- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-05-26
- Bylos Nr.
- e2S-816-163/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-42-3-00132-2016-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Alona Romanovienė
- Pareiškėjas
- J. M., D. M.
Pranešėja Alona Romanovienė Civilinė byla Nr. e2S-816-163/2016
2016 m. gegužės 26 d.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Alona Romanovienė, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjų J. M. ir D. M. atskirąjį skundą dėl Šilutės rajono apylinkės teismo 2016 m. kovo 31 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjų J. M. ir D. M. pareiškimo dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjai J. M. ir D. M. kreipėsi į teismą su pareiškimu iškelti jiems bankroto bylą, bankroto administratoriumi paskirti UAB „Verslo efektas“, nustatyti pareiškėjams teisę naudotis 730 € dydžio suma būtiniausiems gyvenimo poreikiams tenkinti ir sustabdyti visas vykdomąsias bylas.
Žemesnės instancijos teismas
Šilalės rajono apylinkės teismas 2016 m. kovo 4 d. nutartimi pareiškėjams buvo nustatęs terminą pareiškimo trūkumams pašalinti.
Terminas trūkumams pašalinti pratęstas iki 2016 m. kovo 28 d.
2016 m. kovo 30 dieną gautas raštas dėl trūkumų pašalinimo.
Šilutės rajono apylinkės teismas pareiškimą atsisakė priimti, nutartį motyvavo tuo, kad pareiškėjai turi kitų kreditorių, todėl įpareigojo pareiškėjus pateikti teismui duomenis apie jų informavimą, vadovaujantis FABĮ 4 str. 2 d. Kaip įrodymą, kad tokie pranešimai minėtiems kreditoriams buvo išsiųsti, pareiškėjai pateikė UAB „Greitasis kurjeris“ pašto siuntų 2016 m. kovo 10 d. žiniaraščio kopiją. Atsižvelgiant į tai, kad pranešimus pastariesiems kreditoriams pareiškėjai išsiuntė 2016 m. kovo 10 d., pareiškėjų pareiškimas dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo teisme gautas 2016 m. vasario 29 d., darytina išvada, kad pareiškėjai šiuo atveju neįvykdė FABĮ 4 straipsnio 2 dalyje nustatyto imperatyvaus reikalavimo ir įstatyme nustatytu terminu. Teismas nustatė, jog pareiškėjas turi ir kitų kreditorių antstoles A. T. bei S. S., kurių neinformavo apie ketinimą paduoti pareiškimą dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo (FABĮ 4 str. 2 d.). Atkreiptinas dėmesys, jog pareiškėjai į kreditorių sąrašą įtraukė antstolę N. G., tačiau įrodymų, jog jai buvo išsiųstas pranešimas apie ketinimą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, teismui nepridėjo. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjai nėra informavę visų savo kreditorių, o FABĮ 4 straipsnio 2 dalies nuostata yra imperatyvi, teismas sprendžia, jog pareiškėjai šiuo atveju nesilaikė privalomos neteisminės ginčo sprendimo tvarkos, todėl remiantis CPK 137 straipsnio 2 dalies 3 punktu, pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo atsisakytina priimti. Teismas taip pat pažymėjo, kad pareiškėjai nepašalino visų nurodytų pareiškimo trūkumų: į kreditorių sąrašą neįtraukė visų kreditorių, nepateikė pajamų ir turto deklaracijų ir kt., tačiau šiuo atveju pareiškimą atsisakė priimti tuo pagrindu, kad nebuvo laikytasi įstatyme nustatytos ikiteisminės ginčų sprendimo tvarkos, todėl teismas dėl pareiškimo trūkumų plačiau nepasisakė.
Šalies argumentai
Pareiškėjai pateikė atskirąjį skundą, juo nurodo, kad teismas, nustatydamas vieno mėnesio terminą pareiškimo trūkumams šalinti, turėjo numatyti, kad informuoti nurodytus kreditorius per mėnesį laiko yra objektyviai neįmanoma, tačiau vėliau atsisakė priimti pareiškimą motyvuodamas LRFABĮ 4 str. 2 d. nustatyto vieno mėnesio termino nesilaikymo pagrindu. Taigi teismo motyvai, jog pareiškėjai tinkamai nesilaikė išankstinės ginčų sprendimo tvarkos, turėtų būtų atmestini. Taip pat apeliantai nesutinka su pirmosios instancijos teismo motyvais dėl antstolių neinformavimo, kadangi vienoje iš Klaipėdos apygardos teismo nutarčių buvo nustatyta, kad pagal LR FABĮ įstatymo 5 str. 6 d., antstolius, kurie vykdo išieškojimą iš pareiškėjų, teismas turi informuoti kitą dieną po pareiškimo priėmimo. Taigi pareiškėjams pateikus informaciją apie iš jų turto vykdomus išieškojimus, todėl atliekami vykdymo veiksmai dėl skolų išieškojimo iš pareiškėjų turto netrukdo teismui spręsti dėl bankroto bylos iškėlimo pareiškėjams.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas atmestinas.
