- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-04-02
- Bylos Nr.
- 2S-40-881/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-40797-2014-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vilija Mikuckienė
- Pareiškėjas
- R. B.
- Kategorijos
- 106.8.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Vilija Mikuckienė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo R. B. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 1 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo pareiškimą dėl bankroto bylos fiziniam asmeniui iškėlimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Pareiškėjas R. B. pareiškimu kreipėsi į apylinkės teismą, prašydamas iškelti jam fizinio asmens bankroto bylą.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. gruodžio 1 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškimą.
Teismas nurodė, kad Fizinių asmenų bankroto įstatymo 4 straipsnio 2 dalyje yra nustatyta imperatyvi išankstinė ginčo sprendimo ne teisme tvarka. Tam, kad būtų pripažinta, kad ši tvarka yra įvykdyta, yra privalomos dvi sąlygos: pirma, turi būti raštiškas pranešimas kreditoriams apie ketinimą kreiptis į teismą ir, antra, kreditoriams turi būti pranešta ne vėliau kaip prieš mėnesį iki pareiškimo iškelti bankroto bylą pateikimo dienos (pvz. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011-09-29 nutartį civilinėje byloje Nr. 2-2452/2011). Nors aiškinimas nurodytas vertinant juridinių asmenų bankrotą, jis, anot teismo, svarbus kalbant ir apie fizinių asmenų bankrotą.
Šalies argumentai
Pareiškėjas kreditorių sąraše nurodo, kad turi keturis kreditorius: AB „DNB bankas“, antstolę V. M., T. B. (M. B., A. B.), antstolę D. P.. Tačiau teismui nepateikė įrodymų apie kreditoriams antstolėms V. M. ir D. P. tinkamą pranešimą dėl ketinimo teikti pareiškimą iškelti bankroto bylą. Prie pareiškimo pridėti 2013 m. lapkričio 4 d. pranešimo AB „DNB bankas“ ir 2014 m. sausio 6 d. pranešimo T. B., M. B., A. B., A. B. dėl ketinimo teikti pareiškimo iškelti bankroto bylą nuorašai, patvirtinti advokato G. J.. Kaip įrodymai, kad tokie pranešimai minėtiems kreditoriams buvo išsiųsti, pateikti du UAB „Bijusta“ Pašto siuntų, siuntinių priėmimo-išdavimo žiniaraščių (2013-11-05 Nr. 07010361 ir 2014-01-07 Nr. 07010361) nuorašai, taip pat patvirtinti advokato G. J.. Tačiau šiuos rašytinius įrodymus teismas nurodė vertinantis kritiškai. Iš abiejų žiniaraščių matyti, kad 2013-11-05 ir 2014-01-07 pašto siuntas AB „DNB bankas“ ir T. B., M. B., A. B., A. B. siuntė Advokatų profesinė bendrija „ADLEX“ (duomenys neskelbtini). Tačiau atstovavimo sutartį Nr. 14.05-29/1 su advokatu G. J., dirbančiu Advokatų profesinėje bendrijoje „ADLEX“, pareiškėjas R. B. pasirašė tik 2014 m. gegužės 29 d. Be to, žiniaraščiai su siuntų gavėjų pavadinimais, adresais, vardais ir pavardėmis yra atspausdinti. Tačiau žiniaraštyje Nr. 07010361 gavėjas AB „DNB bankas“ ir jo adresas įrašyti ranka. Iš to teismas padarė išvadą, kad teismui nėra pateikta įrodymų, kad ir kreditoriams AB „DNB bankas“, T. B., M. B., A. B., A. B. buvo tinkamai pranešta apie ketinimą teikti pareiškimą iškelti bankroto bylą.
Žemesnės instancijos teismas
Taigi teismas padarė išvadą, kad pareiškėjas šiuo atveju nesilaikė privalomos neteisminės ginčo sprendimo tvarkos, t. y. nepranešė tinkamai visiems kreditoriams apie ketinimą kreiptis dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo, todėl pareiškimas negali būti priimtas.
