Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Konstantino Gurino, Audronės Jarackaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Danutės Milašienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovų G. B. ir D. S. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2011 m. gegužės 3 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-497-258/2011 pagal ieškovo akcinės bendrovės DNB banko (buvęs pavadinimas - akcinė bendrovė DNB NORD bankas) ieškinį atsakovams G. B. ir D. S. dėl solidarios skolos priteisimo, trečiasis asmuo – bankrutavusi uždaroji akcinė bendrovė „Archidata“,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, kurias sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas, t. y. apeliacinės instancijos teismas patikrina, ar skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas (CPK 320 str. 1 d., 263 str. 1 d.). Teisėjų kolegija nenustatė absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 329 str. 2, 3 d.).

Pagal CPK 2 straipsnio nuostatas, teismas, nagrinėdamas civilinę bylą bei priimdamas sprendimą, privalo tinkamai taikyti, aiškinti įstatymus tam, kad tarp ginčo šalių atkurta teisinė taika atitiktų įstatymų reikalavimus, būtų teisinga. CPK 176 straipsnio nuostatomis, įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad egzistuoja arba neegzistuoja tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku. Pagal CPK 12 ir 178 straipsnius, šalys privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai remiamasi aplinkybėmis (faktais), kurių nereikia įrodinėti (CPK 182 straipsnis). CPK 185 straipsnis nustato, kad teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais.

Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas, išsamiai ištyręs ir tinkamai įvertinęs bylos aplinkybes bei įrodymus, nepažeidė paminėtų ir kitų civilinio proceso taisyklių, teisingai nustatė esmines faktines bylos aplinkybes, padarė teisingas išvadas, tarp jų, jog atsakovai turi pareigą vykdyti sutartinius įsipareigojimus.

Nepagrįsti atsakovų apeliacinio skundo argumentai, susiję su pažeidimu bylos šalių lygiateisiškumo, dispozityvumo ir rungimosi principų, atsakovų teisės turėti atstovus, tarp jų, kad, teismui neišaiškinus atsakovams jų teisės pasirūpinti atstovais - kvalifikuotais teisininkais (advokatais), atsakovai nesugebėjo tinkamai apginti savo interesų.

Pagal įstatymą, nagrinėjant civilinę bylą, teismo posėdžio pirmininkas gali pasiūlyti bylos šalims pasirūpinti atstovavimu procese tais atvejais, kai mano, kad šalis be atstovo pagalbos nesugeba tinkamai ginti savo teisių (CPK 161 str.). Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, teismas neprivalo rūpintis, kad bylos šalis turėtų atstovą, kvalifikuotą teisininko pagalbą byloje, ir tik matydamas, jog šalis be atstovo pagalbos negali tinkamai ginti savo teisių, teismo posėdžio pirmininkas gali pasiūlyti šalims pasirūpinti jų atstovavimu; toks posėdžio pirmininko veiksmas nepažeistų šalių procesinio lygiateisiškumo principo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. kovo 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-178/2006). Bylos duomenimis, iš atsakovų atsiliepimų į ieškinį turinio matyti, jog jie žinojo apie proceso normose įvirtintą galimybę būti atstovaujamiems kvalifikuoto teisininko (advokato ar advokato padėjėjo), atskiruosius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2010-08-30 nutarties, kuria ieškinio reikalavimų užtikrinimui atsakovų atžvilgiu buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, atsakovai buvo atstovaujami profesionalaus teisininko - Advokatų profesinės bendrijos, buvo išaiškintos jų teisės ir ieškovo reikalavimų esmė. Nagrinėjamu atveju atsakovai, manydami, kad nesugebės tinkamai apginti savo teisių dėl teisinių žinių stokos, galėjo spręsti dėl atstovavimo reikalingumo, tačiau jie neprašė atidėti teismo posėdžių dėl to, jog jiems reikalingas atstovas – advokatas. Taigi nors atsakovai neturi teisinio išsilavinimo, tačiau byloje nėra duomenų, kad jie dėl objektyvių aplinkybių negalėjo pasirūpinti kvalifikuota teisine pagalba ar tinkamai ginti savo teisių, o tokių įrodymų atsakovai nepateikė ir apeliacinės instancijos teisme, todėl paminėtas apeliantų argumentas nesudaro pagrindo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą (CPK 178 str., 185 str., 314 str.).

