Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovams E. G., G. G., K. K. G., trečiajam asmeniui su savarankišku reikalavimu E. G., ieškovų ir trečiojo asmens atstovui advokatui Mindaugui Paukštei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų E. G., G. G., K. K. G. ieškinį atsakovui A. P. dėl tėvystės nustatymo, išlaikymo (paramos) priteisimo ir trečiojo suinteresuoto asmens E. G. savarankišką reikalavimą atsakovui A. P. dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Ieškinio reikalavimai ir savarankiškas reikalavimas tenkintini iš dalies.

Lietuvoje teismo medicinines–biologines ekspertizes atlieka Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Serologijos ir DNR laboratorija. Byloje esant teigiamai šios laboratorijos išvadai (Ekspertizės aktas Nr. ES 35/2021(01)) dėl to, kad atsakovas A. P. yra vaikų E. G., G. G. ir K. K. G. biologinis tėvas su 99,999999998 proc. tikimybe (2021 m. birželio 1 d. DOK-104262; el. bylos priedas, b. l. 4–11), šalims nekvestionuojant tyrimo rezultatų, spręstina, kad tėvystės faktas byloje yra nustatytas ir neginčijamas. Nustatytina, kad A. P., gim. (duomenys neskelbtini), yra E. G., G. G. ir K. K. G., gim. (duomenys neskelbtini), tėvas, o E. G. bei G. G. yra A. P. dukros, o K. K. G. yra A. P. sūnus.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.192¹ straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad tėvai, turintys galimybę, privalo išlaikyti savo vaikus, sulaukusius pilnametystės, kurie mokosi pagal vidurinio ugdymo programą ar pagal formaliojo profesinio mokymo programą pirmajai kvalifikacijai įgyti arba studijuoja aukštojoje mokykloje pagal nuolatinės studijų formos programą ir yra ne vyresni negu 24 metų ir kuriems būtina materialinė parama, atsižvelgiant į vaikų, sulaukusių pilnametystės, turtinę padėtį, gaunamas pajamas, galimybę patiems gauti pajamų ir kitas svarbias aplinkybes. Ieškovė, būdama pilnametė ir reikšdama reikalavimą priteisti išlaikymą, privalo įrodyti šių aplinkybių visumą: mokymosi mokyklos (universiteto) dieniniame skyriuje faktą; sąžiningo ir pažangaus mokymosi faktą; paramos būtinumo faktą; atsakovo galimybės teikti išlaikymą faktą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-204/2009). Sprendžiant dėl paramos būtinumo pilnamečiam besimokančiam asmeniui, turi būti vertinama ar sunki vaiko turtinė padėtis, ar paramos reikalingas pilnametis vaikas išnaudojo visas protingas galimybes pasirūpinti mokytis reikalingomis lėšomis, ar sąžiningai vykdo pareigą mokytis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. kovo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-121-313/2015).

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2007 m. birželio 7 d. nutarime konstatavo, kad Lietuvoje vidurinis išsilavinimas paprastai įgyjamas moksleiviui jau tapus pilnamečiu (18 metų), todėl akivaizdu, kad tėvai turi pareigą materialiai išlaikyti vaiką tol, kol baigsis laikas, per kurį moksleivis, sąžiningai ir pažangiai mokydamasis, gali įgyti vidurinį išsilavinimą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, atsižvelgdamas į Konstitucinio Teismo išaiškinimus, suformulavo galimus išlaikymo pilnamečiam vaikui priteisimo kriterijus, kurių vieni taikytini sprendžiant dėl paramos būtinumo pilnamečiam besimokančiam asmeniui, kiti – dėl tėvų galimybių ją teikti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-366-687/2015; 2007 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-188/2007; kt.).

