus kitiems kreditoriams. Atsakovas savo kreditorinius reikalavimus patenkino, jau esant galiojančioms kitų kreditorių reikalavimo teisėms ir antstoliams pradėjus vykdymo veiksmus. Ieškovės atstovės manymu, ieškovės ir atsakovo sudarytas sandoris turi būti pripažintas negaliojančiu kaip prieštaraujantis imperatyvioms įstatymo normoms.

Atsakovas į teismo posėdį neatvyko, apie posėdžio vietą ir laiką atsakovas informuotas tinkamai (CPK 123 str. 3 d.).

Ieškinys tenkintinas.

Iš teismui pateiktų dokumentų nustatyta, kad 2010 m. rugpjūčio 27 d. atsakovas ir dar du steigėjai įsteigė UAB „(duomenys neskelbtini)“ (b. l. 61-62). 2011 m. kovo 4 d. atsakovas ir ieškovė sudarė paskolos sutartį Nr. 11/01, kurios pagrindu atsakovas ieškovei neterminuotai paskolino 4200,00 Lt (1216,40 Eur) (b. l. 12). 2011 m. gruodžio 31 d. atsakovas ir ieškovė sudarė paskolos sutartį Nr. 11/03, kurios pagrindu atsakovas ieškovei neterminuotai paskolino 10 807,27 Lt (3130,00 Eur) (b. l. 13). VĮ Registro centro juridinių asmenų registro duomenimis 2012 m. kovo 1 d. atsakovas paskirtas ieškovės vadovu (b. l. 8). 2012 m. gruodžio 31 d. atsakovas ir ieškovė sudarė paskolos sutartį Nr. 12/01, kurios pagrindu atsakovas ieškovei neterminuotai paskolino 19 229,83 Lt (5569,34 Eur) (b. l. 14).

Iš prie ieškinio pridėtų dokumentų nustatyta, kad 2012 m. vasario 3 d. Kauno miesto apylinkės teismas priėmė teismo įsakymą civilinėje byloje Nr. L2-4235-451/2012, kuriuo UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai iš ieškovės priteista 400,00 Lt skola, 46,95 Lt delspinigių, 6 proc. metinių procesinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo įsakymo visiško įvykdymo bei 10,00 Lt bylinėjimosi išlaidų (b. l. 20). Minėtas teismo įsakymas perduotas vykdyti antstoliui M. L. (b. l. 19). 2012 m. gegužės 31 d. Kauno miesto apylinkės teismas priėmė teismo įsakymą civilinėje byloje Nr. L2-10837-329/2012, kuriuo AB „(duomenys neskelbtini)“ naudai iš ieškovės priteista 94,70 Lt skola ir 91,00 Lt bylinėjimosi išlaidų (b. l. 22). Minėtas teismo įsakymas perduotas vykdyti antstolei A. A. (b. l. 21). 2012 m. birželio 8 d. Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR Finansų ministerijos (toliau – VMI prie LR FM) viršininkas priėmė sprendimą išieškoti mokestinę nepriemoką iš ieškovės – 16 100,75 Lt, mokestinis laikotarpis už kurį išieškoma suma 2011 m. sausio 1 d. – 2012 m. balandžio 30 d. (b. l. 24-25). Minėtas sprendimas perduotas vykdyti antstoliui S. U. (b. l. 26). 2012 m. liepos 31 d. Kauno miesto apylinkės teismas priėmė teismo įsakymą civilinėje byloje Nr. L2-14028-748/2012, kuriuo UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai iš ieškovės priteisė 5246,00 Lt skolą, 5427,57 Lt delspinigių, 6 proc. metinių procesinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo įsakymo visiško įvykdymo bei 80,00 Lt bylinėjimosi išlaidų (b. l. 27). Minėtas teismo įsakymas perduotas vykdyti antstoliui R. B. (b. l. 26). 2012 m. lapkričio 19 d. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyrius priėmė sprendimą dėl 4482,65 Lt skolos išieškojimo iš ieškovės (b. l. 29). Minėtas sprendimas perduotas vykdyti antstolei J. Ž. (b. l. 28). Laikotarpiu nuo 2012 m. liepos 10 d. iki 2013 m. rugsėjo 2 d. ieškovės turtas buvo areštuotas (b. l. 35-37). 2013 m. sausio 29 d. atsakovui buvo išduotas kasos išlaidų orderis Nr. 0428, kurio pagrindu atsakovui išmokėta 2000,00 Lt (579,24 Eur) (b. l. 18). 2015 m. gegužės 18 d. Kauno apygardos teismas nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-1730-658/2015 ieškovei iškėlė bankroto bylą.

