Kauno apylinkės teismo nutartis

2025-06-12 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. II-575-1225/2025

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2025-06-12
Bylos Nr.
II-575-1225/2025
Teisminio proceso Nr.
4-69-3-00428-2025-5
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Vaida Pupšytė
Pažeidėjas
A. K.
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. II-575-1225/2025Teisminio proceso Nr. 4-69-3-00428-2025-5Procesinio sprendimo kategorijos: 1.4.4; 1.5.1; 1.5.3; 9.55; 21.10.1; 21.10.4. (S)
KAUNO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2025 m. birželio 12 d.Kaunas
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja Vaida Pupšytė,sekretoriaujant Alvitai Babuškinaitei,dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam A. K.,nedalyvaujant institucijos, priėmusios skundžiamą nutarimą, atstovui,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto A. K. skundą dėl Valstybės įmonės Registrų centras 2025 m. balandžio 18 d. nutarimo Nr. RC‑ANR_N-1061-2025 byloje ROIK: 25266419727.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Valstybės įmonės Registrų centras (toliau – ir Institucija, VĮ Registrų centras) 2025 m. balandžio 18 d. nutarimu A. K. pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 223 straipsnio 2 dalyje, ir jam skirta 615 Eur dydžio bauda. A. K. nubaustas už tai, kad būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovu, per nustatytą laikotarpį, 2025 m. vasario 24 d. nepateikė Juridinių asmenų registro tvarkytojui 2023 m. bendrovės metinių finansinių ataskaitų rinkinio, kuris turėjo būti pateiktas ne vėliau, kaip iki 2024 m. birželio 1 d., kaip numatyta Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 2.66 straipsnio 4 dalyje ir Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo (toliau – ir ABĮ) 58 straipsnio 2, 3 dalyse.

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmuose gautas A. K. (toliau – ir apeliantas) skundas, kuriame jis prašo neskirti baudos, skatinant smulkųjį verslą toliau stengtis ir darbuotis. Skunde nurodoma, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ paskutinius metus vykdo tik minimalią veiklą. Finansiškai įmonė vos geba palaikyti savo buvimą. Kaip vadovas, sukaupęs paskutines įmonės bei asmenines lėšas, nuo 2024 m. spalio 30 d. iki 2025 m. balandžio 9 d. vyko į užsienį ieškoti tiek standartinių, tiek nestandartinių naujų galimybių verslui į Aziją (Indiją, Filipinus, Uzbekistaną). Taigi pažeidimo metu buvo išvykęs į užsienį, todėl komunikacija buvo neefektyvi. Dėl skambučių kainos į neatpažintus skambučius neatsakinėjo, tačiau nepažįstamam numeriui bandė nurodyti savo telefono numerį internetinėse programose ir perspėti, kad komunikuoti gali kitais kanalais. Šiuo klausimu negavo ir el. laiškų. UAB „(duomenys neskelbtini)“ neturi savo biuro, buhalteris dirba nuotoliniu būdu. Buhalteris taip pat aptarnauja daugelį kitų įmonių, su buhalteriu nesusitinka, todėl įvyko techninis nesusikalbėjimas, neužsifiksavo įsipareigojimas pateikti finansinės ataskaitos Registrų centrui.

Atsiliepimas

Institucija atsiliepime į skundą prašo apelianto skundo netenkinti, nutarimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad apeliantas nuo 2018 m. spalio 8 d. yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius. Taigi būdamas bendrovės direktoriumi jis privalėjo užtikrinti, kad bendrovės veikla būtų organizuojama tinkamai ir finansinės ataskaitos pateiktos laiku, tačiau šiuo konkrečiu atveju to nepadarė. Skundo argumentai, kad apeliantas buvo išvykęs ir tarp jo bei bendrovės buhalterio įvyko nesusikalbėjimas, nesudaro pagrindo teigti, kad šiuo atveju padaryta veika neturi administracinio nusižengimo požymių. Priešingas aiškinimas sudarytų prielaidas išvengti atsakomybės visiems finansinės atskaitomybės dokumentų laiku nepateikusiems įmonių vadovams – pakaktų motyvuoti išvykimu, Registro tvarkytojo nepriminimu apie šią pareigą bei buhalterio aplaidumu. Akcinės bendrovės pareiga teikti metinių finansinių ataskaitų rinkinį Juridinių asmenų registro tvarkytojui, ir vadovo atsakomybė už šios pareigos vykdymą nustatyta ABĮ, kurio nuostatos privalo būti žinomos bet kokios akcinės bendrovės vadovui.

