Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

H. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), nevedęs, nedirbantis, teistas:

1. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 8 d. nuosprendžiu Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 93 straipsnio pagrindu atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 180 straipsnio 1 dalį. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 17 d. nutartimi atiduotas į specialiąją auklėjimo įstaigą 1 metams;

2. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 24 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį laisvės apribojimu šešiems mėnesiams;

3. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gegužės 25 d. nuosprendžiu pagal BK 284 straipsnį laisvės atėmimu 6 mėnesiams. Vadovaujantis BK 75 straipsniu, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 1 metams;

4. Vilniaus miesto apylinkės 2017 m. rugsėjo 14 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį galutine bausme – laisvės atėmimu 1 metams ir 8 mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, paskirta bausmė subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gegužės 25 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta ir galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 2 metams. Vadovaujantis BK 75 straipsniu, paskirtos bausmės vykdymas atidėtas 3 metams, įpareigojant jį bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu neišeiti iš namų nuo 22.00 iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi ir neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo bei pradėti oficialiai dirbti ar būti registruotam darbo biržoje;

5. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 15 d. nuosprendžiu pagal BK 259 straipsnio 2 dalį, 302 straipsnio 1 dalį areštu 50 parų. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, 65 straipsniu, paskirta bausmė dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 14 d. nuosprendžiu paskirta bausme, ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 2 metams ir 1 mėnesiui. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 ir 2 dalimis, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 3 metams, įpareigojant bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu neišeiti iš namų nuo 22.00 iki 06.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi ir neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo bei pradėti oficialiai dirbti ar būti registruotam darbo biržoje;

7. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 20 d. nuosprendžiu pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 182 straipsnio 1 dalį, 258 straipsnio 2 dalį, 259 straipsnio 2 dalį galutine bausme – laisvės atėmimu 1 metams 1 mėnesiui. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, 9 dalimi, paskirta bausmė subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 15 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 2 metams 9 mėnesiams. Vadovaujantis BK 75 straipsniu, laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 3 metams, įpareigojant per visą šį laikotarpį dirbti arba būti registruotam užimtumo tarnyboje, nuo 22.00 val. iki 6.00 val. neišeiti iš namų, jei tai nesusiję su darbu ar mokslu, ir neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, bei pirmus vienerius metus dalyvauti elgesio pataisos programose;

8. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. vasario 27 d. nuosprendžiu pagal BK 182 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimo bausme 1 metams ir 8 mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose (neįsiteisėjęs);

9. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gegužės 20 d. nuosprendžiu pagal BK 182 straipsnio 1 dalį paskirta 5 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, ją atliekant pataisos namuose, vadovaujantis BK 75 straipsniu paskirtos 5 mėnesių laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 1 metams, įpareigojant bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų ilgiau kaip 5 paroms be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo (BK 75 straipsnio 2 dalies 8 punktas) bei paskirta baudžiamojo poveikio priemonė turtinės žalos atlyginimas, įpareigojant nuteistąjį bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu atlyginti nukentėjusiesiems padarytą ir teismo priteistą žalą;

10. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 23 d. nuosprendžiu pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (dvi nusikalstamos veikos) ir pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 1 dalį, paskirta subendrinta 1 metų 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, bausmę atliekant pataisos namuose (neįsiteisėjęs),

kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje, padarymu.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

H. P. 2019 m. birželio 9 d., apie 18 val. stotelėje „Vilniaus rajono poliklinika“, esančioje Vilniuje, ties Laisvės pr. 77 namu, vesdamasis šunį be antsnukio, įlipo į viešąjį transportą, į 2G maršruto autobusą Nr. (duomenys neskelbtini), o vairuotojui V. Š. (V. Š.) padarius jam pastabą ir paprašius išlipti iš autobuso, jis, stebint autobuso keleiviams, priėjo prie vairuotojo kabinos ir, keikdamasis necenzūriniais žodžiais, dujų balionėliu papurškė V. Š. į veidą, padarydamas pastarajam 1-o laipsnio cheminį akių junginės ragenos nudegimą, t. y. nežymų sveikatos sutrikdymą, bei pasišalino iš autobuso, tokiais savo įžūliais veiksmais sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką ir demonstravo nepagarbą aplinkiniams.