(duomenys neskelbtini) gimnazijos 2020 m. gruodžio 16 d. pažyma Nr. 263 patvirtina, kad (duomenys neskelbtini) gimnazijos IV F klasėje mokosi G. G., E. G., IV C klasėje mokosi K. K. G.. Ieškovai pilnamečiais tapo 2020 m. lapkričio 4 d. Nagrinėjamu atveju ieškovai prašo priteisti išlaikymą už laikotarpį nuo jų tapimo pilnamečiais iki jie mokysis mokykloje ir/ar aukštosios mokyklos, kolegijos, profesinės mokyklos dieniniame skyriuje siekdama pirmojo aukštojo išsilavinimo. Vertintina, kad ieškovai šiuo metu atitinka CK 3.192¹ straipsnio 1 dalyje nustatytas išlaikymo sąlygas, nes mokosi paskutinėje klasėje pagal bendrojo ugdymo programą. Teismų praktikoje vertinama, kad mokslo metų pabaiga išlaikymo prasme yra rugpjūčio 31 d. Nors ieškovai nurodo ketinantys studijuoti aukštojoje mokykloje, tačiau šio sprendimo priėmimo metu jie tebelaikytini moksleiviais, duomenų apie jų studijas teismui nepateikta, todėl teismas neturi pagrindo spręsti dėl būsimų laikotarpių, apie kuriuos nėra žinoma, ar ieškovai studijuos (CPK 267 straipsnis).

Iš byloje dalyvaujančių asmenų parodymų nustatyta, kad ieškovams tapus pilnamečiais atsakovas nustojo mokėti išlaikymo sumas, kurias iki tol pervesdavo ieškovų motinai trečiajam asmeniui E. G., niekaip kitaip neprisideda prie ieškovų poreikių tenkinimo. Ieškovai nedetalizavo savo poreikių, rėmėsi minimalios mėnesio algos kriterijumi. Iš valstybės registrų ir informacinių sistemų duomenų nustatyta, kad ieškovų vardu nėra registruota transporto priemonių ir nekilnojamojo turto. Remiantis ieškovų, trečiojo asmens parodymais, konstatuotina, kad ieškovams pragyvenimui trūksta lėšų, jiems reikalingas išlaikymas. Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad ieškovai tinkami vykdė pareigą mokytis, mokėsi pažangiai, ruošiasi studijuoti universitete. Atsakovas laikėsi pozicijos, kad ieškovai gali laisvu laiku dirbti ir taip patys save iš dalies išlaikyti. Lietuvos Aukščiausiasis teismas yra pažymėjęs, kad siekiant, kad būtų užtikrinta moksleiviui įstatymuose suteikta teisė siekti išsilavinimo pagal jo poreikius ir galimybes, valstybė CK įtvirtintu reguliavimu siekia padėti moksleiviui įgyvendinti šią teisę, todėl tėvai taip pat privalo padėti moksleiviui, atsižvelgiant į aplinkybę, kad pilnametis vaikas dar neįgijo iš esmės šiuolaikinėje valstybėje būtino ir pagrindinio išsilavinimo, kuris vėliau taptų pamatu siekiant aukštesnio išsilavinimo ar profesijos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-104/2007). Pažymėtina, kad ta aplinkybė, kad ieškovus išlaiko jų mama, dalinai remia kiti asmenys (seneliai) nėra pagrindas atleisti atsakovą nuo paramos dukroms ir sūnui teikimo. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, turi būti nustatytos ne tik esamos tėvų galimybės teikti išlaikymą vaikui, bet taip pat tai, ar šalys ėmėsi visų priemonių ir dėjo maksimalias pastangas, kad galėtų teikti vaikui reikalingą išlaikymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. sausio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-32/2010). Atsakovas yra dirbantis, nenurodė turinti sveikatos problemų, todėl vertintina, kad atsakovas turi pareigą teikti išlaikymą (paramą) pilnamečiams vaikams (ieškovams) ir šis išlaikymas iš jo priteistinas.

CK 3.192¹ straipsnio 3 dalyje numatyta, kad teismas, priimdamas sprendimą dėl išlaikymo priteisimo ir nustatydamas išlaikymo dydį, atsižvelgia į vaiko ir jo tėvų šeiminę ir turtinę padėtį, taip pat kitas svarbias aplinkybes. Šio straipsnio 4 dalis nustato, kad vaikų, sulaukusių pilnametystės, išlaikymo tvarkai mutatis mutandis taikomi CK 3.192, 3.193, 3.194, 3.196, 3.197, 3.198, 3.199, 3.200, 3.201, 3.208 straipsniai. Remiantis CK 3.192 straipsnio 2 dalimi, išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas.

