- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-08-28
- Bylos Nr.
- 2S-1428-459/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-02146-2020-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Raimonda Andrulienė
- Pareiškėjas
- A. U., A. B.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Raimonda Andrulienė
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos A. U. (U.) atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų Kaišiadoryse 2025 m. liepos 15 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos A. U. prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo civilinėje byloje pagal pareiškėjų A. U. ir A. B. (A. B.) pareiškimą dėl santuokos nutraukimo bendru sutikimu.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Kauno apylinkės teismas 2020 m. vasario 25 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2YT-6261-944/2020 patenkino A. U. ir A. B. prašymą dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu ir patvirtino jų 2020 m. vasario 4 d. sudarytą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių (toliau – Sutartis). Šalys Sutarties 3.2 papunkčiu (Kauno apylinkės teismo 2020 m. vasario 25 d. sprendimo rezoliucinėje dalyje nurodytas 2.2 papunktis) sulygo, kad A. B. įsipareigoja teikti nepilnametės dukters G. B. naudai materialinį išlaikymą po 200 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2020 m. vasario 1 d. iki dukters pilnametystės, išlaikymą indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – Vyriausybė) nustatyta tvarka, lėšas uzufrukto teise pavedant tvarkyti A. U..
2. Teisme 2025 m. vasario 19 d. gautas pareiškėjos A. U. prašymas išduoti vykdomąjį raštą civilinėje byloje Nr. e2YT-6261-944/2020. Pareiškėja nurodė, kad A. B. nevykdo teismo sprendimo, neteikia išlaikymo dukrai G. B. pagal Sutarties 2.2 papunktį.
Atsiliepimas
3. Pareiškėjas A. B. atsiliepime į A. U. prašymą nurodė, kad su prašymu nesutinka. Teigė, kad, įvertinus indeksavimą, bendra išlaikymo suma už laikotarpį nuo 2020 m. vasario 1 d. iki 2025 m. vasario 28 d. yra 14 222 Eur. Nežinodamas, kaip tiksliai apskaičiuoti indeksavimą, pareiškėjas mokėdavo didesnes sumas ir nuo 2020 m. vasario 1 d. iki šiol yra sumokėjęs 15 555 Eur. Nurodo, kad teismo sprendimą vykdo tinkamai.
Šalies argumentai
4. Pareiškėja A. U. 2025 m. vasario 25 d. teisme gautoje nuomonėje nurodė, kad teismo sprendime nurodyta, jog mokėjimai turi būti atliekami kas mėnesį, tačiau ji nėra gavusi lėšų vaiko išlaikymui už 2025 metų sausio ir vasario mėnesį, todėl prašo išduoti vykdomąjį raštą.
5. Pareiškėjas A. B., atsakydamas į pareiškėjos A. U. 2025 m. vasario 25 d. nuomonę, nurodė, kad dukters išlaikymą nuo 2025 m. sausio 1 d. iki 2025 m. vasario 28 d. mokėjo periodiniais mokėjimais avansu, atlikdamas didesnes įmokas 2024 m. lapkričio 7 d. ir 2024 m. gruodžio 4 d. mokėjimais.
Žemesnės instancijos teismas
6. Kauno apylinkės teismas 2025 m. kovo 4 d. nutartimi ieškovės A. U. prašymą patenkino – išdavė vykdomąjį raštą pagal Kauno apylinkės teismo 2020 m. vasario 25 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. e2YT-6261-944/2020, patvirtintos 2020 m. vasario 4 d. Sutarties 2.2 papunktį dėl išlaikymo nepilnametei dukrai G. B. priteisimo iš pareiškėjo A. B..
7. Kauno apygardos teismas 2025 m. birželio 17 d. nutartimi, nagrinėdamas bylą apeliacine tvarka, civilinėje byloje Nr. 2S-1052-950/2025 priimta nutartimi panaikino Kauno apylinkės teismo 2025 m. kovo 4 d. nutartį ir perdavė klausimą dėl vykdomojo rašto išdavimo pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Atsiliepimas
8. Pareiškėjas A. B. 2025 m. liepos 1 d. atsiliepime, 2025 m. liepos 4 d. paaiškinimuose prašo atmesti A. U. prašymą išduoti vykdomąjį raštą. Nurodo, kad pagal Lietuvos statistikos departamento paskelbtus vartotojų kainų indeksus 2020–2025 m. laikotarpiu bendras išlaikymo dydis nuo 2020 m. vasario 1 d. iki 2025 m. liepos 31 d. yra 15 612 Eur. Teigia, kad nuo 2020 m. vasario 1 d. yra visiškai apmokėjęs nurodytą sumą, įsiskolinimas nėra susidaręs. Pažymi, kad Kauno apylinkės teismo 2020 m. vasario 25 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2YT-6261-944/2020 neatsisako vykdyti be priverstinių priemonių. Kadangi nėra teismo sprendimu patvirtintos taikos sutarties neįvykdytos dalies, vykdomasis raštas neturėtų būti išduodamas. Pastebi, kad pareiškėja, skaičiuodama įsiskolinimą, įvertino tik tam tikrus laikotarpius, o ne visą sumokėtą sumą, tokiu būdu siekdama, kad A. B. sumokėtų dvigubai už tuos pačius laikotarpius.
Šalies argumentai
9. Pareiškėja A. U. 2025 m. liepos 4 d. ir 2025 m. liepos 7 d. paaiškinimuose nurodo, kad vykdomasis raštas turėtų būti išduodamas dėl susidariusio įsiskolinimo už dukters išlaikymą laikotarpiu nuo 2025 m. sausio mėn. iki 2025 m. liepos 2 d. imtinai, įsiskolinimo suma – 1 883 Eur. Paaiškina, kad Kauno apylinkės teismo 2020 m. vasario 25 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2YT-6261-944/2020 nustatyta, jog mokėjimus dukros išlaikymui A. B. įsipareigoja atlikti kas mėnesį. Pažymi, kad A. B. iki 2024 m. gruodžio 4 d. savo valia mokėjo didesnes įmokas, nei numatyta aptariamame teismo sprendime, tačiau šalys tokio susitarimo dėl didesnių įmokų mokėjimo neturėjo. Teigia, kad A. B. galbūt atlikti avansiniai mokėjimai negali būti įskaitomi vietoje privalomų kas mėnesį mokamų įmokų, nes Kauno apylinkės teismo 2020 m. vasario 25 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2YT-6261-944/2020 buvo sutarta konkreti mokėjimų tvarka periodiškai kas mėnesį atliekamais mokėjimais. Tokia prievolė yra savarankiška ir negali būti kompensuojama ar įskaitoma anksčiau atliktais avansiniais mokėjimais, nes nėra teismo procesinio sprendimo ar šalių susitarimo, leidžiančio atlikti tokį įskaitymą.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
10. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai Kaišiadoryse 2025 m. liepos 15 d. nutartimi prašymo dėl vykdomojo rašto išdavimo netenkino. Teismo motyvai:
2.1. Teismas nustatė, kad, vadovaujantis Sutarties 2.2 papunkčiu, Periodinėmis išmokomis priteisto išlaikymo sumos ir atlyginamos žalos indeksavimo tvarkos aprašo (toliau – Aprašas) nuostatomis, pareiškėjas A. B. laikotarpiu nuo 2020 m. vasario mėn. iki 2022 m. sausio 31 d. privalėjo kas mėnesį sumokėti po 200 Eur išmoką nepilnametės dukros išlaikymui. Suma išliko nepakitusi, nes nurodytu laikotarpiu Sutarties 2.2 papunkčiu sulygta nepilnametės dukros išlaikymo suma nebuvo indeksuojama, nes šiuo laikotarpiu taikytas Vartotojų kainų indeksas (toliau – VKĮ) neviršijo Aprašo 3 punkte nurodyto indekso dydžio – 101. Bendra pareiškėjo kas mėnesį atliekamų periodinių mokėjimų suma už laikotarpį nuo 2020 m. vasario mėn. iki 2022 m. sausio 31 d. turėjo sudaryti 4 800 Eur. Teismas nustatė, kad laikotarpiu nuo 2020 m. vasario mėn. iki 2022 m. sausio 31 d. pareiškėjo A. B. kas mėnesį atliekamų mokėjimų suma sudarė po 200 Eur, išskyrus 2021 m. kovo mėn. (mokėjimo suma – 240 Eur) ir 2021 m. spalio mėn. (mokėjimo suma – 275 Eur). Atitinkamai bendra pareiškėjo A. B. kas mėnesį atliekamų periodinių mokėjimų suma už laikotarpį nuo 2020 m. vasario mėn. iki 2022 m. sausio 31 d. sudarė 4 915 Eur. Taigi laikotarpiu nuo 2020 m. vasario mėn. iki 2022 m. sausio 31 d. susidarė 115 Eur išlaikymo sumos permoka.
2.2. Teismas nustatė, kad laikotarpiu nuo 2022 m. vasario 1 d. iki 2023 m. sausio 31 d. pareiškėjas A. B. privalėjo kas mėnesį sumokėti po 221 Eur (200 Eur x 110,60 VKI / 100; gautas dydis apvalinamas vieno euro tikslumu, t. y. 49 ir mažiau centų atmetama, o 50 ir daugiau centų apvalinama iki vieno euro; Aprašo 5 punktas). Bendra pareiškėjo kas mėnesį atliekamų periodinių mokėjimų suma už laikotarpį nuo 2022 m. vasario 1 d. iki 2023 m. sausio 31 d. turėjo sudaryti 2 652 Eur. Teismas nustatė, kad laikotarpiu nuo 2022 m. vasario 1 d. iki 2023 m. sausio 31 d. pareiškėjas A. B. kas mėnesį atliko periodinius mokėjimus nepilnametės dukros išlaikymui, tačiau šių mokėjimų suma atitinkamais mėnesiais buvo skirtinga (pvz., 200 Eur, 250 Eur, 100 Eur), o laikotarpiu nuo 2022 m. birželio mėn. iki 2023 m. sausio mėn. pareiškėjas kiekvieną mėnesį pervedė 300 Eur sumą. Atitinkamai bendra pareiškėjo kas mėnesį atliekamų periodinių mokėjimų suma už laikotarpį nuo 2022 m. vasario 1 d. iki 2023 m. sausio 31 d. sudarė 3 350 Eur. Taigi laikotarpiu nuo 2022 m. vasario 1 d. iki 2023 m. sausio 31 d. susidarė 698 Eur išlaikymo sumos permoka.
2.3. Teismas nustatė, kad laikotarpiu nuo 2023 m. vasario 1 d. iki 2024 m. sausio 31 d. pareiškėjas A. B. privalėjo kas mėnesį sumokėti po 269 Eur (221 Eur (po pirmojo periodinės išmokos indeksavimo vėliau indeksuojamos perskaičiuotos periodinės išmokos, Aprašo 6 punktas) x 121,70 VKI / 100, pritaikant anksčiau nurodytą suapvalinimo taisyklę). Bendra pareiškėjo kas mėnesį atliekamų periodinių mokėjimų suma už laikotarpį nuo 2023 m. vasario 1 d. iki 2024 m. sausio 31 d. turėjo sudaryti 3 228 Eur. Teismas nustatė, kad laikotarpiu nuo 2023 m. vasario 1 d. iki 2024 m. sausio 31 d. pareiškėjas A. B. kas mėnesį atliko periodinius mokėjimus nepilnametės dukros išlaikymui, mokėjimų suma atitinkamais mėnesiais buvo skirtinga (pvz., 350 Eur, 300 Eur, 400 Eur, 320 Eur). Atitinkamai bendra pareiškėjo kas mėnesį atliekamų periodinių mokėjimų suma už laikotarpį nuo 2023 m. vasario 1 d. iki 2024 m. sausio 31 d. sudarė 3 990 Eur. Taigi laikotarpiu nuo 2023 m. vasario 1 d. iki 2024 m. sausio 31 d. susidarė 762 Eur išlaikymo sumos permoka.
2.4. Teismas nustatė, kad laikotarpiu nuo 2024 m. vasario 1 d. iki 2025 m. sausio 31 d. pareiškėjas A. B. privalėjo kas mėnesį sumokėti po 272 Eur (269 Eur x 101,2 VKI / 100, pritaikant aukščiau nurodytą suapvalinimo taisyklę). Bendra pareiškėjo kas mėnesį atliekamų periodinių mokėjimų suma už laikotarpį nuo 2024 m. vasario 1 d. iki 2025 m. sausio 31 d. turėjo sudaryti 3 264 Eur; už laikotarpį nuo 2024 m. vasario 1 d. iki 2024 m. gruodžio 31 d. – 2 992 Eur. Teismas nustatė, kad pareiškėjas A. B. kas mėnesį atliko periodinius mokėjimus nepilnametės dukros išlaikymui laikotarpiu nuo 2024 m. vasario 1 d. iki 2024 m. gruodžio mėn., šiuo laikotarpiu bendra pareiškėjo kas mėnesį atliekamų periodinių mokėjimų suma sudarė 3 300 Eur. Taigi laikotarpiu nuo 2024 m. vasario 1 d. iki 2024 m. gruodžio 31 d. susidarė 308 Eur permoka, o už 2025 m. sausio mėn. pareiškėjas atskiro mokėjimo neatliko.
2.5. Teismas nustatė, kad nuo 2025 m. vasario 1 d. A. B. privalėjo kas mėnesį sumokėti po 278 Eur (272 Eur x 102,1 VKI / 100, pritaikant anksčiau nurodytą suapvalinimo taisyklę). Bendra pareiškėjo kas mėnesį atliekamų periodinių mokėjimų suma už laikotarpį nuo 2025 m. vasario 1 d. iki 2025 m. liepos mėn. (bylos nagrinėjimo laikotarpis) turėjo sudaryti 1 668 Eur. Pagal pareiškėjo A. B. pateiktus banko sąskaitos išrašus matyti, kad pareiškėjas laikotarpiu nuo 2025 m. sausio mėn. iki 2025 m. birželio mėn. papildomų mokėjimų išlaikymui nėra atlikęs, o 2025 m. liepos mėn. sumokėjo 57 Eur sumą. Taigi laikotarpiu nuo 2025 m. vasario 1 d. iki 2025 m. liepos mėn. dukters išlaikymui iš pareiškėjo sąskaitos nebuvo pervesta 1 611 Eur suma ((278 x 6) – 57 Eur).
2.6. Teismas nustatė, kad: i) laikotarpiu nuo 2020 m. vasario mėn. iki 2022 m. sausio 31 d. susidarė 115 Eur išlaikymo sumos permoka; ii) laikotarpiu nuo 2022 m. vasario 1 d. iki 2023 m. sausio 31 d. susidarė 698 Eur išlaikymo sumos permoka; iii) laikotarpiu nuo 2023 m. vasario 1 d. iki 2024 m. sausio 31 d. susidarė 762 Eur išlaikymo sumos permoka; iv) laikotarpiu nuo 2024 m. vasario 1 d. iki 2024 m. gruodžio 31 d. susidarė 308 Eur permoka, o už 2025 m. sausio mėn. pareiškėjas atskiro mokėjimo (272 Eur) neatliko; v) laikotarpiu nuo 2025 m. vasario 1 d. iki 2025 m. liepos mėn. vaiko išlaikymui nebuvo pervesta 1 611 Eur suma. Taigi už laikotarpį nuo 2020 m. vasario mėn. iki 2024 m. gruodžio 31 d. yra susidariusi bendra 1 883 Eur išlaikymo sumos permoka (115 Eur + 698 Eur + 762 Eur + 308 Eur), tuo tarpu pareiškėjas už laikotarpį nuo 2025 m. sausio mėn. iki 2025 m. liepos mėn. dukters išlaikymui nėra pervedęs tokios pačios, t. y. 1 883 Eur (272 Eur + 1 611 Eur ((278 x 6) – 57 Eur)), sumos. Atlikus nurodytų sumų, t. y. permokos ir trūkumo, įskaitymą, įsiskolinimas pagal Kauno apylinkės teismas 2020 m. vasario 25 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. e2YT-6261-944/2020, patvirtintos Sutarties 2.2 papunktį bylos nagrinėjimo metu nėra susidaręs.
2.7. Teismas įvertindamas pareiškėjos nurodytus argumentus, kad išlaikymas negali būti įskaitomas savo valia atliktais didesniais avansiniais mokėjimais, nes tokios tvarkos šalys nebuvo sutarusios, taip pat tokia tvarka nepatvirtinta teismo procesiniais sprendimais, viena vertus, pažymi, kad išlaikymas negali būti teikiamas tokia tvarka, kuri paneigtų šalių sudarytos sutarties nuostatas ir nepilnamečio vaiko lūkestį periodiškai gauti atitinkamas sumas, jeigu dėl tokios tvarkos šalys sulygo. Kita vertus, nagrinėjamoje byloje susidariusi situacija nesudaro pagrindo teismui įvertinti, kad A. B. nevykdo Sutarties 2.2 papunktyje nustatytos nepilnametės dukters išlaikymo tvarkos. Teismas pažymi, kad pareiškėjas mokėjimus dukters išlaikymui atliko kiekvieną mėnesį nuo 2020 m. vasario mėn. iki 2024 m. gruodžio mėn., taip pat mokėjimas atliktas 2025 m. liepos mėn., visuose mokėjimo nurodymuose detalizuodamas, kad pervedami pinigai yra skirti vaiko išlaikymui (mokėjimų paskirtis „alimentai“). Atitinkamos nepilnametės dukters išlaikymui skirtos sumos nebuvo pervedamos laikinai, t. y. laikotarpiu nuo 2025 m. sausio mėn. iki 2025 m. birželio mėn., kol bus įskaityta ankstesniais laikotarpiais susidariusi išlaikymo permoka. Teismas neturi pagrindo padaryti išvadą, kad didesni periodiniai mokėjimai buvo skirti kitiems tikslams, negu nepilnametės dukters išlaikymas. A. U. periodinius mokėjimus iš A. B. priėmė, prieštaravimų dėl didesnių, nei Sutarties 2.2 papunktyje nurodytų, sumų gavimo nereiškė. Pagal bylai pateiktus banko sąskaitų išrašus matyti, kad šiuo metu nei išlaikymo permoka, nei išlaikymo trūkumas (įsiskolinimas) nėra susidaręs.
2.8. Teismas pažymėjo, kad, pagal kasacinio teismo praktiką, išlaikymas darant avansines (išankstines) įmokas savaime nėra draudžiamas, o atitinkamais laikotarpiais sumokėtos didesnės periodinio išlaikymo sumos gali būti įskaitytos į einamąsias išlaikymo sumas. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad tuo atveju, kai skolininkas, kaip mokėjimo paskirtį nurodydamas vaiko išlaikymą, sumoka daugiau nei periodinių išmokų ir neturi kitų skolų kreditoriui, kurių terminas suėjęs, tai jam nėra ribojimo daryti avansines (išankstines) įmokas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-36-695/2019).
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
2. Atskiruoju skundu pareiškėja A. U. (toliau ir – apeliantė) nesutinka su Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų Kaišiadoryse 2025 m. liepos 15 d. nutartimi ir prašo ginčijamą nutartį panaikinti ir išduoti vykdomąjį raštą. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
3.1. Nurodo, kad mokėjimo paskirtyje buvo nurodyta „alimentai“ ir nebuvo jokios nuorodos, jog tai avansiniai mokėjimai.
3.2. Mano, kad priimta nutartis prieštarauja vaiko interesams, nes pareiškėjas pats savo noru mokėjo didesnes įmokas ir nebuvo galima numatyti staigaus įmokų nutraukimo.
3. Pareiškėjas A. B. atsiliepimu į atskirąjį skundų prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodo, kad skundas negali būti grindžiamas aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Atskirasis skundas netenkintinas.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir išvados
Dėl atskirojo skundo nagrinėjimo ribų ir ginčo esmės
4. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas ir patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).
5. CPK 336 straipsnis nustato, jog apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo atveju skundui išnagrinėti pakanka byloje esančios rašytinės bylos medžiagos.
6. Nagrinėjamos bylos apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria teismas netenkino pareiškėjos prašymo dėl vykdomojo rašto išdavimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Byloje nustatytos faktinės aplinkybės
7. Remiantis bylos duomenimis nustatyta, kad Kauno apylinkės teismas 2020 m. vasario 25 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. e2YT-6261-944/2020 (įsiteisėjusiu 2020 m. kovo 27 d.), nutraukė pareiškėjų santuoką abiejų sutuoktinių bendru sutikimu ir patvirtino Sutarties sąlygas. Minėtu sprendimu patvirtintos Sutarties 2.2 papunktyje pareiškėjai susitarė, kad pareiškėjas A. B. įsipareigoja teikti nepilnametės dukters G. B. naudai materialinį išlaikymą po 200 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2020 m. vasario 1 d. iki dukters pilnametystės, išlaikymą indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, lėšas uzufrukto teise pavedant tvarkyti pareiškėjai.
8. Pareiškėja po Sutarties patvirtinimo 2025 m. vasario 19 d. kreipėsi į teismą su prašymu išduoti vykdomąjį raštą, nurodydama, kad pareiškėjas neteikia išlaikymo nepilnametei dukrai. Teismui paduotuose papildomuose paaiškinimuose pareiškėja detalizavo, kad įsiskolinimo už išlaikymą suma už laikotarpį nuo 2025 m. sausio mėn. iki 2025 m. liepos 2 d. sudaro 1 883 Eur. Tuo tarpu pareiškėjas laikosi pozicijos, kad teikė išlaikymą dukrai didesnėmis įmokomis, todėl dalį išlaikymo yra sumokėjęs į priekį. Teismui paduotuose papildomuose paaiškinimuose pareiškėjas detalizavo, kad bendras išlaikymo dydis nuo 2020 m. vasario 1 d. iki 2025 m. liepos 31 d. yra 15 612 Eur, iki šio laikotarpio yra visiškai sumokėjęs nurodytą sumą ir įsiskolinimas nėra susidaręs.
9. Pirmosios instancijos teismas ginčijamu sprendimu nustatė, kad laikotarpiu nuo 2020 m. vasario mėn. iki 2025 m. liepos mėn. šalių nepilnametės dukters išlaikymui nėra susidariusio įsiskolinimo, todėl prašymas dėl vykdomojo rašto išdavimo atmestas.
Dėl skundžiamos nutarties teisėtumo ir pagrįstumo
10. Apeliantė, nesutikdama su ginčijama nutartimi, nurodo, kad mokėjimo paskirtyje buvo nurodyta „alimentai“ ir nebuvo jokios nuorodos, jog tai avansiniai mokėjimai. Mano, kad priimta nutartis prieštarauja vaiko interesams, nes pareiškėjas pats savo noru mokėjo didesnes įmokas ir nebuvo galima numatyti staigaus įmokų nutraukimo.
11. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.983 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad taikos sutartis – tai sutartis, kuria šalys tarpusavio nuolaidomis išsprendžia kilusį teisminį ginčą, užkerta kelią kilti teisminiam ginčui ateityje, išsprendžia teismo sprendimo įvykdymo klausimą arba kitus ginčytinus klausimus. Pagal CK 6.985 straipsnį, teismo patvirtinta taikos sutartis jos šalims turi galutinio teismo sprendimo (lot. res judicata) galią ir yra priverstinai vykdytinas dokumentas. Tuo atveju, jeigu nėra vykdoma teismo patvirtinta taikos sutartis, suinteresuota šalis gali kreiptis į bylą išnagrinėjusį teismą su prašymu išduoti vykdomąjį raštą. Teismas, ištyręs šalių nurodytas aplinkybes ir pateiktus įrodymus apie taikos sutarties sąlygų vykdymą, dėl neįvykdytos taikos sutarties dalies išduoda vykdomąjį raštą arba atsisako jį išduoti (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 646 straipsnio 3 dalis).
12. Kasacinės instancijos teismas yra pažymėjęs, kad teismas, spręsdamas klausimą dėl vykdomojo rašto išdavimo bylose dėl susitarimo dėl nepilnamečio vaiko išlaikymo sąlygų vykdymo, turėtų vertinti ne tik tai, ar vienas iš tėvų vykdė įsipareigojimą teikti išlaikymą nepilnamečiam vaikui, bet ir nustatyti konkretų įsiskolinimo vaiko išlaikymui dydį, kurio priverstiniam išieškojimui išduodamas vykdomasis raštas. Apskaičiuodamas konkrečią įsiskolinimo vaiko išlaikymui, kai šis buvo nustatytas periodinėmis išmokomis, sumą, teismas, be kita ko, turėtų vadovautis CK 3.208 straipsnyje nustatytomis indeksavimo taisyklėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. balandžio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-124-916/2023).
13. CK 3.208 straipsnyje nustatyta, kad, jeigu išlaikymas buvo priteistas periodinėmis išmokomis, išlaikymo suma indeksuojama kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją. Pagal Vyriausybės 2008 m. liepos 9 d. nutarimu Nr. 684 patvirtinto Periodinėmis išmokomis priteisto išlaikymo sumos ir atlyginamos žalos indeksavimo tvarkos aprašo (toliau – Aprašas) 3 punktą periodinės išmokos indeksuojamos atsižvelgiant į praėjusių metų gruodžio mėnesio, palyginti su ankstesnių metų gruodžio mėnesiu, vartotojų kainų indeksą, kurį apskaičiuoja ir skelbia Lietuvos statistikos departamentas. Periodinės išmokos indeksuojamos, kai kainų indeksas lygus 101 arba didesnis. Pagal Aprašo 4 punktą periodinės išmokos indeksuojamos kartą per metus einamųjų metų vasario mėnesį. Neindeksuojamos tos periodinės išmokos, kurios įsiteisėjusiu teismo sprendimu paskirtos arba pakeistos per paskutinius 6 mėnesius iki vasario 1 dienos (Aprašo 7 punktas).
14. Kaip teisingai pažymėjo ir pirmosios instancijos teismas, pagal Lietuvos statistikos departamento tinklalapyje viešai skelbiamus Vartotojų kainų indeksus (toliau – VKI) periodinėms išmokoms indeksuoti (https://osp.stat.gov.lt/statistiniu-rodikliu-analize?hash=26f8aad4-c74b-43e7-a7ac-5c173911e260#/) matyti, kad skirtingais laikotarpiais apskaičiuotas toliau nurodytas aktualus VKI: 2020 m. gruodį – 100,2 (taikomas nuo 2021 m. vasario mėn.); 2021 m. gruodį – 110,6 (taikomas nuo 2022 m. vasario mėn.); 2022 m. gruodį – 121,7 (taikomas nuo 2023 m. vasario mėn.); 2023 m. gruodį – 101,2 (taikomas nuo 2024 m. vasario mėn.); 2024 m. gruodį – 102,1 (taikomas nuo 2025 m. vasario mėn.).
15. Apeliacinės instancijos teismas įvertinęs šalių pasirašytos Sutarties 2.2 papunktį, kuriuo pareiškėjas A. B. įsipareigojo teikti nepilnametės dukters G. B. naudai materialinį išlaikymą po 200 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2020 m. vasario 1 d. iki dukters pilnametystės, pateiktus pareiškėjo banko sąskaitos išrašus, su atliktais mokėjimo nurodymais apeliantei, taip pat pirmosios instancijos teismo atliktus apskaičiavimus, neturi pagrindo pritarti apeliantei, kad yra susidaręs išlaikymo įsiskolinimas. Nustatyta, kad pareiškėjas A. B. už laikotarpį nuo 2025 m. sausio mėn. iki 2025 m. liepos mėn. dukters išlaikymui nėra pervedęs tokios pačios, t. y. 1 883 Eur, sumos, kurią yra permokėjęs atlikdamas pavedimus laikotarpiu nuo 2020 m. vasario mėn. iki 2024 m. gruodžio 31 d.
16. Nors apeliantė teigia, kad išlaikymas negali būti įskaitomas savo valia atliktais didesniais avansiniais mokėjimais, nes tokia tvarka prieštarauja vaiko interesams ir nebuvo galima numatyti staigaus įmokų nutraukimo, apeliacinės instancijos teismas tokius argumentus atmeta kaip nepagrįstus.
17. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nurodė, jog, pagal kasacinio teismo praktiką, išlaikymas darant avansines (išankstines) įmokas savaime nėra draudžiamas, o atitinkamais laikotarpiais sumokėtos didesnės periodinio išlaikymo sumos gali būti įskaitytos į einamąsias išlaikymo sumas. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad tuo atveju, kai skolininkas, kaip mokėjimo paskirtį nurodydamas vaiko išlaikymą, sumoka daugiau nei periodinių išmokų suma ir neturi kitų skolų kreditoriui, kurių terminas suėjęs, tai jam nėra ribojimo daryti avansines (išankstines) įmokas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-36-695/2019).
18. Nors sutiktina su apeliante, kad priteisiant išlaikymą vaikui periodinėmis išmokomis siekiama užtikrinti, kad vaikas reguliariai gautų išlaikymą, tačiau tokia išlaikymo forma neužkerta kelio skolininkui pervesti vaikui išlaikyti skirtas lėšas į priekį, t. y. už kelis mėnesius. Apeliantė kaip vaiko išlaikymo lėšų tvarkytoja turėjo pareigą būti atidi bei rūpestinga ir vaiko išlaikymui pervestas lėšas naudoti apdairiai, neviršydama nustatyto dydžio.
19. Apeliacinės instancijos teismui įvertinus pareiškėjo pateiktus banko sąskaitų išrašus su nurodytais pervestų lėšų dydžiais ir paskirtimi, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai juos vertino kaip įrodymus, pagrindžiančius pareiškėjo prievolės mokėti išlaikymą vaikui periodinėmis išmokomis įvykdymą.
20. Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, darytina išvada, kad apeliantė kreipėsi dėl vykdomo rašto išdavimo nesusidarius įsiskolinimui pagal Sutarties 2.2 papunktį, todėl vertintina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai neišdavė vykdomojo rašto pagal Kauno apylinkės teismo 2020 m. vasario 25 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. e2YT-6261-944/2020, patvirtintą Sutartį.
Dėl procesinės bylos baigties
21. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė civilinio proceso teisės normas, reglamentuojančias vykdomojo rašto išdavimą, pagrįstai netenkino apeliantės prašymo, todėl nėra teisinio pagrindo tenkinti apeliantės atskirojo skundo ir panaikinti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų Kaišiadoryse 2025 m. liepos 15 d. nutartį (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 338 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 334–339 straipsniais, teismas
nutaria:
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų Kaišiadoryse 2025 m. liepos 15 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.