Teisiamajame posėdyje kaltinamasis H. P. parodė, kad kaltę pripažįsta, taip pat pripažįsta, kad sutrikdė visuomenės rimtį. Neatsimena kada, galimai birželio 9 d., atsimena, kad vasara buvo. Buvo Šeškinėje, atsimena, kad buvo susitikęs su draugu, pavedžiojo šunį, šuo buvo be antsnukio. Grįždamas namo buvo prastos nuotaikos. Autobusas sustojo, palaukė jo, jam įlipus autobusas nevažiavo, per garsiakalbį pasakė, kad liptų iš autobuso. Jis paklausė, ar jam sako, ir priėjęs pasakė, kad „matai, šuo nesikandžioja, ramus yra“. Jam atsakė, kad ne jo reikalas ir „pasiuntė“, jis susinervinęs susiginčijo su vairuotoju, supykęs ir susinervinęs papurškė dujų ir apsisukęs išėjo. Dujų balionėlį visada nešiojasi savigynai. Autobuse buvo žmonių. Dėl civilinių ieškinių viską žino, su nukentėjusiojo pareikštu civilinio ieškinio turtinės žalos dydžiu sutinka, su neturtinės žalos dydžiu nesutinka, mano, kad nurodytas žalos dydis yra per didelis, teismas turėtų nustatyti žalos dydį, kiek nustatys tiek ir sumokės. Su Ligonių kasos ieškiniu sutinka, su VSDFV ieškinių nesutinka, nežino, kodėl turėtų mokėti, mano, kad galėjo dirbti po poros dienų, tą dieną tikrai negalėjo dirbti, bet kitą dieną ar dar kitą po įvykio jau galėjo dirbti. Supranta, kad negerai padarė, prisidarė problemų. Pataisos namuose išklausė agresijos valdymo mokymus, gailisi dėl įvyko, kuris įvyko per impulsyvumą, negalvojimą.

Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusysis V. Š. civilinį ieškinį dėl 25 Eur turtinės žalos palaikė, civilinį ieškinį dėl 2 000 Eur neturtinės žalos palaikė, nurodė, kad gydytojai apžiūrėjo jį, jam Lazdynuose suteikė pagalbą, autobuse taip pat buvo neįgalių žmonių, kurie taip pat nukentėjo nuo dujų, nes jos pasklido po visą autobusą. Dujos apdegino jam veidą ir plaukus, po to vairuoti negalėjo, nuo birželio 10 d. iki 21 d. turėjo nedarbingumą, SODRA sumokėjo, bet negavo darbe 500 Eur premijos. Jeigu iki metų pabaigos nebūtų gavęs nedarbingumo, tai iš įmonės būtų gavęs 500 Eur premiją. Jam pablogėjo regėjimas ir nervinė sistema. Teko įsigyti akinius, akinių kainos ieškinyje nenurodė, čekių nebeturi, nepageidauja tikslinti civilinį ieškinį, mano, kad civilinis ieškinys yra pagrįstas.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsnio nuostatomis, byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka. H. P. padarytą nusikalstamą veiką įrodo ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys, kurie pripažintini įrodymais (BPK 20 str.).

Ikiteisminio tyrimo metu įtariamasis H. P. parodė, kad savo kaltę pripažįsta, gailisi (b. l. 92).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas V. Š. parodė, kad 2019 m. birželio 9 d. dirbo su autobusu, garažinis numeris (duomenys neskelbtini), 2G maršrutu, vyko iš Stoties į Santariškes. Autobuse yra filmuojama. Apie 18.02 val. sustojime „Vilniaus rajono poliklinika“ įlipo vyriškis, apie 30 metų amžiaus, apie 1,80 m, buvo su tamsios spalvos šortais, vyriškis kalbėjo rusiškai. Jis įlipo į autobusą su „buldogų“ veislės šuniu, rudos spalvos. Šuo buvo be antsnukio, todėl per mikrofoną pranešė, kad vyriškis išliptų, kadangi šuo buvo be antsnukio. Autobusas dar stovėjo sustojime, durys buvo atidarytos. Vyriškis pribėgo prie jo, jis sėdėjo už vairo, pradėjo keiktis necenzūriniais žodžiais, pasakė, kad parodys savo taisykles, jas turi kišenėje. Iš kišenės išsitraukė dujų balionėlį ir papurškė tiesiai jam į veidą. Jam pajuodavo akyse, jis užsidengė, jas pradėjo graužti. Žmonių paprašė iškviesti pagalbą. Tuo metu vyriškis išlipo iš autobuso ir pasišalino. Autobusas buvo pilnas žmonių, jie padėjo jam iškviesti pagalbą. Tačiau vyriškio sulaikyti niekas nebandė, kadangi jis buvo su šunimi, o autobuso durys atidarytos. Atvykus medikams, jį nuvežė į Lazdynų ligoninę, ten suteikė pagalbą. Ir šiuo metu jaučia deginimą akių srityje. Įvykio vietoje policijos pareigūnai tik užsirašė jo duomenis ir nuvežė į gydymo įstaigą. Dėl 2019 m. birželi 9 d. įvykio, kuomet jam kaip autobuso vairuotojui nepažįstamas jaunuolis papurškė dujomis į akis, jis patyrė didelį fizinį skausmą, iki šiol jam skauda abi akys, pablogėjo regėjimas. Po incidento negalėjo vesti jam įprasto gyvenimo būdo. Be to incidento metu dujomis jam buvo sugadinti baltos spalvos marškinėliai, ant kurių liko dėmės, juos teko išmesti. Jų vertė 25 eurai. Prašo pripažinti civiliniu ieškovu dėl 25 eurų turtinės ir 2000 eurų neturtinės žalos (b. l. 25-30).

Specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) konstatuota, kad V. Š. nustatytas 1-mo laipsnio cheminis akių junginės ragenos nudegimas. Sužalojimas galėjo būti padarytas paveikus akių sritis chemine medžiaga. Sužalojimas kvalifikuojamas nežymiu sveikatos sutrikdymu (b. l. 42-43).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja J. K. parodė, kad 2019 metais, birželio mėnesį, atsimena, kad buvo sekmadienis, dienos metu, po pietų, ji su savo mažamečiu vaiku, kuriam 10 metų, važiavo nuo prekybos centro Mada 2G autobusu link namų. Sustojime „Vilniaus rajono poliklinika“, esančiame Laisvės pr. priešais „Gusto blyninę“, į autobusą pro galines duris įlipo vaikinas, apie 20 metų amžiaus, su šunimi, apsirengęs tamsiais viršutiniais rūbais, šortais. Šuo buvo tamsios spalvos, didelis, buvo be antsnukio. Ji išgirdo, kaip autobuso vairuotojas padarė pastabą jaunuoliui ir pareikalavo jo išlipti. Paskui ji išgirdo ginčą, kaip suprato, tarp vairuotojo ir vaikino. Vaikinas grubiai, nemandagiai šnekėjo su vairuotoju, į vairuotoją kreipėsi „tu“, klausė, kodėl jis jam nurodinėja. Paskui ji pamatė, kaip vaikinas nuėjo prie vairuotojo kabinos, pradėjo keiktis, įžeidinėdamas vairuotoją, kokiais žodžiais tiksliai, pasakyti negali, gynė savo šunį, kad neva jis nesikandžioja. Negalėjo toliau stebėti įvykio dėl savo vaiko, kuris yra labai jautrus, serga autizmu, gali greitai susinervinti, eiti raminti žmonių, norėdamas ranka jiems uždengti burną, todėl ji bandė jam užstoti vaizdą, pasisuko nugara į vairuotoją, stebėjo savo vaiką, kaip jis reaguoja, paskui pamatė, kad vaikinas su šunimi išlipo pro antras autobuso duris. Ji su vaiku sėdėjo autobuso priekyje. Už jų sėdėjo pagyvenusi moteris ir ji pasakė „jis dujų prileido“. Dar kažkoks vyras paprašė vairuotojo greičiau atidaryti autobuso duris, keleiviai sakė, kad greičiau reikia išeiti iš autobuso. Ji pati pajuto perštėjimą gerklėje, jos vaikas pradėjo dusti ir jie išlipo iš autobuso. Ji pati sekė vaikiną su šunimi ir paskambino į BPC, pranešdama apie įvykį autobuse (b. l. 68).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja D. U. parodė, kad 2019 metais, vasarą, datos tiksliai pasakyti negali, po pietų, arti vakaro, ji kaip troleibuso vairuotoja 19 maršruto troleibusu važiavo link Pašilaičių. Sustojime „Vilniaus rajono poliklinika“ ji sustojo paskui 2G maršruto autobusą ir matė, kad žmonės lipa iš autobuso, daug žmonių liko stovėti sustojime. Prie jos priėjo jai nepažįstama moteris ir pasakė, kad reikalinga pagalba, o ji neturi telefono, ir prašė jos paskambinti į bendrąjį pagalbos centrą. Moteris paaiškino, kad keleivis su šunimi išeidamas iš autobuso papurškė vairuotojui dujomis į akis. Ji priėjo prie vairuotojo autobuso, paklausė, ar jam reikalinga pagalba, jis paprašė vandens, kurį rado jo autobuse, jis praplovė akis, skundėsi, kad nieko nemato, ir prašė iškviesti greitąją pagalbą. Ji paskambino į BPC numeriu 112 ir kai jau kalbėjo su operatoriumi, prie jos priėjo pagyvenęs vyras ir pasakė, kad pagalbą jis jau iškvietė. Kaltininko ji nematė ir apibūdinti jo negali (b. l. 70).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja J. M. parodė, kad dirba Vilniaus apskrities VPK Vilniaus m. 6 policijos komisariate veiklos skyriaus tyrėja. 2019 m. liepos 18 d. jai buvo Vilniaus m. 6 PK vyr. tyrėjo E. P. suformuota užduotis pagal ikiteisminio tyrimo medžiagą Nr. 02-2-00369-19 užklausti vaizdo įrašą iš Vilniaus viešojo transporto įmonės, susijusį su vairuotojo V. Š. užpuolimu 2019 m. birželio 9 d., tačiau patikrinus medžiagą IBPS sistemoje, tas vaizdo įrašas jau buvo įkeltas. Ji 2019 m. rugsėjo 11 d. apžiūrėjo vaizdo įrašą ir jame atpažino pažeidėją H. P., kadangi jis buvo įtrauktas į rizikos asmenų sąrašą ir jai buvo pavesta atlikti jo kaip rizikos asmens kontrolę. Pas jį ne vieną kartą lankėsi bute, kuomet jis su savo drauge D. J. gyveno nuomojamame bute (duomenys neskelbtini). Lankydamasi tame bute, ji matė, kad jie augina didelį rudos spalvos šunį. Paskui ji sužinojo, kad jis su drauge atsisakė nuomotis butą ir persikėlė gyventi į butą (duomenys neskelbtini). Žinodama visas šias aplinkybes, ji iš vaizdo įrašo padarė šuns nuotraukas ir nuvažiavo adresu (duomenys neskelbtini). Kurią tiksliai dieną buvo bute, pasakyti negali, galimai tarnybiniame pranešime nurodytą dieną, t.y. 2019 m. rugsėjo 12 d. Tuo metu ji žinojo, kad H. P. atlieka bausmę Vilniaus pataisos namuose. Buto duris atidarė vyras, kuris prisistatė V. J., D. J. tėvu. Ji parodė šuns nuotraukas ir jis pasakė, kad šuo nuotraukose yra labai panašus į jo dukros augintinį. Be to, ji tame bute pamatė šunį, kuris tikrai buvo labai panašus į šunį, esantį nuotraukose ir vaizdo įraše, todėl jį nufotografavo ir nuotraukas pridėjo prie tarnybinio pranešimo. Dar nori pasakyti, kad ir jos nuotraukose iš vaizdo įrašo ir gyvai pamačiusi šunį, pastebėjo tą pačią šviesios spalvos dėmę prie kairios ausies (b. l. 79-81).

