Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Andrutės Kalinauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Andžej Maciejevski ir Loretos Lipnickienės teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo apelianto trečiojo asmens AB DNB banko apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. balandžio 23 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės R. B. ieškinį atsakovui G. B., dalyvaujant institucijai, teikiančiai išvadą byloje, - Vilniaus miesto savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyriui, dėl santuokos nutraukimo bei kitų, susijusių su santuokos nutraukimu, reikalavimų ir

Ieškovė R. B. prašė teismo santuoką, įregistruotą 1993-12-24 Vilniaus miesto CM skyriuje (įrašo Nr. 3589) su G. B. nutraukti; dėl santuokos iširimo pripažinti kaltais abu sutuoktinius; po santuokos nutraukimo palikti jai pavardę B.; nustatyti trijų nepilnamečių vaikų – (duomenys neskelbtini) gimusio sūnaus L. B., (duomenys neskelbtini) gimusios dukros Ū. B., (duomenys neskelbtini) gimusio sūnaus N. B.. gyvenamąją vietą su motina; priteisti iš atsakovo išlaikymą nepilnamečiams vaikams po 400 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis ir po 1/8 dalį atsakovui priklausančio nekilnojamojo turto (duomenys neskelbtini). (unikalus Nr.: (duomenys neskelbtini); unikalus Nr.: (duomenys neskelbtini); unikalus Nr.: (duomenys neskelbtini)); priteisti iš atsakovo nepilnamečiams vaikams 50 400 Lt išlaikymo įsiskolinimą už dvejus metus (700 Lt x 3 vaikų x 24 mėnesių); priteisti iš atsakovo jai kaip sutuoktinei 400 Lt išlaikymą kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, kol ji susiras darbą ir gaus savo pajamų; padalinti santuokoje įgytą bendrą turtą ir priteisti atsakovui 50 vnt. bankrutuojančios UAB „Archidata“ neturinčias vertės paprastąsias vardines akcijas; pripažinti solidariais įsipareigojimus kreditoriui AB DnB bankui pagal 2008-08-25 kreditavimo sutartį Nr. K-2411-2008-162; pripažinti asmeniniais atsakovo įsipareigojimais kreditoriui AB DnB bankui pagal Vilniaus apygardos 2011-05-03 sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-497-258/11; priteisti iš atsakovo ½ dalį patirtų bylinėjimosi išlaidų ( b.l. 3-14, 243-244).

Atsakovas G. B. su ieškiniu sutiko iš dalies. Sutiko su santuokos nutraukimu, sutiko, kad trijų nepilnamečių vaikų gyvenamoji vieta būtų nustatyta su motina R. B.; sutiko sumokėti išlaikymą turtu, t.y. skirdamas kiekvienam vaikui po 1/8 dalį jam priklausančio nekilnojamojo turto (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr.: (duomenys neskelbtini); unikalus Nr.: (duomenys neskelbtini); unikalus Nr.: (duomenys neskelbtini)); gera valia sutiko kiekvienam vaikui teikti ne didesnį kaip 400 Lt išlaikymą; sutiko su ieškovės siūlomu turto ir skolų padalijimu; nesutinko mokėti išlaikymo sutuoktinei, nes mano, kad būdama darbinga ir išsilavinusia moterimi turėtų užsidirbti pragyvenimui pati.