Nesudaro pagrindo teigti apie proceso teisės normų pažeidimą ir apygardos teismo atsisakymas kviesti byloje liudytojais ieškovo darbuotojus bei skirti trečiojo asmens finansinę ekspertizę.

Minėta, kad ieškovas reikalavimą atsakovams atlyginti trečiojo asmens prievoles grindžia Laidavimo sutartimis, kurių 1.1. punktais atsakovai (laiduotojai) įsipareigojo ieškovui solidariai įvykdyti už skolininką (trečiąjį asmenį BUAB „Archidata“) šio Kredito linijos ir Kreditavimo sutartimis prisiimtas prievoles, jeigu skolininkas, už kurį laiduojama, nevykdys visų ar dalies prievolių arba netinkamai įvykdys prievoles (1 b. t., 18-21 l., 32-35 l.). CK 6.81 straipsnis numato laiduotojo solidarią atsakomybę, todėl kreditorius turi teisę laisvai rinktis savo teisių gynimo būdus ir reikalauti, kad prievolę įvykdytų tiek visi ar keli skolininkai bendrai, tiek bet kuris iš jų skyrium, be to, tiek ją visą, tiek jos dalį (CK 6.6 str. 4 d., 6.80 str. 2 d.). Bendrai laidavę asmenys atsako kreditoriui solidariai, jeigu ko kita nenustato laidavimo sutartis (CK 6.81 str.).

Taigi nagrinėjamoje byloje ieškinio dalykas yra atsakovų atsakomybė pagal Laidavimo sutartis, o ne trečiojo asmens finansinės galimybės atsiskaityti, juolab kad trečiojo asmens nemokumas konstatuotas Vilniaus apygardos teismo įsiteisėjusia 2010-06-18 nutartimi iškeltoje BUAB „Archidata“ bankroto byloje Nr. B2-311-258/2013 (bankroto bylos 1 t., 95-96 l.).

Nagrinėjamu atveju byloje nėra ginčo, jog pagrindinis skolininkas BUAB „Archidata“ neįvykdė Kreditavimo ir Kredito linijos sutartimis prisiimtų įsipareigojimų, o atsakovai neginčija trečiojo asmens skolos dydžio. Bankroto bylos Nr. B2-311-258/2013 duomenimis, Vilniaus apygardos teismas 2010-09-27 nutartimi patvirtinto 1 405 891,06 Lt ieškovo finansinį reikalavimą BUAB „Archidata“ bankroto byloje, o 2013 m. gegužės 13 d. sprendimu pripažino pasibaigusia BUAB „Archidata“, likvidavus ją dėl bankroto, ir nusprendė išregistruoti iš juridinių asmenų registro (bankroto bylos 2 t., 42-43 l.). Be to, Laidavimo sutartys sudarytos rašytine forma, jų sąlygos aiškios, įstatymo nustatyta tvarka nenuginčytos (CK 6.82 str.), Laidavimo sutartyse nustatyta solidari laiduotojų atsakomybė ieškovui (CK 6.81 str.), nenustatyta ir įstatymo pagrindų, dėl kurių šie sandoriai galėtų būti pripažinti niekiniais ex officio (savo iniciatyva; CK 1.78 str.), o pagal įstatymą, galiojančios sutartys jų šalims turi įstatymo galią ir turi būti vykdomos (CK 6.79, 6.189, 6.200 str.).

Taigi ieškovo darbuotojų paaiškinimai apie Laidavimo sutarčių sudarymo aplinkybes neturi teisinės reikšmės atsakovų atsakomybei pagal Laidavimo sutartis, juolab kad atsakovai neginčija įstatymo nustatyta ieškinine tvarka Laidavimo sutarčių.

