- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2024-04-23
- Bylos Nr.
- e2-1441-1159/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-13475-2023-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Romualdas Gylys
- Ieškovas
- V. K.
- Atsakovas
- M. K.
- Advokatai
- Natalija Bosakienė, Valdemaras Kovalevskis
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Romualdas Gylys, sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei Renatai Stankovskajai,
dalyvaujant ieškovui V. K. ir jo atstovei advokatei Natalijai Bosakienei, atsakovei M. K. ir jos atstovui advokatui Valdemarui Kovalevskiui,
viešuose teismo posėdžiuose (2024 m. vasario 27 d. ir 2024 m. balandžio 4 d.) žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo V. K. ieškinį atsakovei M. K. dėl skolos iš solidaraus skolininko priteisimo regreso tvarka.
Sprendimo priėmimas ir paskelbimas atidėtas 2024 m. balandžio 23 d. 12:50 val.
1. Ieškovas V. K. 2023 m. rugsėjo 13 d. kreipėsi į teismą ieškiniu registracijos Nr. CBP-13456, prašydamas priteisti iš atsakovės M. K.:
1) 10 098,31 Eur skolos;
2) 5 proc. dydžio metinių procesinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo;
3) bylinėjimosi išlaidas.
Žemesnės instancijos teismas
1.1. Ieškovas ieškinyje nurodė, kad jis ir jo buvusi sutuoktinė atsakovė M. K. santuokos metu (duomenys neskelbtini) sudarė paskolos sutartį Nr. 1750718033799-31 su kreditoriumi AB SEB banku 150 000 Lt (43 443 Eur) paskolos sumai. Pagal M. K. ieškinį V. K. dėl santuokos nutraukimo dėl vieno sutuoktinio kaltės ir pagal atsakovo priešieškinį M. K. dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. spalio 9 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-3312-872/2014, be kita ko, pripažino kreditorinį įsipareigojimą pagal 2007 m. rugsėjo 5 d. paskolos sutartį Nr. 1750718033799-31 AB SEB bankui solidaria M. K. ir V. K. prievole. Vilniaus apygardos teismo 2015 m. spalio 28 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-1745-262/2015 (toliau – nutartis) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. spalio 9 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-3312-872/2014 (toliau – sprendimas) paliktas nepakeistu. Nors įsiteisėjusiu teismo sprendimu prievolė AB SEB bankui pagal 2007 m. rugsėjo 5 d. paskolos sutartį Nr. 1750718033799-31 pripažinta solidaria abiejų buvusių sutuoktinių prievole, atsakovė M. K. savo įsipareigojimo bankui nevykdo. Šią turtinę prievolę bankui visada vykdė ir iki šiol vienasmeniškai vykdo išimtinai ieškovas V. K., todėl ieškovas, iš dalies atsiskaitęs su kreditoriumi AB SEB banku pagal 2007 m. rugsėjo 5 d. paskolos sutartį Nr. 1750718033799-31, įgijo teisę regreso tvarka reikalauti iš atsakovės to, ką jis įvykdė, atskaičius jam pačiam tenkančią dalį.
