- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2017-10-10
- Bylos Nr.
- 1-327-736/2017
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Algimantas Brigadierius
- Kaltinamasis
- A. R.
- Kategorijos
- 1.1.3.2Tyčia (BK 15 str.)
- 1.1.7.2.3Laisvės apribojimas (BK 48 str.)
- 1.1.8.1.1Aplinkybės, į kurias atsižvelgia teismas skirdamas bausmę (BK 54 str. 2 d.)
- 1.2.9.9Vengimas išlaikyti vaiką (BK 164 str.)
- 2.1.10.1Nuosprendis, nutartis (BPK 29, 31, 41 str. ir kt. str.)
- 2.3.6.4.5.1Apkaltinamojo nuosprendžio aprašomajai daliai keliami reikalavimai (BPK 305 str. 1, 2 d. ir kt.)
- 2.12.1.3Teisėjo sprendimai (BPK 420 str.)
- 2.12.1.4Baudžiamojo įsakymo turinys (BPK 421 str.)
Kėdainių rajono apylinkės teismo teisėjas Algimantas Brigadierius, išnagrinėjęs Kauno apygardos prokuratūros Kauno rajono apylinkės prokuratūros penktojo skyriaus prokuroro Gintaro Jakšto pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje Nr. 1-327-736/2017 ir įvertinęs bylos medžiagą, kurioje A. R., a. k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini) Šilalės rajone, lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, profesinio išsilavinimo, išsituokęs, vykdantis individualią veiklą, gyv. (duomenys neskelbtini), neteistas,
Aprašomoji dalis
nustatė:
A. R., žinodamas, jog pagal Kėdainių rajono apylinkės teismo 2015-01-19 nutartį privalo mokėti D. Š., jų dukters M. Š., gim. (duomenys neskelbtini), materialiam išlaikymui nuo 2014-05-01 kas mėnesį 120 Eur dydžio periodines išmokas iki jos pilnametystės, galėdamas ir privalėdamas tą pareigą vykdyti, jos sąmoningai nevykdė, tai yra nuo 2014-05-01 iki 2017-06-29 nemokėjo lėšų vaiko išlaikymui ir neteikė jam kitos būtinos materialinės paramos, dėl to lėšų gavėjai D. Š. įsiskolino 4 566,06 Eur.
Kaltinamasis A. R., pranešus apie įtarimą ir apklausus jį padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 164 straipsnyje, kaltu visiškai prisipažino ir paaiškino, kad prieš 17 metų, dirbdamas (duomenys neskelbtini), susipažino su mergina vardu D. Tuo metu jai buvo 19 metų, o jis jau buvo vedęs. Tikslaus laiko nurodyti negali, kartu su ja vieną kartą turėjo lytinius santykius, tačiau baigus darbus minėtame kaime daugiau su ja nebendravo. Iš bendradarbių sužinojo, kad D. laukiasi, darbuotojai dar juokavo, kad nuo jo, tačiau ji važinėdavo ir su kitais vyrais, todėl nemanė, kad tai rimta, į kalbas dėmesio nekreipė. Po kiek laiko, D. sužinojusi jo adresą, pas jį apsilankė su vaiku ir pareiškė, kad tai jo vaikas, tačiau jis to nepripažino, tuo viskas ir baigėsi. Po 14 metų jis gavo šaukimą į teismą, dėl alimentų priteisimo. Kadangi jis tėvystę neigė, buvo nuspręsta atlikti DNR tyrimą. Tyrimo rezultatai buvo teigiami, kurie patvirtino, kad jis yra D. vaiko tėvas, todėl jam buvo priteista mokėti lėšas vaiko išlaikymui po 120 Eur kas mėnesį iki vaikui sueis pilnametystė. Jis neprieštaravo teismo sprendimui, tačiau nuo priteisimo, jokių lėšų vaiko išlaikymui neskyrė, nors dirbo taksi vairuotoju ir gaudavo pragyvenimui lėšas. Po teismo sprendimo, jis išsiskyrė su savo žmona, nes prasidėjo nesutarimai. Lėšų nemokėjo, nes iki šiol nėra tikras, kad tai yra jo dukra. Pažada ateityje mokėti alimentus ir padengti susidariusią skolą.