Žemesnės instancijos teismas
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (LR CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja apeliaciniame (atskirajame) skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (LR CPK 329, 338 str.).
Byloje nagrinėjamas klausimas dėl fizinio asmens bankroto iškėlimo pareiškėjams priėmimo klausimo. Pareiškėjai 2016-02-29 pateikė pareiškimą iškelti jiems bankroto bylą. Pirmosios instancijos teismas nustatė terminą trūkumams pašalinti iki 2016-03-28. Pirmosios instancijos teismui priėmus pareiškėjų raštą dėl trūkumų šalinimo, pareiškimą teismas vis vien atsisakė priimti. Pareiškėjai pateikė atskirąjį skundą.
Pareiškėjai nesutinka su pirmosios instancijos teismo motyvais, kad pareiškėjai nesilaikė išankstinės ginčų sprendimo tvarkos, numatytos LRFABĮ 4 str. 2 d..
CPK 137 straipsnio 2 dalies 3 punkte nustatyta, kad teismas atsisako priimti ieškinį, jeigu suinteresuotas asmuo, kreipęsis į teismą, nesilaikė tai bylų kategorijai įstatymų nustatytos išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarkos. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad tokia tvarka yra įtvirtinta Fizinių asmenų bankroto įstatymo (toliau – FABĮ) 4 straipsnio 2 dalyje, tačiau apeliacinės instancijos teismas su tokia teismo išvada nesutinka.
Žemesnės instancijos teismas
FABĮ 4 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad ketindamas pateikti pareiškimą iškelti bankroto bylą, fizinis asmuo, kurio būklė atitinka šio įstatymo 2 straipsnio 2 dalyje nurodytąją, ne vėliau kaip prieš mėnesį iki pareiškimo iškelti bankroto bylą pateikimo dienos apie tai raštu praneša visiems kreditoriams. Priešingai nei Įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 6 straipsnio 2 dalyje įtvirtinto kreditoriaus pranešimo, šio pranešimo tikslas, kaip matyti iš įstatymo formuluotės, yra išimtinai informacinio pobūdžio, t. y. informuoti kreditorius apie sau inicijuojamą bankroto bylą ir suteikti jiems galimybę suformuluoti šiuo klausimu savo poziciją. Įpareigojimo derėtis su kreditoriais ir taip sureguliuoti skolų grąžinimo klausimą iki kreipimosi į teismą (pavyzdžiui, minėta ĮBĮ nuostata aiškiai nurodo, kad prieš kreipdamasis į teismą kreditorius turi nustatyti skolininkui ne trumpesnį kaip 30 dienų terminą įsipareigojimams įvykdyti) Fizinių asmenų bankroto įstatymas nenustato, todėl teigti, kad šio įstatymo 4 straipsnio 2 dalyje yra įtvirtinta ikiteisminė ginčo nagrinėjimo tvarka, nėra pakankamo teisinio pagrindo (Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2015 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-40-881/2015).
CPK 115 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jeigu procesiniai dokumentai neatitinka jų formai ir turiniui keliamų reikalavimų, teismas priima nutartį ir joje nustato terminą trūkumams pašalinti. Taigi, gavęs pareiškimą, prie kurio nėra pridėti įrodymai, patvirtinantys FABĮ 4 straipsnio 2 dalyje įtvirtinto reikalavimo laikymąsi, teismas turi taikyti ieškinio trūkumų šalinimo institutą ir nustatyti pareiškėjui terminą pateikti šiuos įrodymus.
