Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų J. L. ir E. L. (E. L.) ieškinį atsakovams R. K., V. K. (V. K.) ir valstybės įmonei „Turto bankas“ dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

17. Atsakovui V. K. procesiniai dokumentai įteikti 2023 m. liepos 28 d. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka, t. y. asmeniškai (e. b. priedo l. 37). Atsakovas per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į ieškovų ieškinį nepateikė.

23. Teismo posėdžio, vykusio 2023 m. spalio 18 d., metu ieškovų atstovė advokatė Irena Maksimova pateikė prašymą dėl sprendimo už akių priėmimo. Teismas, įvertinęs aplinkybes, kad nagrinėjamu atveju yra pateiktas atsakovės VĮ „Turto bankas“ atsiliepimas bei visą bylos medžiagą, sprendžia, jog nagrinėjamu atveju yra pagrindas priimti ne sprendimą už akių, o sprendimą (CPK 285 straipsnio 1 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkinamas visa apimtimi

24. Teismas, vadovaudamasis Nekilnojamojo turto registro duomenimis, nustatė kad ieškovams J. L. ir E. L. bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybės teise priklauso 1080/2000 dalys žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini). Žemės sklypą ieškovai nuosavybės teisėmis valdo kartu su bendraturčiais, atsakovais, t. y. kitos žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), dalys priklauso: Lietuvos Respublikai – 31/400 (VĮ „Turto bankas“, kaip Lietuvos Respublikos atstovė, nagrinėjamoje byloje yra atsakovė), J. K.– 93/400 (miręs, jo žemės sklypo dalies paveldėtojai L. K. (mirusi, jos žemės sklypo dalies paveldėtoja Lietuvos Respublika (nagrinėjamoje byloje atsakovė, kuriai atstovauja VĮ „Turto bankas“) ir V. K. (pagal Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. gegužės 18 d. sprendimą už akių, priimtą civilinėje byloje Nr. e2-7609-466/2022)), I. S. – 3/20 (mirusi, jos žemės sklypo dalies paveldėtojai yra R. K. (nagrinėjamoje byloje atsakovė) ir J. K.) (e. b. II tomas, l. 30-33, 94-97).

25. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas 2018 m. kovo 23 d. įsakymu Nr. A30-696/18(2.1.22E-TD2) „Dėl sklypo (duomenys neskelbtini)formavimo ir pertvarkymo projekto tvirtinimo“ patvirtino kitos paskirties žemės sklypo (duomenys neskelbtini) (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) formavimo ir pertvarkymo projektą, projekto erdvinius duomenis, nurodytus Žemėtvarkos planavimo dokumentų rengimo informacinėje sistemoje (paslaugos Nr. (duomenys neskelbtini)) ir sprendinius (pagal pridedamą brėžinį M 1:500): 1) žemės sklypo Nr. 119A-1: plotą – 920 kv. m.; naudojimo būdą – vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijos; taikytinas specialiąsias žemės ir miško naudojimo sąlygas, nustatytas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. gegužės 12 d. nutarime Nr. 343 „Dėl Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų patvirtinimo“, - aerodromo apsaugos zonos (V sk.); 2) žemės sklypo Nr. 2: plotą – 1 080 kv. m.; naudojimo būdą – vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijos; taikytinas specialiąsias žemės ir miško naudojimo sąlygas, nustatytas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. gegužės 12 d. nutarime Nr. 343 „Dėl Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų patvirtinimo“, - aerodromo apsaugos zonos (V sk.). Byloje pateiktas I. S. 2017 m. rugsėjo 18 d. prašymas Vilniaus miesto savivaldybės administracijai, kuriuo buvo prašoma suderinti žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) formavimo ir pertvarkymo projekto sprendinius, parengtus architekto R. M.. Taip pat į bylą pateiktas I. S. ir ieškovų 2017 m. lapkričio 21 d. raštiškas pritarimas formavimo pertvarkymo projektui. Nacionalinė žemės tarnyba prie žemės ūkio ministerijos 2018 m. kovo 12 d. žemėtvarkos planavimo dokumento patikrinimo aktu Nr. FPA-455-(8.30) pritarė teikimui tvirtinti su sąlyga: projektas galės būti tvirtinamas tik tada, kai bus gauti visi projektuojamo žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) savininkų raštiški pritarimai projektui arba, kai teismo sprendimu bus nustatyta, kad pagal tokį projektą turi būti vykdomas žemės sklypo pertvarkymas.