Sprendžiant dėl iš atsakovo priteistinos paramos dydžio taip pat svarbu nustatyti trečiojo asmens E. G. turtinę padėtį ir galimybes teikti paramą ieškovams. Iš valstybės registrų ir informacinių sistemų duomenų, trečiojo asmens paaiškinimų nustatyta, kad jos vardu registruota transporto priemonė Skoda Octavia, 2010 metų gamybos, nuo 2021 m. balandžio mėn. turi skolinių įsipareigojimų AB SEB bankui, kas mėnesį moka apie 400 Eur dydžio įmokas pagal valstybės remiamą būsto paskolos sutartį. E. G. laikotarpiu nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2017 m. liepos 3 d. ir nuo 2019 m. spalio 29 d. dirba (duomenys neskelbtini), nuo 2017 m. liepos 4 d. iki 2019 m. spalio 28 d. dirbo (duomenys neskelbtini). Jos darbo užmokestis 2021 metais sudarė apie 2100 Eur, neatskaičius mokesčių; 2020 metais – 1174 Eur, atskaičius mokesčius. Atsižvelgus į ieškovų skaičių, t. y. kad trečiajam asmeniui tenka išlaikyti trynukus, spręstina, kad trečiojo asmens turtinė ir finansinė padėtis nesudaro pagrindo konstatuoti, kad ieškovams pakaktų tik jų mamos teikiamo išlaikymo.

Nors išlaikymui priteistiną sumą teismas nustato įvertinęs konkretaus vaiko poreikius, tėvų turtines galimybes, tačiau ši teismo pareiga negali būti tapatinama su pareiga teismo procesiniame sprendime detaliai įvardyti, kokia pinigų suma turi būti skiriama kiekvieno poreikio tenkinimui (pvz. maistui) ir kokia proporcija ji dalijama tarp vaiko tėvų. Toks įvardijimas daugeliu atvejų yra neprasmingas, nes kai kurios išlaidos (išlaidos vaistams, drabužiams, avalynei, būsto užtikrinimui) negali būti vienodos kiekvieną mėnesį. Vertindamas prašomas priteisti sumas vaikų išlaikymui teismas tai daro atsižvelgdamas į teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijus (CK 1.5 straipsnis), remdamasis į bylą pateiktais įrodymais, šalių paaiškinimais, visuotinai žinomomis prekių ir paslaugų kainomis, atsižvelgdamas į tai, ar nurodyti poreikiai yra realūs ar nurodytos protingumo kriterijus atitinkančios jiems tenkinti skirtinos sumos (Vilniaus apygardos teismo 2017 m. lapkričio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1587-619/2017).

Ieškovai prašo priteisti 250 Eur dydžio išlaikymą (paramą). Nagrinėjamu atveju atsižvelgtina į tai, kad atsakovas su sutuoktine augina dvi mažametes dukras, kurių viena turi sveikatos problemų, jai nustatytas 35 proc. darbingumas, taip pat į tai, kad išlaikymą (paramą) iš atsakovo prašo priteisti ne vienas, o trys asmenys. Šioje byloje teismas priimdamas 2021 m. birželio 9 d. nutartį dėl laikino išlaikymo priteisimo preliminariai vertino bylos duomenis. Spręstina, kad bylą baigus nagrinėti iš esmės nebuvo nustatyta naujų esminių aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą spręsti, kad laikino išlaikymo dydis keistinas. Įvertinus tai kas nustatyta, spręstina, kad ieškovų prašymas tenkintinas iš dalies ir jiems kiekvienam priteistina parama po 120 Eur periodinėmis išmokomis kas mėnesį už laikotarpį nuo 2020 m. lapkričio 5 d. (ieškovų pilnametystės) iki 2021 m. rugpjūčio 31 d. (kol pilnamečiais tapę ieškovai mokosi (duomenys neskelbtini) gimnazijoje). Siekiant užkirsti kelią ginčams tarp šalių kilti dėl tikslios priteistos sumos, teismas šiame sprendime apskaičiuoja, kad visa priteista suma vienam ieškovui už 9 mėnesių ir 26 dienų laikotarpį sudaro 120 x 9 + 120 / 30 x 26 = 1184 Eur. Vertintina, kad tokio dydžio parama atitiks proporcingumo tarp išlaikymą gaunančių pilnamečių asmenų poreikių ir išlaikymą teikiančio asmens galimybių kriterijų ir dalinai prisidės prie ieškovių poreikių tenkinimo.