Žemesnės instancijos teismas
Nagrinėjamu atveju byloje nustatyta, kad pareiškėjai kartu su pareiškimu dėl bankroto bylos iškėlimo pateikė pranešimus, kuriais apie ketinimą kreiptis į teismą informuoti pareiškėjo nurodyti kreditoriai, tačiau pirmosios instancijos teismas, susipažinęs su pareiškimu, nustatė, jog pareiškėjai turi ir kitų kreditorių - TEO LT, AB, A. C., LR Valstybinę darbo inspekciją, UAB „Nordea Finance Lithuania“, UAB „Rieta“, todėl įpareigojo pareiškėjus pateikti teismui duomenis apie jų informavimą, vadovaujantis FABĮ 4 str. 2 d., t.y. suteikė terminą trūkumams pašalinti iki 2016-03-28. 2016-03-30 pirmosios instancijos teismas gautas pareiškėjų raštas dėl trūkumų šalinimo ir kaip įrodymą, kad pranešimai minėtiems kreditoriams buvo išsiųsti, pareiškėjai pateikė UAB „Greitasis kurjeris“ pašto siuntų 2016 m. kovo 10 d. žiniaraščio kopiją. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad pranešimus pastariesiems kreditoriams pareiškėjai išsiuntė 2016 m. kovo 10 d., pareiškėjų pareiškimas dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo teisme gautas 2016 m. vasario 29 d., teismas padarė išvadą, kad pareiškėjai šiuo atveju neįvykdė FABĮ 4 straipsnio 2 dalyje nustatyto imperatyvaus reikalavimo ir įstatyme nustatytu terminu, t. y. ne vėliau kaip prieš mėnesį iki pareiškimo iškelti bankroto bylą pateikimo dienos, neinformavo visų kreditorių apie ketinimą kreiptis į teismą su tokiu pareiškimu. Taip pat teismas byloje nustatė, kad pareiškėjai į kreditorių sąrašą įtraukė antstolę N. G., tačiau įrodymų, jog jai buvo išsiųstas pranešimas apie ketinimą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, teismui nepridėjo, todėl pažeidė kreditorių lygiateisiškumo principą bei FABĮ 4 straipsnio 2 dalies nuostata, jog turi būti pranešta visiems kreditoriams.
Dėl ieškinio trūkumų šalinimo instituto ir praleisto termino informuoti kreditorius apeliacinis teismas pažymi, kad ieškinio trūkumų šalinimo instituto paskirtis yra sudaryti galimybę į teismą besikreipiančiam asmeniui ištaisyti ieškinio trūkumus, teismui neatsisakant priimti su trūkumais pateikto ieškinio. Užuot iš karto atsisakius priimti įstatymų reikalavimų neatitinkantį ieškinį, pareiškėjui sudaromos sąlygos pašalinti esančius ieškinio trūkumus, nepraleisti ieškinio senaties termino ir tęsti procesą, inicijuotą įstatymo reikalavimų neatitinkančiu ieškiniu (CPK 115 straipsnio 2 dalis, 138 straipsnis). Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad pareiškėjai, 2016-02-29, pateikdami pareiškimą dėl fizinio asmens bankroto iškėlimo nepateikė duomenų apie dalies kreditorių informavimą, turėjo ir galėjo numatyti, kad tokių duomenų nėra iš viso ir pareiškėjams pateikus tokius duomenis, pareiškimas turės būti atmestas dėl termino praleidimo informuoti kreditorius prieš vieną mėnesį iki pareiškimo teismui pateikimo iškelti bankroto bylą. Taigi šiuo atveju pirmosios instancijos teismas netikslingai taikė trūkumų šalinimo institutą šioje byloje, o turėjo iš karto atsisakyti priimti pareiškimą ir tokią nutartį motyvuoti išdėstant priežastis, kodėl pareiškimas atmestas. Priešingu atveju trūkumų šalinimo institutas netenka prasmės, kadangi vadovaujantis proceso ekonomiškumo ir koncentruotumo principu trūkumų šalinimo institutas taikytinas, kai yra pagrįstas pagrindas priimti pareiškimą panaikinus formalius procesinio dokumento trūkumus. Tačiau apeliacinės instancijos teismas iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog įtraukus antstolius į kreditorių sąrašą, jie laikomi lygiateisiais kreditoriais kartu su kitais, todėl jie turi būti informuoti kartu su kitais kreditoriais, todėl šiuo aspektu teismas pagrįstai atsisakė priimti pareiškimą.
Tačiau nesutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad iš byloje pateiktų duomenų nustačius, kad be kitų antstolių, išieškojimą iš J. M. vykdo ir antstolės A. T. bei S. S.. Teismas nustatė, kad duomenų, jog J. M. yra pilnai atsiskaitęs su minėtomis antstolėmis pareiškėjas nepateikė, todėl pareiškėjas turi ir kitų kreditorių, kurių neinformavo. Tačiau apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pareiškimo iškelti fizinio asmens bankroto bylą stadijoje, visų įmanomų kreditorių neįtraukimas į kreditorių sąrašą nėra esminis trūkumas laikyti pareiškimą nepriimtu, kadangi kreditoriai gali būti įtraukti į kreditorių sąrašą vėliau.
Taigi įvertinus byloje susiklosčiusias aplinkybes, kad pareiškėjai neinformavo visų į kreditorių sąrašą įtrauktų kreditorių, darytina išvada, kad yra pagrindas konstatuoti, kad pirmosios instancijos teismas nors ir nevisiškai tinkamai įvertino byloje susiklosčiusias aplinkybes, tačiau iš esmės priėmė teisingą nutartį byloje.
Dėl teismo atsisakymo priimti pareiškimą.