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2012 m. balandžio 23 d. sprendimu ieškovės ieškinį patenkino iš dalies. Santuoką, įregistruotą 1993-12-24 Vilniaus miesto CM skyriuje (įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)) tarp G. B. a.k(duomenys neskelbtini) ir R. B. a.k(duomenys neskelbtini) (ikisantuokinė pavardė Daračiūnaitė), nutraukė ir pripažino kaltais dėl santuokos iširimo abu sutuoktinius. Po santuokos nutraukimo paliko ieškovei santuokinę pavardę B. Nustatė nepilnamečių vaikų, - sūnaus L. B. a.k (duomenys neskelbtini) dukros Ū. B. a.k (duomenys neskelbtini) sūnaus N. B. a.k (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą su motina R. B. a.k (duomenys neskelbtini). Priteisė iš tėvo G. B. išlaikymą nepilnamečiams vaikams po 1/8 dalį nekilnojamojo turto (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr.: (duomenys neskelbtini); unikalus Nr.: (duomenys neskelbtini); unikalus Nr.: (duomenys neskelbtini)), priklausančio nuosavybės teise G. B. ir po 400 Lt (keturis šimtus litų) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, kol vaikai sulauks pilnametystės, o taip pat po 16 800 Lt išlaikymo įsiskolinimą, pavedant vaikų piniginėmis lėšomis uzufrukto teise disponuoti ir vaikų turtą administruoti jų įstatyminei atstovei, - motinai R. B. a.k (duomenys neskelbtini), priteistas išlaikymo sumas periodinėmis išmokomis indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka. Priteisė G. B. a.k. (duomenys neskelbtini) bankrutuojančios UAB „Archidata“ 50 (penkiasdešimt) vnt. paprastąsias vardines akcijas. Pripažino prievolę kreditoriui AB DnB bankui pagal 2008-08-25 kreditavimo sutartį Nr. K-2411-2008-162 po santuokos nutraukimo solidaria G. B. a.k(duomenys neskelbtini) ir R. B. a.k(duomenys neskelbtini) prievole. Pripažino prievolę pagal Vilniaus apygardos 2011-05-03 sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-497-258/11 asmenine G. B. a.k(duomenys neskelbtini) prievole. Priteisė iš G. B. turėtas 120,32 Lt bylinėjimosi išlaidas R. B.. Sprendimą išlaikymo priteisimo dalyje nukreipė vykdyti skubiai. Teismas sprendime konstatavo, kad sutuoktiniai kartu negyvena, abu sutuoktiniai kalti dėl santuokos iširimo. Nesant ginčo tarp tėvų dėl nepilnamečių jų vaikų L., Ū., N. gyvenamosios vietos nustatymo su motina R. B., ji nustatoma su motina. Teismas konstatavo, kad šalys susitarė, kad G. B., siekdamas užtikrinti nepilnamečiams vaikams teisę į būstą, perleis kiekvienam vaikui po 1/8 dalį jam priklausančio nekilnojamojo turto (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr.: (duomenys neskelbtini); unikalus Nr.: (duomenys neskelbtini); unikalus Nr.: (duomenys neskelbtini)) ir mokės kiekvienam iš vaikų 400 Lt išlaikymą, kol vaikai sulauks pilnametystės. Įvertinęs atsakovo G. B. turtinę padėtį, teismas konstatavo, kad jo pajamos nėra nėra reguliarios, todėl išlaikymo priteisimas vien tik periodinėmis išmokomis būtų neefektyvus, susijęs su nemokumo rizika, dėl to atsirastų uždelsti įsiskolinimai, nebūtų patenkinti vaikų poreikiai. Atsižvelgdamas į atsakovo pajamų dydį, teismas laikė tikslingu priteisti periodinėmis išmokomis minimalų 400 Lt dydžio išlaikymą kiekvienam vaikui. Pažymėdamas, kad vaikų išlaikymo teisėtų interesų prioritetas nusveria kitų kreditorių reikalavimus į skolininko turtą, teismas neatsižvelgė į kreditoriaus AB DnB banko prieštaravimus įkeisto nekilnojamojo turto neperleisti sutuoktinių nepilnamečiams vaikams, nes tai ribotų banko galimybes patenkinti skolinį reikalavimą iš bankui įkeisto turto (CK 3.3 str. 1 d.). Nurodė, kad teismas nekeičia kreditavimo sutarties sąlygų, po santuokos nutraukimo G. B. ir R. B. atsako už kreditorinių įsipareigojimų įvykdymą pagal 2008-08-25 kreditavimo sutartį Nr. K-2411-2008-162 solidariai.