Dėl kasos išlaidų orderio, kaip sandorio, sampratos

Ieškovė pateiktu ieškiniu ginčija 2013 m. sausio 29 d. atsakovui išduotą kasos išlaidų orderį Nr. 0428, kurio pagrindu atsakovui išmokėta 2000,00 Lt (579,24 Eur) (b. l. 18).

Civilinio kodekso (toliau – CK) 1.63 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad sandoriais laikomi asmenų veiksmai, kuriais siekiama sukurti, pakeisti arba panaikinti civilines teises ir pareigas.

Teismas pažymi, jog pagal kasos išlaidų orderio Nr. 0428 išdavimo metu galiojusią Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. vasario 17 d. nutarimo Nr. 179 „Dėl Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių patvirtinimo“ redakciją, reglamentuojančią juridinių asmenų (išskyrus Lietuvos banką, kredito ir pašto įstaigas), užsienio juridinių asmenų filialų ir atstovybių kasos darbo organizavimo, kasos operacijų atlikimo ir įforminimo tvarką, pinigai iš kasos išmokami pagal kasos išlaidų orderį (4 punktas) (CK 6.929 straipsnio 1 dalis).

Vadovaudamasis tokiu teisiniu reglamentavimu, teismas sprendžia, kad mokėjimas pagal kasos išlaidų orderį – tai sandoris, kurio metu jį atliekantis asmuo išreiškia savo valią perduoti lėšas kitam asmeniui, tokiu būdu sukurdamas, pakeisdamas arba panaikindamas savo civilines teises ir pareigas (CK 1.63 straipsnis). Šiuo aspektu atsakovo veiksmai išmokant sau iš ieškovės kasos lėšas ir tokiu būdu padengiant dalį ieškovės skolos atsakovui, gali būti vertinami kaip sandoris, nes ieškovė turėjo prievolę atsakovui grąžinti pinigines lėšas.

Teismas ieškovės 2013 m. sausio 29 d. kasos išlaidų orderiu Nr. 0428 įformintą mokėjimą vertina kaip veiksmą, kuriuo buvo siekiama panaikinti ieškovės pareigą grąžinti atsakovui dalį skolos, kuri atsirado 2010 m. rugpjūčio 27 d., 2011 m. kovo 4 d. bei 2011 m. gruodžio 31 d. paskolos sutarčių pagrindu. Šis veiksmą teismas pripažįsta sandoriu, kurį galima ginčyti CK numatyta sandorių ginčijimo tvarka ir pagrindais (CK 1.63 straipsnio 1 dalis).

Dėl ieškovės ir atsakovo sudaryto sandorio kilmės bei atsakovo reikalavimo tenkinimo eilės

Atsakovas atsiliepime nurodė, kad 2013 m. sausio 29 d. išduodant kasos išlaidų orderį atsakovas buvo bendrovės vadovas. Įmonės nemokumo atveju, atsakovas kaip darbuotojas turėtų prioritetą savo reikalavimų patenkinimui prieš bet kurį iš tuo metu buvusių kreditorių.

