Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Julitos Dabulskytės-Raizgienės, Rasos Paužaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Ugniaus Trumpulio,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo H. P. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. kovo 5 d. nuosprendžio, kuriuo H. P. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - ir BK) 284 straipsnį ir nuteistas devynių mėnesių laisvės atėmimo bausme, kuri, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, sumažinta vienu trečdaliu ir H. P. paskirta galutinė - šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmė, bausmę nustatant atlikti pataisos namuose.

Iš H. P. Vilniaus teritorinei ligonių kasai priteista 15,26 Eur, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriui 690,69 Eur turtinei žalai atlyginti. Nukentėjusiajam V. Š. priteisti 25 Eur turtinei žalai atlyginti ir 900 Eur neturtinei žalai atlyginti.

1. H. P. pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu nuteistas už tai, kad 2019 m. birželio 9 d., apie 18 val. stotelėje (duomenys neskelbtini), esančioje Vilniuje, ties (duomenys neskelbtini) namu, vesdamasis šunį be antsnukio, įlipo į viešąjį transportą, į 2G maršruto autobusą Nr. (-) , o vairuotojui V. Š. (V. Š.) padarius jam pastabą ir paprašius išlipti iš autobuso, jis, stebint autobuso keleiviams, priėjo prie vairuotojo kabinos ir, keikdamasis necenzūriniais žodžiais, dujų balionėliu papurškė V. Š. į veidą, padarydamas pastarajam 1-o laipsnio cheminį akių junginės ragenos nudegimą, t. y. nežymų sveikatos

sutrikdymą, bei pasišalino iš autobuso. Tokiais savo įžūliais veiksmais H. P. sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką bei demonstravo nepagarbą aplinkiniams.

II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

3. Kaip matyti iš apeliacinio skundo turinio, nuteistasis H. P. neginčija pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu nustatytų faktinių bylos aplinkybių bei veikos kvalifikavimo, tačiau nurodo, kad jam paskirta bausmė yra per griežta ir prašo ją sušvelninti, neskiriant realaus laisvės atėmimo. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau - BPK) 320 straipsnio 3 dalis).

4. Pagal baudžiamąjį įstatymą teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 1, 2 dalys). Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad, individualizuojant bausmę, visoms šioms aplinkybėms turi būti skiriama vienoda teisinė reikšmė, nė vienai iš jų neturi būti suteikiama išskirtinė dominuojanti reikšmė {Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamiįjų bylų skyriaus 2018-10-03 nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-232-942/2018). Be to, pažymėtina, kad teismas, įvertinęs visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes bei motyvuotai parinkęs bausmės rūšį, skiriamos bausmės dydį privalo skaičiuoti nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1, 2 dalys).

5. Teisėjų kolegijos vertinimu, skirdamas bausmę H. P. pirmosios instancijos teismas visas BK 54 straipsnyje numatytas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes nustatė bei įvertino teisingai. Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio, buvo įvertintas padaryto nusikaltimo pobūdis, pavojingumo laipsnis, kaltės forma, šio nusikaltimo padarymo aplinkybės. Pirmosios instancijos teismas nustatė vieną nuteistojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę - prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir dėl to gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2punktas), sunkinančių aplinkybių, nurodytų BK 60 straipsnyje, nekonstatavo. Be to, teismas atsižvelgė ir į nuteistojo asmenybę charakterizuojančius duomenis, ankstesnius teistumus. Taigi, priešingai nei nurodoma apeliaciniame skunde, buvo įvertintas tiek H. P. padarytos nusikalstamos veikos pavojingumas, tiek ir jo prisipažinimas padarius šią nusikalstamą veiką, įvertinęs visas šias aplinkybes, už vieno nesunkaus BK 284 straipsnyje numatyto nusikaltimo padarymą pirmosios instancijos teismas H. P. paskyrė devynių mėnesių laisvės atėmimo bausmę ir, esant visoms BK 64¹ straipsnyje nustatytoms sąlygoms, paskirtą bausmę sumažino vienu trečdaliu. Šiuo atveju, nuteistajam buvo paskirta griežčiausia iš BK 284 straipsnio sankcijoje numatytų

bausmės rūšių - laisvės atėmimas, tačiau jos dydis nustatytas mažesnis nei sankcijos vidurkis. Teisėjų kolegijos nuomone, H. P. nustatyta galutinė laisvės atėmimo bausmė nei savo rūšimi, nei dydžiu nėra aiškiai per griežta.