26. Taip pat iš byloje esančios 2015 m. rugsėjo 24 d. pirkimo-pardavimo sutarties nustatyta, kad I. S. ieškovui E. L. pardavė nuosavybės teises į 1080/2000 dalių 0,2000 ha žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), šių dalių nedalijant. Tai pat šalys minėtos pirkimo-pardavimo sutarties 20 punkte nustatė minėto žemės sklypo naudojimosi tvarką: I. S. naudosis žemės sklypo dalimi, plane M 1:500 pažymėta indeksu „A“ ir skaičiais 1-2-22-21-20-19-18-14-15-6-17-1, turinčia 920 kv. m., o E. L. naudosis žemės sklypo dalimi, plane M 1:500 pažymėta indeksu „B“ ir skaičiais 3-4-5-6-7-8-9-10-11-12-13-18-19-20-21-22-3, turinčia 1 080 kv. m. Nekilnojamojo turto registro išrašas patvirtina, kad žemės sklypui, esančiam adresu (duomenys neskelbtini), nustatytas juridinis faktas – nustatyta naudojimosi nekilnojamuoju daiktu tvarka; įregistravimo pagrindas 2015 m. rugsėjo 24 d. pirkimo-pardavimo sutartis Nr. 2-6429 (e. b. II tomas, l. 30-33, 94-97).

27. Testamentų registro duomenimis nustatyta, kad po I. S. mirties jos turtą paveldėjo J. K. ir R. K.; po J. K. mirties jo turtą paveldėjo L. K. (e. b. II tomas, l. 98-99, 100-102). L. K. mirusi, jos žemės sklypo dalies paveldėtojai yra Lietuvos Respublika (nagrinėjamoje byloje atsakovė, kuriai atstovauja VĮ „Turto bankas“) ir V. K.. Informacinės teismų sistemos LITEKO duomenimis (CPK 179 straipsnio 3 dalis) nustatyta, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. gegužės 18 d. sprendimu už akių, priimtu civilinėje byloje Nr. e2-7609-466/2022, ieškinį tenkino ir pripažino negaliojančiu atsakovo V. K., palikimo, atsiradusio po jo tėvo J. K. mirties, atsisakymą (nepriėmimą) neteisėtu ir negaliojančiu; nukreipė skolų, išieškomų vykdomosiose bylose Nr. 0015/21/01358; Nr. 0015/21/01303; Nr. 0240/20/01942; Nr. 0240/20/01899; Nr. 0240/20/01724; Nr. 0240/20/00857; Nr. 0240/18/00817; Nr. 0179/18/00597; Nr. 0179/18/00502; Nr. 0035/18/09794; Nr. 0018/18/00014; Nr. 0179/17/02213; Nr. 0179/17/02192; Nr. 0179/17/01063; Nr. 0179/17/00590; Nr. 0139/17/00431; Nr. 0179/17/00225, išieškojimą ieškovės Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos naudai į atsakovui V. K. tenkantį turtą po jo tėvo J. K. mirties, kuris yra R. K. ir L. K. valdyme. Minėtas sprendimas už akių įsiteisėjo 2022 m. birželio 8 d. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad atsakovai R. K. ir V. K. yra paveldėję dalį žemės sklypo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), tik šio fakto neišviešino VĮ „Registrų centras“. Pati asmens nuosavybės teisės į konkretų daiktą teisinė registracija VĮ „Registrų centras“ savaime negali pažeisti kito suinteresuoto asmens (nagrinėjamu atveju ieškovų) teisių ar teisėtų interesų, nes asmens teisių registracija viešame registre atlieka ne teises nustatančią, o teisių išviešinimo funkciją.

31. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad atidalijimas iš bendrosios dalinės nuosavybės yra viena iš nuosavybės teisės įgyvendinimo išraiškų, kurios pasekmė yra ta, kad asmuo, kurio turtas atidalytas iš bendrosios dalinės nuosavybės, tampa savarankiško civilinės apyvartos objekto savininku ir įgyja teisę savo nuožiūra jį valdyti, juo naudotis ir disponuoti, nepažeisdamas kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat yra pabrėžęs, kad atidalijimu iš bendrosios dalinės nuosavybės siekiama palengvinti ir supaprastinti savininko teisių turinį sudarančių teisių įgyvendinimą į bendrą daiktą tam, kad ateityje būtų išvengta bendraturčių ginčų, kylančių jiems įgyvendinant šias teises, kad daiktas negali būti dalijamas taip, jog po jo padalijimo atsidalijusių savininkų teisių įgyvendinimas būtų suvaržytos kito bendraturčio teisių į atidalytąją daikto dalį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. balandžio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-166/2007, 2011 m. gruodžio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-492/2011).