Pažymėtina, kad šiuo atveju yra svarbu įvertinti, kokių santykių pagrindu minėtas sandoris buvo sudarytas. Tik nustačius minėtą aplinkybę, būtų galima įvertinti ar, sudarant sandorį, atsakovas turėjo pirmumo teisę kitų kreditorių atžvilgiu.

Kasos išlaidų orderio Nr. 0428 išdavimo metu galiojusio Įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 35 straipsnio 2 dalyje (redakcija aktuali nuo 2013 m. sausio 1 d. iki 2013 balandžio 6 d.) nustatyta, kad pirmąja eile yra tenkinami darbuotojų reikalavimai, susiję su darbo santykiais. Išmokos susijusios su darbo teisiniais santykiais tai - darbo užmokestis, išeitinės pašalpos, vidutinis darbo užmokestis už uždelstą atsiskaityti laiką ir kt.

2013 m. sausio 29 d. atsakovui išduodant kasos išlaidų orderį Nr. 0428, atsakovas buvo ieškovės vadovas (b. l. 8). Šiame kontekste pažymėtina, kad 2013 m. sausio 29 d. orderio Nr. 0428 išdavimo pagrindas yra „Paskolos akcininkui dalinis grąžinimas“, o ne darbo užmokestis ar kitokios su darbu susijusios išmokos (b. l. 18). Darytina išvada, kad kasos išlaidų orderis Nr. 0428 buvo išduotas siekiant dalinai įvykdyti ieškovės kreditorinius įsipareigojimus, atsiradusius 2011 m. kovo 4 d., 2011 m. gruodžio 31 d. ir 2012 m. gruodžio 31 d. paskolų sutarčių pagrindu. Tokio pobūdžio reikalavimai net ir iškėlus juridiniam asmeniui bankroto bylą būtų tenkinami tik trečiąja eile (ĮBĮ 35 str. 4 d.).

Atsižvelgiant į tai, jog atsakovo reikalavimo teisė kilo iš paskolos sutartinių santykių, kurie įmonės bankroto atveju būtų tenkinami tik paskutiniąją (trečiąja) eile, atsakovo argumentas, jog atsakovas, kaip įmonės darbuotojas turėjo prioritetą savo reikalavimų patenkinimui prieš bet kurį iš tuo metu buvusių kreditorių, atmestinas kaip nepagrįstas.

Dėl ieškovės mokumo 2013 m. sausio 29 d. atsakovui išduodant kasos išlaidų orderį Nr. 0428

Kasacinis teismas yra nurodęs, kad prejudiciniais faktais laikytinos kitoje byloje įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytos aplinkybės; prejudicinių faktų galią tokios aplinkybės turi tik tuo atveju, kai abiejose bylose bet kokiu procesiniu statusu dalyvauja tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisinius padarinius ir nedalyvavusiems byloje asmenims; pirmesnėje civilinėje byloje nustatyti faktai pripažintini prejudiciniais tik tada, kai jie toje byloje buvo įrodinėjimo dalykas ar bent jo dalis, svarbu, kad įrodinėjamas faktas būtų reikšmingas abiejose bylose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-203/2007; 2008 m. vasario 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-37/2008; 2010 m. liepos 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-306/2010; 2012 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-282/2012; kt.). Taigi prejudicinių faktų taisyklės taikymui reikšminga ne tik tai, kad sprendimas įsiteisėjęs, priimtas byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys, bet ir tai, jog pirmesnėje byloje nustatyti faktai buvo tos bylos įrodinėjimo dalykas ar bent jo dalis.