2. Pasirengimo nagrinėti bylą proceso metu:
2.1. Atsakovė atsiliepimu Nr. DOK-178259 su ieškiniu nesutiko, prašė ieškovo ieškinį atmesti visa apimtimi kaip aiškiai nepagrįstą, priteisti iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime atsakovė nurodė, kad:
1) ieškovas neturi regresinės reikalavimo teisės į atsakovę, nes aplinkybę, kad ieškovo reikalavimo teisė nagrinėjamu atveju neegzistuoja ipso facto ir ipso jure patvirtina tai, kokiu būdu šalių skyrybų byloje padalintas jų turtas ir įsipareigojimai (žr. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-10-09 sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-3312-872/2014);
2) ieškovui skyrybų byloje asmeninės nuosavybės teise priteisto turto vertė sudarė – 254 117 Lt (73 597,37 Eur). Tuo tarpu atsakovei skyrybų byloje asmeninės nuosavybės teise priteisto turto vertė sudarė – 218 900 Lt (63 397,82 Eur). Kadangi atsakovei skyrybų byloje priteisto turto vertė buvo neigiama, lyginant su ieškovui priteisto turto verte, 2014-10-09 sprendimu atsakovei priteista 17 610 Lt dydžio kompensacija. Ieškovui skyrybų byloje priteistų prievolių asmeninės nuosavybės teise suma – 68 000 Lt (19 694,16 Eur). Tuo tarpu atsakovei skyrybų byloje priteistų prievolių asmeninės nuosavybes teise suma – 158 989,50 Lt (46 046,54 Eur). Atsakovės naudai iš ieškovo skyrybų byloje taip pat priteista 74 250 Lt (21 504,29 Eur) dydžio kompensacija (toliau tekste – „kompensacija“). Kompensacijos ieškovas atsakovei nėra sumokėjęs nuo 2015 metų;
3) kaip matyti iš 2014-10-09 sprendimu padalinto turto proporcijų bei vertės, nors šalių prievolė banko atžvilgiu ir liko solidari, tačiau ši prievolė santykyje tarp ieškovo ir atsakovės liko asmenine ieškovo prievole, nes ieškovo ir atsakovės turto ir įsipareigojimų balansas po šalių skyrybų liko neigiamas;
4) 2014-10-09 sprendimui įsiteisėjus, ieškovas ir atsakovė papildomai susitarė, kad atsakovės bet kokios prievolės, susijusios su kredito sutartimi ieškovo ir atsakovės vidiniuose santykiuose solidariosios prievolės atveju pasibaigia. Kaip minėta, 2014-10-09 sprendimu atsakovės naudai iš ieškovo priteista kompensacija. Dėl to ieškovei 2015-12-04 išduotas vykdomasis raštas (Priedas Nr. 1). Ieškovas pasiūlė atsakovei, kad, jeigu atsakovė nereikalaus, kad kompensacija būtų sumokėta, ieškovas ir toliau banko naudai vykdys prievoles iš kredito sutarties ir nereikalaus, kad atsakovė dėl to mokėtų kokias nors sumas ieškovo naudai. Tuo metu atsakovei toks pasiūlymas buvo priimtinas, nes kompensacijos suma iš esmės atitiko bankui pagal kredito sutartį likusio įsipareigojimo sumai. Taigi šalys susitarė dėl solidariosios prievolės vykdymo tvarkos;
5) ieškovas sąmoningai ieškinį pareiškė suėjus terminui, kuomet atsakovė ieškovui nevykdant susitarimo dėl solidariosios prievolės vykdymo tvarkos, galėjo kreiptis į antstolį su vykdomuoju raštu dėl skolos išieškojimo priverstine tvarka. Ieškinio pateikimo momento kontekste darytina akivaizdi išvada, kad tokiu būdu ieškovas siekia nesąžiningai praturtėti atsakovės nauda, t. y. ieškovas siekė išvengti pareigos mokėti kompensaciją bei papildomai siekia iš atsakovas prisiteisti dar 10 098,31 Eur dydžio tariamą atsakovės skolą;
6) tuo atveju, jeigu teismas spręstų ieškovo naudai priteisti iš atsakovės tariamą skolą, atsakovė kreipsis į antstolį su prašymu dėl vykdomojo rašto pagal 2014-10-09 sprendimą priėmimo vykdymui ir prašys atnaujinti praleistą terminą vykdomajam raštui vykdyti pateikti.