Motyvuojamoji dalis
Be kaltinamojo visiško prisipažinimo jo kaltė pilnai įrodyta byloje surinktais faktiniais duomenimis:
- iš liudytojos D. Š. parodymų matyti, kad 1999 metais susipažino su A. R. Tuo metu ji gyveno (duomenys neskelbtini), pas savo mamą. A. R. dirbo minėtame kaime. Su A. bendravo, tačiau su juo niekada negyveno kartu, susituokę nebuvo, kadangi jis tuo metu buvo vedęs. A. lankydavosi jos mamos namuose, su juo tik praleisdavo kartu laiką. Po kurio laiko ji nuo jo pastojo ir jam apie tai pranešė. Arūnas jai tik pasakė, kad šį reikalą galima sutvarkyti, tai yra nutraukti nėštumą. Ji tai padaryti atsisakė ir jų bendravimas nutrūko. Daugiau A. pas ją nesilankė, nėštumo metu nieko nepadėjo. (duomenys neskelbtini) gimė dukra M., kuriai ji suteikė savo pavardę, skiltyje kur turi būti nurodytas tėvas, nieko nebuvo. Gimus dukrai A. asmeniškai nieko nepranešė, kadangi neturėjo jokių jo kontaktų. A. apie dukters gimimą tikrai žinojo iš aplinkinių žmonių, bendrų pažįstamų, tačiau dukters nelankė. Tuo metu ji gaudavo socialinę pašalpą, po kurio laiko buvo pasakyta, kad ji turi ieškoti vaiko tėvo, kad išlaikyti vaiką turi ne valstybė, o tėvas. Tuomet 2014 m. kreipėsi dėl nemokamos teisinės pagalbos, kur jai padėjo surašyti ieškinį bei patekti reikiamus dokumentus Kėdainių rajono apylinkės teismui. Buvo nustatyta A. R. deklaruota gyvenamoji vieta. Posėdžio metu A. pareikalavo, kad būtų skiriama ekspertizė dėl tėvystės nustatymo, nurodė, kad su ieškiniu nesutinka, kadangi netiki, kad tai jo dukra. Už ekspertizę A. nurodė, kad susimokės pats. 2014-06-19 jam buvo nurodyta su M. vykti į Vilnių dėl tėvystės nustatymo, tą A. ir padarė. Po kurio laiko grįžo atsakymas dėl tėvystės nustatymo, išvada atėjo teigiama, kad A. yra M. tėvas. A. pasakė, kad jis vis tiek netiki išvada, kad jokio išlaikymo M. neteiks. Posėdžio metu teisėja jam išaiškino kokios jo laukia pasekmės ir pasiūlė visa tai susitarti gražiuoju. Tai A. sutiko padaryti, todėl 2015-01-16 buvo sudaryta taikos sutartis, kurioje ji prašė, kad A. kiekvieną mėnesį iki dukters pilnametystės mokėtų 120 Eur. A. nieko nesakė ar sutinka, ar nesutinka. Buvo pakeistas gimimo liudijimas, buvo nurodytas tėvas A. R., dėl mergaitės pavardės keitimo A. nieko nesakė, pats to nepasiūlė, todėl ji liko M. Š. Teismo nutartyje buvo nurodyta sąskaita, kur A. turėjo pervesti pinigus, ji yra iki šiol tokia pati, joje buvo nurodyta, kad A. privalo mokėti nuo 2014-05-01 lėšas dukters išlaikymui iki jos pilnametystės po 120 Eur kiekvieną mėnesį, tačiau A. jai niekada jokių lėšų dukters išlaikymui nemokėjo ir nemoka iki šiol. Niekada jis M. nelankė, su ja nebendravo, jokiomis progomis nesveikino ir nepadėjo dukros išlaikyme. Niekada jai nėra nupirkęs rūbų ar kitų reikalingų daiktų. Po teismo sprendimo A. bandė įkalbėti M., kad ši pasirinktų gyvenamąją vietą pas jį, tačiau mergaitė tai padaryti atsisakė. Tuomet M. turėjo jo telefono numerį, pati bandė jam skambinti, prašė, kad jis jai kažką tai nupirktų, tačiau jis nereagavo į jos skambučius ir prašymus, pradėjo neatsiliepti į jos skambučius ir mergaitė nustojo jam skambinti. Jis pats mergaitei niekada neskambino. M. sakė, kad ne per seniausiai Kėdainiuose, parduotuvėje susitiko A., tačiau šis net nepasisveikino ir su mergaite nepakalbėjo. A. niekada nemokėjo jokių lėšų dukters išlaikymui, niekada nepadėjo, mergaitės nesveikino ir niekada jai nieko nupirkęs nėra (b. l. 24-25);
