Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Eurocargo24“ atstovei advokatei Gintarei Raišutienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Eurocargo24“ ieškinį atsakovui I. R. dėl žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Atsakovas į parengiamąjį teismo posėdį neatvyko, pateikė prašymą jo poziciją vertinti jam nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkinamas visiškai.

Byloje ginčas kilo dėl darbuotojo padarytos darbdaviui žalos atlyginimo.

Iš bylos medžiagos matyti, kad 2017 m. spalio 11 d. ieškovė ir atsakovas sudarė neterminuotą darbo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią atsakovas nuo 2017 m. spalio 12 d. įmonėje pradėjo dirbti (duomenys neskelbtini) pareigose, šalys taip pat sudarė priedą prie darbo sutarties bei papildomą susitarimą (sutartį) prie darbo sutarties (el. b. apyrašo t. I, l. 18–35); 2018 m. sausio 19 d. atsakovui vairuojant jam patikėtą įmonės transporto priemonę Belgijoje įvyko eismo įvykis (el. b. apyrašo t. I, l. 36–38, 41–43, 65–73), ieškovė dėl 2018 m. sausio 19 d. įvykusio eismo įvykio metu sugadinto krovinio gelbėjimų darbų, perkrovimo ir sugadinto krovinio utilizavimo, UAB „Falck Lietuva“ sumokėjo 6 769,25 Eur (be PVM) sumą pagal UAB „Falck Lietuva“ 2018 m. kovo 19 d. PVM sąskaitą faktūrą (duomenys neskelbtini) (el. b. apyrašo t. I, l. 46–48), ieškovė dėl 2018 m. sausio 19 d. įvykusio eismo įvykio metu sugadintos transporto priemonės gelbėjimo darbų ir dėl minėtos transporto priemonės laikino remonto UAB „Falck Lietuva“ sumokėjo 14 084,85 Eur (be PVM) sumą pagal UAB „Falck Lietuva“ 2018 m. kovo 16 d. PVM sąskaitą faktūrą (duomenys neskelbtini) (el. b. apyrašo t. I, l. 52–55), dėl 2018 m. sausio 19 d. įvykusio eismo įvykio metu padarytų apgadinimų vilkikui UAB „Transtiros sunkvežimių servisas“ buvo atliktas vilkiko remontas už 3 375,82 Eur (be PVM) sumą, įmonė apmokėjo UAB „Transtiros sunkvežimių servisas“ už šiuos darbus jai išrašytą 2018 m. kovo 30 d. PVM sąskaitą faktūrą (duomenys neskelbtini) (el. b. apyrašo t. I, l. 60–61); ieškovė 2019 m. sausio 25 d. surašė atsakovui raginimą atvykti į darbą bei pasiaiškinti (el. b. apyrašo t. I, l. 39), ieškovė 2020 m. balandžio 10 d. surašė atsakovui pretenziją dėl žalos atlyginimo Nr. (duomenys neskelbtini), prašydama atlyginti 13 200 Eur žalą (el. b. apyrašo t. I, l. 75), Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus darbo ginčų komisija (toliau – Darbo ginčų komisija) 2020 m. gegužės 6 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) darbo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – sprendimas) atsisakė nagrinėti ieškovės prašymą dėl tokio prašymo nepriskyrimo nagrinėti jos kompetencijai, kadangi jos sprendimai negali būti nukreipiami priverstiniam vykdymui kitoje valstybėje (Baltarusijoje pagal atsakovo gyvenamąją vietą) (el. b. apyrašo t. I, l. 76–77).

Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 151 straipsnyje nustatyta, kad kiekviena darbo sutarties šalis privalo atlyginti savo darbo pareigų pažeidimu dėl jos kaltės kitai sutarties šaliai padarytą turtinę žalą, taip pat ir neturtinę žalą.

DK 152 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad atlygintinos turtinės žalos dydį sudaro tiesioginiai nuostoliai ir negautos pajamos.

DK 154 straipsnyje nustatyta, kad darbuotojas privalo atlyginti visą žalą šiais atvejais: 1) žala padaryta tyčia; 2) žala padaryta jo veikla, turinčia nusikaltimo požymių; 3) žala padaryta neblaivaus ar apsvaigusio nuo narkotinių, toksinių ar psichotropinių medžiagų darbuotojo; 4) žala padaryta pažeidus pareigą saugoti konfidencialią informaciją, susitarimą dėl nekonkuravimo; 5) darbdaviui padaryta neturtinė žala; 6) kai visiško žalos atlyginimo atvejis numatytas kolektyvinėje sutartyje.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skolininkas taip pat privalo mokėti įstatymo nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

CK 6.210 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio.

