- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2018-06-22
- Bylos Nr.
- e2-3736-375/2018
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Irena Poderienė
- Ieškovas
- Kauno miesto savivaldybės
- Atsakovas
- I. B.
- Trečiasis asmuo
- AB“Energijos skirstymo operatorius“, UAB“Nemuno būstas“
nedalyvaujant trečiųjų asmenų AB“Energijos skirstymo operatorius“ ir UAB“Nemuno būstas“ atstovams
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Kauno miesto savivaldybės ieškinį dėl žalos atlyginimo atsakovui I. B., tretieji asmenys AB“Energijos skirstymo operatorius“, UAB“Nemuno būstas“.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė prašo priteisti iš atsakovo 1872,28 Eur žalos atlyginimo, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Reikalavimas grindžiamas tuo, kad Kauno apylinkės teismas civilinėje byloje Nr.2-1113-375/2014 pagal AB LESTO ( dabar AB „Energijos skirstymo operatorius“) ieškinį priėmė sprendimą, kuriuo tenkino ieškinį atsakovei Kauno miesto savivaldybės administracijai ir priteisė 22795,97 Eur skolos už suvartotą elektros energiją bei 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Trečiuoju asmeniu šioje byloje buvo ir I. B.. Savivaldybė priteistą sumą sumokėjo ir kreipiasi į teismą dėl priteistos sumos atlyginimo iš atsakovo regreso tvarka. Iš atsakovo priteistina 1872,28 Eur suma, kurios dydį patvirtina Vartotojo skolos paskaičiavimas už bendrosioms reikmėms sunaudotą elektros energiją.
Gyvenamosios patalpos adresu (duomenys neskelbtini) Kaune nuosavybės teise priklauso ieškovei. Gyventojų registro duomenimis atsakovas šiuo adresu buvo deklaravęs gyvenamąją vietą nuo 1988-08-16, S. D. nuo 1983-09-01. S. D. mirė (duomenys neskelbtini). Pagal 1995-02-13 sutartį, sudarytą su V. D., buto nuomininkas per SVĮ“Namų priežiūra“ atsiskaito už tiekiamas paslaugas ir privalo pranešti apie buto gyventojų skaičiaus, buto ploto pasikeitimą. 2013-07-30 pažymoje nurodoma, kad (duomenys neskelbtini) Kaune atsakovas savo gyvenamąją vietą deklaravęs nuo 1988-08-16, S. D. nuo 1983-09-01. 2010-09-09 nuvykus į ginčo patalpas AB“City Service“ jose rado S. D.. Civilinėje byloje Nr.2-1113-375/2014 teismas buvo įtraukęs atsakovą trečiuoju asmeniu. Kadangi sprendimas yra įsiteisėjęs, todėl šioje byloje nustatytos aplinkybės iš naujo neturi būti įrodinėjamos.
Kadangi laikotarpiu nuo 2006 m. birželio 14 d. iki 2013 m. spalio 1 d. ginčo bute faktiškai gyveno ir toms patalpoms teikiamomis paslaugomis naudojosi būtent atsakovas, todėl jis yra ir paslaugų gavėjas ir yra atsakingas už susidariusį įsiskolinimą, todėl skola turi būti išieškoma iš atsakovo.
Ieškovė savo nuostoliais laiku įsiteisėjusius teismo sprendimu iš jos priteistą sumą, kurią , vykdydama teismo sprendimą, ieškovė sumokėjo. Atsakovas, nemokėdamas mokesčių, savo veiksmais tyčia leido žalai atsirasti.