Institucija atkreipė dėmesį, kad nors A. K. bendrovės 2023 m. finansinių ataskaitų nepateikimą motyvuoja tuo, kad laikotarpiu nuo 2024 m. spalio 30 d. iki 2025 m. balandžio 9 d. buvo išvykęs iš Lietuvos, tačiau Juridinių asmenų registro duomenimis, bendrovės finansinės atskaitomybės dokumentai Juridinių asmenų registrui nebuvo pateikti ir už 2022 m. Apeliantas iki šiol nėra pateikęs bendrovės finansinių ataskaitų rinkinio nei už 2022 m., nei už 2023 m. Registrų centrui nėra teisės aktais nustatytos prievolės papildomai informuoti juridinius asmenis ir jų vadovus apie jiems iš įstatymų kylančias pareigas, susijusias su metinių finansinių ataskaitų teikimu, bei su tuo susijusias neigiamas pasekmes – administracinę atsakomybę. Dėl šios priežasties klausimai, susiję su priminimais, raginimais pateikti metinės finansinės atskaitomybės dokumentus, nėra šios administracinio nusižengimo bylos dalykas ir negali būti nei atsakomybę šalinanti, nei lengvinanti aplinkybė. Apelianto nuomonė apie priminimo negavimą laikytina bandymu vengti kilusios atsakomybės, o ne objektyviu faktu, galinčiu turėti įtakos sprendžiant juridinio asmens vadovo atsakomybės klausimą. Vien tik administracinėn atsakomybėn patraukto asmens pageidavimus tenkinančios administracinės nuobaudos paskyrimas (ar jos neskyrimas) akivaizdžiai neatitiktų administracinei nuobaudai keliamų tikslų.

Šalies argumentai

Apeliantas teismo posėdyje nurodė, kad skundą palaiko ir prašė jį tenkinti. Paaiškino, kad tuo metu, kai buvo paskirta 300 Eur dydžio bauda, buvo taip pat išvykęs, negalėjo sureaguoti. Buhalteris yra įmonės darbuotojas, kuris dirba ir kitose įmonėse. Siunčia dokumentus, o buhalteris, dirbdamas nuotoliniu būdu, juos tvarko. Buhalteris neturėjo prisijungimo prie VĮ Registrų centras, neatnaujino prisijungimų. Pripažįsta, kad tai jų (apelianto ir buhalterio) kaltė. Anksčiau už panašaus pobūdžio nusižengimą nebuvo baustas. Nuo įmonės įkūrimo yra įmonės vadovas ir akcininkas. Tai maža įmonė, ne PVM mokėtoja. Smulkusis verslas jaučia sunkumus, todėl išvyko į užsienį ieškoti galimybių, kaip sustiprinti verslą. Žinojo, kokios yra įmonės vadovo pareigos, atsakomybė ir jos ribos. Turi dar vieną įmonę – viešąją įstaigą, todėl įmonių reikalai kartais persipindavo. Nusižengimo neneigia, prašo sušvelninti baudą.

Apeliacinis skundas netenkinamas.