Sprendimas dėl išlaikymo (paramos) priteisimo nukreiptinas vykdyti skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Sprendimo apskundimas nesustabdo jo vykdymo šioje dalyje.

Teisė į išlaikymą, kaip ir kitos vaiko teisės, atsiranda nuo vaiko gimimo momento. Šią teisę turi užtikrinti tėvai, t. y. jie yra asmeniškai (individualiai) atsakingi už išlaikymo savo nepilnamečiams vaikams teikimą, šių prievolių vykdymas negali būti perleistas ar perkeltas kitiems asmenims, taip pat negali būti atsisakyta jų vykdymo. CK 3.200 straipsnyje nustatyta, kad išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, o išlaikymo įsiskolinimas gali būti priteisiamas ne ilgiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos.

Kasacinis teismas yra pasisakęs, kad teisė reikalauti išlaikymo atsiranda, kai vaiko tėvas ar motina nebevykdo savo pareigos materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-480-378/2017). Tai reiškia, kad kiekvienu atveju turi būti nustatytas momentas, nuo kurio vaiko tėvas ar motina nebevykdė savo pareigos materialiai išlaikyti savo vaiką. Aiškindamas įrodinėjimo pareigos paskirstymą, kasacinis teismas taip pat yra pažymėjęs, kad tais atvejais, kai vienas iš tėvų su vaiku negyvena, jam tenka pareiga įrodinėti, jog tėviškas pareigas vykdė, nors ir gyveno skyrium (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-233/2011). Taigi, atsakovui, prašančiam netenkinti trečiojo asmens prašymo, tenka pareiga pagrįsti, kad jis tinkami išlaikė ieškovus, jiems esant nepilnamečiams.

Pastebėtina ir tai, kad išlaikymo įsiskolinimas yra skirtas kompensuoti vaiko poreikių tenkinimui ankstesniu laikotarpiu neteiktas lėšas, kurias už atsakovą jau yra išleidusi ieškovė – tai yra kompensacinis mokėjimas, todėl suma mokėtina ieškovei. Kasacinis teismas yra pasisakęs, kad jeigu tinkamas išlaikymas nepilnamečiam vaikui buvo teikiamas vieno iš tėvų sąskaita, tai reiškia, kad vienas iš tėvų vykdė savo ir dar kito asmens prievoles (CK 6.50 straipsnis) ir tai sudaro pagrindą išvadai, kad šio asmens, kuris faktiškai visa apimtimi vienas teikė išlaikymą nepilnamečiam vaikui, interesai yra pažeisti. Tam iš tėvų, kuris vykdo savo paties ir kito iš tėvų nepilnamečio vaiko išlaikymo prievoles, pereina kreditoriaus teisės, susijusios su skolininku – nepilnamečio vaiko išlaikymo neteikusiu vienu iš tėvų (CK 6.50 straipsnio 3 dalis). Nepilnamečio vaiko išlaikymo prievolėje tai yra teisė atgauti už kitą tėvą įvykdytą nepilnamečio vaiko išlaikymo dalį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-39/2010).

Nagrinėjamu atveju byloje yra nustatyta, kad atsakovas visuomet gyveno atskirai nuo trečiojo asmens ir ieškovų, su jais nebendravo. Taip pat nustatyta ir byloje dėl to nebuvo ginčo, kad atsakovas kas mėnesį trijų vaikų išlaikymui skyrė po 260 Eur, pinigus pervesdamas trečiajam asmeniui.

Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad išlaikymo įsiskolinimas, kaip ir išlaikymas, nustatomas remiantis CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintomis nuostatomis, todėl byloje kilus ginčui dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, reikia nustatyti šias reikšmingas faktines aplinkybes: a) vaiko poreikiai, b) kiekvieno iš tėvų turtinė padėtis, c) būtinas išlaikymo dydis, proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai, d) kokią dalį reikalingo išlaikymo teikė kiekvienas iš tėvų ginčijamu laikotarpiu, e) nuo kurio momento vaiko tėvas ar motina nebevykdė savo pareigos materialiai išlaikyti savo vaikus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. liepos 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-404/2013).