- iš gimimo liudijimo nuorašo matyti, kad M. Š., gim. (duomenys neskelbtini), tėvas yra A. R. (b. l. 30);
- iš 2015-01-19 Kėdainių rajono apylinkės teismo nutarties matyti, kad šia nutartimi patvirtinta taikos sutartis tarp ieškovės D. Š. ir atsakovo A. R., kuria A. R. gera valia sutinka teikti 120 Eur materialinį išlaikymą mokant kiekvieną mėnesį periodinėmis išmokomis, dukros M. Š. išlaikymui (b. l. 39);
- iš 2015-03-17 raginimo matyti, kad A. R. raštu įspėtas dėl baudžiamosios atsakomybės už vengimą mokėti lėšas vaiko išlaikymui (b. l. 46);
- iš Sodros išrašo ir antstolio pažymų matyti, kad A. R. nuo 2015-04-01 iki 2015-06-01 dirbo (duomenys neskelbtini), nuo 2015-08-02 iki 2015-10-30 dirbo (duomenys neskelbtini), gavo pajamas, tačiau išlaikymui iš jų lėšų neskyrė (b. l. 51-54, 86-57);
- antstolio rašte nurodyta, jog A. R. įsiskolinimas laikotarpiu nuo 2014-05-01 iki 2017-06-29 yra 4566,06 Eur, apie išlaikymo mokėjimą duomenų nėra (b. l. 41);
Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnyje numatyta tėvų teisė ir pareiga auklėti savo vaikus dorais žmonėmis ir ištikimais piliečiais, iki pilnametystės juos išlaikyti. Civilinio kodekso III knygos 12 skyriaus antrajame skirsnyje detalizuotas šios konstitucinės pareigos teisinis reglamentavimas. Teismų praktikoje yra išaiškinta, jog baudžiamoji atsakomybė už vengimą išlaikyti vaiką iškyla tuo atveju, jei kaltininkas tyčia, t. y. žinodamas, kad jis turi pareigą pagal įsigaliojusį teismo sprendimą išlaikyti vaiką ar teikti jam kitą būtiną turtinę paramą, ir galėdamas tą pareigą vykdyti, jos sąmoningai nevykdo (kasacinės nutartys Nr. 2K-491/2005, Nr. 2K-65/2007, Nr. 2K-695/2007, Nr. 2K-124/2008, Nr. 2K-291/2008). BK 164 straipsnio norma vengimo išlaikyti vaikus tiesiogiai nesieja su pareigos nevykdymo piktybiškumu, tokio neveikimo sistemingumu. Nusikaltimo sudėties veikoje buvimui svarbu nustatyti, kad kaltininkas sąmoningai, būdamas darbingas ar turėdamas kitokias turtines galimybes, be pateisinamų priežasčių vengia išlaikyti vaiką. Išnagrinėjus bylą nustatyta, kad kaltinamasis, kuris neginčijo savo tėvystės ir iš to kylančios pareigos išlaikyti nepilnametį sūnų, neginčydamas kaltinimuose nurodytų laikotarpių, žinodamas apie teismo sprendimą, kuriuo iš jo buvo priteistas išlaikymas vaikui, būdamas darbingas (jam nėra nustatyta, kad yra netekęs darbingumo), vengė pareigos išlaikyti nepilnametį vaiką ir dėl to yra kaltas. Byloje nenustatyta jokių objektyvių priežasčių, dėl kurių kaltinamasis negalėjo (bent jau iš dalies) vykdyti teismo nutarties, kuria jis buvo įpareigotas išlaikyti vaiką.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, spręstina, kad A. R. tyčia – sąmoningai nevykdė pareigos, jam nustatytos Kėdainių rajono apylinkės teismo 2015-01-19 nutartimi išlaikyti dukrą M. Š., todėl padarė nusikaltimą, numatytą BK 164 straipsnyje.