Iš policijos registruojamų duomenų išrašo matyti, kad privatus fizinis asmuo pranešė, kad vaikinas pripurškė dujų autobuse. Vaikinas su šunimi šalinasi kiemais. Požymiai: apie 20 metų, kelnės ir marškinėliai tamsūs, šuo didelis, juodas. Autobusas stovi vietoje (b. l. 15).

Kitų objektų apžiūros protokole nurodyta apžiūros atlikimo eiga: Atidarius vaizdo įrašą pavadinimu „MX-CAM2-V4152_20190609-180100-181300.mp4.avi“ matomas maršrutinio autobuso vidus. Vaizdo įrašas yra spalvotas, jo viršuje, dešinėje pusėje matomi data ir laikas 2019-06-09 18:01:00. 18:01:10 vaizdo įrašo laiku pro galines autobuso duris įlipa vaikinas, kuris su pavadėliu vedasi rudos spalvos šunį. Vaikinas yra apie 20 metų amžiaus, liekno kūno sudėjimo, apie 175 cm ūgio, vilki mėlynos spalvos marškinėlius su užrašu „JUST“, yra su šviesios spalvos šortais, avi pliažines šlepetes, dėvi mėlynos spalvos kepuraitę su snapeliu ir ženkleliu „Nike“. 18:01:28 vaizdo įrašo laiku minėtas vaikinas kažką kalba, mosikuoja rankomis, o 18:01:47 vaizdo įrašo laiku asmuo ištiesia dešinę ranką, su galimai dujų balionėliu, link vairuotojo veido, o jį panaudojęs pradeda greitu žingsniu judėti link galinio išėjimo ir pasišalina iš autobuso. Atidarius vaizdo įrašą pavadinimu „MX-CAM2-V4152_20190609-180100-181300.mp4.avi“ matyti, kad vaizdas yra padalintas į dvi dalis. Kairėje pusėje matomas vaizdas iš vaizdo stebėjimo kameros, kuri filmuoja galinį vaizdą už autobuso. 18:01:00 vaizdo įrašo laiku matomas atbėgantis anksčiau minėtas vaikinas su šuniu. Šuo yra rudos spalvos, nulinkusiomis ausimis, prie kairiosios ausies matoma šviesi dėmelė, ant krūtinės baltos spalvos dėmė. Dešinėje pusėje matomas vaizdas iš stebėjimo kameros, kuri filmuoja autobuso vidų (b. l. 73).

