Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Daliaus Jocio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Savinijaus Katausko ir Aurelijos Sadauskaitės,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nukentėjusiojo K. Ž. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2024 m. vasario 15 d. nuosprendžio, kuriuo:

E. Š. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnyje ir 178 straipsnio 2 dalyje, ir jam:

pagal BK 178 straipsnio 2 dalį – 1 metų laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir E. Š. paskirta 1 metų laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir E. Š. skirta 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, paskirta subendrinta bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrinta su 2023 m. birželio 23 d. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų nuosprendžiu E. Š. paskirta ir subendrinta su 2023 m. balandžio 6 d. Plungės apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta 4 metų 8 mėnesių laisvės atėmimo bausme ir nustatyta galutinė subendrinta 5 metų laisvės atėmimo bausmė.

Bausmės pradžią nuspręsta skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Į paskirtos bausmės atlikimo laiką nuspręsta įskaityti E. Š. pagal 2023 m. birželio 23 d. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų nuosprendį ir 2023 m. balandžio 6 d. Plungės apylinkės teismo nuosprendį įskaitytą laikinojo sulaikymo laiką nuo 2021 m. gruodžio 13 d. iki 2021 m. gruodžio 15 d. (dvi dienos) ir pagal šiuos nuosprendžius atliktą bausmės dalį iki šio nuosprendžio įsiteisėjimo ir vykdymo pradžios.

E. Š. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir įpareigojimą registruotis policijos įstaigoje – nuspręsta panaikinti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos.

O. S. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimus, numatytus BK 284 straipsnyje ir 178 straipsnio 2 dalyje, ir jam:

pagal BK 178 straipsnio 2 dalį – 90 parų arešto bausmė.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės apėmimo būdu subendrintos ir paskirta 90 parų arešto bausmė.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir O. S. skirta 60 parų arešto bausmė.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, paskirta subendrinta bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrinta su 2023 m. spalio 26 d. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų nuosprendžiu O. S. pagal BK 178 straipsnio 1 dalį paskirta 30 parų arešto bausme ir nustatyta galutinė subendrinta 80 parų arešto bausmė.

Bausmės atlikimo pradžią nuspręsta skaičiuoti nuo faktinio O. S. sulaikymo dienos, šiam nuosprendžiui įsiteisėjus.

Į paskirtos bausmės atlikimo laiką nuspręsta įskaityti O. S. laikinojo sulaikymo laiką nuo 2022 m. rugsėjo 18 d. 19.45 val. iki 2022 m. rugsėjo 19 d. 13.55 val. ir pagal 2023 m. spalio 26 d. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų nuosprendį atliktą arešto bausmę.

O. S. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – nuspręsta palikti galioti iki nuosprendžio vykdymo pradžios, o po to panaikinti.

Visiškai tenkintas Klaipėdos teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys ir priteista jai iš E. Š. ir O. S. 168,77 Eur turtinės žalos atlyginimo.

Iš dalies tenkintas K. Ž. civilinis ieškinys ir priteista jam iš E. Š. ir O. S. solidariai 500 Eur turtinės ir 1 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo ir 600 Eur advokato pagalbos išlaidų atlyginimo.

Iš kaltinamųjų E. Š. ir O. S. nuspręsta nepriteisti valstybės suteiktos teisinės pagalbos išlaidų.

20 Eur banknotą, Nr. (duomenys neskelbtini), asmens kratos metu paimtą iš E. Š. ir perduotą saugoti Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Aptarnavimo skyriui (2023 m. sausio 5 d. kvitas, serija AAA, Nr. (duomenys neskelbtini), nuspręsta konfiskuoti ir perduoti nukentėjusiajam K. Ž. žalai iš dalies atlyginti.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžio esmė

Po to, tęsdami nusikalstamą veiką, O. S. ir E. Š., veikdami bendrininkų grupe, atvirai pagrobė iš K. Ž. piniginės iškritusius ant grindinio pinigus – popierines kupiūras, iš viso 500 Eur. Taigi, O. S. ir E. Š., veikdami bendrininkų grupe, sutrikdė visuomenės rimtį, nežymiai sužalojo K. Ž. ir atvirai pagrobė K. Ž. priklausantį turtą.