2.2. Ieškovas pateikė teismui dubliką (DOK-186481), kuriuo savo reikalavimus, išdėstytus ieškinyje, palaikė pilna apimtimi, pažymėjo, kad:
1) atsakovė atsiliepime pripažįsta ir negali neigti tos aplinkybės, kad skyrybų metu dalindamas turtą teismas nenukrypo nuo lygių dalių ir padalino turimą turtą lygiomis dalimis. Atsakovui atiteko dar neišmokėtas bankui hipoteka įkeistas žemės sklypas su statiniais Utenos raj., tuo tarpu ieškovei atiteko šeimos santuokos metu įsigytas didelės vertės butas Vilniuje, neapsunkintas paskola. Būtent todėl skola (iš sprendimo 8 psl.: likusi grąžintinos paskolos suma yra 120 444 Lt (34 911,15 Eur)) už sodo namą ir liko solidaria, kadangi ji buvo abiejų šalių paimta šeimos interesams ir teismas nepripažino šios paskolos asmenine ieškovo prievole, nors atsakovė to teismo prašė;
2) neegzistuoja jokio atsiliepime nurodomo susitarimo tarp šalių. Atsiliepimo teiginiai yra nepagrįsti ir neatitinkantys tikrovės. Su atsiliepimu pridėtas atsakovės vykdomasis raštas yra niekinis, kadangi Vilniaus apygardos teismo 2015 m. spalio 28 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2S-168- 262/2015 (santuokos nutraukimo bylos T. IX, psl. 69-72 psl.) panaikino Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-3312- 872/2014 (santuokos nutraukimo bylos T. VIII, psl. 124), kuria buvo nepagrįstai tenkintas M. K. prašymas ištaisyti klaidą ir neva ištaisyta rašymo klaida ir tuo pačiu pakeista sprendimo esmė – į rezoliucinę sprendimo dalį įrašyta papildoma antra kompensacijos suma – 74 250 Lt. Akivaizdu, kad M. K. žinojo/žino ir suprato/supranta, kad vykdomasis raštas yra niekinis ir neatitinka įsiteisėjusių teismo sprendimų, būtent todėl ji ir nepateikė vykdomojo rašto vykdymui, kadangi realiai ji gavo visą teismo priteitą kompensacijos sumą iškart, kai tik pateikė į bylą 2015-12-03 prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo. Jei šalys būtų sudariusios kažkokį susitarimą, jos būtų tai įforminusios raštu, o realybė yra tokia, kad šalys absoliučiai nebendravo, kadangi šalių santykiai buvo itin konfliktiški, todėl joks žodinis susitarimas nebuvo įmanomas;
3) dėl delsimo pareikšti ieškinį paminėtina, kad įstatymas nereikalauja po kiekvienos kredito įmokos sumokėjimo reikalauti regreso teismo tvarka. Atsiliepime dėstoma pozicija dėl neva ieškovo delsimo, siekiant, kad praeitų pateikimo vykdyti vykdomąjį raštą senaties terminas, yra niekuo nepagrįsta, kadangi ieškovas apskritai nežinojo apie išduotą neteisėtą vykdomąjį raštą iki M. K. atsiliepimo su priedais gavimo;
4) atsakovė neskiria (ar bando suklaidinti teismą) bendrų šeimos prievolių padalinimo skyrybų byloje nuo prievolių pripažinimo asmeninėmis šalių prievolėmis skirtumo;
5) vertinant regreso iš solidaraus skolininko galimybę, privaloma atsižvelgti į tai, kad santuokos nutraukimo byloje abiejų šalių nekilnojamas ir kilnojamas turtas buvo padalintas sutuoktiniams lygiomis dalimis (natūra pilnai negalint to padaryti, verčių skirtumas buvo priteistas pinigine kompensacija). Todėl ir bendra šalių prievolė bankui vidiniuose šalių santykiuose dalintina lygiomis dalimis.