Posėdžio metu ieškovės atstovė paaiškino, kad atsakovas žinojo apie vykstančią bylą. Sprendimas įgijo prejudicinę galią. Atsakovas privalėjo informuoti institucijas, kad negyvena. Jis išsideklaravo tik tada, kai prasidėjo procesas dėl žalos atsiradimo. Atsakovas kaip šeimos narys atsakingas ir nėra duomenų, kad nuolat negyveno. Jei deklaravo gyvenamąją vietą, tai turėjo teisę ir apsigyventi, o jie negyvena – turėjo pranešti. Sutartyje, sudarytoje su atsakovo patėviu 3 punkte nurodyta, kad buto nuomininkas atsiskaito už teikiamas paslaugas, o pasikeitus buto gyventojų skaičiui privalo pranešti . Laiku nepranešus nepriemokos išieškomos neginčo tvarka. 2010 m. rugsėjo 9 d. akte buvo užfiksuota tik kas tuo metu rastas bute, o ne kas gyvena.
Atsiliepimas
Atsakovas su ieškiniu nesutinka.
Atsiliepime nurodė, jog , kad jis kategoriškai nesutinka, jog jis gyveno ir naudojosi bet kokiomis paslaugomis. Adresu (duomenys neskelbtini) Kaune negyvena nuo 1983 m. Susiklosčius tam tikroms aplinkybėms šeimoje nuo 16 metų išėjo gyventi pas senelius Kauno rajone (duomenys neskelbtini). Nuo 1986 m. iki 1988 m. tarnavo armijoje. Po tarnybos grįžo į (duomenys neskelbtini) ir ten gyveno iki 1992 m. Tais metais vedė ir išsikėlė pas žmoną į (duomenys neskelbtini)Kauno rajone. Išsiskyrė ir sukūręs naują šeimą nuo 1997 m. gyveno ir dirbo (duomenys neskelbtini) iki dabar. Butas (duomenys neskelbtini) gatvėje buvo neišpirktas ir nei jam, nei mirusiai mamai S. D. nepriklausė. Jis jokio turto po mamos mirties nepaveldėjo. Butas priklauso savivaldybei.
Posėdžio metu atsakovas paaiškino, kad ginčo bute negyveno, tik buvo deklaruotas nes neturėjo kur deklaruotis. Su patėviu nesutarė ir nuo 15 m. išvažiavo pas močiutę į (duomenys neskelbtini). Kai 1988 m. grįžo iš armijos ginčo bute prisideklaravo. 1997 m. atsidūrė (duomenys neskelbtini). Ten gyveno nuomojamuose būstuose, todėl negalėjo prisideklaruoti. Dabar gyvena ir deklaruotas pas sugyventinę. Ji privatizavo butą ir jį priregistravo. Prieš tai buvo deklaruotas prie savivaldybės. Visą laika iki šiol dirbo (duomenys neskelbtini). Apie bylą žinojo, bet mama sakė, kad viską sutvarkys. Su mama mažai bendravo. Per 10 metų gal vieną kartą buvo atvažiavęs.
Trečiasis asmuo AB“Energijos skirstymo operatorius“ su ieškiniu sutinka.
Atsiliepimas
Atsiliepime nurodė, kad ieškovė valdo butą Nr.217 nuosavybės teise. Šiame name yra įrengtas įvadinis komercinis energijos apskaitos prietaisas. Namo administratorius 2004-03-09 sudarė sutartį, pagal kurią įsipareigojo paskirstyti mokėtinas sumas už per ataskaitinį laikotarpį suvartotą elektros energiją bei informuoti kiekvieną savininką. Už bendroms namo reikmėms patiektą ir administratoriaus priskaičiuotą elektros energiją nuo 2006-06-01 iki 2013-10-01 nebuvo atsiskaitoma, todėl susidarė 1872,28 Eur skola. Pagal kasacinio teismo suformuotą praktiką elektros energijos pirkimo – pardavimo santykiai tarp nuomininko ir elektros energijos tiekėjo gali atsirasti tik iš rašytinės pirkimo – pardavimo sutarties, bet ne iš faktinio vartojimo, todėl pagal bendrąją elektros energijos tiekimo taisyklę daugiabučiui namui atveju elektros energijos pirkimo –pardavimo sutarties šalis yra šio namo savininkas, kuriam ir tenka atsiskaitymo už suvartotą elektros energiją prievolė. Ši prievolė nuomininkui gali pereiti tik tuo atveju, jei su juo sudaryta rašytinė elektros energijos pirkimo -pardavimo sutartis. Faktinis elektros energijos vartojimas neturi reikšmės ir nėra teisinis pagrindas nuomininko ir elektros energijos tiekėjo pirkimo – pardavimo santykiams atsirasti. Tačiau tai nereiškia, jog nuomininkas apskritai neturi pareigos atsiskaityti. Tokia pareiga gali kilti iš nuomos sutarties ir nuomos santykių. Savivaldybė yra sudariusi gyvenamųjų patalpų nuomos sutartį su atsakovu, todėl sumokėjus už suvartotą elektros energiją turi teisę regreso tvarka išieškoti iš nuomininkų.
