Tauragės apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovei ir ieškovės E. M. atstovei pagal įstatymą K. K., institucijos teikiančios išvadą Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie socialinės ir darbo ministerijos Tauragės apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius atstovei D. J.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės ir ieškovės E. M. atstovės pagal įstatymą K. K. ieškinį atsakovui V. M., institucijos teikiančios išvadą Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie socialinės ir darbo ministerijos Tauragės apskrities vaiko teisių apsaugos skyriui dėl nepilnametės dukros gyvenamosios vietos nustatymo, bendravimo tvarkos su vaiku nustatymo ir išlaikymo priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Nustatyti atsakovo V. M. bendravimo su dukra E. M. tvarką: V. M. dalyvaus dukros auklėjime, domėsis jos ugdymu ir priežiūra, rūpinsis vaiko sveikata bei sudarys jai visas palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis. V. M. turės teisę pasiimti dukrą du savaitgalius per mėnesį, tai yra kas antrą šeštadienį nuo 10 val. ir grąžinti ją iki ateinančio sekmadienio 17 val. Apie dukros paėmimą jos tėvas ne vėliau kaip prieš vieną parą SMS žinute privalės informuoti (suderinti) su dukros mamą K. K..

K. K. teismo posėdžio metu ieškinį palaikė, prašė tenkinti, paaiškino, kad su atsakovu gyveno nuo 2015 metų. (duomenys neskelbtini) jiems gimė dukra E. M.. Dukros tėvystę atsakovas pripažino gera valia. Po dukros gimimo jie pradėjo nebesutarti jų santykiai nutrūko ir atsakovas 2017 m. gruodžio 28 d. paliko šeimą ir išvyko gyventi pas savo mamą A. M.. Nuo to laiko dukrą aplankė tik vieną kartą, tai yra atvyko (duomenys neskelbtini) pasveikinti dukrą su gimtadieniu. Atsakovas daugiau su dukra nebendrauja, ja nesirūpina, tarp jo ir dukros artimo ryšio nėra. Dukra rūpinasi ji viena. Jai vienai tenka rūpintis dukra, kasdien prižiūrėti dukrą, gaminti jai maistą, skalbti rūbus, ją auklėti, užtikrinti jai gyvenamąjį būstą ir visišką materialinį išlaikymą. Ji pati jokio nekilnojamojo turto neturi, kadangi augina keturis mažamečius vaikus jokių darbinių pajamų neturi. Pragyvena iš 194 Eur išmokos už vaikus gaunamų kiekvieną mėnesį. Materialiai jai padeda artimieji. Dukros išlaikymui per mėnesį reikėtų apie 400 Eur. Be to dukra turi ir sveikatos problemų, dėl neišsivysčiusios aortos reikia važiuoti pas gydytojus į Klaipėdą. Dėl šios ligos gali tekti operuoti dukrą. V. M. kai jie gyveno kartu padėjo išlaikyti dukrą, tuo metu dirbo prie lauko baldų, atlyginimas priklausė nuo padaryto darbo. Atsakovas yra pakankamai jaunas, gyvenant kartu sveikata nesiskundė, yra darbingas, turi realią galimybę savo nepilnametei dukrai skirti po 180 eurų išlaikymą kas mėnesį. Kadangi atsakovas per visus 2018 metus visiškai dukros nerėmė yra įsiskolinęs dukros išlaikymui 2160 eurų. Ji neprieštarauja, kad atsakovas bendrautų su dukra, dalyvautų jos auklėjime, domėtųsi jos ugdymu ir priežiūra, rūpintųsi jos sveikata, bei sudaryti dukrai visas palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis.

Atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė, į teismo posėdį neatvyko, procesiniai dokumentai jam įteikti ir apie posėdžio laiką ir vietą pranešta tinkamai. Kadangi atsakovas nesirūpina savo teisių gynimu, byla nagrinėjama jam nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys tenkintinas.

Nustatyta, kad K. K. su atsakovu V. M. pradėjo gyventi nuo 2015 m. vasario mėn. (duomenys neskelbtini) jiems gimė dukra E. M.. Atsakovas tėvystę pripažino pareiškimu. Po dukros gimimo šalių santykiai pablogėjo ir 2017 m. gruodžio 28 d. V. M. paliko šeimą. Gyvenant atskirai V. M. išlaikymo dukrai neteikė, dukros nelankė, prie jos auklėjimo neprisideda.

Dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo.

Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 27 straipsnio 1, 2 dalyse įtvirtinta, kad visuotinai pripažįstama kiekvieno vaiko teisė turėti tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jo fiziniam, protiniam, doroviniam ir socialiniam vystymuisi bei tėvų didžiausią atsakomybę už gyvenimo sąlygų, būtinų vaikui vystytis, sudarymą pagal tėvų sugebėjimus ir finansines galimybes. CK 3.192 straipsnio, reglamentuojančio tėvų pareigą išlaikyti savo vaikus, 2 dalyje nustatyta, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. To paties straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad įstatyme įtvirtintas vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumo principas reiškia, jog vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo jo tėvų turtinės padėties. Kartu, nustatant nepilnamečio vaiko išlaikymo dydį, turi būti laikomasi prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principo (CK 3.3 straipsnio 1 dalis), kurio esmė yra ta, kad, priimdamas sprendimą dėl išlaikymo dydžio, teismas privalo pirmiausia atsižvelgti į vaiko interesus. Koks išlaikymo dydis užtikrina būtinas vaikui vystytis sąlygas, kiekvienu atveju sprendžia teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, tačiau šis kriterijus yra tik orientacinis ir taikytinas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. balandžio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004, 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009).

Nagrinėjamoje byloje ieškovė nurodė, jog ji viena nuo 2017 m. gruodžio 28 d. augina, prižiūri ir išlaiko dukrą E. M.. Kasdien ji gamina maistą skalbia rūbus užsiima dukros auklėjimu ir ugdymu. Jos pajamos yra po 194 Eur išmokos už vaikus gaunamų kiekvieną mėnesį. Materialiai jai padeda artimieji. Dukra turi ir sveikatos problemų, dėl neišsivysčiusios aortos gali tekti operuoti dukrą, todėl su dukra E. reikia važinėti pas gydytojus į Klaipėdą. Dukros išlaikymui per mėnesį išleidžia apie 400 Eur. Atsakovas savo pozicijos dėl ieškovės reikalavimų nepateikė, teismo posėdyje, apie kurį atsakovui pranešta asmeniškai, nedalyvavo.

Iš bylos duomenų matosi, kad atsakovas V. M. šiuo metu nedirba, neturi nekilnojamojo ir kitokio registruotino turto, tačiau jis yra jaunas darbingas, todėl gali uždirbti lėšų vaiko išlaikymui.

Įvertinus nurodytas aplinkybes, vadovaujantis proporcingumo ir protingumo ir teisingumo kriterijais, siekiant užtikrinti protingą šalių interesų pusiausvyrą, iš atsakovo nepilnamečiui vaikui priteistinas išlaikymas po 180 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo teismui dienos iki vaikų pilnametystės (CPK 178, 197, 185 straipsniai, CK 3.156 straipsnis, 3.192 straipsnis, 3.194 straipsnio 1 dalis, 3.196 straipsnio 1 dalis 1 punktas). Išlaikymas kasmet indeksuojamas LR Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.200 straipsnis, 3.208 straipsnis), išlaikymo lėšų tvarkytoju uzufrukto teise skiriama ieškovės E. M. atstovė pagal įstatymą K. K..

Dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo.

Ieškovė ieškiniu taip pat prašė iš atsakovo V. M. priteisti išlaikymo įsiskolinimą 2160 Eur, nes atsakovas vaikui išlaikymo neteikia nuo 2017 m. gruodžio 28 d. CK 3.200 straipsnyje nurodyta, jog išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos. Išlaikymas turi būti priteisiamas nuo to momento, kai atsiranda teisė jo reikalauti, o teisė reikalauti išlaikymo atsiranda nuo tos dienos, kai vaiko tėvai (arba vienas iš jų) nevykdo savo pareigos materialiai išlaikyti nepilnametį vaiką. Nagrinėjamoje byloje ieškovė nurodė, jog atsakovas išlaikymo neteikė nuo 2017 m. gruodžio 28 d., kai palikęs šeimą išėjo iš namų. Remiantis LR CK 3.192 straipsniu 3.200 straipsniu ir išdėstytomis aplinkybėmis, iš atsakovo priteistinas prašomas išlaikymo įsiskolinimas nepilnamečiui vaikui nuo 2017 m. gruodžio 28 d. iki 2019 m. sausio 21 d. iš viso 2160 Eur. Priteistų išlaikymo įsiskolinimo lėšų tvarkytoju uzufrukto teise skirtina mama K. K..

Dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo

Teismų praktikoje pasisakyta, kad teismas, nagrinėjantis ginčą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, prioritetiškai turi vadovautis vaiko interesais. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad vaiko interesus pirmiausia lemia jo, kaip sveikos, dorovingos, tvirtos bei intelektualios asmenybės, augimas ir tobulėjimas, todėl, spręsdamas ginčą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, kai tėvai gyvena skyrium, teismas turi atsižvelgti į tokius juridinius faktus: kiekvieno tėvo galimybes ir pastangas užtikrinti teisės normose įtvirtintų pagrindinių vaiko teisių ir pareigų įgyvendinimą, taip pat panaudojant valstybės teikiamą paramą; kiekvieno tėvo šeimos aplinkos sąlygas, t. y. tas sąlygas, kuriomis vaikui teks gyventi, nustačius jo gyvenamąją vietą su vienu iš tėvų; vaiko norus ir pažiūras (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. lapkričio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-513/2007; 2016 m. gruodžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-502-916/2016). Aiškindamasis šeimos aplinkos sąlygas, teismas turi nustatyti vaiko santykius su kiekvienu iš tėvų, šių dorovinius ir kitokius asmenybės bruožus, požiūrį į vaiko auklėjimą, augimą ir tobulėjimą, dalyvavimą jį išlaikant ir prižiūrint iki ginčo atsiradimo, galimybes sudaryti jam tinkamas gyvenimo, auklėjimo ir vystymosi sąlygas (įvertinant tėvų darbo pobūdį, darbo režimą, turtinę tėvų padėtį) ir kt. (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gruodžio 14 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-569/2012).

Institucija teikianti išvadą Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie socialinės ir darbo ministerijos Tauragės apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius bei jo atstovė teismo posėdyje sutiko, kad dukters E. M. gyvenamoji vieta būtų nustatyta su mama K. K. jos gyvenamojoje vietoje. Nurodė, kad K. K. su mažamete dukra E. M. ir kitomis trimis dukromis gyvena nuomojamame name (duomenys neskelbtini). Name yra visi patogumai. K. K. su dukromis naudojasi pirmo aukšto gyvenamosiomis patalpomis 75 kv/m. ploto. Mažametę prižiūri pati mama K. K.. V. M. gyvena su savo mama A. M.. Kartu gyvena ir A. M. anūkė. Namas apie 70 kv/m. ploto, senos statybos, be patogumų, apšildomas krosnimi. Namai šilti tvarkingi. V. M. turi savo kambarį, artimiausiu metu planuoja išvykti dirbti į užsienį.

V. M. palikus K. K. su dukra ir apsigyvenus pas savo mamą jis dukrą aplankė tik vieną kartą, išlaikymo vaikui neteikia. Kadangi K. K. yra sudariusi tinkamas sąlygas dukrai gyventi ir augti, pastoviai ja rūpinasi, tarp jų yra labai glaudus ryšys, vaiko E. M. gyvenamoji vieta nustatytina su mama K. K..

Dėl bendravimo tvarkos su vaiku nustatymo

Įstatymas nustato, kad visi su vaikų auklėjimu susiję klausimai sprendžiami bendru tėvų sutarimu. Tik tuo atveju, jeigu tėvai nesusitaria, ginčijamą klausimą sprendžia teismas (Civilinio kodekso (toliau - CK) 3.165 straipsnio 3 dalis). Pagal Lietuvos Respublikos CK 3.170 straipsnio 2 dalį vaikas, kurio tėvai gyvena skyrium, turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais.

Ieškovė ieškiniu prašo nustatyti atsakovo V. M. bendravimo su dukra E. M. tvarką: V. M. dalyvaus dukros auklėjime, domėsis jos ugdymu ir priežiūra, rūpinsis vaiko sveikata bei sudarys jai visas palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis. V. M. turės teisę pasiimti dukrą du savaitgalius per mėnesį, tai yra kas antrą šeštadienį nuo 10 val. ir grąžinti ją iki ateinančio sekmadienio 17 val. Apie dukros paėmimą jos tėvas ne vėliau kaip prieš vieną parą SMS žinute privalės informuoti (suderinti) su dukros mamą K. K..

Institucija teikianti išvadą savo išvadoje ir jos atstovė teismo posėdžio metu neprieštaravo, kad V. M. bendrautų su dukra dalyvautų jos auklėjime, domėtųsi jos ugdymu ir priežiūra, rūpintųsi vaiko sveikata bei prisidėtų prie palankių sąlygų vaikui visapusiškai ir harmoningai vystytis. Institucijos duomenimis V. M. po išsiskyrimo vaiką aplankė tik vieną kartą per gimtadienį. Atsakovas dukra nesidomi. Institucija teikianti išvadą sutinka su ieškovės pasiūlyta atsakovo bendravimo su dukra E. M. tvarka. Tačiau atsižvelgiant į mažą amžių, tai, kad V. M. nelankė dukros rekomenduoja atsakovui su dukra keturis pirmuosius kartus bendrauti jos gyvenamojoje vietoje arba neutralioje vietoje dalyvaujant vaiko mamai.

Pagal Lietuvos Respublikos CK 3.175 straipsnio 2 dalį teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad vaiko bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) tvarkos nustatymas nėra savitikslis, ja visų pirma siekiama išlaikyti, atkurti, jei jis yra nutrūkęs ar susilpnėjęs, vaiko ryšį su skyrium gyvenančiu vaiko tėvu (motina), nes vaiko, kaip visavertės asmenybės, raidai reikalinga abiejų tėvų parama ir rūpinimasis, žinojimas, kad jis abiem tėvams yra vienodai svarbus, kad abu tėvai jam yra vienodai prieinami ir lankstūs, t. y. esantys šalia vaiko tada, kada jam labiausiai reikia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartys: 2014 m. balandžio 11 d. civilinėje byloje Nr. 3K-3-202/2014; 2016 m. vasario 19 d. civilinėje byloje Nr. 3K-3-99-969/2016).

Įvertinus aptartas aplinkybes ieškovės pasiūlyta tėvo V. M. bendravimo su vaiku E. M. tvarka iš esmės atitinka vaiko interesus. Atsižvelgiant į tai, kad V. M. daugiau nei metai laiko nebendravo su dukra bei atsižvelgiant į institucijos teikiančios išvadą rekomendacijas nustatytina ieškovės pasiūlyta bendravimo tvarka papildant ją tuo, kad atsakovas su dukra keturis pirmuosius kartus bendrauja jos gyvenamojoje vietoje arba neutralioje vietoje dalyvaujant vaiko mamai.

Pažymėtina, kad abiejų tėvų tikslas turi būti vienas – užtikrinti vaiko saugų ryšį su abiem tėvais, todėl tėvai turi netrukdyti vienas kitam bendrauti su vaiku, skatinti priešingos šalies bendravimą, susitardami taikiai ir nesudarydami tam nereikalingų kliūčių. Vaiko, kaip visavertės asmenybės, raidai reikalinga abiejų tėvų parama ir rūpinimasis, žinojimas, kad jis abiem tėvams yra vienodai svarbus, kad abu tėvai jam yra vienodai prieinami ir lankstūs, t. y. esantys šalia vaiko tada, kada jam labiausiai reikia. Abiejų tėvų tikslas turi būti vienas – užtikrinti vaiko saugų ryšį su abiem tėvais.

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

Teismas, išnagrinėjęs bylą ir priėmęs sprendimą dėl ginčo esmės, tuo pačiu sprendimu išsprendžia bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą. Ieškovei pateikiant ieškinį teismas atidėjo žyminio mokesčio sumokėjimą iki teismo sprendimo priėmimo. Ieškovei pateikiant ieškinį už reikalavimą nustatyti vaiko gyvenamąją vietą ir atsakovo bendravimo su vaiku tvarką ieškovė turėjo sumokėti po 100 Eur žyminio mokesčio už kiekvieną reikalavimą. Bylose dėl išlaikymo priteisimo ieškovai nuo žyminio mokesčio mokėjimo yra atleidžiami (CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Ieškovė prašė priteisti po 180 Eur vaiko išlaikymui mokamomis kasmėnesinėmis išmokomis. Žyminis mokestis dėl išlaikymo priteisimo sudaro (180 x 12 = 2160 x 3% =65 Eur). Todėl mokėtinas žyminio mokesčio dydis sudaro 265 Eur.

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnis 1 dalis). Kadangi ieškinys patenkintas, iš atsakovo valstybės naudai priteistina 265 Eur žyminio mokesčio.

Sprendimas, dalyje dėl išlaikymo priteisimo periodinėmis išmokomis, vykdytinas skubiai. Skubiai vykdytinų sprendimų apskundimas jų vykdymo nesustabdo (CPK 282 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 260 straipsniu, 263-265 straipsniais, 268 straipsniu, 270 straipsniu, 293 straipsnio 5 punktu, 392 straipsniu. teismas

nusprendžia:

Ieškinį patenkinti.

Nepilnametės E. M., gimusios (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą nustatyti su vaiko motina K. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pagal jos gyvenamąją vietą.

Priteisti iš atsakovo V. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnametei dukrai E. M., gimusiai (duomenys neskelbtini), periodinėmis išmokomis po 180 Eur (vieną šimtą aštuoniasdešimt eurų) nuo 2019 m. sausio 21 d. iki dukros pilnametystės, priteistų lėšų administratore uzufrukto teise paskirti vaiko mamą K. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš atsakovo V. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymo įsiskolinimą 2160 Eur (du tūkstančius vieną šimtą šešiasdešimt eurų) nepilnametei dukrai E. M., gimusiai (duomenys neskelbtini), paskiriant ieškovę K. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymo įsiskolinimo lėšų tvarkytoja. uzufrukto teise.

Nustatyti atsakovo V. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) bendravimo su dukra E. M., gimusia 2017 m. kovo 21 d., tvarką: V. M. dalyvaus dukros auklėjime, domėsis jos ugdymu ir priežiūra, rūpinsis vaiko sveikata bei sudarys jai visas palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis. V. M. turės teisę pasiimti dukrą du savaitgalius per mėnesį, tai yra kas antrą šeštadienį nuo 10 val. ir grąžinti ją iki ateinančio sekmadienio 17 val. Apie dukros paėmimą jos tėvas ne vėliau kaip prieš vieną parą SMS žinute privalės informuoti (suderinti) su dukros mamą K. K.. Atsakovas V. M. su dukra keturis pirmuosius kartus bendrauja jos gyvenamojoje vietoje arba neutralioje vietoje dalyvaujant vaiko mamai.

Priteisti iš V. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybės naudai 265 Eur (du šimtus šešiasdešimt penkis eurus) žyminį mokestį. Žyminis mokestis turi būti sumokėtas į vieną iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitų, įmokos kodas 5660, mokėjimo paskirtis: bylinėjimosi išlaidos.

Sprendimą dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis priteisimo vykdyti skubiai.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Klaipėdos apygardos teismui per Tauragės apylinkės teismo Šilalės rūmus.