Pagal LRCPK 115 straipsnio 3 dalį, jeigu dalyvaujantis byloje asmuo, pateikęs procesinį dokumentą, pagal teismo nurodymus ir nustatytu terminu pašalina trūkumus, procesinis dokumentas laikomas paduotu pradinio jo pateikimo teismui dieną. Priešingu atveju procesinis dokumentas laikomas nepaduotu ir ne vėliau kaip per penkias darbo dienas nuo termino trūkumams pašalinti pabaigos dienos teisėjo nutartimi kartu su priedais grąžinamas jį padavusiam asmeniui.
Šioje byloje pirmosios instancijos teismas rezoliucinėje dalyje nurodė, kad atsisako priimti pareiškėjų pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo bei pareiškėjų pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo laikyti nepaduotu ir kartu su priedais grąžinti jį padavusiems asmenims. Pažymėtina, kad teismas negali nurodyti dviejų pagrindų netenkinti pareiškimo. Iš teismo pateiktų motyvų matyti, kad atsižvelgdamas į tai, kad pareiškėjai nėra informavę visų savo kreditorių, o FABĮ 4 straipsnio 2 dalies nuostata yra imperatyvi, teismas nusprendė, jog pareiškėjai šiuo atveju nesilaikė privalomos neteisminės ginčo sprendimo tvarkos, todėl remdamasis CPK 137 straipsnio 2 dalies 3 punktu, pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo atsisakė priimti, o ne laikė pareiškimą nepaduotu. Tačiau nagrinėjamu atveju, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pirmosios instancijos teismas 2016-03-04 nutartimi priėmė nutartį trūkumams šalinti, 2016-03-31 pirmosios instancijos teismui nutartimi nutartus, jog trūkumai nutartyje nėra pašalinti, turėjo priimti nutartį laikyti pareiškėjų pareiškimą iškelti fizinių asmenų bankroto bylą nepateiktu, vadovaujantis LRCPK 115 straipsnio 3 dalimi.
Dėl papildomų trūkumų šalinimo teikiant pareiškimą.
Teismas nagrinėjamoje byloje pažymėjo, kad pareiškėjai nepašalino ir kitų trūkumų: į kreditorių sąrašą neįtraukė visų kreditorių, nepateikė pajamų ir turto deklaracijų ir kt., tačiau šiuo atveju pareiškimą atsisakė priimti pareiškimą tuo pagrindu, kad nebuvo laikytasi įstatyme nustatytos ikiteisminės ginčų sprendimo tvarkos, todėl teismas dėl pareiškimo trūkumų plačiau nepasisakė.
Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad teismas, spręsdamas pareiškimo priėmimo klausimą, patikrina, ar pateiktas pareiškimas atitinka bendruosius procesinių dokumentų ir jų priedų formai ir turiniui keliamus reikalavimus, išvardytus CPK 111-114 straipsniuose, ar nurodyti pareiškimo dalykas (reikalavimas) ir faktinis pagrindas (aplinkybės, kuriomis grindžiamas reikalavimas, bei šias aplinkybes patvirtinantys įrodymai). Nustatęs, kad pareiškimas neatitinka įstatymo reikalavimų, susijusių su tinkamu teisės kreiptis į teismą įgyvendinimu, teismas priima nutartį skirti pareiškėjui terminą trūkumams pašalinti (CPK 115 str.).
Pažymėtina, jog iškeliant civilinę bylą, teismas nesprendžia pareiškimo dėl bankroto bylos fiziniam asmeniui iškėlimo pagrįstumo klausimo, o tik formaliai patikrina, ar pateikti įrodymai pagal LR Fizinių asmenų bankroto įstatymo reikalavimus ir pareiškime nurodytoms aplinkybėms pagrįsti (Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2014 m. rugsėjo 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-1573-567/2014).
Nagrinėjamu atveju tai, kad pareiškėjai nepateikė visų pirminių rašytinių duomenų ir pirmosios instancijos teismui kyla abejonė dėl įrodymų pakankamumo, nesudaro teisinio pagrindo pareiškimą laikyti nepaduotu ir grąžinti jį pareiškėjui, nes, sprendžiant pareiškimo priėmimą, nėra sprendžiamas pareiškimo dėl bankroto bylos fiziniam asmeniui iškėlimo pagrįstumo ir teisėtumo klausimas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336–339 straipsniais, apeliacinės instancijos teismas
nutaria:
palikti Šilalės rajono apylinkės teismo 2016 m. kovo 31 d. nutartį iš esmės nepakeistą.
Patikslinti Šilalės rajono apylinkės teismo 2016 m. kovo 31 d. nutarties rezoliucinę dalį ją išdėstant taip:
Pareiškėjų J. M. ir D. M. pareiškimą dėl bylos iškėlimo laikyti nepaduotu ir kartu su priedais jį grąžinti padavusiems asmenims.