Tarnybiniame pranešime dėl galimo įtariamojo nustatymo ikiteisminio tyrimo medžiagoje Nr. 02-2-00369-19 nurodyta, kad peržiūrėjus vaizdo įrašą iš įvykio vietos, nustatyta, kad nusikalstamą veiką galimai padarė H. P. Nustatyta pagal asmens požymius ir išvaizdą. Taip pat H. P. buvo rizikos grupės asmuo, todėl pas jį buvo ne kartą lankytasi bei pastebėta, kad jis turi rudos spalvos šunį. H. P. paskutiniu metu gyveno bute (duomenys neskelbtini), su savo drauge D. J., pora augino šunį. Siekiant patikslinti aplinkybes buvo nuvykta į minėtą butą, kur duris atidarė D. J. tėvas V. J., gim. (duomenys neskelbtini). Asmeniui parodžius šuns nuotrauką iš vaizdo įrašo, jis patvirtino, kad tai jo dukters auginamas šuo. Šuo nufotografuotas (b. l. 75).

Motyvuojamoji dalis

Įrodymų vertinimas ir nusikalstamos veikos kvalifikavimas

Pagal BK 284 straipsnį atsako tas, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, piktybiškai tyčiodamasis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. Visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymu paprastai laikomi veiksmai, kai prieš asmenį buvo panaudotas fizinis smurtas, aplinkiniai pasijuto šiurkščiai pažeminti ar šokiruoti, buvo nutrauktas žmonių poilsis ar darbas, padaryta žymi materialinė žala, sutrikdyta normali įmonių ar įstaigų veikla, žmonėms sukeltas didelis išgąstis ar kilo sumaištis, nutrauktas žmonėms skirtas renginys, sustabdytas eismas ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-135/2011, 2K-563/2009).

Teismas, įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktus ir ištirtus įrodymus, konstatuoja, kad yra įrodyta, jog H. P. kaltinime nurodytu laiku ir vietoje, vesdamasis šunį be antsnukio, įlipo į viešąjį transportą, į 2G maršruto autobusą Nr. (duomenys neskelbtini), o vairuotojui V. Š. padarius jam pastabą ir paprašius išlipti iš autobuso, jis, stebint autobuso keleiviams, priėjo prie vairuotojo kabinos ir, keikdamasis necenzūriniais žodžiais, dujų balionėliu papurškė V. Š. į veidą, padarydamas pastarajam 1-o laipsnio cheminį akių junginės ragenos nudegimą, t. y. nežymų sveikatos sutrikdymą, bei pasišalino iš autobuso, tokiais savo įžūliais veiksmais sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką ir demonstravo nepagarbą aplinkiniams. Pats kaltinamasis tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamojo posėdžio metu kaltę pripažino visiškai, teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad buvo nelabai geros nuotaikos. Jam su šunimi įlipus į autobusą, vairuotojas liepė išlipti, jis paaiškino, kad šuo normaliai elgiasi, nesikandžioja, tačiau jam vis vien buvo liepta išlipti. Jis su savimi turėjo dujų balionėlį, todėl papurškė jų vairuotojui į veidą ir išlipo pro galines duris. Suprato, kad vairuotojas jam liepia išlipti, tačiau jo šuo juk nieko blogo nedarė, todėl susinervinęs papurškė dujų. Pripažįsta, kad pasakė keiksmažodį, tačiau ištisai nesikeikė. Jo kaltę patvirtina nukentėjusiojo V. Š., liudytojos J. K. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kad vaikinui su šunimi, kuris buvo be antsnukio, vairuotojas padarė pastabą ir pareikalavo išlipti. Tuomet vaikinas susiginčijo su vairuotoju, kalbėjo nemandagiai, tujino vairuotoją, įžeidinėjo jį. Po to liudytoja nuo jų nusisuko, stebėjo savo vaiko reakciją, o kaip nurodė nukentėjusysis, vaikinas papurškė jam į veidą dujų, jam pajuodavo akyse, ėmė jas graužti. Tada vaikinas pasišalino iš autobuso. Liudytoja pajuto peršėjimą gerklėje, vaikas ėmė dusti, keleiviai ėmė sakyti, kad prileido dujų, kad reikia išlipti. Liudytoja D. U. patvirtino, kad jai privažiavus prie stotelės ji matė, kaip iš 2G maršruto autobuso išlipa žmonės, prie jos priėjusi moteris paprašė iškviesti pagalbą, paaiškino, kad keleivis su šunimi išeidamas iš autobuso papurškė dujų vairuotojui į akis. H. P. kaltę patvirtina ir specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini), kuria V. Š. nustatytas pirmo laipsnio akių junginės ragenos nudegimas, kuris galėjo būti padarytas paveikus akių sritis chemine medžiaga prieš kreipiantis medicinos pagalbos, sužalojimas kvalifikuojamas nežymiu sveikatos sutrikdymu. Taip pat liudytojos J. M. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, tarnybinio pranešimo duomenys apie H. P. atpažinimo aplinkybes, vaizdo įrašai bei jų apžiūros protokolas, kuriame aiškiai užfiksuota, kaip H. P. įlipa su šunimi į autobusą, atsisėda, netrukus atsistoja ir nuėjęs prie vairuotojo mosikuoja rankomis, po to išlipa iš autobuso; keleiviai ima dangstytis veidus ir taip pat šalintis iš autobuso. Teisiamojo posėdžio metu H. P. pripažino savo kaltę bei faktines nusikalstamos veikos aplinkybes, tačiau teigė, kad pats autobuso vairuotojas į jį kreipėsi nepagarbiai bei pats keikėsi necenzūriniais žodžiais. Tačiau šiuos kaltinamojo argumentus paneigia liudytojos J. K. parodymai, kuri nurodė girdėjusi, kaip autobuso vairuotojas padarė vaikinui pastabą ir pareikalavo išlipti; jokių nepagarbių vairuotojo išsireiškimų ji nenurodė, priešingai, teigė girdėjusi ginčą, kurio metu būtent vaikinas šnekėjo nemandagiai, keikėsi ir įžeidinėjo vairuotoją. Nustatytos aplinkybės patvirtina, kad H. P. dėl menkavertės priežasties, viešoje vietoje, matant pašaliniams asmenims, demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams, keikėsi necenzūriniais žodžiais bei papurškęs dujų autobuso vairuotojui V. Š. į akis, padarė jam nežymų sveikatos sutrikdymą ir tokiais veiksmais sutrikdė visuomenės rimtį bei tvarką. Todėl jo veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 284 straipsnį.

