Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Driuko, Konstantino Gurino ir Egidijaus Žirono (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

dalyvaujant ieškovo atstovams I. G. (I. G.) ir advokatei N. K., atsakovo ir trečiojo asmens atstovui advokatui R. R.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Vilniaus būstas“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2014 m. gegužės 20 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-25-881/2014 pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Vilniaus būstas“ ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Šiaurinė žvaigždė“ dėl sandorių vienašališko nutraukimo pripažinimo neteisėtu, prievolės pagrindinėms sutartims sudaryti pasibaigimo ir be pagrindo įgytų lėšų grąžinimo, byloje trečiuoju asmeniu dalyvauja uždaroji akcinė bendrovė „MG VALDA“.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 ir 2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas. Neatsižvelgiant į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Nagrinėjamu atveju absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl apeliacinės instancijos teismas skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą patikrino neperžengdamas apeliacinio skundo ribų.

Byloje sprendžiami 2008 m. vasario 22 d.. sudarytų preliminariųjų sutarčių turinio ir pagrindinių pirkimo–pardavimo sutarčių termino nustatymo sąlygų aiškinimo, vienašališko sutarčių nutraukimo klausimai.

Byloje nustatyta, kad ieškovas UAB „Vilniaus būstas“ ir UAB ,,MG VALDA“ 2007 m. lapkričio 22 d. ir 2007 m. gruodžio 10 d. sudarė 24 paslaugų, susijusių su nekilnojamojo turto pirkimu, suteikimo sutartis. Pagal šias sutartis ieškovas iki 2007 m. gruodžio 31 d. rezervavo būsimus butus planuojamame statyti gyvenamajame name, esančiame Verkių g. 7, Vilniuje. Pagal visas šias sutartis UAB ,,MG VALDA“ įsipareigojo rezervuoti ieškovui butus planuojamame statyti gyvenamajame name ir ateityje sudaryti preliminariąsias būsimo nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutartis. Šiose sutartyse buvo nustatyta, kad preliminariosios būsimo nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutartys turi būti sudarytos iki 2007 m. gruodžio 31 d. Ieškovas įsipareigojo sumokėti UAB ,,MG VALDA“ po 10 000 Lt atlyginimą pagal kiekvieną sutartį, kuris vėliau buvo įskaičiuotas į pirmąją įmoką, mokamą pagal preliminariąsias butų pirkimo–pardavimo sutartis už perkamą būsimą nekilnojamąjį turtą (I t., b. l. 24-119). Preliminariųjų būsimo turto pirkimo–pardavimo sutarčių pasirašymo data buvo nukelta iki 2008 m. sausio 31 d. (I t., b. l. 121). 2008 m. vasario 1 d. susitarimu iš UAB ,,MG VALDA“ visas pastato, kuriame UAB „Vilniaus būstas“ ketino įsigyti butus, statytojo teises ir pareigas perėmė ieškovas UAB „Šiaurinė žvaigždė“. 2008 m. vasario 22 d. UAB „Vilniaus būstas“ ir UAB „Šiaurinė žvaigždė“ sudarė 24 preliminariąsias būsimo nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutartis, kurių 3.1.1 punkte buvo nustatyta 12,50 procentų dydžio pirmoji įmoka, skaičiuojama nuo kiekvieno parduodamo buto kainos, į kurią buvo įskaičiuojamas ir 10 000 Lt rezervavimo mokestis pagal pirmiau nurodytas paslaugų sutartis. 2008 m. vasario 22 d. ieškovas ir atsakovas sudarė dar 9 preliminariąsias būsimo turto pirkimo–pardavimo sutartis. Iš viso ieškovas ir atsakovas sudarė 33 preliminariąsias būsimo turto pirkimo–pardavimo sutartis, pagal šias sutartis sumokėjo 1 211 919 Lt (I t., b. l, 165-265, II t., b. l. 1-241, III t., b. l. 1-139, 141-255, IV t., b. l. 1-65). 