Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

2020-12-16 · Baudžiamoji byla Nr. 1-1877-882/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNuosprendis · 2020-12-16Šiaulių apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2021-03-04Šiaulių apygardos teismas
Teismas
Šiaulių apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2020-12-16
Bylos Nr.
1-1877-882/2020
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-37826-2020-3
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Audrius Sadauskas
Kaltinamasis
R. B.
Nukentėjusysis
D. B.
Advokatai
Vida Povilaitienė
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-1877-882/2020Teisminio proceso Nr. 1-01-1-37826-2020-3Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.5; 1.1.8.7.13; 1.2.4.6.2.1; 2.1.16.1.13; 2.3.6.4.5.1; 2.4.1.3. (S)
ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. gruodžio 16 d.Šiauliai
Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teisėjas Audrius Sadauskas,sekretoriaujant Eglei Smilgienei,dalyvaujant prokurorei Aldonai Jaugelienei,kaltinamajam R. B., jo gynėjai advokatei Vidai Povilaitienei,nukentėjusiajai D. B.,

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje R. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, turintis vidurinį išsilavinimą, gyvenantis (duomenys neskelbtini), nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje, teistas:

1) 2018-08-13 Šiaulių apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 140 str. 2 d. - 4 mėn. viešųjų darbų bausme, įpareigojant per mėnesį dirbti po 30 val. visuomenės labui;

2) 2018-08-22 Šiaulių apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 str. 2 d. - 8 mėn. laisvės apribojimo bausme, įpareigojant būti namuose nuo 24 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu, dirbti, o, netekus darbo, per 1 mėn. užsiregistruoti darbo biržoje bei nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, taip pat skirta baudžiamojo poveikio priemonė - dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose; 2018-09-24 Šiaulių apylinkės teismo nutartimi, bausmės, paskirtos 2018-08-13 ir 2018-08-22 baudžiamaisiais įsakymais, vadovaujantis BK 63 str. 1, 4, 9 d., 65 str. 1 d. 3 p. a pp. subendrintos ir skirtas laisvės apribojimas 9 mėn., įpareigojant būti namuose nuo 24 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu, dirbti, o, netekus darbo, per 1 mėn. užsiregistruoti darbo biržoje bei nevartoti psichiką veikiančių medžiagų ir baudžiamojo poveikio priemonė - dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose;

3) 2019-09-13 Šiaulių apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 140 str. 2 d. 10 mėn. 5 dienų laisvės atėmimo bausme, bausmę atlikęs, 2020-07-16 paleistas iš Pravieniškių pataisos namų, teistumas neišnykęs, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Teismas išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. B. smurtaudamas padarė nežymų sveikatos sutrikdymą savo šeimos nariui - motinai D. B., o būtent: 2020-09-20, apie 20 val. 15 min., namuose, adresu (duomenys neskelbtini), tyčia rankomis sudavė ne mažiau šešių kartų nukentėjusiajai D. B. į įvairias kūno vietas, taip padarydamas nukentėjusiajai nežymų sveikatos sutrikdymą sukėlusius sužalojimus - poodines kraujosruvas apatinio žandikaulio dešiniojo kampo projekcijoje, kairiame žaste, nugaros kairėje, kairėje šlaunyje, kairėje blauzdoje, muštinę žaizdą su aplinkine poodine kraujosruva galvos plaukuotosios dalies kairėje.

Kaltinamasis R. B. teisiamojo posėdžio metu kaltu prisipažino iš dalies ir paaiškino, kad tą vakarą su mama vartojo alkoholinius gėrimus. Galėjo būti rugsėjo 20 d., vakare, adresu (duomenys neskelbtini), jis gyvena šalia. (duomenys neskelbtini) butas yra mamos, o jo yra (duomenys neskelbtini) butas. Atėjo pas mamą į svečius, gėrė alkoholinius gėrimus, degtinę, pusės litro talpos. Gėrė šiaip, atrodo buvo savaitgalis, bet tiksliai neatsimena. Susiginčijo dėl skolų, jis skolingas mamai. Skolingas daug. Susiginčijo dėl tėvo mirties, kuri buvo prieš 3 metus. Įvyko žodinis konfliktas. Ji (mama) pradėjo jį „grūzinti“, varyti spaudimą žodžiais. Turėjo ir daugiau alkoholio, iš viso išgėrė gal 1 litrą. Kai prasidėjo konfliktas abu su mama buvo išgėrę gal pusę litro. Pradėjo „grūzinti“, „neatlaikė nervai” ir nuramino. Sudavė kelis kartus delnais per žandus. Sudavė 2-3 kartus, kad nuraminti. O jai to užteko, ji irgi buvo išgėrusi. Nepajuto, ji (mama) išėjo pas kaimynę. Kai sudavė jie toliau sėdėjo, bet po kiek laiko ji (mama) išėjo. Kai sudavė mama sėdėjo virtuvėje, jis sėdėjo šalia. Atstumu buvo per metrą vienas nuo kito. Sudavė sėdinčiai mamai su delnu, kad užsičiauptų. Išviso sudavė 3 kartus su delnu. Pataikė per žandus. Ji (mama) nusiramino. Jie kažkaip išsiskyrė. Po tų smūgių ji nusiramino, viskas buvo gerai. Turbūt jai skaudėjo, kad ji išėjo pas kaimynę skųstis. Išėjo skųstis dėl jo. Jis bute pas ją sėdėjo vienas. Paskui sugalvojo ieškoti motinos kur ji išėjo. Praėjo gal 20-30 min. ir išėjo ieškoti mamos. Ji nuėjo per 100 metrų pas kaimynę į kitą namą. Nuėjo jos ieškoti pas kitą kaimynę į kitą laiptinę, mamos nerado, išėjo į lauką ir pamatė policiją. Buvo sutemę. Policija su prožektoriais vaikščiojo kieme. Pastebėjo tą kaimynę, pas kurią nuėjo motina skųstis. Suprato, kad motina pasiskundė, paskambino policijai. Išsigando, neparėjo namo, išvažiavo į centrą, pasišalino. Pareigūnai jo nematė, buvo tamsu. Tie pareigūnai vaikščiojo per 100 metrų. Jis išvažiavo į centrą, tuo ir baigėsi. Grįžo po kelių valandų. Viskas tuo ir baigėsi. Daugiau niekas policijos nebekvietė, gyveno toliau. Sekančią dieną jį išsikvietė tyrėja, nuvyko į policiją, į Purienas. Teistas buvo prieš 13 mėnesių. Grįžo iš laisvės atėmimo vietos liepos 16 d. Taip, po 13 mėnesių grįžo iš Pravieniškių. Buvo dar 3 mėn. parų už kitą bylą, o sekanti byla buvo griežčiau – 10 mėn. Visos bylos buvo dėl mamos sumušimo. Čia jau ketvirta byla. Dėl to ką gali paaiškinti – turi blogą mamą. Jokių sužalojimų jis nepadarė, sudavė per žandus. Tų sužalojimų nepripažįsta. Jokių sužalojimų nepadarė, tik sudavė per žandus. Ji išbėgo pas kaimynę, nes galvojo, kad sumuš ar ir vėl bus kaip anksčiau. Anksčiau buvo skaudžiau. Žalos nepadarė. Mama buvo išgėrusi, norėjo pagąsdinti, dabar ji pati gailisi. Prieš geriant mama sužalota nebuvo, jokių sužalojimų ant mamos nematė. Kai sudavė jai paraudo žandai ir viskas. Atrodo fizinio skausmo sukelti negalėjo. Dėl to ką mama darė, kad jam ją reikėjo nuraminti – ji darė spaudimą dėl skolų, dėl tėvo, „varė“ psichologiškai, žodžiais. Kėlė prieš ją ranką, nes trūko kantrybė. Čia jis smurto nemato. Ji tik norėjo jį pagąsdinti. Gal po jo ji kažkur tai susimušo. Dėl to ar mama jo bijo – dėl ko ji turi bijoti? Jis jos nemuša. Niekas jos ir nebemuša, čia buvo nuraminimas. Žino, kad mama išėjo pas kaimynę, nes nerado jos namuose, ten kur išgėrinėjo. Išgėrinėjo (duomenys neskelbtini) bute pas mamą. Iki to įvykio su mama gyveno atskirai, bet sutaria. Tą dieną jis buvo (duomenys neskelbtini) bute. Kai jai (mamai) sudavė, ji išsigando, tada ji pabėgo skųstis ir nerado jos bute, kur išgėrinėjo. „Baliavojo“ (duomenys neskelbtini) bute. Kai sudavė, nuėjo į „salioną“ atitrūkti nuo jos, paskui jos (mamos) neberado tame pačiame bute, kuriame gėrė. Paskui pradėjo jos ieškoti pas kaimynus. Pas kitą kaimynę nuėjo, jos nerado, išėjęs kieme pamatė policiją. Iš (duomenys neskelbtini) buto išėjo per duris, per balkoną nelipo. Tą vakarą su mama telefonu ar kalbėjo neatsimena. Gal išsigando pareigūnų ir išjungė telefoną. Ne, lyg tai mamai neskambino, išvažiavo į centrą. Po kelių valandų grįžo namo iš centro. Mama buvo namuose. Nuėjo iš karto miegoti. Spalio mėn. dvi savaites dirbo. Dabar išėjo iš darbo, nes ten mažai darbo, maža alga, dabar yra Darbo biržoje, moka pašalpą. Jis mamą nuramino, nemano, kad čia buvo smurtas. Iš dalies yra kaltas, kelis kartus su delnu sudavė, kažkiek fizinio skausmo padarė. Sužalojimų jokių nebuvo, bet mamai užteko, ji pasisuko, pradėjo skųstis.