Aukščiau aptarta bylos medžiaga patvirtina, kad atsakovas 2018 m. sausio 19 d. vykdydamas savo darbines funkcijas komandiruotės metu Belgijoje sukėlė eismo įvykį su ieškovei priklausančia transporto priemone – nuvažiavo nuo kelio ir apvertė transporto priemonę su joje vežtu kroviniu – apgadindamas transporto priemonę bei sugadindamas vežtą krovinį, už šią transporto priemonę ir vežamą krovinį jis buvo atsakingas, dėl ko ieškovė patyrė nuostolių, susijusių su krovinio gelbėjimu, perkrovimu ir utilizavimu, transporto priemonės gelbėjimu, remontu – UAB „Falck Lietuva“ 2018 m. kovo 19 d. išrašė ieškovei PVM sąskaitą faktūrą (duomenys neskelbtini) 6 769,25 Eur (be PVM) sumai už sugadinto krovinio gelbėjimo darbus, perkrovimą ir sugadinto krovinio utilizavimą, 2018 m. kovo 16 d. išrašė ieškovei PVM sąskaitą faktūrą (duomenys neskelbtini) 14 084,85 Eur (be PVM) sumai už eismo įvykio metu sugadintos transporto priemonės gelbėjimo darbus dėl transporto priemonės laikiną remontą, UAB „Transtiros sunkvežimių servisas“ 2018 m. kovo 30 d. išrašė ieškovei PVM sąskaitą faktūrą (duomenys neskelbtini) 3 375,82 Eur (be PVM) sumai už vilkiko remonto darbus, kurias įmonė bankiniais pavedimais apmokėjo, pateiktos iš karto po eismo įvykio padarytos įvykio vietos apgadintos transporto priemonės, krovinio fotonuotraukos. Taigi, iš viso dėl 2018 m. sausio 19 d. įvykusio eismo įvykio Belgijoje įmonė patyrė 24 229,92 Eur (be PVM) (6 769,25 Eur + 14 084,85 Eur + 3 375,82 Eur) žalą. Įmonė geranoriškai sumažino patirtą žalą iki 13 200 Eur ir būtent šio dydžio žalą siekia iš atsakovo prisiteisti, laikydama, kad atsakovas žalą jai padarė dėl savo neteisėtų, itin aplaidžių, tyčinių veiksmų.

Kaip jau nustatyta aukščiau, atsakovas pas ieškovę nuo 2017 m. spalio 12 d. dirbo (duomenys neskelbtini) pareigose; darbuotojas pagal su įmone sudarytą papildomą susitarimą (sutartį) prie darbo sutarties buvo įsipareigojęs rūpintis jam patikėtos transporto priemonės techniniu stoviu, tinkamai vykdyti savo darbines pareigas, atlyginti žalą atsiradusią dėl turto netekimo ar jo vertės sumažėjimo, sugadinimo (sužalojimo), išlaidų, susidariusių dėl sugadintų daiktų, kitokių darbo tvarkos taisyklių, instrukcijų, susitarimų pažeidimo (1.1, 1.14, 1.18.1, 1.18.4, 1.18.8 punktai), be to, kiekvieno darbuotojo bendrosios pareigos yra dirbti dorai ir sąžiningai, laikytis darbo drausmės, technologinės drausmės, darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimų, tausoti darbdavės turtą, pagal kelių eismo taisyklių 9 punktą, eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, nesudaryti kliūčių jų eismui, taip pat siekdami išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti privalo imtis visų būtinų priemonių. Atsakovas po 2018 m. sausio 19 d. įvykusio eismo įvykio užpildė ir pasirašė eismo įvykio deklaraciją, kuri patvirtina, kad atsakovas vairavo minėtą transporto priemonę, taip pat į bylą pateiktos ir sugadintos transporto priemonės, sugadinto ja vežto krovinio fotonuotraukos. Teismo vertinimu, atsakovui, kaip profesionaliam tolimųjų reisų vairuotojui, buvo gerai žinomos bendrosios kelių eismo taisyklių nuostatos. Pagal bylos duomenis teismas daro išvadą, jog atsakovas savo neteisėtais, itin aplaidžiais, tyčiniais veiksmais esant geroms eismo sąlygoms (šviesiu paros metu, esant sausai kelio dangai) nuvažiavo nuo kelio ir apvertė transporto priemonę su joje esančiu kroviniu. Byloje nėra įrodymų, kad po įmonės atsakovui pateikto raginimo atvykti į darbą bei reikalavimo pasiaiškinti, net jai pateikus darbuotojui pretenziją dėl žalos atlyginimo, jis būtų įmonei atlyginęs jos sumažintą žalą – 13 200 Eur – ar bet jos dalį.