2009 m. kovo 2 d. atsakovas pranešimu Nr. S-17 informavo ieškovą, kad atliko pagal preliminariąsias sutartis ketinamų pirkti butų statybos darbus iki tokio baigtumo lygio, kuris nurodytas sutarčių prieduose Nr. 1, pakvietė ieškovą 2009 m. kovo 5 d. 9 val. atvykti į pastatą apžiūrėti butus ir pasirašyti butų apžiūros aktus (IV t., b. l. 105-106). Šalys bylos nagrinėjimo metu neneigė, kad butai buvo apžiūrėti, tačiau aktai nebuvo pasirašyti. UAB „Šiaurinė žvaigždė“ 2009 m. balandžio 20 d. pranešimu Nr. S-55, siųstu UAB „Vilniaus būstas“, informavo, kad UAB „Vilniaus būstas“ nustatytu laiku nepasirašė perkamo turto apžiūros akto, jog tai, kad turto apžiūros aktai yra nepasirašyti daugiau nei septynias kalendorines dienas yra šiurkštus preliminariųjų pirkimo–pardavimo sutarčių pažeidimas, sudarantis pagrindą vienašališkai dėl UAB „Vilniaus būstas“ kaltės jas nutraukti, jog kviečia 2009 m. balandžio 23 d. 9 val. atvykti į statomą objektą, kuriame yra perkamas turtas (Verkių g. 23, Vilnius), pasirašyti turto apžiūros aktų ir nustatyti pagrindinių notarine tvarka tvirtinamų turto pirkimo–pardavimo sutarčių sudarymo dieną, tokiu būdu pašalinant sutartinių įsipareigojimų vykdymo pažeidimus. UAB „Šiaurinė žvaigždė“ taip pat nurodė pasekmes, jeigu pirmiau nurodyti pažeidimai nebus pašalinti: preliminarios būsimo turto pirkimo–pardavimo sutartys dėl UAB „Vilniaus būstas“ kaltės bus nutrauktos 2009 m. balandžio 23 d. 9 val. 1 min.; ieškovo pagal preliminariąsias sutartis įmokėtos avansinės įmokos bus automatiškai įskaitytos į pagal preliminariąsias sutartis mokamas netesybas (IV t., b. l. 112). Iš į bylą pateikto UAB „Vilniaus būstas“ 2009 m. balandžio 22 d. rašto „Dėl 2009-04-20 pranešimo Nr. S-55“, adresuoto UAB „Šiaurinė žvaigždė“, matyti, kad UAB „Vilniaus būstas“ informavo, jog advokatų profesinė bendrija „Adlex“ atstovauja UAB „Vilniaus būstas“ 2009 m. balandžio 23 d. teisinių paslaugų sutarties pagrindu. Šiame atsakyme į minėtą UAB „Šiaurinė žvaigždė“ raštą, kurį UAB „Vilniaus būstas“ vardu pasirašė advokatė R. K., UAB „Vilniaus būstas“ pranešė, kad turto apžiūros ir aktų pasirašymo laikas netinkamas, jog neatsisako atvykti į apžiūrą ir / ar pasirašyti turto apžiūros aktus, prašė leisti atvykti apžiūrėti turtą ir aktus pasirašyti 2009 m. balandžio 28 d. 14 val., o nukėlus turto apžiūros aktų pasirašymo laiką, atitinkamai nukelti ir preliminariųjų sutarčių vienašalio nutraukimo momentą (V t., b. l. 89). Prie šio rašto buvo pridėtas išrašas iš 2009 m. balandžio 22 d. teisinių paslaugų sutarties, sudarytos tarp advokatų profesinės bendrijos „Adlex“ ir UAB „Vilniaus būstas“, išrašo parengimo data: 2009 m. balandžio 22 d., išrašą parengęs asmuo: advokatė R. K. (V t., b. l. 90). UAB „Šiaurinė žvaigždė“ 2009 m. balandžio 24 d. rašte Nr. S-59 į 2009 04 22 b/n nurodė, kad, pasitikėdama pirkėjo sąžiningumu ir siekdama užtikrinti bendradarbiavimo principo įgyvendinimą, sutinka, jog UAB „Vilniaus būstas“ atvyktų pasirašyti turto apžiūros aktų 2009 m. balandžio 28 d. 14 val. Raštas buvo adresuotas advokatei R. K. ir UAB „Vilniaus būstas“ (IV t., b. l. 121). Į bylą taip pat pateiktas UAB „Vilniaus būstas“ vardu advokatės R. K. 2009 m. balandžio 28 d. pasirašytas prašymas UAB „Šiaurinė žvaigždė“ dėl preliminariųjų butų pirkimo–pardavimo sutarčių nutraukimo sąlygų pakeitimo. Šiame prašyme nurodyta, kad UAB „Vilniaus būstas“ prašo pakeisti preliminariųjų pirkimo–pardavimo sutarčių sąlygas taip, jog UAB „Vilniaus būstas“ galėtų jas nutraukti be netesybų (V t., b. l. 91-93, VII t., b. l. 16-19). UAB „Šiaurinė žvaigždė“ 2009 m. balandžio 28 d. pranešimu, siųstu UAB „Vilniaus būstas“, pranešė, jog dėl to, kad UAB „Vilniaus būstas“ nustatytu laiku neatvyko ir nepašalino pažeidimų, UAB „Vilniaus būstas“ ir UAB „Šiaurinė žvaigždė“ sudarytos preliminariosios būsimo turto pirkimo–pardavimo sutartys dėl UAB „Vilniaus būstas“ kaltės yra laikomos nutrauktomis ir kad UAB „Vilniaus būstas“ dėl sutarčių nutraukimo tenkančios mokėti baudos padengiamos įskaičius įmokėtas 12,50 procentų turto kainos įmokas (IV t., b. l. 124).