Šiame sprendime jau konstatuota, kad įvertinus atsakovo galimybes ir ieškovų poreikius, iš atsakovo kiekvienam pilnamečiui vaikui priteisina po 120 Eur per mėnesį. Spręstina, kad ieškovams esant nepilnamečiais paaugliais jų poreikiai buvo tokie patys, o galimybės dirbti buvo mažesnės, minimalios, nes nepilnamečių dalyvavimas darbo rinkoje yra ribotas, ypač kai ieškovai mokėsi mokyklos dieniniame skyriuje. Vertintina, kad atsakovo skiriamas 86,67 Eur dydžio išlaikymas galėjo būti nepakankamas.

Tačiau nagrinėjamu atveju svarbu yra tai, kad atsakovas ir tretysis asmuo patvirtino, kad buvo sudarę rašytinį sutarimą dėl išlaikymo po 300 Lt kiekvienam vaikui (iš viso 900 Lt) per mėnesį teikimo. Tretysis asmuo E. G. nepateikė įrodymų, kad būdama savo nepilnamečių vaikų (ieškovų) įstatyminė atstovė, būtų dėjusi realias pastangas, kad šalių (jos ir atsakovo) susitarimas dėl išlaikymo dydžio būtų peržiūrėtas, pakeistas. Tokiais atvejais teismų praktikoje, pavyzdžiui Vilniaus apygardos teismo 2017 m. kovo 30 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2A-102-580/2017, laikomasi nuostatos, kad esant šalių susitarimui, nuolat teikdamas sutarto dydžio išlaikymą, atsakovas neturėjo pagrindo manyti, kad jis netinkamai vykdo vaikų išlaikymo pareigą. Taigi, nėra pagrindo pripažinti, kad atsakovas turėjo mokėti ženkliai didesnes sumas, t. y. po 250 Eur kas mėnesį vienam vaikui, kaip nurodo tretysis asmuo. Pažymėtina ir tai, kad tretysis asmuo nepateikė į bylą įrodymų, kad trejus metus iki kreipimosi į teismą dienos šalia savo teikiamo išlaikymo taip pat teikė (turėjo galimybes teikti) papildomai ir 490 Eur (750 – 260) dydžio išlaikymą už atsakovą, kurį prašo kompensuoti.

Vis tik įvertinus aukščiau nurodytos Vilniaus apygardos teismo nagrinėtos civilinės bylos aplinkybes ir nagrinėjamos bylos aplinkybes, nustatyta, kad bylų faktinės aplinkybės nėra absoliučiai tapačios: Vilniaus apygardos teismo nagrinėtoje civilinėje byloje esant šalių susitarimui dėl 300 Lt (86,89 Eur), atsakovas didino mokamas sumas ir vidutiniškai nuo vaiko gimimo buvo sumokėjęs po 96,24 Eur per mėnesį. Nagrinėjamu atveju atsakovas A. P., ne tik kad neindeksavo mokėtinų sumų, ką numato teisės aktai, tačiau priešingai, įvedus eurą mokėjo šiek tiek mažiau nei sutarta, t. y. ne po 86,89 Eur, o po 86,67 Eur vienam vaikui per mėnesį.

