Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2019-06-21 · Civilinė byla Nr. e2A-372-613/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2019-06-21
Bylos Nr.
e2A-372-613/2019
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Erinija Kazlauskienė, Danutė Žvinklytė, Giedrė Seselskytė
Ieškovas
K. M.
Atsakovas
E. M.
Trečiasis asmuo
akcinė bendrovė „Luminor Bank“
Advokatai
Audrius Saulėnas
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2A-372-613/2019 (S) Teisminio proceso Nr. 2-24-3-02600-2017-9 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.2.9.1; 3.3.1.14; 3.3.1.20.
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. birželio 21 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Erinijos Kazlauskienės, Giedrės Seselskytės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Danutės Žvinklytės,

sekretoriaujant Ievai Mockutei,

dalyvaujant ieškovei K. M., ieškovės atstovui advokatui Raimondui Simonavičiui, atsakovui E. M., atsakovo atstovui advokatui Audriui Saulėnui,

teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės K. M. ir atsakovo E. M. apeliacinius skundus dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2018 m. rugpjūčio 30 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-295-941/2018 pagal ieškovės K. M. patikslintą ieškinį atsakovui E. M. dėl bendrosios dalinės nuosavybės teisės pripažinimo, turto lygių dalių nustatymo ir kompensacijos priteisimo, trečiasis asmuo – akcinė bendrovė „Luminor Bank“.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė K. M. kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu, prašydama pripažinti, kad atsakovo E. M. vardu registruotas nekilnojamasis turtas – 652/1187 dalys žemės sklypo (unikalus (duomenys neskelbtini)) ir butas Nr. 1 (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantys (duomenys neskelbtini) (toliau kartu – Ginčo turtas), yra bendroji dalinė ieškovės K. M. ir atsakovo E. M. nuosavybė; nustatyti, kad ieškovei ir atsakovui nuosavybės teise priklauso po ½ šio turto; priteisti ieškovei iš atsakovo E. M. 3 000 Eur piniginę kompensaciją už investuotas lėšas į atsakovui nuosavybės teise priklausančią įmonę UAB „(duomenys neskelbtini)“.

2. Ieškovė nurodė, kad su atsakovu faktiškai pradėjo kartu gyventi nuo 2014 m. lapkričio mėnesio. Kartu jie vedė bendrą ūkį, juos siejo šeimyniniai santykiai, kuriuos ji tikėjosi ateityje įteisinti sudarant santuoką. Kurdami bendrą ateitį planavo įsigyti erdvesnius namus, turėti savo aplinką, kiemą. Kad būtų pakankamai lėšų bendram būstui įsigyti, ieškovė 2014 m. lapkričio 20 d. pagal pirkimo pardavimo sutartį už 46 339,20 Eur pardavė jai asmeninės nuosavybės teise priklausiusį butą, esantį (duomenys neskelbtini), ir automobilį. Gautas lėšas panaudojo bendrai buičiai bei būsimų namų su atsakovu įsigijimui. Atsakovas 2015 m. birželio 18 d., panaudodamas jos asmenines lėšas ir iš AB banko „Nordea Bank“ pagal 2015 m. liepos 10 d. kreditavimo sutartį gautą 40 000 Eur paskolą, už 50 000 Eur sumą įsigijo Ginčo turtą. Įsigytą turtą 2015 m. birželio 23 d. įsiregistravo asmeninės nuosavybės teise savo vardu, taip paneigdamas jos teisę į nuosavybę. Nepaisant to, naujai įsigyto būsto įrengimu ir toliau rūpinosi abu, investavo savo lėšas, laiką ir jėgas. Iki šio būsto įrengimo, visi trys (ieškovė, jos mažametis vaikas ir atsakovas) bendrą gyvenimą kūrė atsakovo tėvų bute, esančiame (duomenys neskelbtini), o 2016 m. balandžio mėnesį jau persikraustė gyventi į nuosavus namus. Santykiai su atsakovu visada buvo artimi, sklandūs, abu vedė bendrą ūkį, rūpinosi namais, aplinka, ieškovės vaiko poreikiais, atsakovo vardu 2017 m. birželio 7 d. juridinių asmenų registre įregistruotos įmonės UAB „(duomenys neskelbtini)“ veikla. Į šią įmonę taip pat investavo savo lėšas, tikėdamasi, kad jos veikla bus jų šeimos pragyvenimo šaltinis.