Dėl preliminariųjų sutarčių turinio ir pagrindinių pirkimo–pardavimo sutarčių termino nustatymo sąlygų aiškinimo

Preliminariąja sutartimi šalys įsipareigoja joje aptartomis sąlygomis ateityje sudaryti kitą – pagrindinę – sutartį (CK 6.165 straipsnis). Vienas iš esminių preliminariosios sutarties bruožų yra terminas, iki kurio turi būti sudaryta pagrindinė sutartis. CK 6.165 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad preliminariojoje sutartyje šalys turi nurodyti terminą pagrindinei sutarčiai sudaryti. Jeigu šis terminas nenurodytas, pagrindinė sutartis turi būti sudaryta per metus nuo preliminariosios sutarties sudarymo. Terminu yra laikomas apibrėžtas laikotarpis, kuriam suėjus ar pasibaigus įstatymas ar šalių susitarimas numato tam tikrą civilinių teisių ar pareigų atsiradimą, pasikeitimą ar pasibaigimą. Terminas gali būti apibrėžiamas ne tik kalendorine data ar nurodomas metais, mėnesiais, savaitėmis, dienomis, valandomis, bet ir įvykiu, kuris neišvengiamai turi įvykti (CK 1.117 straipsnis). Nustačius, kad šalys susitarė dėl termino apibrėžimo įvykiu, kuris tikrai įvyks, negalima laikyti, kad terminas nenustatytas. Tokiu atveju laikoma, kad terminas yra nustatytas sutartimi ir nėra pagrindo taikyti įstatymo nuostatų, pagal kurias preliminarioji sutartis galioja vienerius metus nuo jos sudarymo dienos, o pasibaigus šiam terminui šalių prievolė sudaryti pagrindinę sutartį pasibaigia (CK 6.165 straipsnio 3, 5 dalys). Apelianto apeliacinis skundas iš esmės grindžiamas tuo, kad ieškovo prievolė sudaryti pagrindines sutartis pasibaigė dar 2009 m. vasario 22 d. (praėjus metams nuo preliminariųjų būsimo turto pirkimo–pardavimo sutarčių sudarymo), nes preliminariosiose sutartyje nebuvo tinkamai apibrėžtas terminas pagrindinėms sutartimis sudaryti. Tuo tarpu atsakovas teigė, kad prievolė pagrindinėms sutartims sudaryti galiojo ir po 2009 m. vasario 22 d.

Sutarties turinys yra šalių consensus ad idem, t. y. šalių surastas sutarimas, bendra nuomonė. Nustatant tikrąją sutarties šalių valią, taikytinos sutarčių aiškinimo taisyklės, įtvirtintos CK 6.193–6.195 straipsniuose, kuriuose nustatytos bendrosios nuostatos yra taikomos aiškinant ir preliminariųjų sutarčių nuostatas. Taikant įstatymo įtvirtintas ir teismų praktikoje pripažintas šias sutarčių aiškinimo taisykles, turi būti kiek įmanoma tiksliau išsiaiškinta šalių valia, išreikšta joms sudarant sutartis ir prisiimant iš tokių sutarčių kylančius įsipareigojimus. CK 6.193 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas sisteminio sutarties aiškinimo principas, kuris reikalauja bet kurią sutarties sąlygą aiškinti atsižvelgiant į visą sutarties kontekstą, sąlygų tarpusavio ryšį, sutarties esmę ir tikslą.