Civilinis kodeksas nustato, kad išlaikymo periodinėmis išmokomis dydis kasmet privalo būti indeksuojamas Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 straipsnis). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad alimentų dydžiai indeksuojami nežiūrint į tai, ar vaiko tėvų susitarime dėl vaiko išlaikymo yra/nėra įtvirtinta indeksavimo prievolė. Indeksavimo tvarką nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. liepos 9 d. nutarimas Nr. 684 „Dėl Periodinėmis išmokomis priteisto išlaikymo sumos ir atlyginamos žalos indeksavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ (toliau – Aprašas). Periodinių išmokų dydžius privalo indeksuoti išlaikymą mokantis asmuo (Aprašo 9 punktas). Periodinės išmokos indeksuojamos remiantis Statistikos departamento paskelbtu Vartotojų kainų indeksu, šią informaciją taip pat skelbia Antstolių rūmai (https://www.antstoliurumai.lt/index.php?id=2061). Periodinės išmokos, remiantis Aprašu, pirmą kartą turėjo būti indeksuotos 2008 m. rugpjūčio 1 d., o vėliau – kiekvienų metų vasario 1 d. Atsižvelgiant į 2007-2019 m. Vartotojų kainų indeksus, esant atsakovo ir trečiojo asmens susitarimui dėl 300 Lt dydžio išlaikymo, atsakovas turėjo mokėti tokias indeksuotas sumas: nuo 2008 m. rugpjūčio 1 d. – 300 Lt x 1,081 = 324 Lt, nuo 2009 m. vasario 1 d. – 324 x 1,085 = 352 Lt, nuo 2010 m. vasario 1 d. – 352 x 1,013 = 357 Lt, nuo 2011 m. vasario 1 d. – 357 x 1,038 = 371 Lt, nuo 2012 m. vasario 1 d. – 371 x 1,034 = 384 Lt, nuo 2013 m. vasario 1 d. – 384 x 1,028 = 395 Lt (arba 114,40 Eur) (2014-2016 m. indeksavimas netaikytinas, nes vartotojų kainų indeksas praeitais metais būdavo mažesnis nei 101), nuo 2017 m. vasario 1 d. – 114,40 x 1,017 = 116 Eur, nuo 2018 m. vasario 1 d. – 116 Eur x 1,039 = 121 Eur, nuo 2019 m. vasario 1 d. – 121 Eur x 1,019 = 123 Eur, nuo 2020 m. vasario 1 d. – 123 Eur x 1,027 = 126 Eur.

Teismas sprendžia, kad trečiojo asmens reikalavimas dėl išlaikymo įsiskolinimo tenkintinas ta apimtimi, kiek atsakovas nėra sumokėjęs indeksuotų sumų. Pastebėtina, kad atsakovo ir trečiojo asmens susitarimui dėl 300 Lt dydžio išlaikymo nesant patvirtintam teismine tvarka, tretysis asmuo neturi galimybės kreiptis į antstolį ir išsiieškoti nepriemoką priverstinio vykdymo būdu, todėl vertintina, kad yra teisinga, jog šią nepriemoką priteistų teismas. Remiantis CK 3.200 straipsniu, atsižvelgus į tai, kad trečiojo asmens reikalavimas teismui yra pareikštas 2021 m. balandžio 16 d., nepriemoka priteistina už laikotarpį nuo 2018 m. balandžio 16 d. iki 2020 m. lapkričio 4 d., kuomet vaikai tapo pilnamečiai. Kadangi nuo 2018 m. vasario 1 d. turėjo būti mokama kas mėnesį trims vaikams 363 Eur (121 x 3), įsiskolinimas tais mėnesiais buvo 363 – 260 = 103 Eur, nuo 2019 m. vasario 1 d. turėjo būti mokama 369 Eur, įsiskolinimas buvo 369 – 260 = 109 Eur, nuo 2020 m. vasario 1 d. turėjo būti mokama 378 Eur, įsiskolinimo buvo 378 – 260 = 118 Eur, visa įsiskolinimo suma sudaro 103 / 2 + 103 x 9 + 109 x 12 + 118 x 9 + 118 / 30 x 4 = 51,5 + 927 + 1308 + 1062 + 15,73 = 3364,23 Eur.

Įvertinus kad išlaikymo įsiskolinimo suma atsakovui, auginančiam du nepilnamečius vaikus, yra santykinai didelė, jos mokėjimas išdėstytinas 18-os mėnesių laikotarpiui, nustatant, kad atsakovas trečiajam asmeniui moka kas ketvirtį (kas tris mėnesius) po 560 Eur (paskutinė įmoka 564,23 Eur), iki pilno visos įsiskolinimo sumos sumokėjimo. Atsakovas turi teisę sumokėti anksčiau laiko, o tretysis asmuo privalo mokėjimus priimti.

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

Pagal CPK 93 straipsnio nuostatas, baigus bylos nagrinėjimą iš esmės, teismui kyla pareiga paskirstyti bylinėjimosi išlaidas. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis). Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (CPK 96 straipsnio 1 dalis).

