- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-03-05
- Bylos Nr.
- e2S-460-910/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-00079-2020-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Laima Ribokaitė
- Ieškovas
- D. S.
- Atsakovas
- akcinei bendrovei ,,Swedbank“
- Trečiasis asmuo
- Lietuvos bankas
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėja Laima Ribokaitė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovo D. S. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. vasario 7 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo D. S. ieškinį atsakovei akcinei bendrovei ,,Swedbank“, trečiasis asmuo – Lietuvos bankas,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas D. S. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei AB ,,Swedbank“, prašydamas: 1) panaikinti, jeigu yra reikalinga, Lietuvos banko Priežiūros tarnybos Finansinių Paslaugų ir rinkų priežiūros departamento direktoriaus 2019 m. gruodžio 4 d. sprendimą Nr. 242 – 490; 2) panaikinti, jeigu yra reikalinga, AB „Swedbank“ 2019 m. rugsėjo 11 d. raštą Nr. SR/19-18251; 3) nutraukti banko sąskaitų Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), esančių AB „Swedbank“, sutartis ir įpareigoti atsakovę AB „Swedbank“ uždaryti nurodytas banko sąskaitas; 4) priteisti ieškovui visas patirtas bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovas paduotu ieškiniu taip pat prašė iš viso atleisti jį nuo žyminio mokesčio mokėjimo, o negalint jo iš viso atleisti – iš dalies atleisti nuo žyminio mokesčio mokėjimo, o likusios dalies žyminio mokesčio sumokėjimą atidėti.
Žemesnės instancijos teismas
3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. sausio 13 d. nutartimi nustatė ieškovui 14 dienų terminą, skaičiuojamą nuo nutarties kopijos įteikimo dienos, pašalinti nutartyje nurodytus ieškinio trūkumus – tinkamai suformuluoti ieškinio reikalavimus, juos patikslinus, apskaičiuoti žyminio mokesčio dydį ir jį sumokėti arba pateikti prašymą iš dalies atleisti ieškovą nuo žyminio mokesčio mokėjimo, kitą dalį sumokant, arba pateikti prašymą atidėti žyminio mokesčio mokėjimą, kartu pateikiant šiuos prašymus pagrindžiančius įrodymus.
Šalies argumentai
4. Per teismo nustatytą terminą ieškovas pateikė pareiškimą dėl ieškinio trūkumų pašalinimo.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
5. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. vasario 7 d. nutartimi ieškovo ieškinį laikė nepaduotu ir grąžino jį ieškovui.
Šalies argumentai
6. Susipažinęs su ieškovo pateiktu pareiškimu dėl ieškinio trūkumų pašalinimo, teismas sprendė, kad ieškovas nepašalino teismo 2020 m. sausio 13 d. nutartyje nurodytų ieškinio trūkumų.
7. Teismas nurodė, kad, pateikdamas pareiškimą dėl ieškinio trūkumų, ieškovas net dalies žyminio mokesčio nesumokėjo, o pareiškė tapačius procesinius prašymus, susijusius su žyminiu mokesčiu, kurie buvo nurodyti ir pradiniame ieškinyje, ir dėl kurių buvo pasisakyta teismo 2020 m. sausio 13 d. nutartyje, išaiškinant ieškovui pareigą šiuos ieškinio trūkumus pašalinti.
8. Pareiškime dėl trūkumų šalinimo ieškovas pakartotinai nurodė, kad jis turėtų būti visiškai atleistas nuo žyminio mokesčio mokėjimo už šį ginčą, remiantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 83 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 5 punktu, 96 straipsnio 7 dalimi, 99 straipsniu, Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymu. Paaiškėjus, kad žyminį mokestį ieškovui reikia sumokėti, ieškovas prašė teismo atleisti jį nuo žyminio mokesčio mokėjimo visiškai dėl blogos turtinės padėties. Negalint ieškovo atleisti nuo žyminio mokesčio mokėjimo, ieškovas prašė jį atleisti nuo likusios žyminio mokesčio dalies sumokėjimo už ieškinį, likusios dalies sumokėjimą atidedant iki teismo sprendimo paskelbimo dienos. Ieškovas nurodė, kad jo turtinė padėtis sunki, gauna socialines išmokas, išlaiko nepilnametę dukrą. Teismas pažymėjo, kad tokie patys procesiniai prašymai buvo nurodyti ir pradiniame ieškinyje.
