- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-04-15
- Bylos Nr.
- 2A-313-252/2016
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Birutė Jonaitienė, Nijolė Danguolė Smetonienė, Eigirdas Činka
- Atsakovas
- P. V.
- Ieškovas
- A. V.
Pirmosios instancijos teismo teisėjas Civilinė byla Nr. 2A - 313 - 252 - 2016
Dainius Strautininkas Teisminio proceso Nr. 2-15-3-00742-2015-2
NUTARTIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2016 m. balandžio 15 d.
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Nijolės Danguolės Smetonienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Eigirdo Činkos, Birutės Jonaitienės,
viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo P. V. apeliacinį skundą dėl Biržų rajono apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 26 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-891-857-2015 pagal ieškovės A. V. ieškinį atsakovui P. V., institucijai, teikiančiai išvadą, - Biržų rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, išlaikymo vaikui priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė A. V. prašė nutraukti tarp jos ir atsakovo (duomenys neskelbtini) sudarytą santuoką dėl atsakovo kaltės, po santuokos nutraukimo paliekant jai santuokinę pavardę, priteisti iš atsakovo nepilnamečio vaiko P. V., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymui po 300 Eur nuo ieškinio padavimo teismui dienos iki vaiko pilnametystės, priteistą sumą indeksuojant LR Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, ir 3 600 Eur išlaikymo įsiskolinimą nuo (duomenys neskelbtini) iki ieškinio padavimo dienos, o vaiko išlaikymui skirtų lėšų tvarkytoja skirti ieškovę. Nurodė, kad santuoka tarp šalių sudaryta (duomenys neskelbtini), tačiau šiuo metu sutuoktiniai kartu nebegyvena, nebeveda bendro ūkio, todėl santuoka faktiškai yra nutrūkusi. Dėl santuokos iširimo yra kaltas atsakovas, nes jis ją žemino, terorizavo, grasino smurtauti, norėjo atimti sūnų, dėl ko ji kreipėsi į policiją, buvo patalpinta į moterų prieglaudą. Atsakovas vaiko išlaikyti nepadeda.
Žemesnės instancijos teismas
Biržų rajono apylinkės teismas 2015 m. lapkričio 26 d. sprendimu ieškinį tenkino visiškai. Santuoką tarp A. V. ir P. V., įregistruotą 2(duomenys neskelbtini), nutraukė dėl atsakovo kaltės. Po santuokos nutraukimo A. V. paliko turėtą pavardę – V., P. V. – V. Priteisė iš atsakovo nepilnamečiui sūnui P. V., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymą po 300 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo (duomenys neskelbtini), kasmet jas indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka. Priteisė nepilnamečiui sūnui iš P. V. 3 600 Eur išlaikymo įsiskolinimą nuo (duomenys neskelbtini) iki 2015-07-27 ir paskyrė ieškovę lėšų, skirtų nepilnamečio vaiko išlaikymui, tvarkytoja uzufrukto teise. Priteisė iš P. V. 149 Eur žyminio mokesčio, 8,86 Eur procesinių dokumentų įteikimo bei 162,12 Eur valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimo išlaidų valstybei. Teismas nustatė, kad šalys santuoką įregistravo (duomenys neskelbtini). Sutuoktiniai santuokoje susilaukė sūnaus P. V., gim. (duomenys neskelbtini), kurio deklaruota gyvenamoji vieta yra su motina. Teismas konstatavo, jog šalys kartu negyvena, nebeveda bendro ūkio, kadangi atsakovas ieškovę baugino, sakydamas, kad atims vaiką, nepadėjo vesti namų ūkio, rūpintis sūnumi, dėl grasinimų ieškovė buvo priversta kreiptis į policiją ir buvo apgyvendinta moterų prieglaudoje. Pažymėjo, jog atsakovas, gavęs ieškinį, į jį atsiliepimo nepateikė, nors procesiniai dokumentai jam buvo įteikti tinkamai, bylos eiga nesidomėjo. Teismo vertinimu, visos byloje nustatytos aplinkybės rodo, kad šalių santuoka iširo dėl atsakovo kaltės (CK 3.60 str. 2 d.). Teismas taip pat nustatė, kad ieškovė šiuo metu gyvena kartu su savo tėvais, kurie yra ūkininkai ir išlaiko tiek ją, tiek ir šalių nepilnametį vaiką, vaiko išlaikymui kas mėnesį vidutiniškai reikia apie 600 – 700 Eur. Ieškovė šiuo metu nedirba, nes auginą mažametį vaiką, tačiau intensyviai ieško darbo, o atsakovas gyvena ir dirba Vokietijoje. Pažymėjo, jog atsakovas neteikė įrodymų, patvirtinančių jo turtinę padėtį. Atsižvelgdamas į tai, vadovaudamasis protingumo ir teisingumo kriterijais, teismas konstatavo, jog atsakovas yra pajėgus sumokėti prašomo priteisti dydžio (300 Eur) išlaikymą nepilnamečiui vaikui, o ne visą vaiko išlaikymo finansinę naštą ir kasdienę priežiūrą užkrauti ieškovei (CK 3.196 str. 1 d. 1 p., 3.208 str.).