3. Nuo 2017 m. rugpjūčio mėnesio ieškovės ir atsakovo santykiai itin pašlijo, atsakovas ėmė ieškovę ir jos mažametį sūnų varyti iš namų. Neišėję savo noru, buvo priversti tą padaryti prievarta.

4. Nupirktas nekilnojamasis turtas buvo įkeistas AB bankui „Nordea Bank“ atsakovo vardu imant 40 000 Eur paskolą. Hipotekos sutartyje nepriklausomų turto vertintojų įkeistas turtas buvo įvertintas 75 000 Eur suma. Namas, kuriame yra ieškovės ir atsakovo bendromis lėšomis, veikiant jungtinės veiklos (partnerystės) pagrindais įsigytas butas, buvo tik iš išorės baigtas statyti, nebuvo jokios vidaus apdailos. Nupirkus nurodytą nekilnojamąjį turtą, jie su atsakovu žodžiu susitarė, kad ji už savo parduotą butą gautus pinigus panaudos namo vidaus įrengimui, kad jis taptų tinkamas gyventi, o vėliau atsakovas žadėjo namą įforminti bendrąja daline nuosavybe, ieškovės vardu įregistruojant ½ dalį buto. Vykdydama susitarimą ieškovė į buto įrengimą investavo apie 50 000 Eur savo asmeninių lėšų.

5. Ieškovė K. M. ir jos atstovas teismo posėdyje atsisakė reikalavimo dėl 3 000 Eur piniginės kompensacijos priteisimo.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

6. Klaipėdos apylinkės teismas 2018 m. rugpjūčio 30 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies: 1) pripažino, kad butas Nr. 1 (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantis (duomenys neskelbtini) (toliau – Ginčo butas) yra bendroji dalinė ieškovės K. M. ir atsakovo E. M. nuosavybė; 2) nustatė, kad ieškovei tenka ¼ dalis šiame turte; 3) priteisė atsakovui ieškovei K. M. tenkančią Ginčo buto dalį; 4) priteisė iš atsakovo E. M. 37 500 Eur kompensaciją ieškovei K. M. už jam atitenkančią ieškovei tenkančią Ginčo buto dalį; 5) kitoje dalyje patikslintą ieškinį atmetė; 6) priėmė ieškovės K. M. ieškinio reikalavimo atsisakymą dėl 3 000 Eur piniginės kompensacijos priteisimo ir šioje dalyje civilinę bylą nutraukė; 7) paskirstė bylinėjimosi išlaidas.

7. Teismas nustatė, kad ieškovė ir atsakovas, nors nebuvo susituokę, tačiau nuo 2014 m. lapkričio mėnesio iki 2017 m. rugsėjo gyveno kartu ir juos siejo artimi šeimyniniai santykiai, t. y. jie buvo sugyventiniai, vedė bendrą ūkį, kartu keitė gyvenamąją vietą, rūpinosi bendra buitimi, turto įsigijimu, jo įrengimu priežiūra ir išlaikymu, aplinkiniams demonstravo artimą emocinį ryšį ir leido suprasti juos esant pora ir net šeima, kartu įsteigė bendrovę, kurios pavadinimas yra jų abiejų vardų junginys. Atsakovo įsigytas žemės sklypas ir butas buvo naudojami ieškovės, jos sūnaus ir atsakovo bendram gyvenimui. Ieškovė rūpinosi buto įrengimu, interjero kūrimu, pirko ir savo asmeninėmis lėšomis (gautomis pardavus jai priklausiusį butą) mokėjo už buto įrengimui reikalingas statybines bei apdailos (plyteles, parketlentes, dažus ir kt.) medžiagas, darbą meistrams, laiptus ir duris. Šalių paaiškinimai, liudytojų parodymai ir byloje pateikti rašytiniai įrodymai, patvirtina, kad tarp ieškovės ir atsakovo susiklostė ne tik asmeniniai neturtiniai, bet ir asmeniniai turtiniai santykiai. Todėl teismas sprendė, kad tarp šalių buvo susitarimas dėl jungtinės veiklos (partnerystės) sukuriant bendrąją dalinę nuosavybę.