Žemesnės instancijos teismas
9. Teismas pažymėjo, kad ieškovas paduotu ieškiniu nereiškia savarankiškų reikalavimų, įrodinėdamas banko sąskaitų sutarčių nesąžiningas sąlygas, todėl jis nėra atleistas nuo žyminio mokesčio mokėjimo CPK 83 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu. Ieškovas taip pat nėra atleistas nuo žyminio mokesčio mokėjimo CPK 83 straipsnio 1 dalies 5 punkto pagrindu, nes ieškiniu nesiekiama apginti viešojo intereso. Ieškovas turi teisę būti atleidžiamas nuo žyminio mokesčio CPK 99 straipsnio ir Valstybinės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 20 straipsnio 1 dalies pagrindu (toliau – VGTPĮ), tačiau tik tuomet, kai teismui asmuo, norintis būti atleistu nuo žyminio mokesčio, pateikia valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimą suteikti antrinę teisinę pagalbą (VGTPĮ 20 straipsnio 3 dalis). Norintis gauti antrinę teisinę pagalbą asmuo pateikia tarnybai, bet ne teismui, prašymą ir dokumentus, įrodančius jo teisę gauti antrinę teisinę pagalbą (VGTPĮ 18 straipsnio 1 dalis). Sprendimą dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo priima tarnyba (VGTPĮ 18 straipsnio 2 dalis). Todėl tik minėtos tarnybos sprendimas yra tinkamas įrodymas konstatuoti, jog asmuo yra atleidžiamas nuo žyminio mokesčio sumokėjimo. Nagrinėjamu atveju ieškovas nepateikė teismui valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimo suteikti teisinę pagalbą, be to, kaip nurodė pats ieškovas, valstybės garantuojama teisinė pagalba ieškovui nėra teikiama, išnaudojus limitą, todėl ieškovas negali būti atleistas nuo žyminio mokesčio mokėjimo minėtu pagrindu. Ieškovo nurodomas CPK 96 straipsnis reglamentuoja atsakovo atleidimo nuo bylinėjimosi išlaidų, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, tvarką, todėl nagrinėjamu atveju netaikomas.
10. Spręsdamas dėl ieškovo prašymo atleisti jį nuo žyminio mokesčio mokėjimo dėl sunkios turtinės padėties, teismas pažymėjo, kad, kaip jau buvo nurodyta 2019 m. sausio 13 d. nutartyje, CPK 83 straipsnio 3 dalis numato galimybę teismui asmens motyvuotu prašymu atsižvelgiant į jo turtinę padėtį tik iš dalies atleisti asmenį nuo žyminio mokesčio mokėjimo, todėl ieškovo prašymas dėl sunkios finansinės padėties atleisti jį nuo viso žyminio mokesčio negali būti tenkinamas. Ieškovas kartu su pradiniu ieškiniu teismui pateikė tik pažymą apie tai, kad jam skirta socialinė pašalpa laikotarpiu nuo 2019 m. spalio 1 d. iki 2019 m. gruodžio 31 d. Teismo 2020 m. sausio 13 d. nutartyje buvo nurodyta, kad pareiga įrodyti sunkią savo finansinę padėtį tenka asmeniui, prašančiam atleisti jį nuo dalies žyminio mokesčio mokėjimo ar atidėti žyminio mokesčio mokėjimą, t. y. šiuo atveju ieškovui (CPK 178 straipsnis). Teikdamas pareiškimą dėl trūkumų šalinimo, ieškovas nepridėjo jokių įrodymų, patvirtinančių prašymo pagrįstumą (prašančiojo asmens pateiktus duomenis apie nuosavybės teise valdomą turtą, pinigines lėšas, gaunamas pajamas bei kitas bylos aplinkybes, atspindinčias asmens turtinę padėtį), taip pat nesumokėjo nei dalies žyminio mokesčio.
11. Pasisakydamas dėl ieškovo prašymo atidėti žyminio mokesčio mokėjimą iki teismo sprendimo paskelbimo dienos, teismas nurodė, kad teismas gali atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą tik nustatęs, jog asmens turtinė padėtis ieškinio pateikimo dienai yra sunki, tačiau šis sunkumas yra laikinas ir asmens turtinė padėtis gali pagerėti per ilgesnį laikotarpį. Ieškovas nepateikė įrodymų, pagrindžiančius galimybę ateityje sumokėti atidėtą žyminį mokestį. Teismas taip pat atkreipė dėmesį į tai, kad ieškovo prašymas atidėti 5 Eur žyminio mokesčio mokėjimą, o nuo likusio dalies žyminio mokesčio mokėjimo atleisti, kai mokėtina žyminio mokesčio suma už pareikštus 4 neturtinio pobūdžio reikalavimus sudarytų 300 Eur, iš esmės yra prašymas atleisti ieškovą visiškai nuo žyminio mokesčio mokėjimo.
12. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, t. y., kad ieškovas ieškinio trūkumų, susijusių su žyminiu mokesčiu, nepašalino (net nešalino), teismas laikė, kad ieškovas neįvykdė teismo 2020 m. sausio 13 d. nutarties, todėl ieškovo ieškinį laikė nepaduotu ir grąžino jį ieškovui (CPK 115 straipsnio 3 dalis).
III. Atskirojo skundo argumentai
13. Atskiruoju skundu ieškovas prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. vasario 7 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – atleisti ieškovą nuo žyminio mokesčio mokėjimo visiškai, o negalint atleisti visiškai – atidėti ieškovui 5 Eur žyminio mokesčio mokėjimą iki teismo sprendimo paskelbimo dienos, o nuo likusio dalies žyminio mokesčio mokėjimo atleisti.
14. Ieškovas (apeliantas) atskiruoju skundu taip prašo kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą, Europos Sąjungos Teisingumo Teismą ir Europos Žmogaus Teisių Teismą dėl CPK I dalies VIII skyriaus „Bylinėjimosi išlaidos“ 79, 80, 83–88, 93–94, 99 straipsnių atitikties atitinkamai Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsnio 1 ir 2 dalims, 30 straipsnio 1 daliai, konstituciniams teisėtų lūkesčių ir teisinės valstybės principams, Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 20 straipsniui, 21 straipsniui, 47 straipsniui, 48 straipsnio 2 daliai, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsniui.
15. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
15.1. Priimdamas skundžiamą nutartį, pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į ieškovo, kaip socialiai pažeidžiamo ir valstybės remiamo privataus fizinio asmens, turtinę būklę bei aktualią teismų praktiką šiuo klausimu.
15.2. Teismas, 2020 m. sausio 13 d. nutartimi nustatęs ieškinio trūkumus, nebuvo nurodęs konkrečios mokėtinos žyminio mokesčio sumos.
15.3. Teismas galėjo daugumą ieškovo blogą turtinę padėtį patvirtinančių dokumentų gauti iš viešųjų registrų.
15.4. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad žyminio mokesčio institutas negali būti sureikšminamas taip, kad būtų nepagrįstai susiaurinta teisė kreiptis į teismą ar neleidžiama tinkamai naudotis teisminės gynybos priemonėmis. Šiuo aspektu konstatuotina, kad visi neaiškumai, susiję su žyminio mokesčio sumokėjimu, jo dydžio nustatymu ir pan., turėtų būti aiškinami, vertinami asmens teisės į teisminę gynybą naudai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-94/2011).
15.5. Teismui neatleidus ieškovo nuo likusios didesnės dalies žyminio mokesčio sumokėjimo, būtų pažeista konstitucinė ieškovo teisė kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama teisė arba įstatymo saugomas interesas, taip pat būtų pažeistas Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnyje įtvirtintas teisminės gynybos prieinamumo ir universalumo principas, pažeista Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija, kuri kiekvienam asmeniui užtikrina teisę į gynybą ir suteikia galimybę šiomis teisėmis realiai naudotis.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas atmestinas
16. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas nustato atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnis) patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nurodytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeisti asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 1–2 dalys, 338 straipsnis).
17. Nagrinėjamu atveju absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnis 2, 3 dalys, 338 straipsnis) nenustatyta, taip pat nėra kitų aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas peržengti skundo ribas. Dėl to apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas atskirąjį skundą, remiasi jo teisiniais bei faktiniais pagrindais, neperžengdamas jo ribų.
18. Atskirasis skundas paduotas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria ieškovo ieškinys laikytas nepaduotas ir grąžintas ieškovei. Taigi apeliacinio nagrinėjimo dalykas – patikrinimas, ar pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė teisės normas, reglamentuojančias ieškinio trūkumų nustatymo ir jų nepašalinimo teisines pasekmes, šioje byloje susiklosčiusios faktinės ir teisinės situacijos aplinkybėms.
Dėl naujų įrodymų
19. Ieškovas (apeliantas) apeliacinės instancijos teismui pateikė naujus įrodymus: 1) darbo ieškančio asmens atmintinę; 2) 2019 m. gruodžio 10 d. išmokų išmokėjimo kvitą; 3) banko sąskaitos išrašą; 4) antstolio M. P. 2020 m. sausio 23 d. nurodymą priverstinai nurašyti pinigines lėšas; 5) antstolio M. P. 2020 m. sausio 31 d. patvarkymą dėl pateikto skundo; 6) 2020 m. sausio 27 d. kardiologo konsultacijos išrašą; 7) 2020 m. sausio 27 d. vaistų receptą.