Paskelbus įtariamajam apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, jis pareiškė, kad su prokuroro kreipimusi į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir siūloma bausme sutinka (b. l. 92-94).
A. R. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Parenkant bausmės rūšį ir nustatant dydį, atsižvelgtina į padaryto nusikaltimo pavojingumo laipsnį ir pobūdį – padarytas nesunkus, tyčinis nusikaltimai (BK 11 straipsnio 3 dalis), į kaltinamojo asmenybę – jis neteistas, administracine tvarka nebaustas (b. l. 82, 83), Kėdainių pirminės sveikatos priežiūros centro psichiatro bei priklausomybės ligų kabinetų įskaitose neįrašytas (b. l. 85). Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, įvertinant tai, kad bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, bet ir jį paveikti, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, įgyvendinant teisingumo principą, vadovaujantis BK 41 straipsniu, 54 - 55 straipsniais, 61 straipsniu, skirtina laisvės apribojimo bausmė, įpareigojant ne vėliau kaip per 2 mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos pradėti dirbti, tęsti darbą arba būti registruotam darbo biržoje ir nuo 22 val. iki 6 val. būti savo namuose, jeigu tai nėra susiję su darbu (BK 48 straipsnio 6 dalies 1, 3 punktai). Laisvės atėmimas ir areštas neskirtini, laikytini per griežtomis bausmės rūšimis, taip pat neskirtini viešieji darbai (skiriant viešųjų darbų bausmę, vengiančiam išlaikyti vaiką asmeniui, jis nebūtų skatinamas įsidarbinti ar tęsti darbą (veiklą), iš kurios gautų išlaikymui reikalingų lėšų.
Baudžiamoji byla baigta teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis kaltę pripažino visiškai, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažintina trečdaliu.
A. R. išaiškintina, kad per bausmės atlikimo laiką privalo be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos, vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip juos vykdo (BK 48 straipsnio 3 dalis).
Civilinis ieškinys nepareikštas, daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti, nėra.
Teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikintina kardomoji priemonė (b. l. 79) – dokumentų paėmimas (Asmens tapatybės kortelės Nr. (duomenys neskelbtini).
Rezoliucinė dalis
Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, teismas
nusprendžia:
A. R. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 164 straipsnyje, ir skirti laisvės apribojimą devyniems mėnesiams, įpareigojant: 1) ne vėliau kaip per 2 mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos pradėti dirbti, tęsti darbą arba būti registruotam darbo biržoje ir 2) nuo 22 val. iki 6 val. būti savo namuose, jeigu tai nėra susiję su darbu.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64¹ straipsniu, bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir nustatyti galutinę bausmę šešių mėnesių laisvės apribojimą, įpareigojant: 1) ne vėliau kaip per 2 mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos pradėti dirbti, tęsti darbą arba būti registruotam darbo biržoje ir 2) nuo 22 val. iki 6 val. būti savo namuose, jeigu tai nėra susiję su darbu.
Teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikinti kardomąją priemonę, dokumentų paėmimą (Asmens tapatybės kortelės Nr. 13359890).
Išaiškinti A. R., kad per bausmės atlikimo laiką jis privalo be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos, vykdyti teismo įpareigojimus bei nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip jie vykdomi.
Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika (14) dienų nuo šio dokumento gavimo dienos, jis turi teisę paduoti Kėdainių rajono apylinkės teismui prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme. Jeigu kaltinamasis paduoda prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme, baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, gali paskirti kitos rūšies ir dydžio bausmę, negu buvo paskirta baudžiamuoju įsakymu. Jeigu baudžiamasis įstatymas tai numato, gali būti paskirta ir laisvės atėmimo bausmė. Jei jis šia teise nepasinaudoja, teismo įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos BPK nustatyta tvarka. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.