6. Nuteistasis apeliaciniame skunde prašo atidėti jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą. BK 75 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Nagrinėjamu atveju, H. P. paskirta šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmė, t. y. neviršijanti ketverių metų, todėl yra formalus pagrindas svarstyti dėl bausmės vykdymo atidėjimo. Nors įstatymas tiesiogiai nedraudžia teismui taikyti BK 75 straipsnio nuostatų ir tais atvejais, kai asmuo anksčiau yra padaręs nusikalstamas veikas, turi neišnykusį teistumą, tačiau ši diskrecinė teismo teisė suponuoja pareigą papildomai įvertinti kaltininko asmenybę ir šis vertinimas neturi būti atsietas nuo kaltininko ankstesnės nusikalstamos veikos. Taikant BK 75 straipsnį turi būti vertinamos visos bylos aplinkybės, susijusios ir su padaryta nusikalstama veika, ir su nuteistojo asmenybe, t. y. nusikalstamos veikos pobūdis, pavojingumo laipsnis, nuteistojo asmenybės teigiamos ir neigiamos savybės, nusikalstamos veikos padarymo priežastys, elgesys po nusikalstamos veikos padarymo ir kt. (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-28/2013, 2K-91/2014, 2K-536/2014). Svarbu paminėti, kad atvejai, kai nuteistasis bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu padaro tyčinį nusikaltimą, teismų praktikoje paprastai vertinami kaip paneigiantys galimybę pasiekti bausmės paskirtį be realaus bausmės atlikimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K- 396/2016).

7. Svarstydama dėl nuteistajam H. P. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo, teisėjų kolegija pirmiausia pažymi, kad jis nusikalstamą veiką padarė bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu. Ankstesniu Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 d. gegužės 20 d. nuosprendžiu jam buvo paskirta penkių mėnesių laivės atėmimo bausmė už nesunkaus nusikaltimo, numatyto BK 182 straipsnio 1 dalyje (sukčiavimą), padarymą. Šios bausmės vykdymas, taikant BK 75 straipsnio nuostatas, buvo atidėtas metams. Nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnyje, H. P. padarė 2019 m. birželio 9 d., t. y. nepraėjus net vienam mėnesiui nuo ankstesnio apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo. Be to, kaip matyti iš H. P. teistumų, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas praeityje jam buvo taikytas net šešis kartus. Teisėjų kolegijos vertinimu, šios aplinkybės parodo H. P. pavojingumą, neigiamai jį charakterizuoja bei leidžia spręsti, kad jo nusikalstamas elgesys yra neatsitiktinis. Nuteistasis iš ankstesnių teistumų teigiamų išvadų nepadarė, nesistengė įrodyti, kad bausmės tikslai iš tiesų gali būti pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo, be to, BK 75 straipsnio nuostatų taikymas nesulaikė jo nuo naujų nusikalstamų veikų darymo. Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad nors H. P. pagal Sodros duomenis vykdo individualią veiklą (t. 1, b. 1.102), už administracinius nusižengimus per paskutinis vienerius metus nebaustas (t. 1, b. 1. 103), tačiau iš teismų informacinėje sistemoje „Liteko“ esančių duomenų matyti, kad jis teistas net septynis kartus, o šiuo metu dar trys apkaltinamieji nuosprendžiai, taip pat ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. kovo 5 d. nuosprendis, dėl kurio pagrįstumo pasisako teisėjų kolegija, yra neįsiteisėję. Pastebėtina, kad H. P. nusikalstamumas dažnas ir pasikartojantis, t. y. teistumuose daugiausia vyrauja nusikaltimai nuosavybei, be to, jis yra teistas ir už viešosios tvarkos pažeidimą bei neteisėtą disponavimą narkotinėmis medžiagomis.

8. Nors H. P. apeliaciniame skunde akcentuoja, kad jis nuo pirmos apklausos dėl padarytos nusikalstamos veikos savo kaltę pripažino ir nuoširdžiai gailėjosi, atsiprašė nukentėjusiojo bei pažadėjo jam atlyginti savo nusikalstamais veiksmais padarytą žalą, tačiau šios aplinkybės, teisėjų kolegijos vertinimu, nesudaro pagrindo švelninti nuteistajam paskirtą bausmę. Pabrėžtina ir tai, kad byloje nėra jokių duomenų, jog H. P. atlygino bent dalį nusikalstama veika padarytos ir pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu iš jo priteistos

atlyginti žalos. Tokių aplinkybių savo apeliaciniame skunde nenurodo ir jis pats, priešingai, teigia, kad žalos nukentėjusiajam atlyginti negalės, nes turės atlikti laisvės atėmimo bausmę. Įvertinusi visas pirmiau aptartas aplinkybes, teisėjų kolegija neturi pagrindo manyti, kad H. P. būdamas laisvėje nedarys naujų nusikalstamų veikų, o bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Ankstesnių teistumų skaičius bei iki tol H. P. taikytos švelnesnės bausmės, taip pat ir laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas, nesulaikė jo nuo naujų nusikaltimų darymo. Atsižvelgiant j tai, taikyti bausmės vykdymo atidėjimo institutą, kuris nuteistajam jau buvo taikytas ankščiau, tačiau teigiamo poveikio nepadarė, nėra jokio pagrindo.

9. Remdamasi išdėstytu, teisėjų kolegija konstatuoja, kad H. P. apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo abejoti pirmosios instancijos teismo bausmės rūšies bei jos dydžio parinkimo pagrįstumu, nuteistajam paskirta bausmė individualizuota teisingai, t. y. nepažeidžiant BK 41 ir 54 straipsniuose nustatytų nuostatų, jam pagrįstai netaikytas paskirtos bausmės vykdymo atidėjimas, kadangi jo taikyti nėra jokio pagrindo, todėl nuteistojo apeliacinis skundas atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo H. P. apeliacinį skundą atmesti.

Nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.