Teismas, vadovaudamasis ANK 641 straipsniu, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nagrinėjant bylą skundo ribose, be kita ko, vadovaujamasi ANK 642 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta nuostata, draudžiančia administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens ar asmens, dėl kurio administracinio nusižengimo teisena nutraukta, padėtį pabloginti daugiau, negu to prašoma apeliaciniame skunde. Pažymėtina, kad ne teismo tvarka išnagrinėjusios bylą institucijos priimtas nutarimas laikomas teisėtu ir pagrįstu tik tokiu atveju, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta laikantis ANK įtvirtintų bylų nagrinėjimo procesinių normų, bylą išnagrinėjo ir procesinį sprendimą priėmė tokią teisę turintis subjektas, o priimtame nutarime išdėstytos išvados atitinka bylos nagrinėjimo metu nustatytas faktines aplinkybes.

Apeliaciniame skunde, taip pat ir teismo posėdyje A. K. iš esmės neneigė paties nusižengimo fakto, tačiau nesutiko su paskirta administracine nuobauda – bauda ir prašė ją sušvelninti. Atsižvelgiant į tai, Institucijos priimto nutarimo teisėtumas ir pagrįstumas patikrinamas paduoto skundo ribose.

Administracinė nuobauda – bauda A. K. buvo skirta už ANK 223 straipsnio 2 dalyje numatyto nusižengimo padarymą. Administracinę atsakomybę pagal šią ANK normą užtraukia juridinio asmens, užsienio juridinio asmens ar kitos organizacijos filialo finansinių ataskaitų (konsoliduotųjų finansinių ataskaitų), vadovybės ataskaitos (konsoliduotosios vadovybės ataskaitos), veiklos ataskaitos, metinės ataskaitos, auditoriaus išvados, tvarumo atskaitomybės užtikrinimo išvados nepateikimas Juridinių asmenų registro duomenų tvarkytojui laiku teisės aktų nustatytais atvejais ir tvarka.

Motyvuojamoji dalis

Pažymėtina, kad ANK 223 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta teisės norma yra blanketinė ir nukreipia į kitus teisės aktus, šiuo atveju – į CK bei ABĮ. CK 2.66 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad įstatymų nustatytais atvejais juridinių asmenų registrui pateikiamas juridinio asmens metinių finansinių ataskaitų rinkinys (metinių konsoliduotųjų finansinių ataskaitų rinkinys) ir (arba) vadovybės ataskaita (konsoliduotoji vadovybės ataskaita) ir, kai taikytina, deklaracija, nurodyta Lietuvos Respublikos įmonių ir įmonių grupių atskaitomybės įstatyme, ar veiklos ataskaita arba metinė ataskaita kiekvienais metais per trisdešimt dienų nuo jų patvirtinimo momento, jei įstatymai nenumato kito termino. Pagal CK 2.67 straipsnį, už juridinio asmens dokumentų, duomenų bei kitos juridinių asmenų registrui teiktinos informacijos pateikimą laiku juridinių asmenų registrui atsako juridinio asmens valdymo organas, jei įstatymuose ar steigimo dokumentuose nenurodyta kitaip. ABĮ 37 straipsnio 12 dalies 12 punkte taip pat nurodyta, kad bendrovės vadovas atsako už bendrovės dokumentų ir duomenų pateikimą juridinių asmenų registro tvarkytojui, o to paties įstatymo 58 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad bendrovės metinių finansinių ataskaitų rinkinys kartu su vadovybės ataskaita ir auditoriaus išvada (jeigu auditas privalomas pagal įstatymus) bei tvarumo atskaitomybės užtikrinimo išvada, kai į vadovybės ataskaitą pagal Įmonių ir įmonių grupių atskaitomybės įstatymą privalo būti įtraukta informacija tvarumo klausimais, per 30 dienų nuo eilinio visuotinio akcininkų susirinkimo turi būti pateiktas juridinių asmenų registro tvarkytojui.