III.Apeliacinio skundo teisiniai argumentai ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Tretysis asmuo AB DNB bankas pateikė teismui apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. balandžio 23 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. N2-5317-127/2012 dalį, kuria nutarta priteisti iš tėvo G. B. išlaikymą nepilnamečiams vaikams – sūnui L. B., dukrai Ū. B., sūnui N. B. po 1/8 dalį nekilnojamojo turto (duomenys neskelbtini), priklausančio nuosavybės teise G. B., pavedant uzufrukto teise vaikų turtą administruoti jų įstatyminei atstovei motinai R. B. ir šioje dalyje bylą perduoti nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1. Pirmosios instancijos teismas, priteisdamas sutuoktinių vaikams išlaikymą Bankui įkeistu turtu, neatsižvelgė į hipotekos lakšto Nr. (duomenys neskelbtini) sąlygas, kadangi be raštiško banko sutikimo įkeistas daiktas negali būti perleistas kitiems asmenims (CK 6.189 str., Hipotekos lakšto 8 d. 3 p., CK 6.223 str.). Kadangi bankas prieštaravo dėl išlaikymo priteisimo nepilnamečiams vaikams bankui įkeistu turtu, įkeisto turto perleidimas nebuvo galimas be Banko raštiško sutikimo. Įkeičiamo turto savininkas privalo užtikrinti, kad įkeistas turtas per visą įkeitimo laikotarpį be banko raštiško sutikimo nebus apsunkintas ar kitaip perleistas tretiesiems asmenims. Bankas atsiliepime į ieškinį pateikė prieštaravimus, kad jis nesutinka, kad 3/8 bankui įkeisto turto kaip išlaikymas būtų priteistas nepilnamečiams vaikams, tačiau pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į banko prieštaravimus, nors pagal Hipotekos lakšto sąlygas banko raštiškas sutikimas yra privalomas.

2. Apelianto nuomone, pirmosios instancijos teismas, priteisdamas vaikams išlaikymą bankui įkeistu turtu, nepagrįstai pablogina nepilnamečių vaikų padėtį, sukuria papildomą riziką, nes netinkamai vykdant įsipareigojimų pagal Kreditavimo sutartį gali būti nukreiptas išieškojimas į įkeistą turtą, nes hipoteka seka paskui daiktą. Tai prieštarauja CK 3.186 str. įtvirtintam vaiko turto tvarkymo išimtinai vaiko interesais principui. Be to, remiantis CK 3.189 str. 2 d. pagal nepilnamečių vaikų tėvų kreditorių reikalavimus negali būti išieškoma iš nepilnamečių vaikų turto. Tai gali sukelti bankui neigiamų pasekmių, t.y. draudimą parduoti iš varžytynių nepilnamečiams vaikams nuosavybės teise priklausantį turtą, įkeistą už tėvų prievoles. Tačiau sutuoktiniai sudarydami tiek Kreditavimo sutartį, tiek Hipotekos lakštą patvirtino, jog bankui įkeičiamas turtas yra be jokių apsunkinimų ir be banko sutikimo įsipareigojo neapsunkinti ir neperleisti turto tretiesiems asmenims visą jo įkeitimo laikotarpį (Kreditavimo sutarties 25 p., Hipotekos lakšto 8 d. 3 p., pastabų 2 d.). Be to, Vilniaus apygardos teismo 2011-05-03 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-797-258/2001 iš atsakovo G. B. ir UAB „Archidata“ priteista solidariai 1 405 891,06 Lt banko naudai. Perleidus G. B. asmeninės nuosavybės teise priklausantį turtą nepilnamečiams vaikams, taip pat sumažėja banko galimybės padengti G. B. asmenines skolas. Taigi, atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismas neužtikrino sutuoktinių bei banko teisėtų interesų pusiausvyros, nesant banko sutikimo pakeitė įkeitimo sutartį, priteisdamas išlaikymą bankui įkeistu turtu pažeidė nepilnamečių vaikų interesus, dėl ko apribojo banko galimybes patenkinti skolinį reikalavimą iš bankui įkeisto turto ir sumažino banko galimybes padengti G. B. asmenines skolas ir tokiu būdu pažeidė banko, kaip sąžiningo kreditoriaus teises ir teisėtus interesus.