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu atsakovas P. V. prašo apylinkės teismo sprendimą pakeisti ir priteisti iš jo išlaikymą sūnui P. V. kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 100 Eur iki vaiko pilnametystės bei sumažinti išlaikymo įsiskolinimo sumą iki 1 200 Eur. Nurodo, kad teismas netinkamai taikė ir aiškino CK 3.192 str. 2 d., neteisingai vertino byloje esančius įrodymus. Teismo priteistos 300 Eur periodinės išmokos dėl savo sunkios turtinės padėties atsakovas mokėti niekaip negali. Priešingai nei nurodė teismas, Vokietijoje jis nedirba ir jokio darbo neturi, jokių pajamų negauna, gyvena pas tėvus Lietuvos Respublikoje. Ieškovės nurodyta pinigų suma, kad vaikui, kuriam šiuo metu yra 1 metai ir 9 mėnesiai, išlaikyti reikia apie 600 – 700 Eur, yra per didelė, tokios sumos ji vaikui išlaikyti tikrai neišleidžia.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
Pagal CPK 320 str. 1 d., bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Teisėjų kolegija, nagrinėdama atsakovo apeliacinį skundą, laikosi nurodytų nuostatų ir nagrinėja šį skundą pagal apelianto nurodytas ribas, nes byloje nenustatyta pagrindo, dėl kurio reikėtų šias ribas peržengti (CPK 320 str. 2 d.). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 str.).
Kaip matyti iš apeliacinio skundo turinio, atsakovas kvestionuoja išlaikymo dydį nurodydamas, kad jį nustatydamas teismas neįvertino reikšmingų aplinkybių, t. y. P. V. sunkios turtinės padėties. Apeliacinės instancijos teismas su šiuo apeliacinio skundo argumentu sutinka iš dalies.
CK 3.192 str. 2 d. nurodytas išlaikymo dydis nesiejamas su konkrečiu tėvų pajamų dydžiu, tačiau įstatyme nustatyti, taip pat teismų praktikoje suformuluoti tam tikri orientaciniai kriterijai – šiais, taip pat įstatyme (CK 1.5, 3.3 str.) įtvirtintais šeimos santykių teisinį reglamentavimą grindžiančiais principais vadovaujamasi sprendžiant dėl išlaikymo dydžio konkrečiu atveju. Vienas tokių kriterijų – protingi vaiko poreikiai, kuriuos lemia jo gabumai, polinkiai, taip pat amžius (vaikui augant jo poreikiai didėja ir pan.). Nustatant nepilnamečio išlaikymo dydį turi būti atsižvelgiama į tai, kad nustatytas išlaikymas užtikrintų būtinas vaiko raidos sąlygas, kurioms sudaryti turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-620/2005). Priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti, pripažintinas būtinu minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad toks orientacinis kriterijus dėl priteistino išlaikymo dydžio nustatytinas atsižvelgiant į CK 6.461 str. 2 d. nuostatas, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesio algą (MMA). Šiuo metu mėnesinė alga yra 350 Eur (sprendimo priėmimo metu buvo 325 Eur). Dėl to apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad iš atsakovo priteistas 300 Eur išlaikymo dydis, kas apima vos ne visą minimalią mėnesinę algą, atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes (nepilnametis šalių sūnus dar visai mažas (gimęs (duomenys neskelbtini)), specialių poreikių jam nenustatyta, nedetalizuota, kam konkrečiai ieškovė išleidžia apie 600 – 700 Eur kas mėnesį vaiko priežiūrai), yra per didelis. Tačiau kartu teisėjų kolegija konstatuoja, kad vaikų minimalių poreikių patenkinimas yra prioritetinis ir nulemia kitas aplinkybes, tokias, kaip išlaikymą teikiančio asmens turtinė padėtis, jo sveikatos būklė. Tėvų turtinė padėtis vertintina atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2010). Kaip nustatyta iš byloje esančių įrodymų, ieškovė gyvena kartu su savo tėvais, kurie išlaiko tiek ją, tiek ir šalių nepilnametį vaiką, ji šiuo metu nedirba, nes augina mažametį vaiką. Atsakovui nepateikus