Vairuotojas vairuodamas jam patikėtą transporto priemonę nepakankamai atidžiai, kaip to reikalaujama iš vairuotojo, pažeisdamas kelių eismo taisykles, pats sau prisiima galinčių kilti padarinių riziką. Pažymėtina, kad neteisėta veika suprantama kaip darbo pareigų nevykdymas arba jų vykdymas netinkamai. Darbuotojas yra įpareigotas tinkamai vykdyti savo pareigas, todėl jo aplaidumas darbe gali būti pripažįstamas neteisėta veika. Tokia teismo išvada atitinka teismų praktiką (Vilniaus apygardos teismo 2015 m. kovo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-126-619/2015).

Pabrėžtina, kad ieškovė nebūtų patyrusi žalos, jei atsakovas būtų laikęsis elementarių darbuotojo pareigų tinkamai atlikti darbo funkcijas, saugoti darbdavės turtą ir imtis priemonių neleidžiančių žalai atsirasti. Atsakovas vykdydamas darbo funkcijas atliko neteisėtus veiksmus, t. y. labiausiai tikėtina viršydamas leistiną greitį arba paprasčiausiai vairuodamas nepakankamai atidžiai, elgdamasis nepakankamai rūpestingai, neužtikrino, kad jam patikėta tvarkinga transporto priemonė su joje vežamu kroviniu nebūtų sugadinta, dėl ko ieškovė patyrė žalą. Taigi, byloje nustatytos visos materialinės atsakomybės sąlygos. Darbdavės kaltė nenustatyta.

Įvertinęs visa tai, kas išdėstyta aukščiau, teismas konstatuoja, kad atsakovas sąmoningai pažeidė kelių eismo taisykles, draudžiančias viršyti leistiną greitį kelyje, įpareigojančias dalyvaujant eisme elgtis atidžiai, laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, dėl ko ir kilo žala, kuri buvo padaryta tyčiniais veiksmais (netiesioginė tyčia), atsakovas suprato ir turėjo suprasti savo veikos neteisėtumą, padarinius, kad vairuoja viršydamas leistiną greitį, nepakankamai atidžiai, ko pasekoje gali sukelti žalą, ir leido sąmoningai žalai (padariniams) kilti. Tyčios forma, t. y. tiesioginė tyčia, kai darbuotojas supranta savo veikos neteisėtumą, padarinius ir sąmoningai jų siekia, arba netiesioginė tyčia, kai sąmoningai leidžiama šiems padariniams atsirasti, neturi teisinės reikšmės sprendžiant dėl visiško žalos atlyginimo.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, jog net ir nustatęs formalias materialinės atsakomybės taikymo sąlygas, teismas privalo atsižvelgti į aplinkybes, kurios gali būti pagrindu žalos atlyginimą mažinti ar reikalavimą dėl žalos atlyginimo atmesti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-323-421/2015). Šiuo atveju, byloje nėra duomenų, kad atsakovas savo iniciatyva būtų atlyginęs ieškovei žalos dydį pilnai ar iš dalies, priešingai, atsakovas žinojo apie padarytą žalą ieškovei, kurią ieškovė sumažino iki 13 200 Eur, tačiau žalos neatlygino net ir darbdavei pateikus jam pretenziją. Teismas, atsižvelgęs į tai, kad byloje nėra jokių duomenų ar aplinkybių, kurios galėtų būti pagrindu žalos atlyginimą mažinti ar reikalavimą dėl žalos atlyginimo atmesti, daro išvadą, kad yra pagrindas ieškovei iš atsakovo priteisti 13 200 Eur žalos atlyginimą.

Be to, ieškovė prašė priteisti jai iš atsakovo 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 13 200 Eur sumą, skaičiuojant nuo civilinės bylos iškėlimo iki teismo sprendimo įvykdymo dienos. Teismas tokį ieškovės reikalavimą laiko pagrįstu CK 6.37 straipsnio 2 dalies, 6.210 straipsnio 1 dalies pagrindu, todėl priteisia jai iš atsakovo 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą (13 200 Eur) sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020 m. birželio 2 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta aukščiau, vadovaudamasis nurodytų teisės normų sistemine analize, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, remdamasis ištirtų bylos įrodymų visuma, teisingumo ir protingumo kriterijais, vidiniu įsitikinimu, teismas daro išvadą, kad ieškinys yra pagrįstas, todėl jis tenkinamas visiškai – ieškovei iš atsakovo priteisiamas 13 200 Eur žalos atlyginimas ir 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą (13 200 Eur) sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020 m. birželio 2 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.

Teismas konstatuoja, jog teismo sprendimas yra priimtas ieškovės naudai, todėl teismas vertina, kad ieškovė turi teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą CPK 93 straipsnio 1 dalies pagrindu.

Proceso šalies patirtų atstovavimo išlaidų atlyginimą reglamentuoja CPK ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu patvirtintos Rekomendacijos dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos).

Ieškovė teismui pateikė prašymą priteisti jai iš atsakovo jos patirtas bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro: sumokėtas 297 Eur žyminis mokestis, 700 Eur išlaidos advokato pagalbai, sumokėtos ją atstovavusiai advokatei Gintarei Raišutienei, 249,38 Eur vertimo išlaidos, sumokėtos L. Vainienės firmai LETRA, (el. b. apyrašo t. I, l. 85–94). Teismas įvertinęs CPK, Rekomendacijų nuostatas, atsižvelgęs į bylos sudėtingumo laipsnį, spręstų teisinių klausimų pobūdį ieškovės prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo tenkina ir priteisia ieškovei iš atsakovo 1 246,38 Eur (297 Eur + 700 Eur + 249,38 Eur) bylinėjimosi išlaidas, laikydamas, kad tokia suma yra adekvati nagrinėjamai bylai.

Teismo patirtos pašto išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, iš atsakovo nepriteisiamos, kadangi jis nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą pagal CPK 83 straipsnio 1 dalies 1 punktą yra atleistas.

Kartu teismas pažymi, kad nenustatė pagrindo tenkinti atsakovo prašymo dėl bylos nutraukimo, kadangi šalys darbo sutarties 16 punkte susitarė ginčus, kylančius iš šios sutarties, spręsti Lietuvos Respublikos teismuose pagal darbdavės buveinę, pagal Baltarusijos Respublikos ir Lietuvos Respublikos sutarties dėl teisinės pagalbos ir teisinių santykių civilinėse, šeimos ir baudžiamosiose bylose 20 straipsnio 1–2 dalis, kiekvienos susitariančiosios šalies teismai kompetentingi nagrinėti civilines ir šeimos bylas, jeigu atsakovas turi jos teritorijoje gyvenamąją vietą ir jei ši sutartis nenumato kitaip, jie kompetentingi nagrinėti ieškinius, pareikštus juridiniams asmenims, jeigu šios Šalies teritorijoje yra juridinio asmens valdymo įstaiga, atstovybė arba filialas, susitariančiųjų šalių teismai kompetentingi nagrinėti bylas ir kitais atvejais, esant raštiškam šalių susitarimui, kai yra toks susitarimas, teismas pagal atsakovo pareiškimą nutraukia bylos nagrinėjimą, jeigu šis pareiškimas gautas iki pateikiant atsikirtimus dėl ieškinio esmės, šalys savo susitarimu negali pakeisti išimtinės teismų kompetencijos, taigi, nagrinėjamu atveju šalys bendru susitarimu darbo sutartyje yra pakeitę teritorinį teismingumą, bet ne išimtinį, todėl byla teisminga Vilniaus miesto apylinkės teismui, pagrindo bylos nutraukimui nėra.

Rezoliucinė dalis

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 270 straipsniu teismas

nusprendžia:

ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Eurocargo24“ ieškinį patenkinti visiškai.

Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Eurocargo24“ (įmonės kodas 303025620) iš atsakovo I. R. (gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)) 13 200 Eur (trylikos tūkstančių dviejų šimtų eurų) žalos atlyginimą, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (13 200 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2020 m. birželio 2 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 1 246,38 Eur (vieno tūkstančio dviejų šimtų keturiasdešimt šešių eurų ir trisdešimt aštuonių euro centų) bylinėjimosi išlaidas.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.