20. CPK 314 straipsnis reglamentuoja naujų įrodymų priėmimo apeliacinės instancijos teisme klausimą. Bendroji procesinė šiame straipsnyje įtvirtinta taisyklė yra ta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme. Perfrazavus šią taisyklę, darytina išvada, kad dalyvaujantys byloje asmenys bendriausia prasme neturi teisės teikti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teisme. Toks draudimas – ribotos apeliacijos, būdingos civiliniam procesui, išraiška. Kaip žinoma, bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka paskirtis – neperžengiant apeliacinio skundo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Šio apeliaciniam procesui keliamo tikslo įgyvendinimas būtų apsunkintas arba netgi apskritai taptų neįmanomas, jeigu dalyvaujantys byloje asmenys turėtų neribotą procesinę galimybę teikti apeliacinės instancijos teisme naujus įrodymus ir jais remtis. Todėl, siekiant pašalinti (ar sumažinti) tokių padarinių atsiradimo galimybę, proceso įstatymo lygmeniu ir yra įtvirtintas draudimas teikti, o kartu ir priimti, naujus įrodymus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. lapkričio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-349-248/2019).
21. Nagrinėjamu atveju ieškovas nenurodo jokių objektyvių priežasčių, dėl kurių naujai teikiami įrodymai negalėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, taip pat nepagrindžia, kodėl jų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Esant nurodytoms aplinkybėms, ieškovo pateiktus naujus įrodymus atsisakytina priimti.
Dėl atskirojo skundo argumentų
22. Iš bylos medžiagos matyti, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. sausio 13 d. nutartimi nustatė ieškovui 14 dienų terminą, skaičiuojamą nuo nutarties kopijos įteikimo dienos, pašalinti nutartyje nurodytus ieškinio trūkumus – atsižvelgiant į patikslintus ieškinio reikalavimus, apskaičiuoti ir sumokėti žyminį mokestį arba pateikti prašymą iš dalies atleisti ieškovą nuo žyminio mokesčio mokėjimo, kitą dalį sumokant, arba pateikti prašymą atidėti žyminio mokesčio mokėjimą, kartu pateikiant šiuos prašymus pagrindžiančius įrodymus.
23. Per teismo nustatytą terminą ieškovas pateikė pareiškimą dėl ieškinio trūkumų pašalinimo. Įvertinęs nurodytą pareiškimą, pirmosios instancijos teismas sprendė, kad ieškovas nepašalino teismo 2020 m. sausio 13 d. nutartyje nurodytų ieškinio trūkumų – nepateikė teismui jokių įrodymų, patvirtinančių prašyme nurodytas aplinkybes apie sunkią ieškovo turtinę padėtį bei galimybes ateityje sumokėti atidėtą žyminį mokestį (duomenų apie ieškovo nuosavybės teise valdomą turtą, pinigines lėšas, gaunamas pajamas bei kitas bylos aplinkybes, atspindinčias ieškovo asmens turtinę padėtį), taip pat nesumokėjo nė dalies žyminio mokesčio. Konstatavęs, kad ieškovas ieškinio trūkumų, susijusių su žyminiu mokesčiu, nepašalino (net nešalino), pirmosios instancijos teismas laikė, jog ieškovas neįvykdė teismo 2020 m. sausio 13 d. nutarties, todėl ieškovo ieškinį laikė nepaduotu ir grąžino jį ieškovui.
24. Ieškovo (apelianto) teigimu, pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, nepagrįstai neatsižvelgė į ieškovo, kaip socialiai pažeidžiamo ir valstybės remiamo privataus fizinio asmens, turtinę būklę. Ieškovas atskirajame skunde taip pat pažymi, kad teismas galėjo daugumą ieškovo blogą turtinę padėtį patvirtinančių dokumentų gauti iš viešųjų registrų.
25. CPK 83 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad asmens prašymu teismas, atsižvelgdamas į asmens turtinę padėtį, turi teisę rašytinio proceso tvarka iš dalies atleisti jį nuo žyminio mokesčio mokėjimo. Prašymas iš dalies atleisti asmenį nuo žyminio mokesčio mokėjimo turi būti motyvuotas. Prie prašymo turi būti pridėti įrodymai, patvirtinantys prašymo pagrįstumą. Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas lemia, kad šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ar prašymus (CPK 12, 178 straipsniai). Fizinio asmens turtinės padėties sunkumą galima įvertinti atsižvelgiant į jo gaunamų pajamų, turimų turtinių teisių bei turto ir įsipareigojimų / vykdytinų prievolių santykį.