Kauno apygardos teismas 2015 m. gegužės 18 d. nutartimi ieškovei iškėlė bankroto bylą. 2015 m. gegužės 18 d. nutartis įsiteisėjusi. Kauno apygardos teismas vertindamas ieškovės mokumą nustatė, kad 2013 metų balanso duomenimis, atsakovė 2013 metais turėjo turto už 32 571,00 Lt sumą. 2013 metus užbaigė su 2 973,00 Lt nuostoliu. Mokėtinos sumos ir įsipareigojimai sudarė 134 971,00 Lt, kurie visi buvo trumpalaikiai. 2012 metais įmonė turėjo turto 36 217,00 Lt sumai, o per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai siekė 117 314,00 Lt. 2012 metais atsakovė patyrė 10 534,00 Lt nuostolį. Taigi lyginat su 2012 metais, 2013 metais atsakovės finansinė būklė pablogėjo, sumažėjo jai priklausančio turto vertė, išaugo trumpalaikių įsipareigojimų suma. Teismas minėtas aplinkybes vertino kaip patvirtinančias ieškovės nemokumo faktą (b. l. 4-5). Minėtos Kauno apygardos teismo nustatytos aplinkybės laikytinos prejudiciniais faktais, todėl teismas sprendžia, kad 2013 metais (kasos išlaidų orderio Nr. 0428 išdavimo metu) ieškovė jau buvo nemoki.

Dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu

CK 1.80 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad imperatyvioms įstatymo normoms prieštaraujantis sandoris yra niekinis ir negalioja.

Kasacinis teismas, aiškindamas CK 1.80 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto sandorių negaliojimo pagrindo taikymo sąlygas, yra nurodęs, kad sandoris, vadovaujantis CK 1.80 straipsnio 1 dalimi, yra niekinis ir negalioja, jei konstatuojama tokių sąlygų visuma: pirma, kad teisės norma, kuriai, ieškovo teigimu, prieštarauja sandoris, yra imperatyvioji; antra, kad ginčo sandoris pažeidžia nurodytoje normoje įtvirtintą imperatyvą ir kad šio pažeidimo padarinys tikrai yra sandorio negaliojimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-432/2008).

Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 18 straipsnyje įtvirtintas įsiteisėjusio teismo sprendimo privalomumo principas, reiškiantis, kad įsiteisėję teismo sprendimas, nutartis, įsakymas ar nutarimas yra privalomi valstybės ir savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Tai reiškia, kad tai, kas nuspręsta teismo įsiteisėjusiu sprendimu, yra privaloma visiems teisės subjektams ir turi būti vykdoma.

Minėta, kad 2012 m. vasario 3 d. Kauno miesto apylinkės teismas priėmė teismo įsakymą civilinėje byloje Nr. L2-4235-451/2012, kuriuo UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai iš ieškovės priteista 400,00 Lt skola, 46,95 Lt delspinigių, 6 proc. metinių procesinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo įsakymo visiško įvykdymo bei 10,00 Lt bylinėjimosi išlaidų (b. l. 20). Minėtas teismo įsakymas perduotas vykdyti antstoliui M. L. (b. l. 19). 2012 m. gegužės 31 d. Kauno miesto apylinkės teismas priėmė teismo įsakymą civilinėje byloje Nr. L2-10837-329/2012, kuriuo AB „(duomenys neskelbtini)“ naudai iš ieškovės priteista 94,70 Lt skola ir 91,00 Lt bylinėjimosi išlaidų (b. l. 22). Minėtas teismo įsakymas perduotas vykdyti antstolei A. A. (b. l. 21). 2012 m. birželio 8 d. Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR Finansų ministerijos (toliau – VMI prie LR FM) viršininkas priėmė sprendimą išieškoti mokestinę nepriemoką iš ieškovės – 16 100,75 Lt, mokestinis laikotarpis už kurį išieškoma suma 2011 m. sausio 1 d. – 2012 m. balandžio 30 d. (b. l. 24-25). Minėtas sprendimas perduotas vykdyti antstoliui S. U. (b. l. 26). 2012 m. liepos 31 d. Kauno miesto apylinkės teismas priėmė teismo įsakymą civilinėje byloje Nr. L2-14028-748/2012, kuriuo UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai iš ieškovės priteisė 5246,00 Lt skolą, 5427,57 Lt delspinigių, 6 proc. metinių procesinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo įsakymo visiško įvykdymo bei 80,00 Lt bylinėjimosi išlaidų (b. l. 27). Minėtas teismo įsakymas perduotas vykdyti antstoliui R. B. (b. l. 26). 2012 m. lapkričio 19 d. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyrius priėmė sprendimą dėl 4482,65 lt skolos išieškojimo iš ieškovės (b. l. 29). Minėtas sprendimas perduotas vykdyti antstolei J. Ž. (b. l. 28).