Ieškovė R. B. pateikė atsiliepimą į trečiojo asmens apeliacinį skundą, kuriuo su skundu nesutinka ir prašo jį atmesti, teismo sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodo, kad išlaikymo paskyrimas turtu yra teisėtas ir teisingas ir grindžia šiais argumentais:

1.Teismo byloje parinktas išlaikymas periodinėmis piniginėmis išmokomis ir turtu, perleidžiant po 1/8 dalį vaikų nuosavybėn ginčo turto geriausiai atitinka trijų nepilnamečių vaikų interesus, nes vaikams būtina užtikrinti teisę į gyvenamąjį būstą, kurios užtikrinimas į aukščiau nurodytas vaikų poreikiams tenkinti reikalingas pinigų sumas neįskaičiuotas, tačiau nei ieškovė, nei vaikai kito gyvenamojo ploto, išskyrus bankui įkeistą gyvenamąjį namą unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), neturi. Be to, atsakovo turtinė padėtis geresnė nei ieškovės, jis turi daugiau galimybių uždirbti pajamų, todėl turėtų prie vaikų išlaikymo prisidėti didesne dalimi. Atsakovas jau yra įsiskolinęs už vaikų išlaikymą 16 800 Lt suma, išlaikymo negavimas neatitinka vaikų interesų, todėl negali būti toleruojamas. Todėl vien periodinių išmokų mokėjimas vaikų išlaikymui geriausiai vaikų interesų neužtikrins ir išlaikymą būtina priteisti mišria forma – periodinėmis išmokomis ir turtu (CK 3.196 str. 1 d. 3 p.). Atsakovas nuolatinių pajamų neturi, jo pajamos vid. į mėn. sudaro 2 500 Lt, jis turi įsiskolinimų, taigi nuolatinių lėšų periodiškai mokėti pinigais neturi. Todėl teismo parinktas mišrus vaikų išlaikymo būdas yra tikslingas, o grėsmės, kad skola gali būti išieškota iš bankui įkeisto turto pagal kredito sutartį, nėra. Pažymėjo, kad pats apeliantas vienareikšmiškai nepagrindžia, kad išlaikymo paskyrimas turtu gali pažeisti vaikų interesus.

2. Nepilnamečių vaikų interesai yra prioritetiniai (CK 3.3 str. 1 d., Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 str. 1 ir 5 punktai,), vaikų interesai turi prioritetą ir prieš kreditorių interesus. Išlaikymo skyrimas iš dalies turtu nepažeis banko interesų, nes kreditorinis įsipareigojimas bankui yra tinkamai vykdomas, bankui įkeisto turto vertė sudaro 556 750 Lt ir 3.58 karto viršija banko suteiktą kredito sumą. Šalių neišmokėta kredito suma 144 251,08 Lt. Po santuokos nutraukimo prievolė pagal kredito sutartį nebuvo modifikuota, abu bendraskoliai liko solidariai atsakingi už prievoles bankui savo turtu (CK 3.109 str. 1 d. 6 p.). Kredito nemokėjimo atveju, visiškai pakaktų nesumokėtai paskolos sumai turto net ir nustačius vaikams tenkančios turto dalies naudojimosi tvarką. Išlaikymas iš atsakovo yra skiriamas ne ieškovei, o nepilnamečiams vaikams, taigi išlaikymo priteisimas nėra ieškovės ir atsakovo turto padalinimas tarp bendraskolių ar bendraskolių interesų tenkinimas banko sąskaita.

3. Kreditavimo sutartis yra tinkami vykdoma. Bankas neturi teisės piktnaudžiauti savo, kaip hipotekos turėtojo, teisėmis, kad kliudytų galiojančios ir vykdytinos išlaikymo prievolės vykdymui, bet rezervuotų turtą savo paties kitiems kreditoriniams reikalavimams patenkinti, kurie dar nėra vykdytini ir kurie nėra susiję su prievolių pagal Kreditavimo sutartį, vykdymu.

Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas tenkintinas.

CPK 320 str. nuostatos įpareigoja apeliacinės instancijos teismą, atsižvelgus į apeliaciniame skunde išdėstytus nesutikimo su teismo sprendimu motyvus bei teisinius argumentus, jeigu nenustatomi absoliutūs sprendimo negaliojimo pagrindai ir jeigu peržengti apeliaciniu skundu apibrėžtas nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas nereikalauja viešasis interesas, patikrinti, ar pirmosios instancijos teismas teisingai išsprendė bylą faktiniu ir teisiniu aspektais. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylos medžiagą, pripažįsta, jog pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl ieškovės pareikšto ieškinio pagrįstumo jos reikalavimų, susijusių su išlaikymu nepilnamečiams vaikams nustatymu, nevisiškai tinkamai išaiškino ir pritaikė materialines teisės normas, reglamentuojančios išlaikymo priteisimą. Visa tai sudarė prielaidas nepagrįstai išvadai, jog išlaikymo priteisimas turtu atitinka nepilnamečių vaikų interesus. Reikalavimas dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams išspręstas neteisingai, todėl teismo sprendimas šioje dalyje panaikintinas ir šioje dalyje byla grąžinama naujam nagrinėjimui (CPK 326 str. 1 d. 4 p.).