Ieškovai ir tretysis asmuo įstatymu yra atleisti nuo žyminio mokesčio už reikalavimus, susijusius su išlaikymu (CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Priteisus iš atsakovo išlaikymo (paramos) ir išlaikymo įsiskolinimo sumas, remiantis CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 7 dalimi, iš atsakovo valstybės naudai priteistinas (1184 x 3 + 3364,23) x 0,03 x 0,75 = 156 Eur dydžio žyminis mokestis už reikalavimus dėl išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo.

Ieškovų ir trečiojo asmens atstovas pateikė atstovaujamųjų patirtų išlaidų pagrindimą (2021 m. liepos 15 d. sąskaita-faktūra Nr. A21-025, 2021 m. liepos 15 d. kasos pajamų orderis ADV Nr. 21-07-01), kad visi keturi atstovaujamieji patyrė iš viso 1710 Eur išlaidų už teisinę pagalbą ir ekspertizės apmokėjimą, paaiškino, kad išlaidos patirtos lygiomis dalimis, kiekvieno po 427,50 Eur. Kiekvienas ieškovas taip pat sumokėjo po 5 Eur žyminio mokesčio už reikalavimą dėl tėvystės nustatymo. Atsakovas patyrė 620 Eur išlaidų teisinei pagalbai apmokėti (2021 m. birželio 18 d. sąskaita Nr. M-179, 2021 m. vasario 3 d. ir 2021 m. birželio 28 d. mokėjimai banke „Swedbank“, AB).

Ieškovų ieškinio reikalavimą dėl tėvystės nustatymo tenkinus pilnai (100 proc.), o dėl išlaikymo – iš dalies (48 proc.), vertintina, kad ieškinys tenkintas 74 proc. apimtyje. Atitinkamai iš atsakovo kiekvienam ieškovui priteistina po (5 + 427,50) x 0,74 = 320,05 Eur, o iš kiekvieno ieškovo atsakovui – po 620 / 4 x 0,26 = 40,30 Eur. Atlikus tarpusavio užskaitą, galutinai iš atsakovo kiekvienam ieškovui priteistina po 320,05 – 40,30 = 279,75 Eur.

Trečiojo asmens reikalavimas tenkintas iš dalies (23 proc.), todėl iš atsakovo trečiajam asmeniui priteistina 427,50 x 0,23 = 98,32 Eur, o iš trečiojo asmens atsakovui – 620 / 4 x 0,77 = 119,35 Eur. Atlikus tarpusavio užskaitą, galutinai iš trečiojo asmens atsakovui priteistina 119,35 – 98,32 = 21,03 Eur jo patirtų bylinėjimosi išlaidų.

Byloje patirta 5,58 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų. Atsižvelgiant į tenkintų reikalavimų dalį, atsakovo mokėtina suma sudaro 2,79 Eur. Iš viso į valstybės biudžetą iš atsakovo priteistina 156 + 2,79 = 158,79 Eur.

Ieškovų ir trečiojo asmens valstybės biudžetui mokėtinos procesinių dokumentų siuntimo išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 nustatytos minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos (5 Eur), todėl iš šių asmenų valstybės naudai nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263–267, 268–270 straipsniais,

nusprendžia:

patikslintą ieškinį tenkinti iš dalies.

Pripažinti, kad A. P., a. k. (duomenys neskelbtini) yra E. G., a. k. (duomenys neskelbtini) tėvas, o E. G. yra A. P. dukra.

Pripažinti, kad A. P., a. k. (duomenys neskelbtini) yra G. G., a. k. (duomenys neskelbtini) tėvas, o G. G. yra A. P. dukra.

Pripažinti, kad A. P., a. k. (duomenys neskelbtini) yra K. K. G., a. k. (duomenys neskelbtini) tėvas, o K. K. G. yra A. P. sūnus.