Dėl bausmės

H. P. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis prisipažino padarius baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių, numatytų BK 60 straipsnyje, nenustatyta.

Teismas, skirdamas H. P. bausmę, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą (padarytas tyčinis nesunkus nusikaltimas, veika baigta), į tai, kad yra viena jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, nėra jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių, taip pat į kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis – teistas aštuonis kartus (dar du nuosprendžiai neįsiteisėję), daugiausia už sukčiavimą (b. l. 105-113), Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, teismuose yra nagrinėjamos dar trys baudžiamosios bylos, kuriose H. P. kaltinamas nusikalstamų veikų padarymu; per pastaruosius vienerius metus administracine tvarka nebaustas (b. l. 103), vykdo individualią veiklą (b. l. 102), duomenų apie gydymą psichikos sveikatos įstaigose, Vilniaus priklausomybės ligų centre baudžiamojoje byloje valstybinis kaltintojas nesurinko.

Taigi, nurodytos H. P. asmenybę apibūdinančios aplinkybės, teismo vertinimu, neigiamai charakterizuoja kaltinamąjį ir parodo jo nenorą taisytis. Jo priešingas teisei elgesys nebuvo atsitiktinis, o yra nuoseklus jo gyvenimo būdo padarinys, jis yra linkęs nusikalsti, nusikalstamą veiką padarė neatlikęs jam ankstesniu nuosprendžiu (Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gegužės 20 d.) paskirtos bausmės, todėl jam skirtina griežčiausia BK 284 straipsnio sankcijoje numatyta bausmė – laisvės atėmimas, kurio dydis nustatytinas mažesnis už vidurkį, numatytą BK 284 straipsnio sankcijoje.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio nuostatomis, baudžiamąją bylą išnagrinėjus sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, H. P. skiriama bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Įvertinus tai, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 23 d. nuosprendis yra neįsiteisėjęs, H. P. skirtina bausmė nebendrintina su minėtu nuosprendžiu paskirta bausme.

Dėl civilinių ieškinių

Vilniaus teritorinė ligonių kasa byloje pareiškė civilinį ieškinį dėl 15,26 Eur žalos atlyginimo dėl V. Š. gydymo (b. l. 47). Civilinio ieškovo atstovas į posėdį neatvyko, apie posėdžio laiką ir vietą jam pranešta, pateikė prašymą bylą nagrinėti civiliniam ieškovui nedalyvaujant, nurodė, kad ieškinį palaiko. Todėl byla išnagrinėta civilinio ieškovo atstovui nedalyvaujant (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 252 straipsnis). Iš bylos medžiagos matyti, kad nukentėjusiajam V. Š. VšĮ Respublikinėje Vilniaus universitetinėje ligoninėje 2019 m. birželio 9 d. buvo suteiktos oftalmologo paslaugos, kurių bendra suma – 15,26 Eur. Asmens sveikatos priežiūros paslaugos buvo apmokėtos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų. Kadangi žala padaryta H. P. nusikalstamais veiksmais, ieškinio dydis pagrįstas byloje esančiais ir teisiamojo posėdžio metu ištirtais įrodymais, jis tenkintinas visiškai ir civiliniam ieškovui – Vilniaus teritorinei ligonių kasai iš kaltinamojo H. P. priteistina 15,26 Eur dydžio suma turtinei žalai atlyginti.

Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius pareiškė 690,69 Eur dydžio civilinį ieškinį dėl H. P. nusikalstamais veiksmais padarytos turtinės žalos (b. l. 55-64). Civilinio ieškovo atstovas į posėdį neatvyko, apie posėdžio laiką ir vietą jam pranešta, pateikė prašymą, kuriame nurodė, kad civilinį ieškinį palaiko, teismo posėdžiuose nedalyvaus, todėl byla išnagrinėta civilinio ieškovo atstovui nedalyvaujant. Iš bylos medžiagos matyti, kad nukentėjusysis V. Š. dėl 2019 m. birželio 9 d. įvykio metu patirtų sužalojimų buvo laikinai nedarbingas laikotarpiu nuo 2019 m. birželio 10 d. iki 2019 m. birželio 21 d. ir jam šiuo nedarbingumo laikotarpiu buvo išduoti nedarbingumo pažymėjimai (b. l. 59). Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – VSDFV) Vilniaus skyrius 2019 m. birželio 28 d. sprendimu V. Š. įvykusį nelaimingą atsitikimą darbe pripažino draudiminiu įvykiu (b. l. 60), 2019 m. liepos 10 d. sprendimu Nr. (9.6) 21 iš Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto lėšų nukentėjusiajam buvo paskirta 690,69 Eur ligos išmoka (b. l. 61-62). Įvertinus šias aplinkybes, kadangi žala padaryta dėl nusikalstama veika sukeltų padarinių, ieškinio dydis yra pagrįstas byloje esančiais ir teisiamojo posėdžio metu ištirtais įrodymais, jis tenkintinas visiškai ir civiliniam ieškovui – Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriui iš kaltinamojo H. P. priteistina 690,69 Eur dydžio suma turtinei žalai atlyginti.

Nukentėjusysis V. Š. pareiškė 25 Eur turtinės ir 2000 Eur neturtinės žalos civilinį ieškinį dėl kaltinamojo veiksmais padarytos turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo (b. l. 32). Ieškinyje ir teisiamojo posėdžio metu nurodė, jog po incidento autobuse jis jautė fizinį skausmą, negalėjo gyventi įprasto gyvenimo, pablogėjo regėjimas, turėjo įsigyti akinius, negavo premijos darbe.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.283 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog už žalą atsakingas asmuo privalo nukentėjusiam asmeniui atlyginti visus šio patirtus nuostolius. Nukentėjusysis nurodė, kad turtinę žalą sudaro sugadintų marškinėlių, kuriuos turėjo išmesti, vertė (25 eurai). Kaltinamasis dėl šio reikalavimo prieštaravimų nereiškė, teismo nuomone, nurodyta marškinėlių vertė yra objektyvi, todėl ieškinys šioje dalyje tenkintinas.

CK 6.250 straipsnis nustato, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų numatytais atvejais. Teismas, spręsdamas dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio, privalo atsižvelgti į CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatytus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus, t. y.: 1) neturtinės žalos pasekmes; 2) žalą padariusio asmens kaltę; 3) žalą padariusio asmens turtinę padėtį; 4) jei padaryta turtinė žala, į šios žalos dydį; 5) kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes bei sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principus.

Asmens sveikata yra viena iš svarbiausių, nesunkiai pažeidžiamų, ir ne visada atkuriamų vertybių, todėl turi būti itin saugoma. Nustatant atlygintinos žalos dydį asmens sužalojimo atveju įvertinamas ne tik pats sveikatos sutrikdymo sunkumas, bet ir jo pobūdis, trukmė, pasveikimo galimybė, liekamieji reiškiniai, asmens turėtų galimybių praradimas. Pasekmės vertinamos ne vien įvykusio fakto, bet ir ateities požiūriu, t. y. kaip jos paveiks tolimesnį nukentėjusiojo gyvenimą. Jeigu pasekmės susijusios su dideliais asmens sveikatos pakenkimais, rimtų sužalojimų sukėlimu, kentėjimais nuo fizinio skausmo, yra lydimos nerimo dėl sveikatos ateityje, jeigu jos susiję su ateities intervencijomis ar kitokiu poveikiu žmogaus kūnui dėl pasekmių šalinimo (operacijomis, specialiomis procedūromis ir kt.), tai yra esminis neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2K-68/2008).