Kaip nurodyta pirmiau, byloje nėra ginčo dėl to, kad A. K., būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovu (direktoriumi), nepateikė Juridinių asmenų registro tvarkytojui metinio finansinių ataskaitų rinkinio už 2023 metus per nustatytą terminą, t. y. iki 2024 m. birželio 6 d. Šią aplinkybę patvirtina Lietuvos Respublikos juridinių asmenų registro išplėstinio išrašo su istorija duomenys (b. l. 44–46). Jos neneigė ir pats apeliantas, tačiau teisinosi nepalankiai susiklosčiusiomis aplinkybėmis – išvykimu į užsienį, nesusikalbėjimu su įmonės buhalteriu, vykdant verslą patiriamais finansiniais sunkumais. Vis tik šios aplinkybės nelaikytinos šalinančiomis A. K. atsakomybę dėl ANK 223 straipsnio 2 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymo ar mažinančiomis šio nusižengimo pavojingumą.

Pažymėtina, kad aptariama ANK norma administracinę atsakomybė numato už Juridinių asmenų registro tvarkytojui teiktinų dokumentų, šiuo konkrečiu atveju – metinių finansinių ataskaitų rinkinio – nepateikimą per nustatytą terminą ir šioje teisės normoje yra įtvirtinta formalia sudėtimi. Atkreipiamas dėmesys ir į tai, kad įstatymų leidėjas, įtvirtindamas pareigą teikti metines finansines ataskaitas, neišskyrė kriterijų, kuriais remiantis būtų galima nevykdyti minėtos pareigos. Taigi juridinio asmens vadovo atsakomybė pagal šią ANK normą nesiejama nei su nepateikimo padariniais, nei su priežastimis (aplinkybėmis), dėl kurių juridinio asmens vadovas per nustatytą terminą nepateikė reikalingų pateikti dokumentų. Juridinio asmens vadovui įstatyme įtvirtintos pareigos neįvykdžius per nustatytą terminą, nors tam objektyviai nebuvo kliūčių, jam yra taikoma įstatymų leidėjo numatyta teisinė atsakomybė.

Aptariamu atveju Institucija, pripažinusi A. K. kaltu dėl ANK 223 straipsnio 2 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymo, įrodymų vertinimą reglamentuojančių ANK normų nepažeidė, įstatymą A. K. taikė tinkamai ir jį nubaudė pagrįstai. A. K., būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovu, privalėjo veikti rūpestingai ir kvalifikuotai, daryti viską, kas nuo jo priklauso, kad jo vadovaujama įmonė veiktų pagal įstatymus ir kitus teisės aktus, o tai, be kita ko, reiškia ir įmonės vidinės veiklos organizavimą taip, kad jo vadovaujamoje bendrovėje įstatymų nustatytais terminais ir tvarka būtų patvirtinti ir pateikti įmonės finansinių ataskaitų rinkiniai, kurių paskirtis – patenkinti informacijos vartotojų poreikius gauti teisingą informaciją apie įmonės finansinę būklę, veiklos rezultatus ir pinigų srautus ir kurie daugeliui finansinių ataskaitų vartotojų padeda priimti ekonominius sprendimus. Toks juridinio asmens vadovo pareigų vertinimas, kuris aktualus ir atsakomybės pagal ANK 223 straipsnio 2 dalį kontekste, atitinka ir teismų praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-298/2006, 3K-3-298-701/2016 ir administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-46-489/2020 2AT-7-20-628/2022). Taigi vadovui keliami rūpestingumo, atidumo ir apdairumo reikalavimai taikytini ne tik priimant verslo sprendimus, bet ir vykdant pareigas, numatytas CK, ABĮ, kitų teisinių formų juridinių asmenų veiklą reglamentuojančiuose teisės aktuose, Finansinės apskaitos įstatyme bei kituose teisės aktuose. Apeliantas savo, kaip įmonė vadovo, pareigos pateikti metinių ataskaitų rinkinį Juridinių asmenų registro tvarkytojui per įstatyme nurodytą terminą tinkamai neįvykdė, to neneigia ir pats A. K., o aplinkybės, objektyviai sutrukdžiusios šią pareigą įvykdyti laikantis nustatytos tvarkos ir terminų, nenustatytos.