II. Apeliacinio skundo argumentai ir prašymai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

4. Nagrinėjamu atveju nėra ginčo dėl to, jog nuteistieji E. Š. ir O. S. padarė BK 284 straipsnyje ir 178 straipsnio 2 dalyje numatytas nusikalstamas veikas. Apeliaciniu skundu nesutinkama su nuosprendžiu nuteistiesiems skirtomis bausmėmis, teigiant, jog už tuos pačius nusikalstamus veiksmus jiems nepagrįstai skirtos per švelnios ir dar skirtingos bausmės. Taip pat apeliantas nesutinka su apylinkės teismo priteista sumažinta neturtinės žalos atlyginimo suma ir prašo civilinį ieškinį tenkinti visiškai.

Dėl bausmės

5. Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui (BK 41 straipsnio 1 dalis). BK 54 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, nustatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; padarytos nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę; asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalis). BK 61 straipsnio 1, 2 dalyse taip pat nustatyta, kad teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia ir į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę. Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio. Skirdamas bausmę, teismas privalo atsižvelgti ir į BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtintus bausmės skyrimo tikslus – sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.

6. Bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti ar pagriežtinti gali tik tada, kai pirmosios instancijos teismas neįvertino visų bausmės individualizavimui reikšmingų aplinkybių ar jas įvertino netinkamai ir paskyrė aiškiai per griežtą arba aiškiai per švelnią bausmę. Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija, patikrinusi baudžiamosios bylos medžiagą, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas E. Š. ir O. S. bausmes, BK 54 straipsnio reikalavimų nepažeidė.

7. Už nusikalstamos veikos, numatytos BK 284 straipsnyje, padarymą baudžiama viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki 2 metų. Už nusikalstamos veikos, numatytos BK 178 straipsnio 2 dalyje padarymą, baudžiama viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki 4 metų (žr. teisės akto redakciją, galiojančią nuo 2023 m. birželio 1 d., keista 2023 m. balandžio 27 d. įstatymu Nr. XIV-1925 (TAR, 2023, Nr. 2023-08475). Teisėjų kolegija atkreipia apelianto dėmesį į tai, kad jo nurodoma BK 178 straipsnio 2 dalies sankcija – laisvės atėmimo iki 6 metų bausmė, kuri galiojo aktualios veikos padarymo metu (2022 m. rugsėjo 18 d.), minėtu 2023 m. balandžio 27 d. įstatymu Nr. XIV-1925 yra pakeista į minėtą švelnesnę sankciją, todėl netaikytina, nes griežtina asmenų baudžiamąją atsakomybę. BK 3 straipsnio 2 dalyje, be kita ko, nustatyta, jog bausmę švelninantis arba kitokiu būdu nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį palengvinantis baudžiamasis įstatymas turi grįžtamąją galią, t. y. taikomas iki tokio įstatymo įsigaliojimo nusikalstamą veiką padariusiems asmenims, taip pat atliekantiems bausmę bei turintiems teistumą asmenims.

8. Apeliantas, akcentuodamas, jog nuteistieji veikdami bendrininkų grupe padarė tapačias nusikalstamas veikas, tačiau jiems skirtos skirtingos – laisvės atėmimo ir arešto bausmės, nepagrįstai neįvertina to, jog apylinkės teismas, skirdamas bausmes, atsižvelgė ir pakankamai išsamiai įvertino kiekvieno iš nuteistųjų padarytų nusikalstamų veikų ir jų asmenybių pavojingumą ir atsižvelgė į kitas bausmės rūšies parinkimui ir jos dydžio nustatymui teisiškai reikšmingas aplinkybes ir jų visumą. Taip pat apeliantas nutyli bei neginčija, jog teismas teisingai taikė procesinę taisyklę ir vienu trečdaliu sumažino skirtas subendrintas bausmes nuteistiesiems, taip pat tinkamai taikė bausmių apėmimą ir sudėjimą reglamentuojančias teisės normas.