Teismas neabejoja, kad dėl neteisėtų kaltinamojo veiksmų nukentėjusysis jautė fizinį skausmą ir nepatogumų, pažeminimą, tokie veiksmai buvo atlikti viešoje vietoje, stebint pašaliniams asmenims, dėl mažareikšmės priežasties. Tačiau įvertintina ir tai, kad nukentėjusysis sėkmingai pagijo, nėra liekamųjų reiškinių, sveikatos sutrikdymas kvalifikuotas kaip nežymus. Kol gydėsi, t. y. dvi savaites, dėl sužalojimų pobūdžio nukentėjusysis neabejotinai jautė diskomfortą, tačiau nėra duomenų apie tai, kad dėl padarytos nusikalstamos veikos būtų apskritai sumažėjusi nukentėjusiojo bendravimo galimybė, sutrikimas buvo laikinas. Be to smurtas truko neilgą laiko tarpą, iš esmės buvo momentinis, jokių duomenų apie tai, kad dėl patirtų išgyvenimų V. Š. sveikata ženkliai pablogėjo ir/ar gali pablogėti ateityje, nėra. Šios aplinkybės leidžia manyti, kad faktinė neturtinė žala nebuvo tokia didelė, kaip nurodo nukentėjusysis. Atsižvelgiant į nusikalstamos veikos nukentėjusiojo atžvilgiu pasekmes, į tai, kad nusikaltimas padarytas tyčia, smurtinio pobūdžio, į turtinės žalos dydį, spręstina, kad prašomos priteisti neturtinės žalos dydis neatitinka realiai patirtos žalos, todėl mažintinas.

Dėl nukentėjusiojo argumentų, jog neturtinę žalą sudaro ir 500 eurų negautos pajamos, kurias jis būtų gavęs darbovietėje, jei ne kaltinamojo veiksmai, dėl kurių jis buvo kurį laiką nedarbingas, teismas atkreipia dėmesį, kad pagal CK 6.283 straipsnio 2 dalį nuostolius šio straipsnio 1 dalyje nurodytais atvejais sudaro negautos pajamos, kurias nukentėjęs asmuo būtų gavęs, jeigu jo sveikata nebūtų sužalota, ir su sveikatos grąžinimu susijusios išlaidos (gydymo, papildomo maitinimo, vaistų įsigijimo, protezavimo, sužaloto asmens priežiūros, specialių transporto priemonių įsigijimo, sužaloto asmens perkvalifikavimo išlaidos bei kitos sveikatos grąžinimui būtinos išlaidos). Taigi V. Š. nurodoma negauta 500 eurų dydžio premija yra negautos pajamos, kurios įstatymo priskiriamos prie nuostolių, t. y. turtinės žalos. Todėl jos negali būti vertinamos kaip neturtinė žala. Nukentėjusysis civilinio ieškinio tikslinti nepageidavo, todėl ši suma nepriteistina kaip neturtinė žala.

Kita vertus, teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, iš dalies atsižvelgia, kad nukentėjusiojo praradimai buvo didesni nei jis faktiškai prašė priteisti nuostolių (turtinės žalos) atlyginimą, atsižvelgia ir į tai, kad nukentėjusiojo nedarbingumas vis tik buvo įtakotas nusikalstamų trečiojo asmens (kaltinamojo H. P.) veiksmų, nukentėjusiajam laikantis jam nustatytų pareiginių nuostatų reikalavimų, darbo metu, kad, nors ir laikinai, vis tik buvo sutrikdytas nukentėjusiojo regėjimas, kas, akivaizdu, pakenkė nukentėjusiojo kasdienio gyvenimo kokybei. Taigi, vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, nukentėjusiajam V. Š. iš kaltinamojo priteistina 900 eurų suma neturtinei žalai atlyginti.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – CD laikmena su įrašais paliktina saugoti byloje.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 304-305 straipsniais, 307-308 straipsniais, 313 straipsniu,

nusprendžia:

H. P. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje, ir paskirti jam laisvės atėmimą 9 (devyniems) mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir H. P. paskirti galutinę bausmę – laisvės atėmimą 6 (šešiems) mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo kaltinamojo sulaikymo vykdant nuosprendį dienos.

Priteisti iš H. P. civiliniam ieškovui Vilniaus teritorinei ligonių kasai 15,26 Eur (penkiolika eurų 26 ct) turtinės žalos atlyginimo.

Priteisti iš H. P. civiliniam ieškovui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriui 690,69 Eur (šešis šimtus devyniasdešimt eurų 69 ct) turtinės žalos atlyginimo.

Priteisti iš H. P. nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui V. Š. 25 Eur (dvidešimt penkis eurus) turtinės žalos atlyginimo ir 900 Eur (devynis šimtus eurų) neturtinės žalos atlyginimo. Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

CD laikmeną su garso ir vaizdo įrašais palikti saugoti byloje.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.