Trečiasis asmuo UAB“Nemuno būstas“ atsiliepimo nepateikė, į posėdį neatvyko.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys atmestinas.
Nustatyta, jog 2014 m. gegužės 26 d. Kauno apylinkės teismo sprendimu Nr.2-1113-375/2014 iš Kauno miesto savivaldybės ieškovės AB“LESTO“ ( šiuo metu AB Energijos skirstymo operatorius“) naudai buvo priteista 22795,97 Eur skolos už suvartotą elektros energiją gyvenamuosiuose būstuose, kurie nuosavybės teise priklausė Kauno miesto savivaldybei, o juose gyveno nuomininkai. Teismas sprendimas yra įsiteisėjęs ir įvykdytas. Trečiaisiais asmenimis buvo patraukti gyvenamuosiuose būstuose gyvenę nuomininkai ir jų šeimos nariai. Nagrinėjamu atveju bute tai adresu (duomenys neskelbtini) Kaune gyvenusi buto nuomininko V. D. sutuoktinė S. D. bei bute tuo metu savo gyvenamąją vietą deklaravęs atsakovas. Kauno miesto savivaldybė , sumokėjusi priteistą sumą , dabar atgręžtinio reikalavimo teise prašo iš atsakovo priteisti už butui (duomenys neskelbtini) Kaune tenkančią skolos dalį 1872,28 Eur. Atsakovas kategoriškai nesutinka su ieškinio reikalavimais teigdamas, kad bute nors ir buvo deklaruotas, bet negyveno nuo 1997 m. ir jokių paslaugų negavo. Buto nuomininkas V. D. mirė (duomenys neskelbtini), o S. D. mirė (duomenys neskelbtini)
Dėl prejudicijos taikymo
Ieškovė savo reikalavimą grindžia tuo, kad teismo sprendimu Nr.2-1113-375/2014 buvo nustatytas prejudicinis faktas, todėl šioje byloje nustatytos aplinkybės iš naujo neturi būti įrodinėjamos. Teismo sprendimo prejudicinė galia nustatyta Civilinio proceso kodekso 182 straipsnio 2 punkte. Prejudicinio fakto ypatybė yra ta, kad jis vieną kartą jau buvo nustatytas ir ekonomijos sumetimais antrą kartą neįrodinėjamas ir nenustatinėjamas, o vadovaujamasi tuo, kad faktas yra toks, koks jis buvo konstatuotas pirmą kartą. Tam, kad tam tikras faktas būtų pripažintas prejudiciniu jis turi atitikti tokias sąlygas: faktas turi būti nustatytas teismo; teismo sprendimas ar nutartis, kuria buvo nuspręsta dėl bylos esmės, turi būti įsiteisėjęs; teismo sprendimas ar nutartis turėjo būti kitoje, negu nagrinėjama, byloje; teismo sprendimas ar nutartis turėjo būti priimti civilinėje ar administracinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys arba teismo sprendimas sukėlė teisinių pasekmių ir nedalyvavusiems asmenims; aplinkybė turėjo būti įrodinėjimo dalykas kitoje byloje. Taigi, prejudicinių faktų taisyklės taikymui reikšminga ne tik tai, kad sprendimas įsiteisėjęs, priimtas byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys, bet ir tai, jog pirmesnėje byloje nustatyti faktai buvo tos bylos nagrinėjimo dalykas ar bent jo dalis (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartis Nr.3K-3-282/2012, 3K-3-306/2010).