8. Teismas pažymėjo, jog tarp šalių nėra ginčo dėl to, kad butas yra pilnai įrengtas ir jo baigtumas yra 100 procentų (nors VĮ Registrų centre tebėra įregistruotas 88 procentų baigtumas). Šalių pateiktais duomenimis ginčo turto vertė apie 150 000 Eur. Remiantis teismo iš banko išreikalauta turto vertinimo ataskaita, 6,52 arų žemės sklypo dalies vertė 13 000 Eur (1 aro – 1 994 Eur). Tai atitinka VĮ Registrų centro duomenų bazėje nurodytą šio žemės sklypo dalies vidutinę rinkos vertę ir realias rinkos kainas. Teismas sprendė, kad įrengto buto vertė yra 137 000 Eur. Tai yra 1010 Eur už 1 kv. m (137 000 Eur / 135,69 kv. m), kas atitinka realias rinkos kainas. Remiantis šalių paaiškinimais, būsto įrengimui išleista apie 70 000 Eur ir abi šalys prisidėjo prie įrengimo savo darbu bei lėšomis. Šalims bendru darbu ir lėšomis įrengus butą nuo 75 procentų iki 100 procentų baigtumo buto vertė padidėjo 75 000 Eur, t. y. daugiau nei dvigubai.

9. Teismas konstatavo, kad ieškovė perkant Ginčo turtą piniginėmis lėšomis neprisidėjo, kredito bankui nedengė ir prisiimti įsipareigojimų bankui, kreditavusiam atsakovą įgyjant turtą, nesutinka. Reikalavimas nustatyti ½ dalį nėra pagrįstas ir sąžiningas. Atsižvelgdamas į atsakovo asmeninėmis lėšomis įgyto buto baigtumą (75 procentų) ir rinkos vertę (62 000 Eur), šalių bendromis lėšomis ir jėgomis atliktą būsto pagerinimą (baigtumas 100 procentų) bei rinkos vertę (137 000 Eur), duomenis apie ieškovės aktyvumą bendro turto kūrimo procese, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, teismas pripažintino, kad Ginčo butas yra bendroji dalinė ieškovės ir atsakovo nuosavybė, nustatant, kad ieškovės dalis bendrojoje nuosavybėje sudaro ¼ (25 procentus), atsakovo – ¾ (75 procentus).

10. Be to, teismas, siekdamas išvengti konfliktų ir galimų teisminių ginčų, ieškovei tenkančią buto dalį priteisė atsakovui, o iš atsakovo ieškovei – kompensaciją už jam atitenkančią ieškovei tenkančią buto dalį.