Liudytoja apklausta nukentėjusioji D. B. teisme sutiko duoti parodymus ir parodė, kad sūnus nekaltas, ji kalta. Tai buvo rugsėjo 20 d. Buvo vakaras, buvo sutemę. Kiek buvo valandų neprisimena. Išgėrinėjo kartu, gėrė degtinę. Kiek buvo išgėrusi sunku prisiminti. Turėjo butelį, išgėrė gal per pusę. Jautėsi išgėrusi, nestipriai. Buvo savo namuose adresu (duomenys neskelbtini). Sūnaus vardas R. B.. Susipyko žodžiais, nes nepatiko ką pasakė, pasakė priekaištus. Priekaištavo, kad jai skolingas ir dėl tėvo mirties. Norėjo pagąsdinti, nuėjo pas draugę. Sūnus ranką pakėlė. Sudavė kelis sykius. Sudavė su ranka, su delnu per veidą. Paraudimų nebuvo. Pas draugę ėjo, nes norėjo pagąsdinti, iškviesti policiją. Kai sudavė skausmo nejuto, neskaudėjo. Paskui nuėjo pas draugę, iškvietė policiją, nes norėjo pagąsdinti, kad nekilnotų rankos. Seniau yra buvę, kad sūnus prieš ją naudojo smurtą. Nuėjo pas draugę J. S.. Ji gyvena adresu (duomenys neskelbtini), buto nežino. Žino kur ji gyvena, gyvena devintame aukšte, butas kampinis, prie gatvės. Ji buvo namuose. Norėjo paskambinti policijai. Policiją kvietė ji pati. Skambino iš savo telefono. Skambino nuėjusi pas draugę. Ne, nebijojo, kad sūnus stipriau nesumuštų. Kai paskambino policijai ką sakė nežino. Sakė, kad atvažiuotų. Kai paskambino sakė, kad pakėlė ranką. Ką tiksliai sakė paskambinusi policijai nežino. Policija atvyko. Sūnaus nerado ir jie išvažiavo. Pareiškimo nerašė. Pareigūnai kai atvyko sūnaus ieškojo, bet nerado. Pas ekspertą nuvyko kada liepė, tiksliai kada pasakyti negali. Dėl to iš kur atsirado rasti sužalojimai – buvo atsitrenkusi į lovą. Kada buvo atsitrenkusi – nežino. Sūnus tų sužalojimų nepadarė. Ikiteisminio tyrimo metu tyrėja ją apklausinėjo. Pasakojo teisybę.

Žemesnės instancijos teismas

Teismui pagarsinus ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus papildomai parodė, kad ikiteisminio tyrimo metu pasakojo teisybę. Patvirtino duotus parodymus. Nurodė, kad teismas gali jais remtis. Dėl to kada susižalojo galvą, kad bėgo kraujas – nežino. Ant kojų stovėjo, negriuvinėjo. Pas draugę važiavo su liftu. Tuos kitus sužalojimus padarė ne sūnus, jie buvo padaryti ne tą pačią dieną. Sūnui pretenzijų neturi, jam atleido, jis atsiprašė. Konfliktų nebekilo. Dėl to ką sakė nuėjusi pas S. – kad nori pakviesti policiją, pagąsdinti. Sakė, kad sūnus sudavė. Policijai skambino būdama pas S.. Nematė kaip sūnus išėjo iš buto. Nežino kur sūnus tada išėjo. Nežino ar sūnus išėjo per balkoną, ar per duris. Dėl sužalojimo jos galvoje – žaizda buvo iš seniau, bet tiksliai kada pasakyti negali. Dėl ankstesnio sužalojimo galvoje į ligoninę kreipėsi, jai ją siuvo. Kas atsitiko, kad atsirado ta žaizda galvoje – nežino, susidaužė. Sūnus mušęs nebuvo. Aštrių daiktų sūnus neturėjo. Į pakaušį, kur buvo ankstesnė žaizda, sūnus nesutrenkė. Iš vakaro konflikto su sūnumi neturėjo. Sūnaus nebijo. Rugsėjo 20 d. medikai ją vežė į ligoninę, galvos nesiuvo, nes ten nieko baisaus nebuvo. Ji iš priėmimo išėjo. Jos daktarai neapžiūrėjo. Išėjusi iš ligoninės grįžo namo su taksi. Grįžus sūnaus namie nebuvo, kada jis parėjo nežino. Su sūnumi apšnekėjo kas įvyko. Čia nėra ką susitarti su sūnumi ką sakys policijai. Iš seniau sūnus mušęs nebuvo, ji pati susidaužė. Dabar su sūnumi gyvena atskirai.

Liudytoja O. A. teisme parodė, kad nelabai žino dėl ko yra pakviesta. Ikiteisminio tyrimo metu policijoje apklausta buvo.

Teismui pagarsinus ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus parodė, kad tai teisingi jos parodymai, kiek pamena, viskas taip ir buvo. Teismas gali remtis tais jos parodymais. Tai buvo šita moteris su praskelta galva (rodė į nukentėjusiąją). Apie tą moterį čia kalba ir eina. Buvo šita moteris. Kai ateina visų pirma ir paklausia „kas atsitiko“, tai šito moters ir paklausė, ji pasakė „sumušo sūnus“. Ne, nepasakojo, kad pati nugriuvo ir susižalojo, bent jau ji to negirdėjo. Susišnekėti su ja galėjo labai puikiai. Dar važiuojant į ligoninę ji vis atsisukdavo ir paklausdavo „ar nepykina“, užtai ir girdėjo pokalbio nuotrupas. Kai atvyko policijos pareigūnai jau buvo vietoje. Įeinant pareigūnai juos pasitiko tarpduryje. Moteris pati apsirengė. Ji negriuvinėjo. Jos nenešė, nes kai žmogus nebepaeina, organizuoja neštuvus, bet ji išėjo pati. Kiek pamena, ją transportavo ne kėdute ir ne su neštuvais. Ji išėjo pati. Pirma krito į akis žaizda galvoje, kraujuoti plaukai. Prašė parodyti kas yra daugiau, bet žmogus labai nenoriai, buvo policijos pareigūnai, primygtinai ir nereikalavo, vežė į ligoninę. Buvo su ja vairuotojas. Daugiau jokių asmenų nematė. Ji (nukentėjusioji) pati prie ligoninės pasakė kai paklausė „su kuo čia taip barėtės“, sakė „su sūnumi kalbėjau“. Ji pati pasakė su kuo kalbėjo. Ji kelis kartus važiuojant atsisuko ir paklausė „ar nepykina“. Konteksto ji nesiklausė, tai nuotrupos ką ji girdėjo. Atvykus rado akivaizdžiai sumuštą žmogų.

Liudytoja E. G. teisme parodė, kad nutuokia dėl ko yra pakviesta.

Teismui pagarsinus jos ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus papildomai parodė, kad tai teisingi jos parodymai, teismas gali jais remti, daugiau papildyti neturi. Atvykus pranešėja juos (pareigūnus) pasitiko prie laiptinės, pati juos palydėjo prie buto ir ten visą situaciją paaiškino. Ieškojo sūnaus pranešėjos bute. Paskui medikams išsivedant pranešėją ji nurodė, kad jis gali būti gretimame bute, ten buvo atrakintos durys, sako jis būna ten. Ėjo į tą butą ieškoti sūnaus, bet jo nerado. Apžiūrėjo virtuvę, vonios patalpas, stebėjo pro balkoną. Kolega buvo išėjęs apeiti aplink namą. Nieko viduje nerado. Jų prielaida buvo tokia, kad jis galėjo iššokti per balkoną, nes buvo atidarytas langas. Ar tai jiems minėjo pranešėja pasakyti negali. Pranešėja buvo pasimetusi, šoko būsenoje, buvo išsigandusi. Ji bijojo, kad jis grįš. Pareigūnams einant pasiimti priemones nustatyti girtumui ji vis išsigąsdavo, nes ji nežinojo kur jis yra. Todėl ją laikė pasodintą kol atvyks medikai, kadangi jai buvo sužeista galvos sritis. Per prievartą ją vis sodino, nes ji bandė vis atsistoti ir eiti į lauką. Negali pasakyti, ką ji aiškino apie žaidą. Ji apie tai daugiau kalbėjo su jos kolega. Tik žino, kad jai buvo suduoti smūgiai, o kuom ar ji nurodė negali pasakyti. Įvykio vietoje moters sūnaus nerado ir nesulaikė. Nukentėjusiąją išsivežė medikai. Moteris neminėjo, kad pati griuvo, susižalojo. Kad ji galėjo pati susižeisti nebuvo minėta.

Specialistė K. Š. teisme paaiškino, kad ji atliko D. B. medicininį tyrimą. D. B. buvo nustatyti šie sužalojimai: poodinės kraujosruvos apatinio žandikaulio dešiniojo kampo projekcijoje, kairiame žaste, nugaros kairėje, kairėje šlaunyje, kairėje blauzdoje; muštinė žaizda su aplinkine poodine kraujosruva galvos plaukuotosios dalies kairėje. Šie visi sužalojimai buvo įvertinti nežymiu sveikatos sutrikdymu. Šie visi sužalojimai padaryti mažiausiai 6 trauminiais poveikiais, bet jų galėjo būti ir daugiau. Visos poodinės kraujosruvos buvo padarytos kontaktuojant su kietais bukais daiktais, tai yra tiek atsitrenkiant į kietą buką daiktą, tiek ir tiesioginio trauminio poveikio kieto buko daikto metu. Muštinė žaizda su aplinkine poodine kraujosruva galvos plaukuotosios dalies kairėje padaryta kontaktuojant su kietu buku daiktu arba daiktais ir paviršiumi, tiek tiesioginio trauminio poveikio metu, tiek atsitrenkiant į kietą buką daiktą arba paviršių. Realiai visi sužalojimai galėjo būti padaryti tiesioginio kontakto. Pagal morfologinį vaizdą sužalojimai patenka į vieno laiko grupę, nes kraujosruvos yra vienos spalvos, o pagal šašą, dengiantį muštinę žaizdą, irgi vieno laiko. Muštinė žaizda galvos plaukuotosios dalies kairėje irgi buvo padaryta tuo pačiu metu. Tik tiek kad žaizdos kraštai buvo pradėję randėti, nes kaip pati nukentėjusioji pasakojo, kad toje vietoje prieš 2-3 mėn. buvo žaizda, bet pats žaizdos centras, seno rando, buvo šviežias. Prieš 3 mėn. žaizda buvo sugijusi, tiesiog naujas trauminis poveikis ir pačiame to rando centre. Dėl to ar tokie sužalojimai galėjo būti padaryti sutrenkiant su delnu per veidą, per žandus du kartus – ne, negalėjo būti padaryti. Reikėtų kieto buko daikto ar kumščio. Savo išvadą tvirtina. Šitokį sužalojimą – poodinės kraujosruvos apatinio žandikaulio dešiniojo kampo projekcijoje – suduodant, kaip sako kaltinamasis, padaryti yra įmanoma. Daugiau veide sužalojimų nerasta, tik šitas. Ji nukentėjusiąją apžiūrinėjo pati. Medicininius dokumentus užsisakinėjo vėliau. Dėl to kuris iš sužalojimų būtų būdingas griuvimui – su plokščiu paviršiumi, galvos sritis plaukuotosios dalies kairė pusė, o visi kiti – kietam bukam daiktui, bet jeigu griūnant ir būtų koks kietas bukas daiktas jie irgi galėjo būti padaryti atsitrenkiant į tą kietą buką daiktą ar pastūmus. Dėl poodinės kraujosruvos apatinio žandikaulio dešiniojo kampo projekcijoje realiai smūgis turėjo būti stiprus, nes pirštai nepalieka, labiau gal delnikaulinė sritis. Čia tiesiog šitas išskyrimas, kad tam tikri sužalojimai padaryti kontaktuojant su bukais kietais daiktais, o kiti ir paviršiumi, vyksta todėl, kad remiantis pačia sužalojimo lokalizacija ir matmenimis. Galvos plaukuotoji dalis gal labiau su plokštuma. Vieno griuvimo metu tų visų sužalojimų padaryti nebuvo galima. Sužalojimai yra vienodo laiko senumo.

Liudytoja J. S. teisme parodė, kad nežino dėl ko yra pakviesta. D. B. pažįsta. Rugsėjo 20 d. ji buvo atbėgusi ir paprašė, kad duotų telefono numerį 112, kad kviestų pagalbą. Ji numerio nežinojo. Ji kvietė iš savo telefono, pasakė tik numerį. Ji (nukentėjusioji) pas ją atbėgo kaip ir išsigandusi. Sužalojimų nesimatė, ji nieko nematė, nežiūrėjo. Ji (nukentėjusioji) skambino iš jos kambario. Ji jos (nukentėjusiosios) pokalbio negirdėjo. Ji nesuprato ką ji (nukentėjusioji) ten kvietė, ar policiją, ar greitąją. Ji nieko nepasakojo, kadangi iš kvapo jautė, kad ji buvo išgėrusi ir kaip ji tokia būna su ja nebendrauja. Jos ne draugės, tik pažįstamos. Ką kalbėjo negirdėjo. Kaip ji atbėgo apsirengusi pasakyti negali. Kai atėjo buvo pasimetusi. Kraujo nematė. Ji nuėjo į virtuvę, o ji kalbėjo koridoriuje. Ji gal net 5 minučių neprabuvo. Jos pokalbis truko labai greitai. Po pokalbio ji (nukentėjusioji) pas ją nebuvo. Ji turbūt pas ją atbėgo paklausti numerio, nežinojo kuriuo skambinti, ji taip mano. Ji (nukentėjusioji) pas ją atsinešė savo telefoną. Nieko nepasakojo kas atsitiko. Ji pati išėjo namo. Buvo geroka smarvė, matėsi, kad ji ganėtinai išgėrusi. Šiaip ji (nukentėjusioji) kartais pas ją užeina, bet ji pas nukentėjusiąją neina. Nieko konkrečiai ji (nukentėjusioji) nepasakojo, o ji ir neklausė. Į jos problemas nelabai gilinasi turbūt ji nelabai ir nori kalbėti apie tai. Ji atėjusi nieko nesakė. Sakė, kad jai reikia išsikviesti policiją ar greitąją, kad reikia pagalbos. Jokio kraujo nematė. Ji gyvena netoli. Gyvena ne tame pačiame name. Tas pats kiemas, tik sekantis namas. Apie konfliktą su sūnumi jai nežinoma.

Nukentėjusioji D. B. apklausta ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2020-09-20 ji buvo namuose su sūnumi R. B.. Turi tik vieną sūnų, su kuriuo kartu ir gyvena adresu (duomenys neskelbtini), jai priklausančiame bute. 2020-09-20 vakare jie žiūrėjo televizorių, dar vartojo alkoholinius gėrimus, o vėliau, galėjo būti apie 20.15 val., pradėjo konfliktuoti su sūnumi. Mano, kad jam gal ne tokį žodį pasakė, o sūnus jai ne mažiau kaip du kartus delnu sudavė per veidą. Juto fizinį skausmą. Jai labai nepatiko, kad sūnus pakėlė ranką prieš ją, visgi yra jo motina ir mano, kad turi ją gerbti. Po sūnaus suduotų smūgių ji išėjo į laiptinę, sakė, kad iškvies policiją, nes norėjo, kad jis išsigąstų policijos. Sūnus jau yra prieš ją smurtavęs maždaug prieš metus laiko, vyko tyrimas, jis buvo apie metus laiko uždarytas į kalėjimą, neseniai, prieš kokius du mėnesius, grįžo ir toliau gyvena su ja, nes ji jam atleido. Prieš kokius 3 mėnesius pati buvo prasiskėlusi viršugalvį, todėl jai bėgo kraujas, o vakar, būdama neblaivi, prieš sūnui smurtaujant, buvo susitrenkusi galvą, nes kažkur "karkštelėjo". Todėl teigia, kad sužalojimas ant viršugalvio atsirado dėl jos pačios kaltės, sūnus dėl to sužalojimo niekuo dėtas, jis jai smūgiavo tik į veidą, daugiau nieko nebedarė, nes iš po jo panaudoto smurto, ji iš karto išėjo iš namų su telefonu rankose. Ką kalbėjo su pareigūnais, kurie atvyko dėl iškvietimo, ji nepamena, nes buvo neblaivi, tik pamena, kad pareigūnai ieškojo sūnaus, nes jis pakėlė ranką prieš ją. Gal jis išsigando pareigūnų, todėl ir išėjo iš namų, ji nežino. Kur jis išėjo, nežino. Buvo atvykę medikai, kurie ją apžiūrėjo, liepė vykti į ligoninę dėl praskeltos galvos ir ji vyko į ligoninę, kur ją apžiūrėjo ir paleido. Kadangi yra mama, jai sūnaus labai gaila, nenori, kad jis būtų uždarytas į kalėjimą ir vėl, todėl dėl šio įvykio jam atleidžia, jokių pretenzijų jam neturi. Norėtų, kad geriau jis gydytųsi dėl alkoholio arba pradėtų dirbti, nes dabar niekur nedirba, prašo jos pinigų, o ji jam duoda iš pensijos. Įvykio metu jokių pašalinių asmenų namuose nebuvo. Civilinio ieškinio nereiškia. Papildomai apklausta nukentėjusioji D. B. parodė, jog sutinka duoti parodymus sūnaus R. B. atžvilgiu ir gali pasakyti, kad dabar kaltina save, galėjo nesikreipti į policiją, jai gaila sūnaus. Ji mano, kad ji pati dėl visko kalta, sūnui nenori nieko blogo, ji kalta, kad iškvietė policiją. Sūnaus ji nebijo. Nurodė, kad galvą susitrenkė pati, kai griuvo 2020-09-20, griuvo į lovos kampą ir susitrenkė galvą ir jai bėgo kraujas. Taip pat, tą pačią dieną ji susitrenkė ranką, koją, nugarą į lovos kampą ir dar kitas kūno vietas. Kur tiksliai susižalojo, net tiksliai nepamena, bet kai šiandien jai atliko kūno apžiūrą, ekspertė sakė, kad rado mėlynių ant kūno, bet ji pati apie jas nieko nežinojo, jų net nejuto ir nematė. Veido pati nebuvo susižalojusi. Sakė, kad tie sužalojimai, kuriuos rado šiandien ekspertė ant jos kūno, kaip ir sužalojimas galvoje, atsirado tada, kai būdama neblaivi, 2020-09-20 dieną, prieš sūnui R. B. panaudojant smurtą prieš ją, pati buvo nugriuvusi ir atsitrenkusi į medinės lovos kampą. Taip ir susižalojo galvą bei kitas kūno vietas, nes būdama neblaivi griuvinėjo. Buvo nugriuvusi kelis kartus, kiek tiksliai, nepamena, tačiau teigė, kad sužalojimai dėl R. B. veiksmų galėjo atsirasti tik ant veido, nes jis įvykio metu jai trenkė tik į veidą, kaip jau nurodė savo pirmoje apklausoje. Sūnus tikrai daugiau jai nieko nebedarė, išskyrus tai, kad trenkė per veidą. Juk jis jau buvo dėl jos kalėjime, jis tikrai nebegalėtų taip stipriai prieš ją smurtauti, nes jis labai bijo atsisėsti į kalėjimą, nebenori to daryti, kas buvo jau praeityje, jis juk jau pasimokė. Dar kartą nurodė, kad 2020-09-20 sūnus jai sudavė tik per veidą ir tiek. Ir tai, dabar labai gailisi, kad kreipėsi į policiją, nenori, kad sūnus turėtų problemų. Prašė teismo, kad tik jo neuždarytų į kalėjimą, mano, jis galėtų rasti ir dirbti darbą, mano, kad to jam ir užtektų. Ji jam dėl šio įvykio atleidžia, ką darysi, jis sūnus, eis dirbti, užsidribs pinigų. Kadangi vienas sūnus mirė prieš daug metų, šį sūnų labai myli, jis dabar vienturtis sūnus. Po įvykio kitą dieną, sūnus atsiprašė, ji jam atleido, jai gaila jo. Papildė, kad galvos traumą buvo patyrusi prieš vieną mėnesį, kai, būdama girta, buvo atsitrenkusi galvą į sieną. Kreipėsi į ligoninę, kur jai siuvo galvą (1 t., b. l. 37-40, 41-44).

Liudytoja E. G. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2020-09-20 dirbo Šiaulių mieste ir rajone kartu su vyriausiuoju patruliu D. L.. Darbo metu, apie 20.35 val. iš Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato budėtojo buvo gautas nurodymas vykti adresu (duomenys neskelbtini) nes ten neblaivus pranešėjos sūnus B. R. „koliojasi“, grasina. Nuvykus į įvykio vietą, namuose buvusi akivaizdžiai neblaivi D. B. paaiškino, kad ji šiandien su sūnumi R. B. vartojo alkoholinius gėrimus ir apie 20:20 val. tarp jos ir jos sūnaus kilo žodinis konfliktas, nes ji nenorėjo klausytis ką jis kalba. Konflikto metu sūnus jai 2-4 kartus sudavė į galvos sritį. Moteriai matėsi ant dešiniojo skruosto mėlynė ir pakaušyje praskelta galva. Moteris aiškino, kad prieš mėnesį jai buvo siūta galvoje buvusi žaizda, kuri po suduoto smūgio dabar praplyšo. D. B. aiškino, kad dėl suduotų smūgių jai skaudėjo, t. y. buvo sukeltas fizinis skausmas. Butas, kuriame viskas įvyko buvo tvarkingas, matėsi girtavimo požymiai. D. B. teigimu šio konflikto niekas nematė, nes nieko pas juos namuose daugiau nebuvo. Pasak D. B., jos sūnus prieš ją anksčiau yra smurtavęs, dėl ko buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas. Nepilnamečių vaikų šeimoje nebuvo. R. B. nesulaikytas, nes pareigūnams atvykus, jo nebuvo namuose. Buvo vykdomos R. B. paieškos priemonės, tačiau jo surasti nepavyko (1 t., b. l. 94-97).

Liudytoja O. A. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2020-09-20 ji dirbo VšĮ Šiaulių GMP stotyje. Pamena, kad minėtos dienos vakare, jau buvo tamsu, vyko adresu Šiaulių m., tačiau tikslaus adreso nepamena. Pamena, kad buvo pirmas aukštas, vidurinės durys. Atvykus, pasitiko policijos pareigūnai, kurie nuvedė į minėtą butą. Bute pamatė maždaug 60 metų amžiaus moterį, kurios paklausus, kas atsitiko, ji atsakė, kad sumušė sūnus. Matė, kad moters galvoje buvo žaizda. Žaizda atrodė šviežia, plaukai buvo kruvini. Kadangi moteris buvo užspaudusi žaizdą iki jiems atvykstant, kraujavimas buvo sustojęs. Ji moters paklausė, ar ją sumušė pirmą kartą. Moteris atsakė, kad ne pirmą kartą, kad sūnus jau buvo teistas už jos sumušimą. Dar prašė moters, kad ji parodytų savo kūną. Moteris labai nenorėjo jo rodyti, nenorėjo nusirengti, tačiau ją apžiūrinėdama pastebėjo, kad ant kažkurios rankos buvo mėlynė bei buvo pamėlęs smakras, jame taip pat buvo mėlynė. Kadangi moteris vengė rodyti savo kūną bei buvo prastas apšvietimas, daugiau išorinių sužalojimų jai pastebėti nepavyko. Moteris atrodė išsigandusi, sumišusi, jos balsas buvo drebantis. moteris atrodė truputį neblaivi, bet aplinkoje orientavosi, su moterimi buvo sunku bendrauti. Dar klausė moters, kur jos sūnus, ji atsakė: "iššoko per langą". Pamena, kad moteris labai nenorėjo vykti į gydymo įstaigą, bet jiems pavyko ją prikalbinti, sakė, kad žaizdą būtinai reikia apžiūrėti ligoninėje, gal reiks siūti. Kaip moterį sumušė, moteris, kiek pamena, tiksliai ir smulkiai nenurodė. Klausė, iš ko trenkė, kiek pamena, atsakė, kad iš kumščio, nes jos galvoje buvusi žaizda pasirodė kaip kirstinė žaizda. Moteris pradėjo rengtis, o tuomet jai į telefoną paskambino sūnus, moteris sakė: "asile, yra policija, prisidirbai", tačiau pareigūnė nurodė moteriai negaišinti nei mūsų, nei jų laiko, todėl liepė baigti pokalbį. Atvykus namuose moters sūnaus nebuvo. Namų aplinkos labai nestebėjo, bet matė, kad svetainėje buvo padėtas degtinės butelis. Ji klausė moters, ar yra išgėrusi, moteris atsakė, kad taip. Važiuojant greitąja, moteris visą kelią kalbėjo su kažkuo telefonu, ji mano, galėjo būti, kad ji kalbėjo su sūnumi, sakė kažką panašaus: "kur aš tau kritau, juk tu mane sumušai, dabar tai prisidirbai". Žodis į žodį ji nepasakys, nes pildė dokumentus bei nesiklausė viso pokalbio (1 t., b. l. 100-103).

Iš 2020-09-20 Šiaulių apskrities VPK vyriausiosios tyrėjos E. G. tarnybinio pranešimo dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo matyti, kad jame nurodyta, kad gautas D. B. pranešimas apie smurtą artimoje aplinkoje. Įvykio vietoje D. B. paaiškino, kad 2020-09-20 kartu su sūnumi R. B. namuose, adresu (duomenys neskelbtini), vartojo alkoholinius gėrimus. Apie 20.20 val. tarp jų kilo konfliktas, nes ji nenorėjo su neblaiviu sūnumi bendrauti. Konflikto metu sūnus virtuvėje ranka pradėjo smūgiuoti į galvą, veidą, trenkė 2-4 kartus; aštriu daiktu netrenkė, trenkė tik ranka, o galvoje plyšo prieš mėnesį siūta žaizda. Pranešime užfiksuoti smurtą galintys rodyti požymiai ant pranešėjo kūno - kraujosruva ir kraujuojanti žaizda. D. B. nustatytas 1,40 prom. girtumas. Smurtu įtariamas asmuo R. B. pasišalinęs, nesulaikytas (1 t., b. l. 8-11).

Iš Policijos BIRT ataskaitų žiūryklės (ROIK Nr. 0120000518304) duomenų matyti, kad 2020-09-20 20.34 val. buvo gautas D. B. pranešimas, jog (duomenys neskelbtini) šiuo metu namuose neblaivus pranešėjos sūnus B. R. „koliojasi“, grasina (1 t., b. l. 12-15).

Iš 2020-10-05 kitų objektų apžiūros protokolo matyti, jog atlikta Bendrojo pagalbos centro pateikto garso įrašo apžiūra. Apžiūros metu nustatyta, jog paskambinusi moteris, prisistačiusi D. B. sako, jog nori išsikviesti policiją, nes sūnus yra išgėręs, kažko reikalauja iš motinos, ji negali būti namuose (1 t., b. l. 19-21).

Iš 2020-09-20 apžiūros protokolo matyti, kad įvykio vieta yra bute, esančiame adresu (duomenys neskelbtini) Apžiūros metu nusikalstamo veikos pėdsakų neužfiksuota (1 t., b. l. 22-29).

Iš 2020-09-23 kitų objektų apžiūros protokolo matyti, jog peržiūrėjus vaizdo įrašus, darytus įvykio vietoje, juose užfiksuota, jog policijos pareigūnai apžiūri butą, ieškodami įtariamojo, iškviečia medikus, nes pranešėja sužalota, bendrauja su nukentėjusiąja, kuri be kita ko teigia, jog bijo šnekėti, nurodo, jog sūnus buvo gavęs metus laiko už pakėlimą rankos prieš motiną ir dabar kelia rankas, pasakoja pareigūnams bei medikams įvykio aplinkybes, teigdama, jog konfliktas vyko virtuvėje, sūnus trenkė rankomis, ji niekur neatsitrenkė, taip pat teigia, jog mušė ir vakar, į pareigūnų klausimus, kiek jai buvo suduota smūgių, neatsako, tačiau nurodo, kad kelis sykius, nesmarkiai. Medikei apžiūrint nukentėjusiąją, ant jos kairės rankos matoma kraujosruva. Moteris teigia, jog galvą prakirto kumščiu. D. B. su medikais išeinant iš buto, jai kažkas paskambina ir ji kalba, sako, kad „policija laukia bute, sako -ką tu prisidirbai, asile ir kt..“ (1 t., b. l. 31-34).

Iš 2020-09-22 specialisto išvados Nr. G 1240/2020(04) matyti, jog D. B. nustatytu sužalojimai: poodinės kraujosruvos apatinio žandikaulio dešiniojo kampo projekcijoje, kairiame žaste, nugaros kairėje, kairėje šlaunyje, kairėje blauzdoje; muštinė žaizdą su aplinkine poodine kraujosruva galvos plaukuotosios dalies kairėje. D. B. nustatyti sužalojimai galėjo būti padaryti įvykio aplinkybėse nurodytu laiku. Poodinės kraujosruvos apatinio žandikaulio dešiniojo kampo projekcijoje, kairiame žaste, nugaros kairėje padarytos kontaktuojant su kietais bukais daiktais. Poodinės kraujosruvos kairėje šlaunyje, kairėje blauzdoje; muštinė žaizda su poodine kraujosruva galvos plaukuotosios dalies kairėje padarytos kontaktuojant su kietais bukais daiktais ir/ar paviršiais. Sužalojimai padaryti mažiausiai 6 trauminiais poveikiais. D. B. nustatyti kūno sužalojimai kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu (1 t., b. l. 60-61).

Iš greitosios medicinos pagalbos kvietimo kortelėje esančių duomenų matyti, jog 2020-08-21 GMP buvo kviesta adresu (duomenys neskelbtini) D. D. (B.). Kvietimo rezultatas - sąmoninga, girta moteris, paslydo namuose, išgriuvo, susitrenkė galvą, iš burnos jaučiamas alkoholio kvapas, galvos srityje stebima mušta žaizda negausiai kraujuojanti (1 t., b. l. 66-67).

Iš VšĮ Respublikinės Šiaulių ligoninės 2020-09-28 rašto "Dėl medicininių dokumentų išdavimo" matyti, jog siunčiama D. B. asmens ambulatorinio gydymo Skubios pagalbos-priėmimo skyriuje apskaitos kortelės kopija, kreipimosi data 2020-08-21 (1 t., b. l. 72).

Iš VšĮ Respublikinės Šiaulių ligoninės gydytojo išrašo kopijos matyti, jog D. B., gim. (duomenys neskelbtini) m. atvyko 2020-08-21 21 val. diagnozės - galvos plaukuotosios dalies žaizda, anamnezė: trauma buityje, nukrito, pradėjo kraujuoti. Sąmonės netekusi nebuvo (1 t., b. l. 74).

Iš greitosios medicinos pagalbos kvietimo kortelėje esančių duomenų matyti, jog 2020-09-20 GMP kviesta adresu (duomenys neskelbtini) D. B.. Kvietimo rezultatas - pasak moters, ją sumušė sūnus. Mušė vakar ir šiandien. Pakaušio srityje stebima kirstinė, nekraujuojanti žaizda. Smakro dešinėje pusėje stebima hematoma. Kalba aiškiai, rišliai, iš burnos alkoholio kvapas (policijos pareigūnai buvo vietoje, nustatė girtumą). Rankas, kojas jaučia, jėga vienoda. Kairėje žąsto, viduriniajame trečdalyje stebima hematoma (1 t., b. l. 68-69).

Kaltinamasis R. B. savo kaltę pripažino iš dalies ir aiškino, kad jis išgertuvių su mama metu su ja susipyko, tarp jų įvyko žodinis konfliktas, ir jis, norėdamas mamą nuraminti, sudavė D. B. delnais 2-3 kartus per žandus. R. B. iš esmės byloje neigia D. B. padarytus sužalojimus, teikdamas, kad jis jų nepadarė, o gal būt tik sukėlė fizinį skausmą.

Teisme apklausta nukentėjusioji D. B., duodama parodymus, įvykio aplinkybių itin atvirai nepasakojo, ir teigė, kad kilusio konflikto metu, sūnus R. B. sudavė su delnu per veidą, o kiti sužalojimai atsirado atsitrenkus į lovą, tačiau nežino kada atsitrenkė, teigė, kad sūnus sužalojimų nepadarė, sužalojimai buvo padaryti ne tą pačią dieną. D. B. dėl įvykio kaltina save, kad iškvietė policijos pareigūnus, jai gaila sūnaus, jam atleido. Taip pat dėl sužalojimo galvoje D. B. nurodė, kad žaizda buvo iš seniau, ji buvo siūta, kreiptasi į ligoninę, į pakaušį sūnus netrenkė. Iš byloje esančių VŠĮ „Respublikinės Šiaulių ligoninės“ pateiktų duomenų matyti, kad D. B. iš tikrųjų 2020-08-21 kreipėsi į medikus dėl galvos plaukuotosios dalies žaizdos, kas patvirtina, kad žaizda D. B. galvoje buvo atsiradusi ir seniau. Tačiau teisme buvo apklausta specialistė K. Š. kuri nurodė, kad visi sužalojimai yra vienodo senumo, muštinė žaizda galvos plaukuotosios dalies kairėje irgi padaryta tuo pačiu metu, tik žaizdos kraštai buvo pradėję randėti, nes toje vietoje seniau buvo žaizda, bet pats žaizdos centras buvo šviežias. Taip pat nurodė, kad specialisto išvadoje nustatyti sužalojimai negalėjo būti padaryti sutrenkiant delnu per žandus, sužalojimams reikėjo kieto buko daikto ar kumščio, griūnant visi sužalojimai negalėjo būti padaryti. Netikėti specialisto išvada teismas neturi jokio pagrindo. Išvadą surašė specialistė, turinti reikiamų žinių, 5 metų ekspertinio darbo stažą. Be to, šis specialistė specialisto išvadą teikė būdama įspėta dėl baudžiamosios atsakomybės už melagingos išvados ir melagingų paaiškinimų davimą pagal LR BK 235 str. nuostatas. Dar daugiau, byloje nenustatyta jokių aplinkybių, kurios leistų manyti, kad specialistė galėtų būti šališka ar kitaip suinteresuotas bylos baigtimi. Esant tokioms aplinkybėms, įvertinus specialistės kompetenciją, teismas remiasi specialistės išvada visa apimtimi.

Bylos duomenys liudija, kad nukentėjusioji D. B. įvykio metu buvo neblaivi, todėl jos parodymai buvo užfiksuoti tik kitą dieną, kuriuos duodama ji jau bandė apginti sūnų ir švelnino įvykio aplinkybes. Tačiau įvykio vietoje, atvykus policijos pareigūnams, viskas buvo filmuojama. Filmuota medžiaga buvo peržiūrėta tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme. Filmuotoje medžiagoje 2020_0920_204904_005, nuo 4 min., girdimas D. B. pokalbis su greitosios medicinos pagalbos darbuotoja ir pareigūnais, kurio metu D. B. nurodė, kad ją sužalojo sūnus R. B.. Dar daugiau, kitame vaizdo įraše matoma, kaip D. B. parodė kitus ant jos kūno esančius sužalojimus ir nurodė, kas sūnus nuolatos prieš ją smurtauja. Taip pat ji teigė, kad pati nesusižalojo, o jai į galvą smūgiavo sūnus R. B.. Esant nurodytam, teismas kaltinamojo ir nukentėjusiosios poziciją vertina kaip siekį apginti R. B. nuo gręsiančios baudžiamosios atsakomybės. Be to pažymėtina ir tai, jog pats R. B. nurodė, kad prieš pradedant girtauti sužalojimų ant mamos kūno nematė, o tiek liudytojų parodymai, tiek vaizdinė bylos medžiaga byloja, kad atvykus policijos pareigūnams bei medikams, ant D. B. kūno matėsi akivaizdūs smurto požymiai.

Motyvuojamoji dalis

Pažymėtina, kad smurto artimoje aplinkoje bylose įrodymais gali būti ne tik kaltinamojo ar nukentėjusiosios parodymai, bet ir liudytojų parodymai bei kiti duomenys, kurie patvirtina arba paneigia bylos aplinkybes, turinčias reikšmės bylai išspręsti teisingai. Tokiose bylose reikšmingi policijos pareigūnų, atvykusių į įvykio vietą ir tiesiogiai bendravusių su nukentėjusiąja bei nuteistuoju parodymai (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. vasario 28 d. nutartis, priimta baudžiamojoje byloje Nr. 1A-113-396/2018).

Liudytoja apklausta O. A. nurodė, kad atvykus visų pirma į akis krito žaizda galvoje, buvo kraujuoti plaukai, atvykus rado akivaizdžiai sumuštą žmogų. Ši liudytoja ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad moters galvoje matė šviežią žaizdą, plaukai buvo kruvini, matė pamėlusį smakrą ir mėlynę ant rankos, moteris vengė rodyti savo kūną, buvo labai išsigandusi, balsas drebantis, sakė, kad sūnus smūgiavo kumščiais. Liudytoja E. G. taip pat nurodė, kad D. B. buvo pasimetusi, šoko būsenoje, išsigandusi, bijojo, kad grįš R. B., teigė, kad ją sumušė sūnus, neminėjo, kad būtų susižalojusi pati. Ikiteisminio tyrimo metu E. G. nurodė, kad D. B. jai nurodė, kad sūnus sudavė 2-4 kartus į galvos sritį, moteriai matėsi mėlynė ant dešinojo skruosto ir pakaušyje praskelta galva, dėl kurios D. B. aiškino, kad prieš mėnesį jai buvo siūta žaizda, kuri po suduoto smūgio plyšo. Šios pareigūnės tarnybiniame pranešime nurodyta tapačiai, kad moteris aiškino, kad sūnus jai trenkė 2-4 kartus, buvo matyti kraujosrūva ir kraujuojanti žaizda. Be to iš greitosios medicinos pagalbos kvietimo kortelėje esančių duomenų matyti, jog D. B. pakaušio srityje buvo stebima kirstinė, nekraujuojanti žaizda, o smakro dešinėje pusėje stebima hematoma, taip pat kairėje žąsto, viduriniajame trečdalyje stebima hematoma, kas patvirtina taip pat patvirtina liudytojų parodymus. Teismas vertindama pareigūnės bei greitosios medicinos darbuotojos parodymus konstatuoja, kad nors liudytojai tiesiogiai nematė smurto naudojimo, o apie tai sužinojo iš nukentėjusiosios D. B., tačiau esminių prieštaravimų jų parodymuose nėra, juos patvirtina tiek vaizdinė, tiek rašytinei tiek rašytiniai bylos duomenys. Pažymėtina, kad šių liudytojų suinteresuotumas bylos baigtimi nenustatytas.

Teismas atkreipia dėmesį, ir į tai, kad dėl tolimesnių įvykio aplinkybių, po smurto panaudojimo, kaltinamasis R. B. nebuvo itin nuoseklus, iš pradžių teigė, kad po suduotų smūgių per veidą abu su mama toliau sėdėjo virtuvėje ir nepastabėjo, kada mama išėjo, tik po kurio laiko ėmė jos ieškoti, o kitą kartą nurodė, kad mama išbėgo pas kaimynę, nes galvojo, kad ją vėl sumuš. Tačiau D. B. nurodė, kad iš karto po panaudoto smurto išėjo iš namų su telefonu rankose, o vaizdo įrašė policijos pareigūnams ji teigia, kad ji pabėgo. Be to liudytoja J. S., pas kurią po įvykio atbėgo nukentėjusioji nurodė, kad D. B. buvo pasimetusi, sakė, kad reikia pagalbos, greitosios ir policijos. Kad nukentėjusioji buvo sukrėsta dėl jos atžvilgiu panaudoto fizinio smurto patvirtino ir liudytojos O. A. bei E. G.. Teismo nuomone, jeigu D. B. būtų tik suduota delnais per žandus, kaip nurodė kaltinamasis, ji nebūtų bėgusi su telefonu iš namų ir prašiusi kaimynės pagalbos numerio bei kvietusi policijos pareigūnų.

Pažymėtina ir tai, kad nors kaltinamasis R. B. neigė padaręs visus nustatytus sužalojimus D. B., o tik trinktelėjęs per žandus, tačiau kaip pat nurodė, pamatęs policijos pareigūnus pasišalino iš įvykio vietos, teigė, kad išvyko į miestą, nors matė, kad policijos pareigūnai jo ieško. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad policijos pareigūnai rado neužrakintą R. B. butą, kas taip pat parodo, kad asmuo pasišalino paskubomis. Teismo nuomone, toks kaltinamojo R. B. elgesys po nusikalstamos veikos padarymo parodo, kad jis suvokė, kad mušdamas sužalojo savo šeimos narį – mamą D. B..

Esant nurodytų aplinkybių visumai, teismas pripažįsta, kad kaltinamasis R. B. smurtaudamas padarė nežymų sveikatos sutrikdymą savo šeimos nariui - motinai D. B., t. y. tyčia rankomis sudavė ne mažiau šešių kartų nukentėjusiajai D. B. į įvairias kūno vietas, taip padarydamas poodines kraujosruvas apatinio žandikaulio dešiniojo kampo projekcijoje, kairiame žaste, nugaros kairėje, kairėje šlaunyje, kairėje blauzdoje, muštinę žaizdą su aplinkine poodine kraujosruva galvos plaukuotosios dalies kairėje, ir taip padarė nusikalstamą veiką numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, veika kvalifikuota teisingai.

Skiriant bausmę kaltinamajam R. B. už padarytą nusikalstamą veiką, teismas atsižvelgia į atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumo visuomenei laipsnį, į kaltės formą bei rūšį, į padarytos nusikalstamos veikos motyvus bei tikslus, į nusikalstamos veikos stadiją, į kaltinamojo asmenybę.

Kaltinamojo R. B. atsakomybę lengvinančių aplinkybių byloje nėra. Jo atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistu.

Skiriant bausmę kaltinamajam R. B., atsižvelgiama į visas bylos aplinkybes ir į tai, kad asmuo teistas, bausmę atlikęs, 2020-07-16 išleistas iš pataisos namų, teistumas neišnykęs (1 t., b. l. 156-191), nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje (1 t., b. l. 146), buvo laikinai įsidarbinęs 2020 m. spalio mėnesį (2 t., b. l. 44-45), baustas administracine tvarka (1 t. , b. l. 149-155). Duomenų apie psichiatrinį gydymą byloje nėra. Padaryta nusikalstama veika priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai, ji baigta ir padaryta tiesiogine tyčia. Nusikalstamą veiką padarė praėjus dviem mėnesiams po paleidimo iš pataisos namų atlikus laisvės atėmimo bausmę. Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra, jo atsakomybę sunkina tai, kad nusikalto būdamas recidyvistu. Teismas pažymi ir tai, kad už analogišką veiką - smurtavimą prieš savo mamą, jis teisiamas net 4 kartą, prieš tai paskirtos bausmės nebuvo efektingos, R. B. ir toliau nesuvokia savo veiksmų pavojingumo, nes viso proceso metu teigė, kad kalta pati mama, kad jis suduodamas tik ją ramino, kas parodo, jo nekritišką požiūrį į padarytą nusikalstamą veiką. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam, kaip recidyvistui, paskyrus straipsnio sankcijoje numatytą griežčiausią bausmę – realų laisvės atėmimą. Paskirtos bausmės dydis nustatytinas artimas bausmės vidurkiui numatytam įstatyme. Pagrindo taikyti BK 75 straipsnį, bausmės vykdymo atidėjimą, nėra.

Kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, dokumentų paėmimas, pareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusiojo ir nesiartinti arčiau nei nustatytu atstumu, paskelbus nuosprendį keistinos į kardomąją priemonę – suėmimą, kadangi kaltinamasis R. B. būdamas laisvėje gali toliau daryti nusikalstamas veikas, smurtauti prieš nukentėjusiąją.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 str., 303 str. 2 d., 304 str., 305 str. 1 d., 307 str. 1 d., 308 str., teismas

nusprendžia:

R. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje ir skirti laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams 1 (vienam) mėnesiui.

R. B. paskirtas kardomąsias priemones: rašytinį pasižadėjimą neišvykti, dokumentų paėmimą, įpareigojimą gyventi skyrium nuo nukentėjusiojo ir nesiartinti arčiau nei nustatytu atstumu, paskelbus nuosprendį pakeisti į kardomąją priemonę – suėmimą, ir R. B. suimti teismo salėje. Nuosprendį pradėjus vykdyti, kardomąją priemonę – suėmimą, panaikinti.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo R. B. sulaikymo dienos, vykdant šį nuosprendį.

Daiktinius įrodymus - DVD diską su vaizdo įrašais, 1 vnt., CD diską su garso įrašais, 1 vnt., esančius prie 2 tomo bylos viršelio, palikti saugoti byloje.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per nuosprendį priėmusį Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.

Teisėjas Audrius Sadauskas