Ieškovė prašė teismą priteisti išlaikymą nepilnamečiams vaikams dviejomis formomis – piniginiais mokėjimais ir turtu. Pažymėtina, kad sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio turi būti vadovaujamasi CK 3.192 str. 2 d. įtvirtintais kriterijais: išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties kriterijai įstatyme nedetalizuoti, tačiau nuosekliai išplėtoti kasacinio teismo praktikoje. Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas tenkinti būtinas vaiko vystimosi sąlygas, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (žr., pvz. 2010 m. birželio 10 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje A. L. v. D. L., bylos Nr. 3K-3-278/2010). Vertindamas turinčio prievolę teikti išlaikymą nepilnamečiam vaikui asmens turtinę padėtį, teismas turėtų atsižvelgti į tai, kokio dydžio pajamomis disponuoja toks asmuo, ar tos pajamos reguliarios, taip pat į tai, kokio dydžio turtas valdomas, ar turima reikalavimo teisių arba skolų kitiems asmenims. Pusiausvyrą tarp nurodytų kriterijų padeda išlaikyti CK 3.3. straipsnio 1 dalyje įtvirtintas prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos principas, kuriuo visais atvejais privalo vadovautis teismas, spręsdamas ne tik vaikų išlaikymo, bet ir kitus su vaiku susijusius klausimus (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 27 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje D. V. J. v. V. J., bylos Nr. 3K-3-243/2010). Parinkdamas išlaikymo formą, teismas turi vadovautis CK 3.196 straipsnio 1 dalies nuostatomis, pagal kurias išlaikymas priteisiamas periodinėmis išmokomis arba vienkartine pinigų suma, arba tam tikru turtu, taip pat atsižvelgti į tai, kad vaiko išlaikymui užtikrinti turi būti parinktas vaikui naudingiausias išlaikymo būdas. Išlaikymas dažniausiai priteisiamas kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis. Jeigu skolininkas mokus, tokia išlaikymo forma garantuoja nustatyto dydžio sumas vaiko išlaikymui kas mėnesį. Ši išlaikymo forma paprastai taikoma tuo atveju, kai vaiko tėvas (motina) turi nuolatines pajamas (uždarbį, pensijas, pašalpas ir kt.). Kai teismas nustato, kad tėvo (motinos) gaunamos pajamos nepakankamos išlaikymo prievolės vykdymui užtikrinti, priteisia išlaikymą kitomis formomis: vienkartine pinigų suma, turtu. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad išlaikymas priteisiant vaikui nuosavybės teise tam tikrą tėvo (motinos) turtą galimas tada, kai jis (ji) turi turto, kurį naudojant ar realizuojant būtų gaunamos pajamos vaikui išlaikyti ar kitaip būtų tenkinami vaiko poreikiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. birželio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. B. v. R. B., bylos Nr. 3K-3-401/2006). Pažymėtina, kad įstatyme nenustatyta draudimo teismui priteisti išlaikymą keliomis formomis. Esminis aspektas, kurį teismas turi įvertinti, minėta, yra tas, jog parinkta išlaikymo forma labiausiai turi atitikti vaiko interesus (CPK 376 straipsnio 3, 4 dalys).

Byloje kilo ginčas dėl teismo sprendimu nepilnamečiams vaikams priteisto išlaikymo po 1/8 dalį nekilnojamojo turto (duomenys neskelbtini), priklausančio nuosavybės teise G. B. ir įkeisto bankui.

Bylos duomenimis nustatyta, kad 2008-08-25 Kredito sutartimi Nr. K-2411-2008-162 G. B. ir R. B. gyvenamajam namui (duomenys neskelbtini) rekonstrukcijai suteiktas kreditas 45 000 eurų (t.1, b.l. 183-198). 2008-08-25 hipotekos lakštu įkeisti žemės sklypas, turintis 0,0900 ha bendro ploto, gyvenamasis namas, pagalbinio ūkio pastatas – garažas, esantys (duomenys neskelbtini) bankui (t.1, b.l. 199-200) .