III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai

11. Ieškovė K. M. apeliaciniame skunde prašo teismo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2018 m. rugpjūčio 30 d. sprendimo dalį, kuria teismas nustatė, kad ieškovei tenka ¼ dalis Ginčo buto dalis, ją priteisė atsakovui bei priteisė iš atsakovo 37 500 Eur kompensaciją ieškovei už jam atitenkančią ieškovės Ginčo buto dalį, ir priimti naują sprendimą – nustatyti, kad ieškovei ir atsakovui nuosavybės teise priklauso po ½ dalį Ginčo turto bei proporcingai priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

11.1. Teismas nepagrįstai sprendė, kad ieškovės dalis bendrojoje nuosavybėje sudaro ¼ (25 procentus), o atsakovo – ¾ (75 procentus). Ginčo turtas buvo įsigytas už 50 000 Eur, ieškovės investuota suma, kuri teismo sprendimu yra patvirtinta, sudaro 48 121 Eur sumą, todėl piniginių indėlių į Ginčo turtą vertė yra apylygė, todėl teismas Ginčo turto dalis bendrojoje nuosavybėje šalims turėjo nustatyti po lygiai. Ieškovei taip pat nesuprantama, kuo vadovaujantis teismas padarė išvadą, kad Ginčo turto rinkos vertė siekia 137 000 Eur, nes šioje byloje nebuvo atliktas ginčo objekto nekilojamojo turto vertinimas, taip pat šioje byloje nebuvo skirta ir nekilnojamojo turto vertės ekspertizė.

11.2. Ieškovė suformuluotais ieškinio reikalavimais neprašė atidalinti jos dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės ar priteisti nustatyto dydžio kompensaciją, tačiau teismas, peržengdamas ieškinio reikalavimus, nusprendė priteisti atsakovui ¼ dalį ieškovei tenkančio Ginčo buto ir priteisti iš atsakovo 37 500 Eur kompensaciją ieškovei už jam atitenkančią ieškovei tenkančio Ginčo buto dalį.

Atsiliepimas

12. Atsakovas E. M. atsiliepime į ieškovės apeliacinį skundą prašo jį atmesti ir tenkinti atsakovo apeliacinį skundą, taip pat priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsakovo nuomone, ieškovė neįrodė aplinkybių, dėl kurių būtų galima tenkinti jos reikalavimą dėl ½ dalies nuosavybės teisės pripažinimo į Ginčo turtą. Atsakovas neginčijo bendro gyvenimo su ieškove fakto bei to, kad ieškovė iš dalies finansiškai prisidėjo prie ieškovo nupirkto Ginčo turto įrengimo. Tačiau ieškovės nurodyta 50 000 Eur suma neatitinka tikrovės ir atsakovas su ja nesutinka. Aplinkybė, kad ieškovė nedidele dalimi prisidėjo prie būsto įrengimo, nesudaro pagrindo pripažinti ją turto savininke.

Šalies argumentai

13. Atsakovas E. M. apeliaciniame skunde prašo teismo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2018 m. rugpjūčio 30 d. sprendimo dalį, kuria teismas pripažino, kad Ginčo butas yra bendroji dalinė ieškovės K. M. ir atsakovo E. M. nuosavybė, nustatė, kad ieškovei tenka ¼ dalis Ginčo buto dalis, ją priteisė atsakovui bei priteisė iš atsakovo 37 500 Eur kompensaciją ieškovei už jam atitenkančią ieškovės Ginčo buto dalį, ir priimti naują sprendimą – ieškovės ieškinį atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

13.1. Tarp atsakovo ir trečiojo asmens AB „Luminor Bank“ buvo sudaryta būsto kreditavimo sutartis Nr. BK15/07/439S, įskaitant vėlesnius pakeitimus ir papildymus. Už gautą kreditą atsakovas E. M. įsigijo Ginčo turtą, kuris prievolių įvykdymo užtikrinimui yra įkeistas, todėl teismo sprendimas priteisti dalį atsakovo nuosavybės ieškovei, už kurią atsakovas moka periodines įmokas bankui, yra neteisėtas, nesąžiningas ir pažeidžia tiek atsakovo, tiek trečiojo asmens interesus.

13.2. Atsakovas yra vienintelis teisėtas Ginčo turto savininkas. Ieškovė, nebūdama Ginčo turto bendraturte, negali reikalauti atidalyti turtą iš bendrosios nuosavybės. Be to, jokios jungtinės veiklos sutarties šalys nesudarė, todėl ieškinio teiginiai apie jungtinę veiklą yra nepagrįsti ir neįrodyti.