32. Aplinkybė, kad žemės sklypo bendraturčiams nepavyksta ne teismo tvarka įgyvendinti atsidalijimo teisės patvirtina byloje esantys įrodymai. Byloje pateikti buvusios savininkės I. S., kuri mirė, 2017 m. rugsėjo 18 d. prašymas Vilniaus miesto savivaldybės administracijai, I. S. ir ieškovų 2017 m. lapkričio 21 d. raštiškas pritarimas formavimo pertvarkymo projektui, taip pat 2015 m. rugsėjo 24 d. pirkimo-pardavimo sutartis patvirtina, kad pradinė savininkė kartu su ieškovais siekė suformuoti du žemės sklypus, juos atidalinant. Palikimo priėmimo po I. S. bei J. K. mirties faktas nėra įregistruotas Nekilnojamojo turto registre (žiūrėti sprendimo 27 punktą), naujieji žemės sklypo bendrasavininkai R. K. ir V. K. neišreiškė savo valios (tiek ieškovams, tiek teismui (atsiliepimų į patikslintą ieškinį nepateikė, nors procesiniai dokumentai jiems buvo įteikti tinkamai, teismo posėdyje nedalyvavo)), todėl atidalijimas pagal žemės sklypo pertvarkymo projektą negali būti užbaigtas ne ginčo tvarka. Atsižvelgdami į tai, ieškovai prašė atidalyti jų nuosavybės teisėmis valdomą žemės sklypo dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės objektu esančio žemės sklypo.

33. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad sprendžiant dėl atidalijimo būdo teismine tvarka, teismas turi pasirinkti atidalijimo būdą, kuris geriausiai apgintų bendraturčių teises, taip pat nepaneigtų nė vieno iš bendraturčių teisės į jam priklausančią dalytino turto dalį. Teismo tvirtinama atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės tvarka turėtų užtikrinti tolesnį tokio turto naudojimo racionalumą ir nepadaryti neproporcingos žalos daikto paskirčiai. Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad pagal įstatyme nurodytus kriterijus pirmiausia turi būti įvertinamas bendraturčių daugumos valią išreiškiančio atidalijimo būdo pagrįstumas, racionalumas ir atidalijamų sklypų lygiavertiškumas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. balandžio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-166/2007).

34. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad buvo sudarytas Žemės sklypo (sklypų) formavimo ir pertvarkymo projekto sprendinių brėžinys, kurį Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas 2018 m. kovo 23 d. įsakymu Nr. A30-696/18(2.1.22E-TD2) „Dėl sklypo (duomenys neskelbtini)formavimo ir pertvarkymo projekto tvirtinimo“ patvirtino. Ieškovai prašė teismo atidalinti jiems žemės sklypo dalį pažymėtą Žemės sklypo (sklypų) formavimo ir pertvarkymo projekto sprendinių brėžinyje (žemės sklypo unikalus Nr. 0(duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) Vilniaus m. k. v. , adresu (duomenys neskelbtini)) indeksu 119A-2 (taškai 10, 11, 12, 13, 14, 15, 16, 17, 1, 2, 3, 18, 19, 20, 21, 22, 10).

35. Taip pat kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad būtent atidalijimo siekiančiam bendraturčiui tenka pareiga įrodyti teisme, jog jo siūlomas bendrosios dalinės nuosavybės nutraukimo būdas yra priimtiniausias, kad jis nepažeis kitų bendraturčių teisių ir teisėtų interesų, nepadarys neproporcingos žalos daiktui bei jo paskirčiai (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. liepos 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-347-248/2016, 26 punktas). Kitas bendraturtis gali siūlyti alternatyvias atsidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės teisės įgyvendinimo galimybes arba, jei nesiekia jokio atidalijimo varianto, savo nesutikimą su siūlomu ieškovo projektu gali grįsti bendraturčių interesų pažeidimu (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-367/2014).