Preliminariųjų būsimo buto pirkimo–pardavimo sutarčių 4 dalyse nustatyta darbų atlikimo terminai ir pagrindinės sutarties sudarymas. Sutarties 4.2 punkte nustatyti įsipareigojimai pardavėjui, t. y. ne vėliau kaip iki 2009 m. gegužės 31 d. atlikti buto statybos darbus iki tokio baigtumo lygio, kuris nurodytas sutarties priede Nr. 1, teisės aktų ir sutarties nustatyta tvarka suformuoti ir Nekilnojamojo turto registre įregistruoti butą; raštu pranešti pirkėjui apie minėtų įsipareigojimų įvykdymą. Jau vien ta aplinkybė, kad šalys, laisva valia sudarydamos preliminariąsias sutartis, suteikė galimybę atsakovui statybos darbus atlikinėti iki 2009 m. gegužės 31 d., neleidžia sutikti su apeliantu, kad terminas pagrindinėms sutartims sudaryti baigėsi 2009 m. vasario 22 d., t. y. anksčiau nei pagal sutarčių sąlygas galima statybos darbų pabaigos data. Priešingas sutarties sąlygų aiškinimas neatitiktų CK 1.5 straipsnyje įtvirtintų teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų.

Be to, aiškinant sutartį turi būti atsižvelgiama ir į šalių elgesį po sutarties sudarymo. Nagrinėjamu atveju ir po 2009 m. vasario 22 d. tarp ieškovo ir atsakovo vyko bendravimas dėl butų apžiūros aktų pasirašymo, kaip vieno iš etapo, nustatytų preliminariųjų sutarčių sąlygose, po kurio pasirašymo atsakovas įsipareigojo kviesti ieškovą pasirašyti pagrindines pirkimo–pardavimo sutartis, taip pat ir dėl preliminariųjų sutarčių nutraukimo sąlygų, kurį, be kita ko, bandė inicijuoti pats ieškovas. Taigi ieškovo veiksmai iki pat preliminariųjų būsimo turto pirkimo–pardavimo sutarčių nutraukimo patvirtina jo suvokimą, kad preliminariosios sutartys galiojo ir po 2009 m. vasario 22 d. Ieškovas ir atsakovas dėl sąlygų, nustatytų preliminariosiose būsimo turto pirkimo–pardavimo sutartyse, bendravo iki pat jų nutraukimo 2009 m. balandžio 28 d.

Dėl vienašališko preliminariųjų būsimo turto pirkimo–pardavimo sutarčių nutraukimo

Kai sutartis pažeista, kita šalis gali prarasti interesą tęsti sutartinius santykius ir gali pasinaudoti vienašališku sutarties nutraukimu kaip savigynos priemone. Visais atvejais, kai viena šalių nesutinka, kad sutarties pažeidimas buvo esminis, leidžiantis ją vienašališkai nutraukti, teismas patikrina sutarties nutraukimo teisėtumą. Sutarties šalims įstatymas leidžia susitarti dėl galimybės vienašališkai nutraukti sutartį joje nustatytomis sąlygomis, jeigu jos neprieštarauja imperatyviosioms teisės normoms (CK 6.217 straipsnio 5 dalis). Nagrinėjamu atveju šalių sudarytų preliminarių sutarčių 8.2–8.3 punktuose nustatyti vienašališko sutarties nutraukimo atvejai, kurie skiriasi priklausomai nuo šalių kaltės. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai vadovavosi šiomis šalių susitarimo nuostatomis, nes jos neprieštarauja imperatyviosioms teisės normoms. Be to, pirmosios instancijos teismas darė pagrįstą išvadą, kad sutarčių jau nebuvo galimybės išsaugoti, nes atsakovas ėmėsi visų įmanomų ir protingų priemonių, kad sudarytų ieškovui galimybę pašalinti sutarties pažeidimus ir tęsti preliminariosiomis sutartimis prisiimtus įsipareigojimus, tačiau ieškovas, būdamas verslininku, nesielgė apdairiai, atidžiai ir protingai. Be to, 2009 m. balandžio 28 d. raštas neabejotinai patvirtina, kad galiausiai ieškovas neketino sudaryti pirkimo–pardavimo sutarčių, o siekė, jog sutartys būtų nutrauktos palankiausiomis jam sąlygomis.