Prijungtos civilinės bylos Nr.2-1113-375/2014 duomenys rodo, jog įrodinėjimo dalykai nėra tapatūs ir iš esmės skiriasi bylų faktinės aplinkybės: išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr.2-1113-375/2014 buvo nustatinėjami ir vertinami elektros energijos tiekėjo ir vartotojo , gyvenamojo būsto savininko teisiniai santykiai, o ne būsto savininko ir nuomininkų. Ieškovė AB LESTO reiškė reikalavimą Kauno miesto savivaldybei priteisti skolą už tiektą elektros energiją savivaldybei nuosavybės teise priklausantiems gyvenamiesiems būstams, o savivaldybė, nesutikdama su ieškiniu, atsikirtimą grindė tuo, jog ji yra netinkama atsakovė šioje byloje, nes prievolė atsiskaityti kyla ne jai, kaip būsto savininkei, bet būsto nuomininkams arba faktiškiems naudotojams. Teismas padarė išvadą, jog Kauno miesto savivaldybė yra tinkama atsakovė ir sprendime Nr.2-1113-375/2014 konstatavo, jog: “pagal bendrąją taisyklę elektros energijos tiekimo gyvenamajam būstui (daugiabučio namo butui) atveju elektros energijos pirkimo- pardavimo sutarties šalis yra šio būsto savininkas, kuriam ir tenka atsiskaitymo už suvartotą elektros energiją prievolė. Faktinis elektros energijos vartojimas neturi juridinės reikšmės ir nėra teisinis pagrindas nuomininko ir elektros energijos tiekėjo pirkimo – pardavimo santykiams atsirasti“.
Byloje trečiaisiais asmenimis įtrauktų asmenų atžvilgiu teismo sprendime buvo pasisakyta: „Tačiau tai nereiškia, kad nuomininkas apskritai neturi pareigos atsiskaityti už suvartotą elektros energiją. Tokia jo pareiga gali kilti iš nuomos sutarties ir nuomos santykių“.
Nors atsakovas buvo įtrauktas į bylos Nr.2-1113-375/2014 nagrinėjimą trečiuoju asmeniu, tačiau teismas dėl prievolės atsiskaityti su AB LESTO jo atžvilgiu nenustatinėjo jokių konkrečių aplinkybių: t.y. nebuvo nustatyta, kad jis gyveno ginčo bute nuomos sutarties pagrindu ar kad buvo faktinis teikiamų paslaugų vartotojas, nes įrodinėjimo dalyku buvo skola už patiektą elektros energiją ir tai, kam kyla prievolė ją atlyginti. Įsiteisėjusiu teismo sprendimu Nr.2-1113-375/2014 buvo nustatyta Kauno miesto savivaldybės skola AB LESTO. Prejudicinių faktų galią nustatyti faktai įgyja tik tada, kai toje byloje jie buvo įrodinėjimo dalykas ar jo dalis. Svarbu, kad įrodinėjamas faktas būtų reikšmingas abiejose bylose, todėl nagrinėjamame ginče įrodyta laikytina įrodyta tik aplinkybė dėl ginčo butui apskaičiuotos skolos dydžio, bet ne dėl už prievolės įvykdymą atsakingo asmens.