9. Šiuo atveju nuteistųjų atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas pagrįstai pripažino tai, kad jie pripažino kaltę ir nuoširdžiai gailėjosi padarę nusikalstamas veikas, sutiko atlyginti nukentėjusiajam padarytą žalą (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Prisipažinimu laikoma situacija, kai asmuo savanoriškai prisipažįsta padaręs nusikalstamą veiką, t. y. veiką, kurią jis tiesiogiai padarė, o jei nusikalstama veika padaryta kartu su bendrininkais, – kai atskleidžia ir bendrininkų padarytus veiksmus. Nuoširdus gailėjimasis paprastai pasireiškia tuo, jog kaltininkas neigiamai vertina savo poelgius, išgyvena dėl padarytų veiksmų ir stengiasi sušvelninti nusikalstamos veikos padarinius, atlyginti žalą ir pan. Ši aplinkybė parodo asmens kritišką požiūrį į savo padarytą nusikalstamą veiką. Nuteistųjų baudžiamąją atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis teismas pagrįstai pripažino tai, kad jie nusikalstamas veikas padarė būdami apsvaigę nuo alkoholio ir ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, taip pat veikdami bendrininkų grupe (BK 60 straipsnio 1 dalies 1, 9 punktai).

10. Teismas atsižvelgė ir į E. Š. asmenybę apibūdinančius duomenis – daug kartų teistas, taip pat ir už įvairaus sunkumo turtinio bei smurtinio pobūdžio nusikalstamas veikas, ir į O. S. asmenybę – iki aktualios veikos padarymo jo turėti du teistumai išnyko, tačiau jis du kartus baustas už panašių nusikalstamų veikų padarymą, daug kartų nubaustas administracine tvarka už nusižengimus, susijusius su svetimo turto pasisavinimu, viešosios tvarkos pažeidimais, alkoholio vartojimu. Be to, teismas atsižvelgė ir į tai, jog abu nuteistieji turi nuolatines gyvenamąsias vietas, sugyventines, augina vaikus, vykdo individualią veiklą.

11. Teisėjų kolegija, dar kartą įvertinusi paminėtas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes ir jų visumą, nusprendžia, kad pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, jog BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus E. Š. laisvės atėmimo, o O. S. arešto bausmę. Nors E. Š. skirta 1 metų laisvės atėmimo bausmė nesiekia už sunkiausią iš idealiąja sutaptimi padaryto, t. y. BK 178 straipsnio 2 dalyje numatyto, nusikaltimo sankcijos (laisvės atėmimo) vidurkio, tačiau gerokai viršija tokios bausmės rūšies minimalią ribą (3 mėnesius) (BK 50 straipsnio 2 dalis). Kitam nuteistajam O. S. už šį kvalifikuotą nusikaltimą nuosavybei skirta maksimali galima skirti už nusikaltimą 90 parų arešto bausmė (BK 49 straipsnio 3 dalis).

12. Atsižvelgdama į visumą anksčiau aptartų aplinkybių, teisėjų kolegija daro išvadą, jog E. Š. ir O. S. pagrįstai, nepažeidžiant BK 41 straipsnio, 54 straipsnio 1, 2 dalių, 61 straipsnio reikalavimų, už padarytas nusikalstamas veikas skirtos laisvės atėmimo (E. Š.) ir arešto (O. S.) bausmės, jos nėra per griežtos ar per švelnios, o tinkamai individualizuotos ir atitinka padarytų nusikalstamų veikų bei nuteistųjų asmenybių pavojingumą. Pažymėtina, jog pirmosios instancijos teismas už idealiąja sutaptimi padarytas dvi nusikalstamas veikas paskirtas bausmes pagrįstai subendrino apėmimo būdu BK 63 straipsnio 1 dalies ir 5 dalies 1 punkto pagrindu. Be to, vadovaudamasis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, teismas pagrįstai E. Š. paskirtą subendrintą bausmę dalinio sudėjimo būdu subendrino su 2023 m. birželio 23 d. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų nuosprendžiu jam paskirta ir subendrinta su 2023 m. balandžio 6 d. Plungės apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta 4 metų 8 mėnesių laisvės atėmimo bausme ir nustatė, jog galutinė skirtina jam subendrinta bausmė yra 5 metai laisvės atėmimo.