Kaip matyti iš Institucijos nutarimo, A. K. už ANK 223 straipsnio 2 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymą buvo paskirta 615 Eur bauda. ANK 223 straipsnio 2 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymas užtraukia baudą juridinių asmenų, užsienio juridinių asmenų ar kitų organizacijų filialų vadovams ar kitiems įstatymuose arba steigimo dokumentuose nurodytiems asmenims nuo 600 Eur iki 1 450 Eur. Teismo vertinimu, aptariamu atveju administracinių nuobaudų skyrimą reglamentuojančios ANK normos nebuvo pažeistos.

Skiriant nuobaudą, vadovaujamasis bendraisiais administracinių nuobaudų skyrimo pagrindais, įtvirtintais ANK 32 straipsnyje, pagal kurį administracinė nuobauda skiriama pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnį, laikantis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų, vadovaujantis teisės viršenybės, teisingumo, operatyvumo, protingumo ir proporcingumo principais (ANK 32 straipsnio 1, 2 dalys). Baudos dydis nustatomas pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatytų minimalios ir maksimalios baudų vidurkį, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Kai yra vien atsakomybę lengvinančių aplinkybių, numatytų šio kodekso 35 straipsnyje, ir kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių aplinkybių, skiriama ne didesnė negu vidurkis, o kai yra vien atsakomybę sunkinančių aplinkybių, numatytų šio kodekso 36 straipsnyje, ir kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį bloginančių aplinkybių, skiriama ne mažesnė negu vidurkis bauda. Kai yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, taip pat kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių ir bloginančių aplinkybių, bauda skiriama atsižvelgiant į jų kiekį ir reikšmingumą (ANK 34 straipsnio 2 dalis).

A. K. atsakomybę lengvinančios ir (ar) sunkinančios aplinkybės nenustatytos. Iš Administracinių nusižengimų registro išrašo apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus (pažeidimus) ir priimtus sprendimus už 5 metus matyti, kad apeliantas administracine tvarka laikotarpiu nuo 2021 m. iki 2022 m. baustas dar 7 kartus už Kelių eismo taisyklių pažeidimus (greičio viršijimo atvejai; naudojimosi mobiliojo ryšio telefonu vairuojant transporto priemonę atvejai; vietinės rinkliavos už naudojimąsi savivaldybių tarybų nustatytomis vietomis automobiliams statyti nuostatuose nustatytos vietinės rinkliavos mokėjimo tvarkos pažeidimas). Už nagrinėjamam analogišką nusižengimą apeliantas nebaustas, paskirtas baudas yra sumokėjęs. Pirmiau aptartos apeliantą charakterizuojančios aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad A. K. Institucijos paskirta 615 Eur dydžio bauda, kuri artima minimaliai, yra individualizuota tinkamai, todėl ją švelninti nėra pagrindo. Išskirtinės aplinkybės, dėl kurių būtų pagrindas skirti mažesnę, nei numatyta sankcijoje baudą ar švelnesnę administracinę nuobaudą – įspėjimą, taikant ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, nenustatytos. Tokių aplinkybių nenurodė ir apeliantas

Įvertinus aptartų teisinių ir faktinių aplinkybių visumą, daroma išvada, kad Institucija išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, teisingai įvertino byloje esančius įrodymus, įrodymų vertinimo taisyklių pažeidimų nepadarė ir pagrįstai pripažino A. K. kaltu dėl ANK 223 straipsnio 2 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymo. Paskirdama A. K. administracinę nuobaudą, Institucija ANK 32, 34 straipsnių nuostatų nepažeidė, nuobaudą individualizavo tinkamai. Institucijos priimtas nutarimas yra pagrįstas ir teisėtas, todėl jį naikinti, kaip to prašoma skunde, nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 639 straipsniu, 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 644 straipsniu, 646 straipsnio 2 dalimi,

nutaria:

palikti Valstybės įmonės Registrų centras 2025 m. balandžio 18 d. nutarimą Nr. RC-ANR_N-1061-2025 byloje ROIK: 25266419727 nepakeistą ir administracinėn atsakomybėn patraukto A. K. skundo netenkinti.

Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jos kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.

Teisėja Vaida Pupšytė