Apeliantas apeliaciniame skunde didelį dėmesį skiria argumentams apie tai, kad ieškovo niekada nesiejo atstovavimo santykiai su advokate R. K., todėl atsakovo į bylą pateikti šios advokatės pasirašyti 2009 m. balandžio 23 d. bei 2009 m. balandžio 28 d. raštai neatspindi tikrosios ieškovo valios, nes jie buvo surašyti neįgalioto asmens. Byloje apklausta liudytoja advokatė R. K., kuri ir pasirašė minėtus raštus, paaiškino, kad UAB „Vilniaus būstas“ buvo atstovaujama advokatų profesinės bendrijos „Adlex“, advokatė į bylą pateiktus raštus pasirašė, tačiau juos rengė ne ji pati, o V. V.. Šis asmuo 2009 m. dirbo advokatų profesinėje bendrojoje „Adlex“ teisininku. Su UAB „Vilniaus būstas“ direktoriumi taip pat bendravo ne ji pati asmeniškai, o V. V., kuris ir parengė visus dokumentus. Advokatė nepateikė teisinių paslaugų sutarties, nes ji advokatų profesinėje bendrijoje neišsaugota, tačiau paaiškino, kad sutartis buvo pasirašyta, priešingu atveju nebūtų pasirašytas išrašas iš teisinių paslaugų sutarties. V. V. teismo posėdžio metu paaiškino, kad UAB „Vilniaus būstas“ vadovas I. G. buvo atvykęs į advokatų profesinę bendriją „Adlex“, tą pačią dieną turėjo baigtis UAB „Vilniaus būstas“ nustatytas terminas butams apžiūrėti. Liudytojas rengė raštą dėl termino apžiūrai pratęsimo, vėliau prašymą pakeisti sąlygas dėl preliminariųjų sutarčių nutraukimo. Iš UAB „Vilniaus būstas“ gaudavo elektroninius laiškus su visais duomenimis, kurie buvo reikalingi raštams UAB „Šiaurinė žvaigždė“ parengti.

Nepaisant aplinkybės, kad ieškovo vadovas I. G. kategoriškai neigė kada nors kreipęsis į advokatų profesinę bendriją „Adlex“ dėl teisinių paslaugų suteikimo, teigė, jog niekada nėra bendravęs su V. V. ir kad jam nežinomos raštų UAB „Vilniaus būstas“ vardu surašymo aplinkybės, raštų turinys patvirtina, kad teisiniai santykiai, susiklostę dėl preliminariųjų pirkimo–pardavimo sutarčių tarp ieškovo ir atsakovo, pačios sutartys ir jas lydintys dokumentai bei šių sutarčių vykdymo aplinkybės buvo žinomos raštus parengusiai advokatų profesinei bendrijai. Ieškovo atstovai nenurodė aplinkybių, kurios patvirtintų, jog advokatų profesinei bendrijai apie šioje byloje sprendžiamus šalių teisinius santykius ir dokumentų turinį tapo žinoma ne iš ieškovo, o iš kitų šaltinių, ir kad advokatų profesinė bendrija šias žinias piktavališkai panaudojo be ieškovo žinios. Esant tokioms aplinkybėms daroma išvada, kad advokatų profesinė bendrija „Adlex“ pagrįstai veikė kaip UAB „Vilniaus būstas“ atstovė, bendrovei „Vilniaus būstas“ šią aplinkybę žinant. Nagrinėjamu atveju vien faktas, kad į bylą nepateikta teisinių paslaugų sutartis, nepaneigia ieškovą ir advokatų profesinę bendriją „Adlex“ siejusių atstovavimo santykių, nepaneigia aplinkybės, kad advokatė, pasirašydama 2009 m. balandžio 23 d. bei 2009 m. balandžio 28 d. raštus, veikė su ieškovo žinia, jo vardu ir jo interesais. Įstatymų reikalaujamos formos nesilaikymas sandorį daro negaliojantį tik tuo atveju, kada toks negaliojimas įsakmiai nurodytas įstatymuose (CK 1.93 straipsnio 1 dalis). Advokatūros įstatymo 48 straipsnyje tokios nuostatos nėra, todėl šioje byloje atstovavimo sutarties nepateikimas liudija netinkamą dokumentacijos tvarkymą advokatų profesinėje bendrijoje, bet ne atstovavimo santykių nebuvimą. Be to, CK 2.133 straipsnio 2 dalyje reglamentuojamas atstovavimas, apie kurį galima suprasti iš konkrečių aplinkybių, kuriomis atstovas veikia. Šioje normoje nustatyta, kad jeigu atstovaujamojo elgesys davė pagrindą trečiajam asmeniui sąžiningai tikėti ir protingai manyti, kad jis sudaro sandorį su kito asmens atstovu, tai tokio asmens atstovaujamojo vardu sudaryti sandoriai yra privalomi atstovaujamajam, t. y. sukuria šiam civilines teises ir pareigas. Nagrinėjamu atveju atsakovas, gavęs 2014 m. balandžio 23 ir 28 d. advokatės R. K. ieškovo vardu rašytus raštus, kuriuose išdėstytos faktinę situaciją atitinkančios aplinkybės, turėjo pagrindą sąžiningai tikėti ir protingai manyti, kad raštų turinys atspindi tikrąją ieškovo valią. O paminėtais raštais, kaip jau pasakyta pirmiau, po 2009 m. vasario 22 d. buvo tęsiami preliminariosiomis sutartimis pradėti šalių teisniai santykiai ieškovui aiškiai išreiškiant nuostatą nesudaryti pagrindinių sutarčių.