III. Atskirojo skundo argumentai
Pareiškėjas R. B. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 1 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – priimti pareiškimą, priimti naujus įrodymus. Nurodo, kad, priešingai nei sprendė teismas, nei antstolė V. M., nei antstolė D. P. nėra pareiškėjo kreditorės, nes neturi egzistuojančių ir vykdytinų reikalavimo teisių į pareiškėją. Tarp pareiškėjo ir advokatų profesinės bendrijos „ADLEX“ 2013 m. lapkričio 4 d. buvo sudaryta kartu su atskiruoju skundu pateikiama teisinių paslaugų sutartis Nr. A/13-11-04/LJ, kuria remiantis ir buvo rengiami bei siunčiami pranešimai kreditoriams, tuo tarpu 2014 m. gegužės 29 d. atstovavimo sutartis buvo sudaryta dėl atstovavimo pareiškėjui teisme. Dėl šios priežasties nėra teisinio pagrindo pranešimų išsiuntimą vertinti kaip netinkamą. Vien ta aplinkybė, kad kreditoriaus AB DNB banko duomenys į pašto siuntų žiniaraštį buvo įrašyti ranka, nėra pagrindas teigti, kad žiniaraštis yra suklastotas ir pranešimai neišsiųsti. Pareiškėjas pateikia UAB „Bijusta“ administratorės patvirtintą 2013 m. lapkričio 5 d. pranešimų siuntimo lydraštį, kuriame patvirtinamas ranka padaryto įrašo tikrumas bei pranešimo AB DNB bankui išsiuntimo faktas; pranešimo įteikimą AB DNB bankui patvirtinantį pašto siuntų pristatymo lapą; UAB „Bijusta“ administratorės patvirtintą 2014 m. sausio 7 d. pranešimų siuntimo lydraštį, kuriame patvirtinamas pranešimo išsiuntimo pareiškėjo kreditoriams T. B., M. B., A. B. ir A. B. faktas.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas tenkinamas iš dalies.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.).
Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje sprendžiama, ar teisėta ir pagrįsta pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria CPK 137 straipsnio 2 dalies 3 punkto pagrindu atsisakyta priimti apelianto pareiškimą dėl bankroto bylos fiziniam asmeniui iškėlimo.
CPK 137 straipsnio 2 dalies 3 punkte nustatyta, kad teismas atsisako priimti ieškinį, jeigu suinteresuotas asmuo, kreipęsis į teismą, nesilaikė tai bylų kategorijai įstatymų nustatytos išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarkos. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad tokia tvarka yra įtvirtinta Fizinių asmenų bankroto įstatymo (toliau – FABĮ) 4 straipsnio 2 dalyje, tačiau apeliacinės instancijos teismas su tokia teismo išvada nesutinka.
FABĮ 4 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad ketindamas pateikti pareiškimą iškelti bankroto bylą, fizinis asmuo, kurio būklė atitinka šio įstatymo 2 straipsnio 2 dalyje nurodytąją, ne vėliau kaip prieš mėnesį iki pareiškimo iškelti bankroto bylą pateikimo dienos apie tai raštu praneša visiems kreditoriams. Priešingai nei Įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 6 straipsnio 2 dalyje įtvirtinto kreditoriaus pranešimo, šio pranešimo tikslas, kaip matyti iš įstatymo formuluotės, yra išimtinai informacinio pobūdžio, t. y. informuoti kreditorius apie sau inicijuojamą bankroto bylą ir suteikti jiems galimybę suformuluoti šiuo klausimu savo poziciją. Įpareigojimo derėtis su kreditoriais ir taip sureguliuoti skolų grąžinimo klausimą iki kreipimosi į teismą (pavyzdžiui, minėta ĮBĮ nuostata aiškiai nurodo, kad prieš kreipdamasis į teismą kreditorius turi nustatyti skolininkui ne trumpesnį kaip 30 dienų terminą įsipareigojimams įvykdyti) Fizinių asmenų bankroto įstatymas nenustato, todėl teigti, kad šio įstatymo 4 straipsnio 2 dalyje yra įtvirtinta ikiteisminė ginčo nagrinėjimo tvarka, nėra pakankamo teisinio pagrindo.
CPK 115 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jeigu procesiniai dokumentai neatitinka jų formai ir turiniui keliamų reikalavimų, teismas priima nutartį ir joje nustato terminą trūkumams pašalinti. Taigi, gavęs pareiškimą, prie kurio nėra pridėti įrodymai, patvirtinantys FABĮ 4 straipsnio 2 dalyje įtvirtinto reikalavimo laikymąsi, teismas turi taikyti ieškinio trūkumų šalinimo institutą ir nustatyti pareiškėjui terminą pateikti šiuos įrodymus.
Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas apelianto pareiškimo priėmimo klausimą, netinkamai taikė pareiškimo priėmimą reglamentuojančias procesinės teisės normas, todėl priėmė neteisėtą nutartį. Dėl šios priežasties skundžiama nutartis panaikinama ir pareiškimo priėmimo klausimas grąžinamas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 337 str. 1 d. 3 p.).
Iš naujo nagrinėdamas pareiškimo priėmimo klausimą, teismas turėtų įvertinti apelianto kartu su atskiruoju skundu pateiktus naujus įrodymus bei nurodytus argumentus dėl būtinybės informuoti antstoles kaip kreditores.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 338 straipsniu,
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 1 d. nutartį panaikinti ir R. B. pareiškimo dėl bankroto bylos fiziniam asmeniui iškėlimo priėmimo klausimą grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.