atsiliepimo į ieškinį, įrodymų, patvirtinančių jo turtinę padėtį, teismas laikė, jog jis gyvena ir dirba Vokietijoje. Apeliacinės instancijos teismui P. V. pateikė duomenis, kad nuo 2013-02-08 gyvena Lietuvoje, niekur nedirba (b. l. 80, 81). Pateikti įrodymai dėl jo pastovaus gyvenimo Lietuvoje nuo 2013 metų neatitinka bylos rašytinius įrodymus, kad 2015 metais jis gyveno Vokietijoje, nes būtent tuo metu ieškovė dėl atsakovo smurto buvo patalpinta į moterų prieglaudą. Kad atsakovas nedeklaravo išvykimo į Vokietiją, nereiškia, kad jis pastoviai gyveno Lietuvoje, kai bylos duomenys įrodo priešingai. Įvertinus nurodytas aplinkybes ir byloje esančius įrodymus, darytina išvada, jog nei ieškovės, nei atsakovo turtinė padėtis nėra itin gera. Tačiau pažymėtina, kad atsakovas nepateikė į bylą jokių įrodymų, jog turi sveikatos problemų, psichinių ar fizinių trūkumų, dėl kurių neturi galimybės gauti darbo. Atsakovas yra jaunas ((duomenys neskelbtini) metai), darbingas vyras. Be to, pateikta pažyma apie asmens valstybinį socialinį draudimą patvirtina, kad darbo santykiai su UAB „Omni grupė“ pasibaigė DK 127 str. 1 d. pagrindu, t. y. paties darbuotojo pareiškimu. Esant tokioms aplinkybėms, darytina išvada, jog atsakovas, kaip privalantis teikti išlaikymą asmuo, dėl nerūpestingumo nesiima priemonių tam, kad gautų atitinkančias savo amžių, išsilavinimą bei profesinį pasirengimą pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikui, o, kaip pagrįstai nurodo ir pirmosios instancijos teismas, tokiais savo veiksmais (neveikimu) nori užkrauti visą vaiko išlaikymo finansinę naštą ir kasdienę priežiūrą vaiko motinai. Tokios nuomonės laikosi ir kasacinis teismas, kuris yra išaiškinęs, jog sąžiningo ir rūpestingo asmens, kuris turi pareigą išlaikyti savo nepilnametį vaiką, elgesio standartai reikalauja imtis visų jam prieinamų priemonių, kad gautų pajamas, pakankamas vaikui išlaikyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-27-686/2015; kt.). Pareiga teikti vaikui išlaikymą yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas nedarbu ar išlaikymo teikėjo nerūpestingu, nesąžiningu elgesiu.
Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas kasacinio teismo praktikoje pripažįstamas tik kaip orientacinis, todėl įvertinus aukščiau išdėstytą bei tai, jog ieškovė šiuo metu augina mažametį šalių vaiką, todėl dirbti negali, o atsakovo turtinė padėtis šiuo aspektu yra palankesnė, teisėjų kolegijos vertinimu, yra pagrindas P. V. nustatyti didesnę nepilnamečio sūnaus išlaikymo prievolę, t. y. po 230 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, toks išlaikymo dydis yra proporcingas tiek nepilnamečio vaiko tėvų turtinei padėčiai, tiek vaiko poreikiams. Svarbu įvertinti ir tai, kad vaikas gyvena tik su vienu iš tėvų, t. y. ieškove, ir jai tenka didesnė atsakomybė už vaiką, nes tik jai tenka nuolatinė vaiko priežiūra ir kasdienis materialinis vaiko aprūpinimas. Pagal šioje konkrečioje byloje esančius įrodymus ir nustatytus faktus, įvertinusi šalių nepilnamečio vaiko, kuriam šiuo metu nėra nei 2 metų, amžių, kad augant jo poreikiai didėja, o ieškovė viena rūpinasi sūnaus būtinųjų poreikių tenkinimu (maistu, apranga, higiena, sveikatos priežiūra ir kt.), ugdymu, teisėjų kolegija sprendžia, kad 230 Eur priteistino išlaikymo dydis iš atsakovo, o kita dalim prisidedant ieškovei yra ta suma, kuri pakankama minimaliems vaiko poreikiams patenkinti, ir tokį išlaikymą atsakovo padėtis leidžia jam teikti. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, 230 Eur išlaikymo dydis atitinka priteisiamo išlaikymo proporcingumo nepilnamečio vaiko poreikiams ir jo tėvų turtinei padėčiai principą (CK 3.192 str. 2, 3 d.).