Priteisti iš atsakovo A. P., a. k. (duomenys neskelbtini) jo pilnametei dukrai E. G., a. k. (duomenys neskelbtini) 1184 Eur (tūkstantį šimtą aštuoniasdešimt keturis eurus) išlaikymo (paramos) už laikotarpį nuo jos pilnametystės (2020 m. lapkričio 5 d.) iki ji mokysis pagal bendrojo ugdymo programą (2021 m. rugpjūčio 31 d.), į priteistą sumą įskaičiuojant pagal teismo 2021 m. birželio 9 d. nutartį sumokėtas laikino išlaikymo lėšas.

Priteisti iš atsakovo A. P., a. k. (duomenys neskelbtini) jo pilnametei dukrai G. G., a. k. (duomenys neskelbtini) 1184 Eur (tūkstantį šimtą aštuoniasdešimt keturis eurus) išlaikymo (paramos) už laikotarpį nuo jos pilnametystės (2020 m. lapkričio 5 d.) iki ji mokysis pagal bendrojo ugdymo programą (2021 m. rugpjūčio 31 d.), į priteistą sumą įskaičiuojant pagal teismo 2021 m. birželio 9 d. nutartį sumokėtas laikino išlaikymo lėšas.

Priteisti iš atsakovo A. P., a. k. (duomenys neskelbtini) jo pilnamečiui sūnui K. K. G., a. k. (duomenys neskelbtini) 1184 Eur (tūkstantį šimtą aštuoniasdešimt keturis eurus) išlaikymo (paramos) už laikotarpį nuo jo pilnametystės (2020 m. lapkričio 5 d.) iki jis mokysis pagal bendrojo ugdymo programą (2021 m. rugpjūčio 31 d.), į priteistą sumą įskaičiuojant pagal teismo 2021 m. birželio 9 d. nutartį sumokėtas laikino išlaikymo lėšas.

Sprendimo dalį dėl išlaikymo (paramos) pilnamečiams vaikams priteisimo vykdyti skubiai.

Priteisti iš atsakovo A. P., a. k. (duomenys neskelbtini) trečiajam asmeniui E. G., a. k. (duomenys neskelbtini) 3364,23 Eur (tris tūkstančius tris šimtus šešiasdešimt keturis eurus 23 ct) išlaikymo įsiskolinimo, susidariusio dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis neindeksavimo už laikotarpį nuo 2018 m. balandžio 16 d. iki 2020 m. lapkričio 4 d. Nustatyti, kad atsakovas trečiajam asmeniui priteistą sumą po teismo sprendimo įsiteisėjimo sumoka ne vėliau kaip per 18 (aštuoniolika) mėnesių, mokėdamas kas ketvirtį (kas tris mėnesius) po 560 Eur (paskutinė įmoka 564,23 Eur), iki pilno visos įsiskolinimo sumos sumokėjimo.

Priteisti iš atsakovo A. P., a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovei E. G., a. k. (duomenys neskelbtini) 279,75 Eur (du šimtus septyniasdešimt devynis eurus 75 ct) jos patirtų bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš atsakovo A. P., a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovei G. G., a. k. (duomenys neskelbtini) 279,75 Eur (du šimtus septyniasdešimt devynis eurus 75 ct) jos patirtų bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš atsakovo A. P., a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovui K. K. G., a. k. (duomenys neskelbtini) 279,75 Eur (du šimtus septyniasdešimt devynis eurus 75 ct) jo patirtų bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš trečiojo asmens E. G., a. k. (duomenys neskelbtini) atsakovui A. P., a. k. (duomenys neskelbtini) 21,03 Eur (dvidešimt vieną eurą 3 ct) jo patirtų bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš A. P., a. k. (duomenys neskelbtini) valstybės naudai 158,79 Eur (šimtą penkiasdešimt aštuonis eurus 79 ct) žyminio mokesčio ir procesinių dokumentų siuntimo išlaidų. Išaiškinti, kad į valstybės pajamas priteistas sumas įsiteisėjus sprendimui nedelsiant privaloma sumokėti pavedimu į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, kodas 188659752, pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660, ir mokėjimo kvitą pateikti teismui (raštinei).

Įsiteisėjus sprendimui panaikinti byloje 2021 m. birželio 9 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones.

Sprendimas per 30 (trisdešimt dienų) nuo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Įsiteisėjusį sprendimą siųsti ieškovų gimimą įregistravusiam Vilniaus miesto civilinės metrikacijos skyriui.