Nesudaro pagrindo panaikinti skundžiamo teismo sprendimo apeliacinio skundo argumentai, jog Laidavimo sutartys pasirašytos dėl apgaulės ar suklydimo (CK 1.90 str., 1.91 str.).

Minėta, kad byloje nėra duomenų, jog atsakovai ieškininės teisenos tvarka ginčijo Laidavimo sutartis (CPK 178 str., 312 str.). Be to, Laidavimo sutarčių turinys, jose įtvirtinta laiduotojų atsakomybė, trečiajam asmeniui tinkamai nevykdant prisiimtų įsipareigojimų, aiškūs bei suprantami ir teisinio išsilavinimo neturinčiam asmeniui. Juolab kad atsakovas D. S. yra lektorius ir buvęs projektų vadovas (1 b. t., 231-232 l. ), atsakovas G. B. buvęs projektų vadovas (1 b. t., 214 l.), todėl tikėtina, jog atsakovai suprato Laidavimo sutartimis prisiimtas pareigas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. birželio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-277/2011, 2011 m. balandžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-100/2011, 2010 m. birželio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-257/2010).

Nepagrįsti ir atsakovų argumentai, jog, užtikrinus trečiojo asmens prievoles nekilnojamojo turto įkeitimu, Laidavimo sutartimis užtikrintas trečiojo asmens prievolių įvykdymas yra perteklinis.

Pagal CK 6.70 straipsnio 1 dalyje nustatytą pavyzdinį prievolių įvykdymo užtikrinimo būdo sąrašą, prievolių įvykdymas gali būti užtikrinamas pagal sutartį arba įstatymus netesybomis, įkeitimu (hipoteka), laidavimu, garantija, rankpinigiais ar kitais sutartyje numatytais būdais. Sutartinių civilinių teisinių santykių subjektai, vadovaudamiesi sutarties laisvės principu ir atsižvelgdami į sutarties pobūdį, savo poreikius, finansinį pajėgumą, verslo praktikos tendencijas, gali prievolės įvykdymo užtikrinimui taikyti ne vieną įvykdymo užtikrinimo būdą, o tokių būdų daugetą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-7-364/2010).

Kaip minėta, skolininkui laiku neįvykdžius pagrindinės prievolės, skolininkas ir laiduotojai atsako kreditoriui kaip solidariąją prievolę turintys bendraskoliai, jeigu ko kita nenustato laidavimo sutartis (CK 6.81 str. 1 d.), o kreditorius turi teisę reikalauti prievolę įvykdyti tiek pagrindinio skolininkas ir laiduotojo bendrai, tiek bet kurio iš jų skyrium, be to, tiek ją visą, tiek jos dalį (CK 6.6 str. 4 d.). Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad esant solidariajai skolininkų pareigai, materialiosios teisės normos suteikia kreditoriui teisę pasirinkti ne tik savo pažeistų teisių gynybos būdą, reikalavimo dalyką, bet ir nuspręsti, iš kokių asmenų reikalauti prievolės įvykdymo, jeigu prievolių užtikrinimo sutartyse nenustatyta kitaip, o hipotekos kreditoriaus teisė reikalauti, kad laiduotojas įvykdytų turimą solidariąją prievolę, yra saistoma jam neįvykdyto skolinio įsipareigojimo dydžio ir nesaistoma kreditoriaus galimybės gauti reikalavimo (ar jo dalies) patenkinimą iš įkeisto daikto (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje 3K-7-364/2010; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 gruodžio 14 d. nutartis Nr.3K-3-526/2010).

Dėl nurodyto, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, jog Laidavimo sutartyse numatytų įsipareigojimų pagrindu atsakovams atsirado solidari pareiga sumokėti ieškovui trečiojo asmens skolą (CK 6.6 str. 4 d., 6.80 str. 2 d., 6.81 str.; CPK 185 str., 263 str.).

Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, nustatyta, kad trečiojo asmens BUAB „Archidata“ prievolių ieškovui pagal Kreditavimo ir Kredito linijos sutartis užtikrinimui hipoteka įkeistas turtas 2012-11-22 trečiojo asmens kreditorių susirinkimo nutarimu buvo perduotas įkaito turėtojui ieškovui AB DNB bankui pagal paskutinėse nurodyto turto (patalpų, esančių Vilniuje, Vingrių g. 6A, ir Žirmūnų g. 67A) varžytynėse nustatytą pradinę turto pardavimo kainą - 759 150 Lt, todėl, pagal trečiojo asmens bankroto administratoriaus patikslintus kreditorių finansinius reikalavimus, ieškovo finansinis reikalavimas BAUB „Archidata“ bankroto byloje sumažėjo iki 646 741,06 Lt (bankroto bylos 2 t., 30-34 l.). Be to, apie minėtą BUAB „Archidata“ skolos ieškovui dydžio pasikeitimą nurodė ir ieškovas 2013-06-04 paaiškinime Apeliaciniam teismui (2 b. t., 24-25 l.). Taigi, pasikeitus skolininko prievolės dydžiui, keičiasi ir laiduotojų atsakomybės ribos, kadangi gali būti laiduojama už nedidesnę sumą, negu yra skolingas skolininkas (CK 6.78 str. 2 d.).

Minėta, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, nepažeidė įstatymo (CK 6.6 str. 4 d., 6.80 str. 2 d., 6.81 str.), tačiau, po teismo sprendimo perdavus ieškovui (įkaito turėtojui) hipoteka įkeistą trečiojo asmens turtą ir dėl to sumažėjus skolininko BAUB „Archidata“ prievolės dydžiui iki 646 741,06 Lt, iš atsakovų G. B. ir D. S. priteistos ieškovui solidarios skolos dydis sumažintinas iki 646 741,06 Lt (CK 6.78 str. 2 d., 6.81 str.). Dėl pasakyto pakeistinas apygardos teismo sprendimas (CPK 326 str. 1 d. 3 p., 329 - 330 str.).

Patenkinus iš dalies atsakovų apeliacinį skundą, pakeistinas ir paskirstymas bylinėjimosi išlaidų, turėtų pirmosios instancijos teisme (CPK 93 str. 5 d.).

Pagal CPK 93 straipsnio 2 dalį, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų reikalavimų daliai. Nurodytos taisyklės taikomos ir bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme (CPK 302 str.).

Bylos duomenimis, ieškovas AB DNB bankas už ieškinį sumokėjo 18 031 Lt žyminio mokesčio (1 b. t., 62-63 l.), už advokato teisinę pagalbą – 4 235 Lt (1 b. t., 79 l. ), t. y. iš viso patyrė 22 266 Lt bylinėjimosi išlaidų, bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, o bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, ieškovas sumokėjo 1 815 Lt už advokato atstovavimą. Atsakovai už apeliacinį skundą sumokėjo 1000 Lt žyminio mokesčio (1 b. t., 270 l.), o nuo likusios dalies žyminio mokesčio (17 031 Lt) mokėjimo buvo atleisti Vilniaus apygardos teismo 2011-10-28 nutartimi (1 b. t., 263 l.).

Taigi, pakeitus apygardos teismo sprendimą, sumažinant iš atsakovų ieškovui priteistą sumą, sumažintinos iki 10 794 Lt teismo sprendimu iš atsakovų priteistos ieškovui bylinėjimosi išlaidos, turėtos pirmosios instancijos teisme, proporcingai patenkintų ieškinio reikalavimų daliai, t. y. žyminio mokesčio išlaidos - iki 8294 Lt (46 proc. patenkintų ieškinio reikalavimų x 18 031 Lt), o advokato teisinės pagalbos išlaidos - iki 2500 Lt (atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) numatytus maksimalius priteistinus dydžius (toliau - Rekomendacijos) bei įvertinus ieškovo atstovo darbo sąnaudas, rengiant procesinius dokumentus (ieškinį, atsiliepimus į atskirąjį skundą), ir dalyvavimą teismo posėdžiuose, taip pat, turint omeny teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principus) (8 294 Lt + 2 500 Lt; CPK 80 str. 1 d. 1 p., 93 str. 2, 5 d., 98 str., Rekomendacijų 8.2, 8.15, 8.18 p.). Be to, perskirstytinos apygardos teismo priteistos iš atsakovų valstybei procesinių dokumentų įteikimo išlaidos, turėtos pirmosios instancijos teisme (88 Lt), priteisiant valstybei iš ieškovo 49 Lt, o iš atsakovų – 39 Lt šių išlaidų (CPK 92 str., 93 str. 1, 5 d., 96 str. 1 d.). Dėl nurodyto, panaikintina apygardos teismo sprendimo dalis, kuria išspręstas bylinėjimosi išlaidų klausimas, iš naujo išsprendžiant šį klausimą (CPK 93 str. 5 d., 329 str.).

Patenkinus dalį apeliacinio skundo, iš ieškovo priteistina atsakovams 540 Lt žyminio mokesčio, jų sumokėto už apeliacinį skundą, bei valstybei – 7834 Lt žyminio mokesčio, nuo kurio sumokėjimo atsakovai buvo atleisti (dalis, proporcinga patenkinto apeliacinio skundo daliai), o iš atsakovų priteistina ieškovui dalis jo apeliacinės instancijos teisme turėtų advokato teisinės pagalbos išlaidų, kurias, sumažinus iki 1200 Lt, atsižvelgiant į Rekomendacijas bei ieškovo atstovo darbo ir laiko sąnaudas, rengiant atsiliepimą į apeliacinį skundą, nustatytina priteistina ieškovui šių išlaidų suma - 550 Lt (46 proc. x 1200 Lt; CPK 93 str. 2, 5 d., 96 str. 1 d., 98 str., 302 str.). Įskaičius ieškovo ir atsakovų tarpusavio bylinėjimosi išlaidų reikalavimus, iš atsakovų priteistina ieškovui 10 Lt bylinėjimosi išlaidų, turėtų apeliacinės instancijos teisme (550 Lt – 540 Lt); tačiau, turint omeny nedidelę šių išlaidų sumą, ji priteistina iš vieno atsakovo (CPK 93 str., 302 str., CK 1.5 str.).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

nutaria:

Pakeisti Vilniaus apygardos teismo 2011 m. gegužės 3 d. sprendimą.

Sumažinti iš atsakovų G. B., a. k. (duomenys neskelbtini) ir D. S., a. k. (duomenys neskelbtini) teismo sprendimu priteistą solidariai skolą ieškovui akcinei bendrovei DNB bankui, j. a. k. 112029270, iki 646 741 Lt (šeši šimtai keturiasdešimt šeši tūkstančiai septyni šimtai keturiasdešimt vienas litas).

Panaikinti teismo sprendimo dalį, kuria priteista iš atsakovų G. B. ir D. S. ieškovo akcinės bendrovės DNB banko naudai po 11 133 Lt bylinėjimosi išlaidų, o valstybės naudai - po 44 Lt procesinių dokumentų įteikimo išlaidų, turėtų pirmosios instancijos teisme, ir šią teismo sprendimo dalį išdėstyti taip:

Priteisti iš atsakovų G. B. ir D. S., po 5397 Lt (po penkis tūkstančius tris šimtus devyniasdešimt septynis litus) bylinėjimosi išlaidų ieškovo akcinės bendrovės DNB banko naudai bei po 19,50 Lt procesinių dokumentų įteikimo išlaidų valstybei. Priteisti iš ieškovo akcinės bendrovės DNB banko 49 Lt procesinių dokumentų įteikimo išlaidų valstybei.

Palikti nepakeistą kitą teismo sprendimo dalį.

Priteisti iš ieškovo akcinės bendrovės DNB banko valstybei 7834 Lt (septyni tūkstančiai aštuoni šimtai trisdešimt keturi litai) žyminio mokesčio už apeliacinį skundą išlaidų, o iš atsakovo G. B. ieškovui akcinei bendrovei DNB bankui 10 litų bylinėjimosi išlaidų, turėtų apeliacinės instancijos teisme.