Esant šioms aplinkybėms, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nevisiškai tinkamai ištyrė ir įvertino visas bylos faktines aplinkybes, susijusias su vaiko poreikiais ir kiekvienos iš šalių realiomis galimybėmis teikti išlaikymą, todėl pažeidė materialinės teisės normas, reglamentuojančias tėvų pareigą išlaikyti nepilnamečius vaikus (CK 3.192 str., 3.194 str.), todėl yra pagrindas pirmosios instancijos teismo sprendimą pakeisti (CPK 326 str. 1 d. 3 p.) ir priteisti iš atsakovo P. V. 230,00 Eur išlaikymą kasmėnesinėmis periodinėmis išmokomis nepilnamečiam vaikui nuo 2015-07-27 iki vaiko pilnametystės. Sumažinus priteistą išlaikymą kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 300 Eur iki 230 Eur, yra pagrindas pakeisti sprendimu priteisto išlaikymo įsiskolinimą ir priteisti iš atsakovo 2 760 Eur išlaikymo įsiskolinimą, skaičiuojamą nuo (duomenys neskelbtini) iki 2015-07-27 (CK 3.200 str.).
Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, jog atsakovui P. V. valstybės garantuojama antrinė teisinė pagalba suteikta tik 2015 m. gruodžio 21 d., t. y. jau po pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo, todėl nuo bylinėjimosi išlaidų atlyginimo pirmosios instancijos teisme jis nėra atleista. Teisėjų kolegija laiko, kad A. V. ieškiniu pareikšti reikalavimai iš esmės yra patenkinti, tik ne visa apimtimi patenkintas prašymas priteisti išlaikymą ir atitinkamai išlaikymo įsiskolinimą, dėl ko yra pagrindas sumažinti iš atsakovo valstybei priteistiną žyminio mokesčio dydį iki 123,80 Eur. Kitų iš atsakovo priteistinų bylinėjimosi išlaidų (procesinių dokumentų įteikimo bei valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimo) valstybės naudai dydis nesikeičia.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,
nutaria:
Biržų rajono apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 26 d. sprendimo dalį dėl išlaikymo priteisimo ir bylinėjimosi išlaidų paskirstymo pakeisti ir ją išdėstyti taip:
Priteisti iš atsakovo P. V., a. k. (duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnamečiui vaikui P. V., a. k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 230,00 Eur (du šimtus trisdešimt eurų) nuo 2015-07-27 iki vaiko pilnametystės, nustatant, kad priteisto išlaikymo dydžio suma indeksuojama Vyriausybės nustatyta tvarka.
Priteisti iš atsakovo P. V., a. k. (duomenys neskelbtini) 2 760 Eur (du tūkstančius septynis šimtus šešiasdešimt eurų) išlaikymo įsiskolinimą nuo (duomenys neskelbtini) iki 2015-07-27 nepilnamečiui sūnui P. V., a. k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), ir paskirti ieškovę A. V., a. k. (duomenys neskelbtini) lėšų, skirtų nepilnamečio vaiko išlaikymui, tvarkytoja uzufrukto teise.
Priteisti iš atsakovo P. V., a. k. (duomenys neskelbtini) 123,80 Eur (vieną šimtą dvidešimt tris eurus ir 80 euro centų) žyminio mokesčio, 8,86 Eur (aštuonis eurus ir 86 euro centus) procesinių dokumentų įteikimo bei 162,12 Eur (vieną šimtą šešiasdešimt du eurus ir 12 euro centų) valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimo išlaidų valstybei, patirtų pirmosios instancijos teisme.
Sprendimą dėl išlaikymo vykdyti skubiai.
Kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą.