Kauno apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo A. B. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2025 m. kovo 4 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. 2VP-8973-955/2025, pagal pareiškėjos A. U. prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo civilinėje byloje pagal pareiškėjų A. U. ir A. B. pareiškimą dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,

teisiniai argumentai ir išvados

10. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas patikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Nagrinėjamu atveju, absoliučių skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis, 338 straipsnis).

Dėl naujų įrodymų prijungimo

11. Pareiškėjas kartu su atskiruoju skundu pateikė savo banko sąskaitos išrašą (už laikotarpį nuo 2020 m. vasario 1 d. iki 2025 m. vasario 23 d.).

12. Naujų įrodymų pateikimas apeliacinės instancijos teisme yra ribojamas. CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Pagal CPK 180 straipsnį, teismas priima nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina arba paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes. Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, tačiau yra dvi išimtys: 1) kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus; 2) kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau.

13. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs tai, jog analogiškas pareiškėjo banko sąskaitos išrašas yra pateiktas su jo atsiliepimu į pareiškėjos prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo ir priimtas pirmosios instancijos teismo, pakartotinai šio išrašo prie bylos neprijungia.

Dėl ginčo esmės

14. Apeliacijos objektas – teismo nutarties, kuria nutarta ieškovei išduoti vykdomąjį raštą, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

15. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.983 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad taikos sutartis – tai sutartis, kuria šalys tarpusavio nuolaidomis išsprendžia kilusį teisminį ginčą, užkerta kelią kilti teisminiam ginčui ateityje, išsprendžia teismo sprendimo įvykdymo klausimą arba kitus ginčytinus klausimus. Pagal CK 6.985 straipsnį teismo patvirtinta taikos sutartis jos šalims turi galutinio teismo sprendimo (lot. res judicata) galią ir yra priverstinai vykdytinas dokumentas. Tuo atveju, jeigu nėra vykdoma teismo patvirtinta taikos sutartis, suinteresuota šalis gali kreiptis į bylą išnagrinėjusį teismą su prašymu išduoti vykdomąjį raštą. Teismas, ištyręs šalių nurodytas aplinkybes ir pateiktus įrodymus apie taikos sutarties sąlygų vykdymą, dėl neįvykdytos taikos sutarties dalies išduoda vykdomąjį raštą arba atsisako jį išduoti (CPK 646 straipsnio 3 dalis).

16. Bylos medžiaga liudija, kad Kauno apylinkės teismas (duomenys neskelbtini) sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. e2YT-6261-944/2020 (įsiteisėjusiu (duomenys neskelbtini)), nutraukė pareiškėjų santuoką abiejų sutuoktinių bendru sutikimu ir patvirtino sudarytos sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių sąlygas. Minėtu sprendimu patvirtintos sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių 2.2 punkte pareiškėjai buvo susitarę, kad pareiškėjas įsipareigoja teikti nepilnametės dukters G. B. naudai materialinį išlaikymą po 200 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2020 m. vasario 1 d. iki dukters pilnametystės, išlaikymą indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, lėšas uzufrukto teise pavedant tvarkyti pareiškėjai.

17. Pareiškėja po sutarties patvirtinimo 2025 m. vasario 19 d. kreipėsi į teismą su prašymu išduoti vykdomąjį raštą, nurodydama, jog pareiškėjas neteikia išlaikymo nepilnametei dukrai. Pareiškėjas laikėsi pozicijos, kad teikė išlaikymą dukrai didesnėmis įmokomis, todėl dalį išlaikymo yra sumokėjęs į priekį. Pirmosios instancijos teismas šioje byloje skundžiama nutartimi nutarė pareiškėjos prašymą tenkinti, tokį savo procesinį sprendimą iš esmės grįsdamas vieninteliu motyvu, t. y. kad tiksliai suskaičiuoti indeksuoto išlaikymo dydį ir nustatyti, ar yra išlaikymo įsiskolinimas, galima tik vykdymo procese.

18. Apeliantas, nesutikdamas su skundžiama nutartimi, atskirajame skunde palaiko savo jau pirmosios instancijos teismui anksčiau nurodytus argumentus, kad išlaikymą dukrai yra sumokėjęs į priekį, todėl mano, kad (duomenys neskelbtini) sprendimą vykdo ir vykdomojo rašto nagrinėjamu atveju išduoti pagrindo nebuvo (nėra).

19. Nagrinėjamu atveju matyti, jog pareiškėjai skirtingai vertina tai, ar yra tinkamai vykdomas Kauno apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) sprendimas dalyje dėl išlaikymo pareiškėjų nepilnametei dukrai teikimo. Pirmosios instancijos teismas nustatęs, jog paskutinė išlaikymo įmoka buvo pervesta 2024 m. gruodžio 4 d., skundžiamoje nutartyje tik lakoniškai nurodė, jog tiksliai suskaičiuoti indeksuoto išlaikymo dydį ir nustatyti, ar yra išlaikymo įsiskolinimas, galima tik vykdymo procese, tačiau apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo su tuo sutikti.

20. Kasacinės instancijos teismas yra pažymėjęs, kad tik tinkamai ištyrus aplinkybes ir įrodymus, pagrindžiančius tėvų susitarimo dėl nepilnamečio vaiko išlaikymo sąlygų vykdymą, dėl neįvykdytos sutarties dalies teismas turės teisinį pagrindą spręsti išduoti vykdomąjį raštą arba atsisakyti jį išduoti. Teismas turėtų vertinti ne tik tai, ar vienas iš tėvų vykdė įsipareigojimą teikti išlaikymą nepilnamečiam vaikui, bet ir nustatyti konkretų įsiskolinimo vaiko išlaikymui dydį, kurio priverstiniam išieškojimui išduodamas vykdomasis raštas. Apskaičiuodamas konkrečią įsiskolinimo vaiko išlaikymui, kai šis buvo nustatytas periodinėmis išmokomis, sumą, teismas, be kita ko, turėtų vadovautis CK 3.208 straipsnyje nustatytomis indeksavimo taisyklėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. balandžio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-124-916/2023).

21. CPK 376 straipsnyje įtvirtintas aktyvus teismo vaidmuo, nagrinėjant šeimos bylas. Teismas tokiose bylose turi teisę savo iniciatyva rinkti įrodymus (CPK 376 straipsnio 1 dalis), kuriais šalys nesiremia, tuo atveju, jeigu, teismo nuomone, tam yra būtinybė siekiant teisingai išspręsti bylą. Ši įstatymo nuostata yra viena iš dispozityvumo ir rungimosi principų išimčių ir gali būti aiškinama kaip suteikianti teismui galimybę, esant būtinybei, veikti savo iniciatyva.

22. Nagrinėjamu atveju matyti, kad pirmosios instancijos teismas iš pareiškėjų buvo pareikalavęs pateikti papildomus duomenis, kurie byloje buvo pateikti ir iš kurių turėjo galimybę tiksliai nustatyti ne tik tai, ar pareiškėjas tinkamai teikia išlaikymą dukrai, bet ir nustatyti konkretų išlaikymo įsiskolinimo dydį, jei toks yra susidaręs, tačiau to nepadarė ir minėtų aplinkybių visiškai netyrė. Kas šiuo atveju reiškia tai, jog pareiškėjos prašymą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas nenustatė bylai reikšmingų aplinkybių, neištyrė pateiktų įrodymų, netinkamai taikė proceso teisės normas, reglamentuojančias vykdomojo rašto išdavimo tvarką, teismo vaidmenį nagrinėjant šeimos bylas, taip pat civilinės teisės nuostatas, reglamentuojančias tėvų susitarimą dėl savo nepilnamečių vaikų išlaikymo, dėl to galėjo būti priimtas neteisingas procesinis sprendimas.

23. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas ne iki galo tinkamai įvertino bylos aplinkybes, ne iki galo tinkamai taikė ir aiškino ginčui aktualias teisės normas. Vadovaudamasis išdėstytu, konstatuotina tai, jog apeliacinės instancijos teisme nėra galimybės išnagrinėti bylą iš esmės, kadangi pirmosios instancijos teismas nėra nustatęs konkrečios sumos, konkretaus įsiskolinimo vaiko išlaikymui dydžio, kurio priverstiniam išieškojimui išduodamas vykdomasis raštas, tokia padėtis (apskaičiavimas apeliacinėje instancijoje) prieštarautų tiek apeliacinės instancijos paskirčiai, tiek ir dalyvaujančių byloje asmenų teisei į apeliaciją po to, kai bylą iš esmės išnagrinėja pirmosios instancijos teismas. Kadangi bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme, pirmosios instancijos teismo nutartį panaikinus, vykdomojo rašto išdavimo klausimas perduotinas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 338–339 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

panaikinti Kauno apylinkės teismo 2025 m. kovo 4 d. nutartį ir perduoti klausimą dėl vykdomojo rašto išdavimo pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.