Hipotekos lakšto 8.3 punkte nustatyta, kad įkeičiamo daikto savininkas be raštiško kreditoriaus sutikimo neturi teisės parduoti, dovanoti ar kitaip perleisti lakštu įkeičiamo daikto, taip pat be raštiško kreditoriaus sutikimo neturi teisės įkeisti, išnuomoti ar kitaip apriboti bei apsunkinti savo nuosavybės teisių į įkeičiamą daiktą (t.1., b. l. 201). CK 6.223 straipsnis numato, kad sutarties sąlygos gali būti keičiamos šalių susitarimu arba teismo sprendimu, jeigu kita šalis iš esmės pažeidė sutarties sąlygas, taip pat kitais sutarties ar įstatymų numatytais atvejais. Atsiliepime į ieškinį dėl santuokos nutraukimo tretysis asmuo bankas nurodė, kad jis prieštarauja jog 3/8 įkeisto gyvenamojo namo kaip išlaikymas turtu būtų priteistas nepilnamečiams vaikams (t.1, b.l. 181-182).

Kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, priteisdamas nepilnamečiams vaikams išlaikymą įkeistu turtu, iš esmės perkėlė jiems dalį atsakomybės, kylančios iš tėvų kreditinių santykių. Tokiu būdu priteisus išlaikymą L. B., Ū. B. ir N. B. bankui įkeistu turtu nepagrįstai pabloginama nepilnamečių vaikų padėtis, sukuriama papildoma rizika, o tai nėra suderinama su CK 3.186 str. įtvirtintu vaikų turto tvarkymo išimtinai vaikų interesais principu. Be to, CK 3.189 straipsnio 2 dalyje yra nustatytas draudimas išieškoti iš nepilnamečio vaiko turto pagal vaiko tėvų kreditorių reikalavimus. Šioje nuostatoje numatytas draudimas esant priverstiniam skolos išieškojimui gali sukelti bankui neigiamų pasekmių, t. y. draudimą parduoti iš varžytynių vaikams nuosavybės teise priklausantį turtą, įkeistą už tėvų prievolę. Be to, iš apelianto paaiškinimų matyti, kad įsiteisėjusia Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. liepos 16 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-352/2013 pakeistas Vilniaus apygardos teismo 2011 m. gegužės 3 d. sprendimas, kuria sumažinta iš atsakovo G. B. ir D. S. teismo sprendimu priteista solidariai skola ieškovui AB DNB bankui iki 646 741 Lt. Įvertinusi šias aplinkybes, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad teismas, nagrinėdamas santuokos nutraukimo bylą, neužtikrino skolininkų bei kreditoriaus teisėtų interesų pusiausvyros, nesant kreditoriaus sutikimo pakeitė įkeitimo sutartį (hipotekos lakštą) ir tokiu būdu pažeidė banko, kaip kreditoriaus, teises. O išlaikymo priteisimas įkeistu turtu, įvertinus atsakovo G. B. turtinę padėtį, šiuo atveju neatitinka nepilnamečių vaikų interesų.

Visuma išdėstytų aplinkybių leidžia daryti išvadą, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė materialinės teisės normas, neatskleidė bylos esmės. Atsižvelgiant į paminėtas aplinkybes ir pagal esamą bylos medžiagą apeliacinės instancijos teisme negalima iš esmės išnagrinėti šalių ginčo, todėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. balandžio 23 d. sprendimas dalyje, kurioje buvo nutarta priteisti iš tėvo G. B. išlaikymą nepilnamečiams vaikams – sūnui L. B., dukrai Ū. B., sūnui N. B. po 1/8 dalį nekilnojamojo turto (duomenys neskelbtini), priklausančio nuosavybės teise G. B., pavedant uzufrukto teise vaikų turtą administruoti jų įstatyminei atstovei motinai R. B. naikinamas ir šioje dalyje byla perduodama nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui (CPK 327 str. 1 d. 2 p., 330 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu teisėjų kolegija

nutaria:

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. balandžio 23 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą nagrinėti pirmos instancijos teismui iš naujo.