13. Galiausiai, į galutinę subendrintą laisvės atėmimo bausmę teismas teisingai įskaitė nuteistųjų laikinojo sulaikymo laiką, E. Š. – ir pagal 2023 m. birželio 23 d. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų nuosprendį ir 2023 m. balandžio 6 d. Plungės apylinkės teismo nuosprendį įskaitytą laikinojo sulaikymo laiką nuo 2021 m. gruodžio 13 d. iki 2021 m. gruodžio 15 d. (dvi dienos) ir pagal šiuos nuosprendžius atliktą bausmės dalį iki šio nuosprendžio įsiteisėjimo ir vykdymo pradžios, o O. S. – ir pagal 2023 m. spalio 26 d. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų nuosprendį atliktą arešto bausmę (BK 66 straipsnis). Įvertinusi skirtų bausmių individualizavimui reikšmingų aplinkybių visumą, teisėjų kolegija konstatuoja, jog nuteistiesiems paskirtos galutinės subendrintos bausmės yra teisingos, jų švelninti ar griežtinti teisinio pagrindo nėra.

Dėl neturtinės žalos

14. Nukentėjusysis K. Ž. pareiškė byloje civilinį ieškinį, prašydamas priteisti iš kaltinamųjų E. Š. ir O. S. 500 Eur turtinės ir 10 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo, 600 Eur atstovavimo išlaidų, turėtų atstovo advokato pagalbai apmokėti. Apeliantas ginčija apylinkės teismo sprendimą, kuriuo jam solidariai iš nuteistųjų priteista sumažinta iki 1 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo suma. Apelianto teigimu, teismas neįvertino aplinkybių, jog nuteistieji padarė dvi nusikalstamas veikas, panaudojo prieš jį smurtą, padarė turtinę žalą. Todėl, apelianto vertinimu, prašoma priteisti neturtinės žalos atlyginimo suma nėra per didelė, atitinka protingumo ir teisingumo kriterijus.

15. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, jog apylinkės teismas, sumažindamas civilinio ieškinio reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo, tai motyvavo tuo, jog atsižvelgia į nukentėjusiojo K. Ž. parodymus apie ilgalaikius skausmus, jų gydymosi būtinybę ir nepatogumus, pakitusius sveikatos parametrus ir šoką, pažeminimą, nesaugumo jausmą, ne tik fizinį, bet ir dvasinį skausmą, įvertina tai, jog abu už jį jaunesni ir stipresni kaltinamieji atliko brutalius smurtinius veiksmus prieš jį, kuris užstojo nuo jų įžūlių veiksmų moterį, ir dar pagrobė jo pinigus.

16. Visgi, teisėjų kolegijos vertinimu, apeliantas pagrįstai siekia didesnio neturtinės žalos atlyginimo. Iš nuteistųjų solidariai priteista 1 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo suma šiuo konkrečiu atveju neužtikrina nuteistųjų, beje, veikusių bendrininkų grupe, ir nukentėjusiojo interesų pusiausvyros, yra objektyviai per maža. Apylinkės teismas nustatė neproporcingą neturtinės žalos atlyginimo dydį, nepakankamai atsižvelgė į konkrečias bylos aplinkybes, į pažeistų vertybių svarbą, liekamuosius reiškinius, t. y. K. Ž. patirtus kūno sužalojimus ir jų pasekmes – liko randas kakle, deformavosi dešinė ausis, jis patyrė nepatogumus, išgyvenimus ir dabar labai išgyvena, bei kartu neįvertino bendrų ekonominių ir augančio pragyvenimo lygio pokyčių šalyje, taip pažeidė teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus.

17. Teismo pareiga yra nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokį piniginį atlygį, kuris kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą. Esminis ir lemiamas kriterijus, nustatant atlygintinos neturtinės žalos dydį, yra nusikalstama veika nukentėjusiajam sukelti padariniai. Nustatant atlygintinos neturtinės žalos dydį asmens sužalojimo atveju, įvertinamas ne tik pats sveikatos sutrikdymo sunkumas, bet ir jo pobūdis, trukmė, pasveikimo galimybė, liekamieji reiškiniai, asmens turėtų galimybių praradimas. Pasekmės vertinamos ne vien įvykusio fakto, bet ir ateities požiūriu, t. y. kaip jos paveiks tolesnį nukentėjusiojo gyvenimą. Jeigu pasekmės susijusios su dideliais asmens sveikatos pakenkimais, rimtų sužalojimų sukėlimu, kančia nuo fizinio skausmo, yra lydimos nerimo dėl sveikatos ateityje, jeigu jos susijusios su ateities intervencijomis ar kitokiu poveikiu žmogaus kūnui dėl pasekmių šalinimo (operacijomis, specialiomis procedūromis ir kt.), tai yra esminis neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus.