36. Teisės į teisminę gynybą tinkamas įgyvendinimas tiesiogiai koreliuoja su pamatiniais civilinio proceso teisės principais – dispozityvumo, proceso šalių lygiateisiškumo ir rungimosi. Proceso šalis, kuriai pareikštas ieškinys, atsižvelgdama į ieškinyje suformuluotus reikalavimus ir juos pagrindžiančias aplinkybes, teikia atsikirtimus, gali visiškai arba iš dalies pripažinti ieškinį, taip pat pareikšti priešieškinį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. sausio 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-66-381/2023). Todėl, kaip yra išaiškinta aukščiau nurodytoje teismų praktikoje, atsakovų teisės turi būti vertinamos atsižvelgus į jų išreikštą procesinę poziciją byloje. Bylos duomenimis atsakovai R. K. ir V. K. (žemės sklypo bendraturčiai) savo procesinės pozicijos dėl pareikšto patikslinto ieškinio neišreiškė, atsakovė VĮ „Turto bankas“ teismui pateikė atsiliepimą į patikslintą ieškinį, kuriuo prašė ieškinį nagrinėti teismo nuožiūra (teismui įsitikinus, jog yra pagrindas tenkinti ieškinį, nurodė, jog neprieštaraus jo tenkinimui). Bylos medžiaga patvirtina, kad pradinė žemės sklypo savininkė I. S. sutiko su žemės sklypo faktiniu naudojimu atskiromis pagal naudojimosi tvarką nustatytomis dalimis, ji pati kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybės administraciją su 2017 m. rugsėjo 18 d. prašymu suderinti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto sprendinius, o naujieji atsakovai R. K. ir V. K. neišreiškia valios dėl žemės sklypo padalijimo į du sklypus ir ieškovų siekio atsidalinti savo žemės sklypo dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės, procese yra pasyvus. Išanalizavus ir įvertinus nurodytus duomenis, ieškovų paaiškinimus, atsižvelgus į tai, kad atsakovai neprieštaravo ieškovų prašomam žemės sklypo atidalijimo būdui viso proceso metu, teismas sprendžia, jog ieškovų siūlomas žemės sklypo atidalijimo būdas atitinka tarp žemės sklypo savininkų susiklosčiusią praktiką ir faktinį žemės sklypo naudojimą, nes Nekilnojamojo turto registro išrašas patvirtina, kad žemės sklypui, esančiam adresu (duomenys neskelbtini), nustatytas juridinis faktas – nustatyta naudojimosi nekilnojamuoju daiktu tvarka; įregistravimo pagrindas 2015 m. rugsėjo 24 d. pirkimo-pardavimo sutartis Nr. 2-6429 (e. b. II tomas, l. 30-33, 94-97); ieškovai šiuo metu faktiškai naudoja prašomą atidalinti žemės sklypo dalį (pažymėta indeksu 119A-2), o atsakovams priklauso atitinkama kita žemės sklypo dalis (pažymėta indeksu 119A-1). Byloje duomenų, jog atsakovai būtų reiškę pretenzijas ieškovams dėl faktinio žemės sklypo dalies naudojimo, nėra (CPK 178 straipsnis).

37. Atskiri daiktai, atidalyti iš bendrosios dalinės nuosavybės, turi būti suformuoti taip, kaip nustato įstatymai, kitaip tariant, tik tokie daiktai, kurie atitinka jiems suformuoti ir funkcionuoti įstatymų nustatytus reikalavimus, gali būti asmeninės nuosavybės objektas, kaip atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės rezultatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. lapkričio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-341-695/2019, 21 punktas).

38. Teismas nustatė, kad ieškovų siūlomas žemės sklypo atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės būdas yra pagrįstas teritorijų planavimo dokumentu – Žemės sklypo (sklypų) formavimo ir pertvarkymo projekto sprendinių brėžiniu – kurį Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas 2018 m. kovo 23 d. įsakymu Nr. A30-696/18(2.1.22E-TD2) „Dėl sklypo (duomenys neskelbtini) formavimo ir pertvarkymo projekto tvirtinimo“ patvirtino. Žemės sklypo (sklypų) formavimo ir pertvarkymo projekto sprendinių brėžinys buvo suderintas su visomis pagal tuo metu galiojusį teisinį reguliavimą atsakingomis institucijomis, byloje nėra duomenų, kad nurodytas Žemės sklypo (sklypų) formavimo ir pertvarkymo projekto sprendinių brėžinys būtų pripažintas negaliojančiu. Ieškovų siūlomas žemės sklypo atidalijimo būdas, įvertinus tai, kad jis atitinka ir faktinę žemės sklypo naudojimo tvarką, vertintinas kaip racionalus ir pagrįstas, geriausiai atitinkantis bendraturčių interesus, nepaneigiantis nė vieno iš bendraturčių teisės į jam priklausančią dalytino turto dalį. Pažymėtina, jog atsakovai nagrinėjamojoje byloje nereiškė priešieškinių ir nesiūlė savo žemės sklypo atidalijimo būdų. Įvertindamas nurodytas aplinkybes, teismas tenkina ieškovų ieškinį visiškai.

39. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį, šaliai, kurios naudai yra priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Ieškovai prašė priteisti bylinėjimo išlaidas tik iš pasyvių atsakovų, neteikusių atsiliepimų į ieškinį ir nedalyvavusių teismo posėdžiuose, t. y. iš V. K. ir R. K..

40. Teismas, paskirstydamas bylinėjimo išlaidas, atsižvelgia į tai, kad atsakovė VĮ „Turto bankas“ teismui pateikė atsiliepimą į patikslintą ieškinį, kuriuo prašė ieškinį nagrinėti teismo nuožiūra (teismui įsitikinus, jog yra pagrindas tenkinti ieškinį, nurodė, jog neprieštaraus jo tenkinimui). Atsižvelgdamas į tai, teismas sprendžia, kad dėl likusių atsakovų veiksmų (tiksliau, pasyvumo ir neveikimo) ieškovai neturėjo galimybės kita nei teismo tvarka įgyvendinti savo, kaip bendraturčių, atidalijimo teisės (CK 4.80 straipsnio 1 dalis), todėl buvo priversti kreiptis į teismą.

41. Nagrinėjamu atveju ieškovai prašė priteisti iš atsakovų V. K. ir R. K. 75 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro žyminis mokestis.

42. Atsižvelgdamas į tai, teismas ieškovų patirtas bylinėjimo išlaidas, kurias sudaro 75 Eur sumokėto žyminio mokesčio – priteisia iš atsakovų V. K. ir R. K. lygiomis dalimis, t. y. iš kiekvieno atsakovo po 37,50 Eur (CPK 79 straipsnis, 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis).

43. Taip pat iš atsakovų V. K. ir R. K. lygiomis dalimis į valstybės biudžetą priteistinos 99,38 Eur pašto išlaidos, t. y. iš kiekvieno atsakovo po 49,69 Eur (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 268-270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Atidalinti iš bendrosios dalinės nuosavybės – 0,2000 ha žemės sklypą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žemės sklypo kadastro numeris ir kadastro vietovės pavadinimas – (duomenys neskelbtini), Vilniaus m. k. v., esantį (duomenys neskelbtini), tokiu būdu:

- atidalinti ieškovų J. L., a. k. (duomenys neskelbtini) ir E. L. (E. L.), a. k. (duomenys neskelbtini) bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausančias 1080/2000 dalis iš bendrosios dalinės nuosavybės, t. y. žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro vietovė Vilniaus m. k. v., tokiu būdu, kad ieškovams J. L., a. k. (duomenys neskelbtini) ir E. L. (E. L.), a. k. (duomenys neskelbtini) bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybės teise priklausytų žemės sklypas, kurio plotas yra 0,0180 ha, pažymėtas Žemės sklypo (sklypų) formavimo ir pertvarkymo projekto sprendinių brėžinyje (žemės sklypo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) Vilniaus m. k. v., adresu (duomenys neskelbtini)) indeksu 119A-2 (taškai 10, 11, 12, 13, 14, 15, 16, 17, 1, 2, 3, 18, 19, 20, 21, 22, 10).

Priteisti ieškovams J. L., a. k. (duomenys neskelbtini) ir E. L. (E. L.), a. k. (duomenys neskelbtini) iš atsakovo V. K. (V. K.), a. k. (duomenys neskelbtini) 37,50 Eur (trisdešimt septynis eurus 50 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti ieškovams J. L., a. k. (duomenys neskelbtini) ir E. L. (E. L.), a. k. (duomenys neskelbtini) iš atsakovės R. K., a. k. (duomenys neskelbtini) 37,50 Eur (trisdešimt septynis eurus 50 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti valstybei iš atsakovo V. K. (V. K.), a. k. (duomenys neskelbtini) 49,69 Eur (keturiasdešimt devynis eurus 69 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu (išlaidos turi būti sumokėtos Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (j. a. k. 188659752) į vieną iš biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų, nurodytų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos interneto tinklapyje, įmokos kodas 5662; teismui pateikiant išlaidų apmokėjimą patvirtinantį dokumentą).

Priteisti valstybei iš atsakovės R. K., a. k. (duomenys neskelbtini) 49,69 Eur (keturiasdešimt devynis eurus 69 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu (išlaidos turi būti sumokėtos Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (j. a. k. 188659752) į vieną iš biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų, nurodytų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos interneto tinklapyje, įmokos kodas 5662; teismui pateikiant išlaidų apmokėjimą patvirtinantį dokumentą).

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.