Į bylos Nr.2-1113-375/2014 nagrinėjimą atsakovas buvo įtrauktas tik todėl, kad buvo deklaruotas ginčo bute, o byloje nustatytos aplinkybės bei pateikti įrodymai patvirtina atsakovo paaiškinimus, kad jis nuo 1997 m. gyvena (duomenys neskelbtini), todėl negalėjo būti prievolinių teisinių santykių subjektu. Kaip rodo bylos duomenys, ginčo butas 1995 m. vasario 13 d. buvo išnuomotas V. D., atsakovo patėviui, kuris mirė (duomenys neskelbtini) 2010 m. rugsėjo 9 d. AB“City Service“ darbuotojas apžiūrėjo butą ir nustatė, kad jame gyvena tik atsakovo motina S. D.. Nesutiktina su ieškovės atstovės bylos nagrinėjimo metu išsakyta šio akto vertinimo pozicija, esą, akte buvo nurodyta, kad apžiūros akte nurodytas tik asmuo, rastas bute apžiūros metu. Akte vienareikšmiškai nurodyta, jog nustatyta, kad „nurodytu adresu gyvena S. D.“. Iš prijungtos civilinės bylos Nr.2-1113-375/2014 nustatyta, kad 2013 m. rugpjūčio 19 d. butą apžiūrėjęs UAB“Kauno komunalinis ir butų ūkis“ darbuotojas Gyvenamosios patalpos apžiūros akte (2 t. 127 b.l.) pažymėjo, kad buto nuomininkė S. D. tvirtina, kad „sūnus rugpjūčio mėnesį grįš iš užsienio ir išsideklaruos, tuomet dokumentai bus iki galo sutvarkyti“. Akte neužfiksuota, kad sūnus ( atsakovas) iš buto išsikels, kas būtų logiška tuo atveju, jei atsakovas iš tiesų ginčo bute būtų ir gyvenęs. 2013 m. rugpjūčio 28 d. atsakovas pateikė prašymą Gyvenamojo fondo administravimo skyriui prašymą dėl gyvenamosios vietos deklaravimo duomenų panaikinimo ir be kita ko nurodė, jog „oficialiai nuo 1997 m. gyvenu (duomenys neskelbtini) mieste“ (2 t. 129 b.l. civ. byloje Nr.2-1113-375/2014). Įvertinus šio prašymo pateikimo datą ir ieškovės AB LESTO kreipimosi į teismą datą ( 2013 m. gruodžio 5 d.) manytina, kad atsakovas prašyme objektyviai nurodė tikrovę atitinkantį faktą apie išvykimą gyventi į (duomenys neskelbtini) (Civilinio proceso kodekso 197, 185 straipsnis).
2013 m. lapkričio 28 d. atsakovo motina S. D. sudarė Savivaldybės gyvenamųjų patalpų nuomos sutartį , kurioje pažymėta, jog butas išnuomojamas vienam asmeniui.
Atsakovo paaiškinimus, kad jis ginčo bute negyveno, nes nuo 1997 m. gyvena (duomenys neskelbtini), patvirtino liudytoja A. M., atsakovo sugyventinė. Atsakovo pateikti duomenys apie jo darbovietes rodo, kad nuo 1997 m. rugpjūčio 20 d. atsakovas pradėjo dirbti AB“(duomenys neskelbtini) baldai“ ir visada dirbo (duomenys neskelbtini). Įvertinus tai, kad atstumas nuo Kauno iki (duomenys neskelbtini) yra apie 200 kilometrų tikėtina, kad atsakovas iš tiesų nuo 1997 m. gyveno (duomenys neskelbtini), o ne Kaune patėvio, o vėliau motinos nuomojamame bute .
Tai, kad atsakovas pažeidė įstatymu nustatytą pareigą deklaruoti apie savo vietos pasikeitimą galėjo jam užtraukti administracinę atsakomybę, tačiau ne pareigą apmokėti paslaugas, kurių jis negavo, nes skolos susidarymo laikotarpiu jis nebuvo nei nuomininkas, nei faktinis paslaugos gavėjas, todėl ieškovo regresinis reikalavimas jo atžvilgiu atmestinas kaip nepagrįstas ir neįrodytas (Civilinio kodekso 6.246-6.249 straipsnis, Civilinio proceso kodekso 178, 185, 186, 189, 197 straipsnis).
Dėl bylinėjimosi išlaidų.
Ieškinį atmetus pašto išlaidos iš ieškovės nepriteistinos, kadangi jos mažesnės už nustatytą minimalią valstybei priteistiną sumą (Civilinio proceso kodekso 96 straipsnio 6 dalis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 259, 260, 263-270 straipsniais teismas
nusprendžia:
ieškinį atmesti.
Sprendimas per 30 d. gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.