13.3. Teismas visiškai nepagrįstai aiškinosi kiek ir kokia apimtimi kiekviena iš šalių investavo į gyvenamojo būsto įrengimą, kadangi atsakovui nebuvo reiškiami piniginiai reikalavimai. Teismas pažeidė ir dispozityvumo principą, nes priteisė ieškovei tai, ko ieškovė neprašė, t. y. ieškiniu buvo prašoma pripažinti ieškovei nuosavybės teisę į ginčo turtą, o ne priteisti kompensaciją.

13.4. Be to, visiškai nepagrįsta teismo išvada, jog šalims bendru darbu ir lėšomis įrengus butą jo vertė padidėjo daugiau nei dvigubai. Aplinkybė, kad ieškovė nedidele dalimi prisidėjo prie būsto įrengimo, nesudaro pagrindo pripažinti ją turto savininke, tuo labiau, kad lieka visiškai neaišku kaip pirmosios instancijos teismas nustatė turto proporcijas (75 ir 25 procentai). Jokių argumentų šiai išvadai pagrįsti teismas nenurodė, kaip ir neargumentavo, kodėl atmetami atsakovo argumentai, susiję su sandorio teisėtumo prezumpcija.

Atsiliepimas

14. Ieškovė K. M. atsiliepime į atsakovo apeliacinį skundą prašo jį atmesti.

15. Trečiasis asmuo AB „Luminor Bank“ atsiliepime į šalių apeliacinius skundus prašo teismo atmesti ieškovės apeliacinį skundą, o atsakovo apeliacinį skundą patenkinti. Nurodo, jog ieškovė privalėjo įrodyti, kad Ginčo turtas buvo įgytas iš bendrų sugyventinių lėšų ir nekilnojamojo turto įgijimo metu buvo sudarytas sugyventinių susitarimas įgyti turtą bendrosios dalinės, o ne asmeninės nuosavybės teise, ir tikroji šalių valia buvo nukreipta į turto įgijimą bendrosios nuosavybės teise. Tačiau Ginčo turtas buvo įgytas už banko atsakovui suteiktą paskolą, turtas buvo įregistruotas kaip asmeninė atsakovo nuosavybė. ieškovė asmeniškai dalyvavo atsakovui sudarant Ginčo turto pirkimo-pardavimo sutartį, todėl žinojo, jog Ginčo turtas įgyjamas atsakovo vardu ir yra asmeninė jo nuosavybė.

16. Teismo posėdžio metu ieškovė K. M. palaikė savo apeliacinį skundą ir papildomai pažymėjo, kad neprašė pirmosios instancijos teismas padalintų Ginčo turtą, jos reikalavimas buvo nustatyti Ginčo turto idealiąsias dalis. Nemato taikos sutarties sudarymo galimybės.

17. Teismo posėdžio metu atsakovas E. M. taip pat palaikė savo apeliacinį skundą.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo teisiniai argumentai ir išvados

18. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinių skundų faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniuose skunduose nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1, 2 dalys).

Dėl trečiojo asmens pakeitimo

19. Pareiškėja „Luminor Bank“ AS, Lietuvoje veikianti per „Luminor Bank“ AS Lietuvos skyrių, pateikė byloje prašymą pakeisti pradinį trečiąjį asmenį AB „Luminor Bank“ naujuoju „Luminor Bank“ AS, Lietuvoje veikiančia per „Luminor Bank“ AS Lietuvos skyrių.

20. Procesinis teisių perėmimas galimas bet kurioje proceso stadijoje (CPK 48 straipsnio 1 dalis). Tai reiškia, kad jis gali įvykti tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teisme, kasaciniame procese, atnaujinant procesą ar vykdymo procese (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 17 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2011). Procesinį teisių perėmimą reglamentuoja dvi normos, įtvirtintos CPK 48 straipsnio 1 dalyje ir 596 straipsnyje. Jeigu pirmoji iš jų nustato bendrąsias procesinių teisių perėmimo sąlygas, tai antroji reglamentuoja proceso dalyvių pakeitimo procedūrą vykdymo procese. CPK 596 straipsnis taikomas tik tada, kai pradėtas vykdymo procesas, t. y. antstolis yra pradėjęs vykdymo veiksmus (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. balandžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-716-943/2016). Kokiu teisiniu pagrindu ir kurioje proceso stadijoje turėtų būti atliekamas procesinių teisių perėmimo įteisinimas teisinio kvalifikavimo požiūriu sprendžia teismas, kuriam pareiškiamas prašymas perimti procesines teises.

21. Bendrąsias procesinio teisių perėmimo taisykles nustato CPK 48 straipsnis. Pagal šio straipsnio 1 dalį tais atvejais, kai viena iš ginčijamo arba sprendimu nustatyto teisinio santykio šalių pasitraukia iš bylos (fizinio asmens mirtis, juridinio asmens pabaiga, jo pertvarkymas ir pan.), teismas tą šalį pakeičia jos teisių perėmėju, išskyrus atvejus, kai yra negalimas materialinių subjektinių teisių perėmimas. Procesinių teisių perėmimo pagrindas yra materialiojo teisinio santykio subjektų pasikeitimas, kuriam reikalingos šios sąlygos: 1) vieno subjekto pasitraukimas iš materialiojo teisinio santykio; 2) pasitraukusio subjekto teisių perėjimas kitam asmeniui. Teismas pakeičia proceso šalį tik tuo atveju, jei tam yra teisėtas pagrindas (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. sausio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-442-823/2017).

22. Pareiškėja teismui pateikė jos su pradiniu trečiuoju asmeniu AB „Luminor Bank“ 2019 m. sausio 2 d. sudarytą Turto, teisių ir pareigų perdavimo-priėmimo aktą, pagal kurį pradinis trečiasis asmuo AB „Luminor Bank“ perleido pareiškėjai „Luminor Bank“ AS, Lietuvoje veikiančiai per „Luminor Bank“ AS Lietuvos skyrių, visą savo turtą, teises ir pareigas. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad byloje yra pagrindas pakeisti pradinį trečiąjį asmenį AB „Luminor Bank“ naujuoju – „Luminor Bank“ AS, Lietuvoje veikiančia per „Luminor Bank“ AS Lietuvos skyrių.

Dėl ginčo esmės

23. Teismas, išnagrinėjęs bylą, turi priimti sprendimą dėl visų byloje pareikštų reikalavimų, išskyrus atvejus, kai priimamas dalinis sprendimas (CPK 265 straipsnio 2 dalis); priimdamas sprendimą, jis įvertina įrodymus, konstatuoja, kurios aplinkybės, turinčios reikšmės bylai, nustatytos ir kurios ne, koks įstatymas turi būti taikomas šioje byloje ir ar ieškinys tenkintinas (CPK 265 straipsnio 1 dalis). Sprendime neleidžiama peržengti byloje pareikštų reikalavimų, išskyrus CPK numatytus atvejus (CPK 265 straipsnio 2 dalis).