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į visas išdėstytas aplinkybes, neturi pagrindo sutikti su apelianto skundo argumentu, kad ieškovas niekada nesutiko su preliminariųjų sutarčių nutraukimu ir nėra išreiškęs valios nesudaryti pagrindinių sutarčių, nes tą patvirtino bylos duomenys, įskaitant advokatės pasirašytus 2009 m. balandžio 23 d. bei 2009 m. balandžio 28 d. raštus.

Pagal aukščiau išdėstytus argumentus ieškovo apeliacinis skundas yra atmestinas, nes jame išdėstyti motyvai (CPK 320 str. 21 d.) nesudaro pagrindo keisti arba naikinti apskųstą teismo sprendimą. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; ir kt.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

Pirmosios instancijos teismas 2014 m. liepos 15 d. nutartimi ieškovo UAB „Vilniaus būstas“ atidėjimo 18 019 Lt (ekvivalentas eurais 5 218,66) žyminio mokesčio už apeliacinį skundą sumokėjimą iki apeliacinės instancijos teismo sprendimo (nutarties) priėmimo (VI t., b. l. 213-214). Kadangi ieškovo apeliacinis skundas netenkinamas, ši žyminio mokesčio suma priteistina valstybei iš apelianto. Apeliacinės instancijos teismas patyrė 2,06 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (Lietuvos apeliacinio teismo pažyma apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu) (VII t., b. l. 9). Atmetus apeliacinį skundą, ši suma taip pat priteistina valstybei iš apelianto (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92, 93 straipsniai, 96 straipsnio 2 dalis).

Ieškovas ir trečiasis asmuo patyrė po 1 815 Lt (ekvivalentas eurais po 525,66 Eur) išlaidų advokato pagalbai apmokėti apeliacinės instancijos teisme už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą (VI t., b. l. 227-232). Šios išlaidos, vadovaujantis Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. IR-85 patvirtintomis Rekomendacijomis dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, mažintinos, atsakovui ir trečiajam asmeniui priteisiant po 200 Eur kiekvienam. Išlaidos sumažintos atsižvelgiant į bylos sudėtingumą, tai, kad atsakovą ir trečiąjį asmenį tas pats advokatas atstovavo ir bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, taip pat į tai, kad atsakovas ir trečiasis asmuo pateikė vieną bendrą atsiliepimą į apeliacinį skundą.

Dėl piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis

Atsakovas atsiliepime į apeliacinį skundą prašė už sąmoningą piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, teikiant į bylą melagingus duomenis ir bandant, kad būtų nepagrįstai priimti nauji įrodymai, skirti ieškovui baudą. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad žodinio teismo posėdžio metu buvo išsiaiškintos aplinkybės dėl ieškovą ir advokatę R. K. siejusių atstovavimo teisinių santykių, taip pat į tai, kad Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. kovo 19 d. nutartimi buvo priimtas apelianto kartu su apeliaciniu skundu pateiktas naujas įrodymas, kurio surašymo aplinkybes liudyti pakviesta advokatė R. K. paaiškino teismo posėdžio metu, netenkina atsakovo prašymo dėl baudos ieškovui paskyrimo (CPK 95 straipsnis).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2014 m. gegužės 20 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti valstybei iš ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Vilniaus būstas“ (juridinio asmens kodas 300033195) 5 220,72 (penkis tūkstančius du šimtus dvidešimt eurų ir septyniasdešimt du centus) Eur žyminio mokesčio ir išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

Priteisti atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Šiaurinė žvaigždė“ (juridinio asmens kodas 300975884) iš ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Vilniaus būstas“ (juridinio asmens kodas 300033195) 200 (du šimtus) Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

Priteisti trečiajam asmeniui uždarajai akcinei bendrovei „MG VALDA“ (juridinio asmens kodas 123010339) iš ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Vilniaus būstas“ (juridinio asmens kodas 300033195) 200 (du šimtus) Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.