Nurodyti teismo įsakymai per įstatymo nustatytą 20 dienų terminą nuo pranešimo įteikimo skolininkei dienos įvykdyti nebuvo. Pradėtas priverstinis minėtų įsakymų vykdymas, ieškovės turtas areštuotas (b. l. 35-37). Atsakovas, būdamas ieškovės vadovu, ir žinodamas apie ieškovės atžvilgiu priimtus teismo įsakymus ir įmonės turto areštą, jų nevykdė, taip pažeisdamas CPK 18 straipsnyje numatytą imperatyvą. Be kita ko, esant pradelstiems ieškovės įsipareigojimams kitiems kreditoriams ir įsiteisėjus teismo įsakymams, kuriais priteistos skolos iš ieškovės, atsakovas patenkino savo kreditorinį reikalavimą, nors ieškovės prievolės atsakovui nebuvo pradelstos. Pažymėtina, kad atsakovui kaip įmonės vadovui keliami aukštesni atidumo ir rūpestingumo standartai. Atsakovas, kuris tuo pat metu ėjo ir ieškovės kasininko pareigas (b. l. 18) turėjo žinoti ir suprasti kasos išlaidų orderio Nr. 0428 teisinę reikšmę ir numatyti tokio veiksmo teisines pasekmes ne tik ieškovei, bet ir jos kreditoriams.

Ieškovės pinigų išmokėjimas atsakovui buvo nesąžiningas pirmenybės jam suteikimas kitų įmonės kreditorių atžvilgiu. Taigi, išdavus ginčo orderį ieškovė neteko lėšų, sumažėjo jos mokumas ir jos kreditorių galimybės gauti savo reikalavimų patenkinimą. Šiuo orderiu ieškovė, perleidusi lėšas atsakovui, jam, kaip kreditoriui, suteikė pirmenybę kitų kreditorių reikalavimų atžvilgiu, iš esmės sumažino savo turtą, pablogino kitų kreditorių galimybes nukreipti reikalavimus į skolininką (ieškovę) ir gauti jų patenkinimą.

Dėl šių aplinkybių 2013 m. sausio 29 d. išduotas kasos išlaidų orderis Nr. 0428 pripažintinas niekiniu kaip prieštaraujantis sąžiningai komercinei praktikai, bei imperatyvioms įstatymo normoms (CK 6.134 str. 1 d. 1 p.).

Dėl restitucijos

Aiškindamas ir taikydamas restituciją reglamentuojančias CK normas, kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad restitucija yra prievolinis teisinis pažeistų teisių gynimo būdas. Jos taikymo esmė pripažįstant sandorius negaliojančiais yra ta, kad šalys, gavusios turtą vykdydamos nuginčytą sandorį, privalo jį grąžinti viena kitai, taip atkuriant status quo ante (liet. Iki tol buvusią padėtį) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 25 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-126/2011). Taigi, pagal bendrąjį principą, šalys turi viena kitai grąžinti viską, ką yra gavusios iš priešingos šalies, vykdydamos negaliojančiu pripažintą sandorį.

Pagal CK 1. 80 straipsnio 1 dalį imperatyvioms įstatymo normoms prieštaraujantis sandoris yra niekinis ir negalioja. Kai sandoris negalioja, viena jo šalis privalo grąžinti kitai sandorio šaliai visa, ką yra gavusi pagal sandorį (restitucija), o kai negalima grąžinti to, ką yra gavusi, natūra, – atlyginti to vertę pinigais, jeigu įstatymas nenumato kitokių sandorio negaliojimo pasekmių (CK 1.80 straipsnio 2 dalis).