26. Nagrinėjamu atveju ieškovas, vykdydamas teismo 2020 m. sausio 13 d. nutartį, kuria jam buvo nustatytas terminas ieškinio trūkumams pašalinti, 2020 m. sausio 26 d. pateikė teismui pareiškimą dėl ieškinio trūkumų pašalinimo. Iš nurodyto pareiškimo turinio matyti, kad jame ieškovas tik pakartojo pradiniame ieškinyje nurodytus prašymus atidėti / atleisti ieškovą nuo žyminio mokesčio sumokėjimo, nurodydamas tas pačias aplinkybes, susijusius su ieškovo turtine padėtimi, tačiau nepateikė teismui jokių ieškovo turtinę padėtį apibūdinančių įrodymų.
27. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pareiga pateikti įrodymus, pagrindžiančius tokio prašymo pagrįstumą, t. y. būtinumą atleisti asmenį nuo likusios žyminio mokesčio dalies mokėjimo, tenka to prašančiam asmeniui (CPK 178 straipsnis), todėl atskirojo skundo argumentas, kad pirmosios instancijos teismas pats turėjo rinkti įrodymus apie ieškovo turtinę padėtį atmestinas kaip teisiškai nepagrįstas.
28. Nei per teismo nustatytą terminą, nei vėliau iki skundžiamos nutarties priėmimo ieškovui nepateikus teismui jokių įrodymų, pagrindžiančių prašymą atidėti / atleisti nuo žyminio mokesčio sumokėjimo, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad ieškovas ieškinio trūkumų, susijusių su žyminiu mokesčiu, nepašalino.
29. CPK 115 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad jeigu dalyvaujantis byloje asmuo, pateikęs procesinį dokumentą, pagal teismo nurodymus ir nustatytu terminu pašalina trūkumus, procesinis dokumentas laikomas paduotu pradinio jo pateikimo teismui dieną. Priešingu atveju procesinis dokumentas laikomas nepaduotu ir ne vėliau kaip per penkias darbo dienas nuo termino trūkumams pašalinti pabaigos dienos teisėjo nutartimi kartu su priedais grąžinamas jį padavusiam asmeniui. Taigi įstatymas įsakmiai nustato teisines ieškinio trūkumų nepašalinimo pasekmes.
30. Pažymėtina, kad ieškovas (apeliantas), pašalinęs aplinkybes, kurios buvo pagrindas laikyti ieškinį nepaduotu, turi teisę vėl kreiptis į teismą su ieškiniu bendra tvarka. Dėl to atskirojo skundo argumentas, kad pirmosios instancijos teismas, priėmęs skundžiamą nutartį, pažeidė ieškovo konstitucinę teisę į teisminę gynybą, atmestinas kaip nepagrįstas.
31. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes ir išdėstytus motyvus, darytina išvada, kad šiuo konkrečiu atveju ieškovui nepašalinus teismo nustatytų ieškinio trūkumų, pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai skundžiama 2020 m. vasario 7 d. nutartimi ieškovo ieškinį laikė nepaduotu ir grąžino jį padavusiam asmeniui (CPK 115 straipsnio 3 dalis).
32. Atsižvelgdamas į tai, kad šios apeliacinės bylos nagrinėjimo dalykas buvo patikrinimas, ar pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė teisės normas, reglamentuojančias ieškinio trūkumų nustatymo ir jų nepašalinimo teisines pasekmes (CPK 115 straipsnis), apeliacinės instancijos teismas sprendžia nenustatęs pagrindo dėl ieškovo atskirajame skunde nurodomų teisės normų (CPK 79, 80, 83–88, 93–94, 99 straipsnių), kurių didžioji dalis šiuo atveju apskritai nebuvo ir neturėjo būti taikomos, kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą, Europos Sąjungos Teisingumo Teismą ir Europos Žmogaus Teisių Teismą (CPK 3 straipsnio 4–6 dalys), todėl ieškovo (apelianto) atskirojo skundo prašymas dėl kreipimosi į nurodytas institucijas netenkintinas.
33. Kiti atskirojo skundo argumentai neturi įtakos skundžiamos nutarties pagrįstumui, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako. Pažymėtina, kad teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010).
34. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirajame skunde nurodytus argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurios naikinti ar pakeisti pagrindo nėra (CPK 320 straipsnis, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu, teismas
nutaria:
atmesti atskirąjį skundą.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. vasario 7 d. nutartį palikti nepakeistą.