18. Neturtinės žalos apskaičiavimo kriterijų sąrašas nėra baigtinis, todėl teismas privalo atsižvelgti ir į kitas reikšmingas faktines bylos aplinkybes, mažinančias ar didinančias neturtinės žalos atlyginimą. Teismai, spręsdami dėl neturtinės žalos atlyginimo, paprastai turi atsižvelgti ir į teismų praktikoje analogiškose bylose priteisiamas sumas. Tačiau teismų nustatyti žalos dydžiai konkrečiose bylose negali būti laikomi teisine taisykle, nes bylose nustatytos aplinkybės, kurios yra svarbios neturtinės žalos dydžiui nustatyti, yra neanalogiškos. Neturtinės žalos dydis nežymaus sveikatos sutrikdymo bylose paprastai svyruoja nuo kelių šimtų iki kelių tūkstančių eurų.

19. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad neturtinė žala nukentėjusiajam padaryta dėl nuteistųjų smurtinių nusikalstamų veiksmų, todėl dėl jų pareigos atlyginti šią žalą teisėjų kolegijai abejonių nekyla. Neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais (CK 6.250 straipsnio 1 dalis). Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai.

20. Nukentėjusiajam K. Ž. nuteistųjų smurtiniais veiksmais padaryti pakankamai rimti sužalojimai. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Klaipėdos skyriaus specialisto išvadoje Nr. G 1088/2022(03), be kita ko, konstatuota, kad K. Ž. nustatyta: daugybinės muštinės ir pjautinės žaizdos dešinėje skruostinėje srityje, dešinės ausies kaušelyje, dešinėje kaklo pusėje, padarytos paveikus kietu buku daiktu (-ais) ir aštriu, pjaunančių savybių turinčiu daiktu (-ais); nustatyti sužalojimai padaryti mažiausiai dviem trauminiais poveikiais; sužalojimai sukėlė nukentėjusiajam nežymų sveikatos sutrikdymą, tikėtina, kad buvo padaryti vienu metu arba netrukus vienas po kito (t. 1, b. l. 61–62). Papildomoje Valstybinės teismo medicinos tarnybos Klaipėdos skyriaus specialisto išvadoje Nr. pG 1175/2023 (03) nurodyta, kad paskutinis su 2022 m. rugsėjo 18 d. K. Ž. trauma susijęs dokumentas – 2023 m. birželio 30 d. medicinos dokumentų išrašas/siuntimas, kuriame nurodyta – „dešinėje kakle ir dešinės ausies randai; dešinės ausies deformacija“ (t. 3, 190–192). Taigi, nekyla jokių abejonių, kad dėl tokių gyvybiškai svarbių kūno dalių (kaklo, galvos) daugybinių sužalojimų, K. Ž. jautė fizinį skausmą, patyrė pažeminimą, nepatogumus, dvasinius išgyvenimus ir jaučia šias pasekmes iki šiol. Tuo teisėjų kolegijai leidžia įsitikinti ir pastarojo ligota išvaizda, laikysena bei apygardos teismo posėdyje išsakyti teiginiai, jog jam sužalotą ausį dar skauda, atsigulti ant ausies negali, žiemą negali kepurės užsidėti, jaučiasi pažemintas, o iš nuteistųjų sulaukė tik formalaus atsiprašymo.

21. Atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamoje byloje materialiosios teisės normos (CK 6.250 straipsnio 2 dalis) buvo taikytos netinkamai, skundžiamas nuosprendis dalyje dėl neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusiajam keistinas, padidinant nukentėjusiajam priteistą neturtinės žalos dydį iki 3 000 Eur. Esant nustatytoms aplinkybėms, apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies. Skundžiamas nuosprendis keičiamas dėl netinkamai išspręsto civilinio ieškinio klausimo, padidinant nukentėjusiajam priteistą sumą neturtinei žalai atlyginti.

Dėl atstovavimo išlaidų

22. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nukentėjusiojo K. Ž. atstovas advokatas E. J. Šorius pateikė 2024 m. kovo 13 d. pinigų priėmimo kvitą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo jam atstovaujamasis sumokėjo 300 Eur už teisines paslaugas apeliacinės instancijos teisme – už atstovavimą, dokumento surašymą, patarimą.