Kadangi restitucijos taikymo principas yra toks, kad kiekviena šalis kitai turi grąžinti tai, ką ji gavo vykdydama sutartį, todėl vadovaujantis šiuo principu, byloje taikant restituciją šalims turi būti grąžinama tai, ką 2013 m. sausio 29 d. išduotu kasos išlaidų orderiu Nr. 0428 atsakovas gavo iš ieškovės: 579,24 Eur (2000,00 Lt). Taikant restituciją iš atsakovo ieškovei priteistina 579,24 Eur (2000 Lt).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

CPK 85 straipsnio 11 punktas numato, kad bylose dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais ieškinio suma nustatoma pagal atsakovo grąžintinas sumas arba atsakovo grąžintino turto rinkos vertę, jeigu pripažinus sandorį negaliojančiu būtų taikoma restitucija. Iš šios teisinės nuostatos darytina išvada, kad ieškinio reikalavimo dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu suma lygi turtinei naudai, kurią gautų ieškovas, nuginčijęs sandorį ir tokiu būdu atgavęs iš atsakovo lėšas ar turtą.

Pagal CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktą už kiekvieną ieškinį (pradinį ar priešieškinį) turtiniuose ginčuose mokamas žyminis mokestis skaičiuojamas nuo ieškinio sumos: iki dvidešimt aštuonių tūkstančių devynių šimtų šešiasdešimt dviejų eurų – 3 procentai, bet ne mažiau kaip dvidešimt eurų. CPK 80 straipsnio 7 dalyje numatyta, jog procesinius dokumentus ir jų priedus pateikiant teismui tik elektroninių ryšių priemonėmis, mokama 75 procentai už atitinkamą procesinį dokumentą mokėtinos žyminio mokesčio sumos, bet ne mažiau kaip du eurai.

Ieškovė ieškiniu prašo pripažinus sandorį negaliojančiu nuo pat jo sudarymo momento - taikyti restituciją - priteisti ieškovės naudai iš atsakovo 579,24 Eur. Tokiu atveju ieškinio suma lygi 579,24 Eur, o žyminis mokestis mokėtinas už ieškinį pateiktą elektroninių ryšių priemonėmis yra 15,00 Eur (CPK 80 str. 1 d. 1 p., 7 d.).

Ieškovė atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo (CPK 83 str. 1 d. 8 p.), todėl, ieškinį patenkinus, iš atsakovo valstybei priteistina 15,00 Eur žyminis mokestis (CPK 80 str. 1 d. 1 p., 96 str. 1 d.).

Procesinių dokumentų siuntimo išlaidos iš atsakovo valstybei nepriteistinos, nes jos neviršija minimalios 3 Eur dydžio valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos (CPK 96 straipsnio 6 dalis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2014 m. rugsėjo 23 d. Įsakymas dėl Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. Įsakymo Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo pakeitimo“ Nr. 1R-298/1K-290).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 93 str., 259 str., 263 str., 270 str., 279 str. 2 d., teismas,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Pripažinti negaliojančiu uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“, į. k. (duomenys neskelbtini), 2013 m. sausio 29 d. kasos išlaidų orderį Nr. 0428 nuo jo sudarymo momento.

Taikyti restituciją priteisiant iš atsakovo V. A., a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“, į. k. (duomenys neskelbtini), buveinės adresas (duomenys neskelbtini), a. s. Nr. (duomenys neskelbtini), Danske Bank A/S Lietuvos filialas, naudai 579,24 Eur (penkių šimtų septyniasdešimt devynių eurų 24 ct) skolą.

Priteisti valstybei iš atsakovo V. A., a. k. (duomenys neskelbtini) 15,00 Eur (penkiolikos eurų) žyminį mokestį. Ši suma turi būti įmokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (kodas 188659752) į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.