24. Lietuvos Aukščiausiasis teismas ne kartą nurodęs, kad CPK 13 straipsnyje įtvirtintas dispozityvumo principas reiškia, jog asmuo, manantis, kad jo teisės pažeistos, tik pats sprendžia, ar ginti pažeistą teisę ir kokį pažeistų teisių gynimo būdą pasirinkti, t. y. asmuo, suformuluodamas ieškinio pagrindą ir dalyką, nustato teisminio nagrinėjimo objektą ir ribas. Teismas, vykdydamas savo pareigą teisingai išspręsti bylą, nustatyti subjektinės teisės pažeidimą ir ją ginti (CPK 2 straipsnis), privalo, neperžengdamas asmens ieškiniu nustatytų ribų, išskyrus įstatymų nustatytas išimtis, išsamiai, visapusiškai ir objektyviai ištirti bei įvertinti konkrečios bylos faktus, atskleisti bylos esmę ir sprendimu nustatyti, ar pareiškusio ieškinį asmens teisės, įstatymu saugomi interesai pažeisti ir kokiu teisiniu būdu jie gintini (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 17 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-217/2010).

25. Nagrinėjamu atveju ieškovė patikslintu ieškiniu reiškė reikalavimą pripažinti, kad atsakovo E. M. vardu registruotas Ginčo turtas yra bendroji dalinė ieškovės K. M. ir atsakovo E. M. nuosavybė bei nustatyti, kad ieškovei ir atsakovui nuosavybės teise priklauso po ½ dalį šio turto. Tačiau pirmosios instancijos teismas ne tik pripažino, kad Ginčo butas yra bendroji dalinė ieškovės ir atsakovo nuosavybė, ne tik nustatė ieškovei tenkančią Ginčo buto dalį, bet ir priteisė ją atsakovui, o iš atsakovo priteisė 37 500 Eur kompensaciją ieškovei už atsakovui atitenkančią ieškovei tenkančią Ginčo buto dalį. Atsižvelgdama į šias aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, jog išeidamas už ieškinio reikalavimo ribų pirmosios instancijos teismas pažeidė procesines teisės normas ir dėl šio pažeidimo galėjo būti neteisingai išspręsta byla, be to, pirmosios instancijos teismas iš esmės nepasisakė dėl ieškovės ieškinio reikalavimo dalies dėl 652/1187 dalių žemės sklypo, todėl nebuvo atskleista bylos esmė ir pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme, todėl sprendimas šioje dalyje naikintinas ir byla grąžintina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 327 straipsnio 2 punktas, 329 straipsnio 1 dalis).

26. Teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą iš naujo, gali pasiūlyti ieškovei pakeisti ieškinio reikalavimą.

27. Konstatavus pagrindą skundžiamą teismo sprendimą panaikinti ir perduoti bylą nagrinėti iš naujo, dėl kitų apeliacinių skundų bei atsiliepimų į juos argumentų teisėjų kolegija nepasisako, taip pat nepasisako ir dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo, nes šis klausimas turės būti išspręstas nagrinėjant bylą iš naujo.

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, remdamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 48 straipsniu, 327 straipsnio 2 punktu, 329 straipsnio 1 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2018 m. rugpjūčio 30 d. sprendimo dalį, kuria teismas pripažino, kad Ginčo butas yra bendroji dalinė ieškovės K. M. ir atsakovo E. M. nuosavybė, nustatė, kad ieškovei tenka ¼ dalis Ginčo buto dalis, ją priteisė atsakovui bei priteisė iš atsakovo 37 500 Eur kompensaciją ieškovei už jam atitenkančią ieškovės Ginčo buto dalį, ir paskirstė bylinėjimosi išlaidas, panaikinti ir bylą šioje dalyje grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Kitą teismo sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Pareiškėjos „Luminor Bank“ AS, Lietuvoje veikiančios per „Luminor Bank“ AS Lietuvos skyrių, prašymą tenkinti ir pakeisti pradinį trečiąjį asmenį akcinę bendrovę „Luminor Bank“, juridinio asmens kodas 112029270, naujuoju trečiuoju asmeniu „Luminor Bank“ AS, juridinio asmens kodas 11315936, Lietuvoje veikiančia per „Luminor Bank“ AS Lietuvos skyrių, užsienio juridinio asmens filialo kodas 304870069.

Teisėjos Erinija KazlauskienėGiedrė SeselskytėDanutė Žvinklytė