23. BPK 106 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti. Be to, nukentėjusiojo nurodomas jo patirtų atstovavimo išlaidų dydis neįpareigoja teismo priteisti nurodomą sumą, o yra tik viena iš aplinkybių, į kurią atsižvelgiama nustatant proceso išlaidų išieškojimo klausimą. Sprendžiant dėl proceso išlaidų už atstovavimą apeliacinės instancijos teisme išieškojimo, be kita ko turi būti atsižvelgiama ir į tai, pagal kieno skundus byla buvo nagrinėjama ir koks yra skundo nagrinėjimo rezultatas (kasacinės nutartys Nr. 2K-118-489/2019, 2K-135-693/2019, 2K-7-628/2020).

24. Ši baudžiamoji byla apeliacinės instancijos teisme nagrinėjama pagal nukentėjusiojo K. Ž. apeliacinį skundą, kuris tenkinamas iš dalies. Atsižvelgiant į apeliacinio skundo apimtį, jame keliamus klausimus, apeliacinės instancijos teismo posėdžio trukmę (1 val.), kuriam dalyvavo nukentėjusiojo atstovas advokatas, prašoma priteisti atstovavimo išlaidų suma mažintina iki 200 Eur. Nesant byloje duomenų, patvirtinančių sveikų, darbingų nuteistųjų ar kurio iš jų sunkią turtinę padėtį, teisėjų kolegijos vertinimu, tokia atstovavimo išlaidų suma yra adekvati bylos apimčiai ir sudėtingumui, todėl priteistina nukentėjusiajam iš nuteistųjų lygiomis dalimis – po 100 Eur.

Dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų apeliacinės instancijos teisme

25. Iš Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyriaus pažymų Nr. APD-2024-06253, Nr. APD-2024-05946 matyti, kad iš E. Š. valstybės naudai prašoma išieškoti 104,17 Eur, o iš O. S. – 141,67 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų.

26. Pagal BPK 106 straipsnio 1 dalį, kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka; kitais atvejais advokatui moka įtariamasis, kaltinamasis ar nuteistasis arba jų pavedimu ar sutikimu – kiti asmenys. Šio straipsnio 2 dalyje, be kita ko, nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, susidariusių dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atlyginimą atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus.

27. Pažymėtina, kad pagal BPK 322 straipsnio 1 dalį, nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, teismo posėdyje privalo dalyvauti gynėjas. Atsižvelgiant į tai, vadovaujantis BPK 322 straipsnio 1 dalimi, šioje byloje gynėjo dalyvavimas buvo pripažintas būtinu ir E. Š. bei O. S. gynėjais paskirti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos parinkti advokatai (t. 4, b. l. 87, 88). Teisėjų kolegija įvertinusi tai, kad gynėjo dalyvavimas pripažintas būtinu dėl priežasčių, nepriklausančių nuo E. Š. (atlieka laisvės atėmimo bausmę (duomenys neskelbtini) kalėjime) bei O. S. (atliko bausmę (duomenys neskelbtini) kalėjime) bei kartu jų turtinę padėtį – E. Š. nedirba, daug kartų teistas, jam skirtos laisvės atėmimo bausmės, O. S. – taip pat teistas daug kartų už vagystes, nors yra įregistravęs individualią veiklą, tačiau jos negalės vykdyti dėl paskirtos arešto bausmės), sprendžia, jog antrinės teisinės pagalbos išlaidos iš šių nuteistųjų neišieškotinos.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 328 straipsnio 4 punktu,

nutaria:

nukentėjusiojo K. Ž. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2024 m. vasario 15 d. nuosprendį pakeisti: nukentėjusiajam K. Ž. priteistą solidariai iš nuteistųjų E. Š. ir O. S. neturtinės žalos atlyginimą padidinti iki 3 000 (trijų tūkstančių) eurų.

Kitą apylinkės teismo nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Iš nuteistųjų E. Š. ir O. S. priteisti nukentėjusiajam K. Ž. po 100 (vieną šimtą) eurų atstovavimo išlaidų atlyginimo apeliacinės instancijos teisme.

Antrinės teisinės pagalbos išlaidų už suteiktą antrinę teisinę pagalbą apeliacinės instancijos teisme iš nuteistųjų E. Š. ir O. S. nepriteisti.