2.3. Atsakovė pateikė tripliką (DOK-196590), prašė ieškovo ieškinį atmesti visa apimtimi, kaip aiškiai nepagrįstą, priteisti iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas, pažymėjo, kad:
1) aplinkybė, kad ieškovas ir atsakovė yra solidarūs skolininkai banko atžvilgiu, nereiškia ir nesudaro pagrindo teigti, kad ieškovas įvykdęs jam tenkančią prievolę bankui, galėtų turėti regresinę reikalavimo teisę į atsakovę. Solidarioji prievolė skirta būtent kreditoriaus interesų apsaugai. Sutuoktiniai yra solidarieji skolininkai kreditoriaus atžvilgiu (išoriniuose santykiuose), o vidiniuose tarpusavio santykiuose nėra draudžiama nustatyti, kokią skolos dalį mokės kiekvienas iš sutuoktinių (CK 6.6 str. 4 d., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-06-01 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-264/2012). Šalys susitarė, kad visą skolos sumą bankui mokės ieškovas ir vėliau nereikalaus, kad ieškovo sumokėtos sumos būtų kompensuotos ieškovui;
2) aplinkybė, kad ieškovas net ir po ieškovo ir atsakovės santuokos nutraukimo ir toliau pagal kredito sutartį mokėjo skolą bankui ir niekada nei žodžiu, nei raštu nereikalavo, kad atsakovė kompensuotų tam tikras sumas ieškovui, savaime patvirtina, kad tarp šalių egzistavo susitarimas, pagal kurį ieškovas neturi regresinės teisės į atsakovę;
3) ieškovo reikalavimo tenkinimas lemtų ieškovo nesąžiningą praturtėjimą atsakovės sąskaita. Civilinėje byloje nėra ginčo, kad prievolės, kylančios iš kredito sutarties, išimtinai susijusios
su turtu, kuris yra asmeninė ieškovo nuosavybė, t. y. susijusios su žemės sklypu ir pastatais, esančiais (duomenys neskelbtini). Aplinkybė, kad ieškovas po santuokos nutraukimo mokėjo įmokas (grąžindavo skolą) už jam asmeninės nuosavybės teise priklausantį turtą, nereiškia, kad ieškovas nagrinėjamu atveju galėtų turėti teisę reikalauti, kad atsakovė, nebūdama minėto turto savininke, kompensuotų tam tikras sumas, susijusias su ieškovo nuosavybe (turtu). Pažymėtina, kad visą naudą iš šio turto gavo, gauna ir ateityje gaus tik išimtinai ieškovas, todėl ir visos sąnaudos, susijusios su turto įsigijimu (kredito sutartimi) tenka išimtinai ieškovui. Ieškovas siekia sukurti tiek teisės, tiek fakto prasme ydingą situaciją, kuomet visa nauda iš žemės sklypo ir pastatų, esančių (duomenys neskelbtini) teks ieškovui, tačiau atsakovės sąskaita (bent iš dalies). Žemės sklypu ir pastatais, esančiais (duomenys neskelbtini) tiek ieškovo ir atsakovės santuokos galiojimo metu, tiek po nutraukimo naudojosi išimtinai ieškovas ir jo dukra su šeima. Akivaizdu, kad toks reikalavimas nėra pagrįstas nei galiojančio teisinio reglamentavimo kontekste, nei galėtų būti traktuojamas kaip sąžiningas atsakovės atžvilgiu (CK 1.5 str., CK 1.137 str.).
Žemesnės instancijos teismas
3. Teismo posėdžio metu:
3.1. Ieškovas ir jo atstovė palaikė ieškinį. Pažymėjo, kad Vilniaus apygardos teismas prievolę SEB bankui pripažino solidaria, nes turtas buvo įgytas šeimos poreikiams. Todėl ieškovas turi regreso teisę į atsakovę. Jokio susitarimo dėl atsakovės atleidimo nuo įsipareigojimų bankui vykdymo šalys nėra sudariusios.
Baigiamųjų kalbų metu ieškovas ir jo atstovė iš esmės palaikė argumentus, išsakytus procesiniuose dokumentuose ir paaiškinimuose, prašė ieškinį tenkinti, priteisti bylinėjimosi išlaidas.
3.2. Atsakovė ir jos atstovas palaikė atsiliepime ir triplike išdėstytus argumentus. Pažymėjo, kad priešingai nei teigia ieškovas, kreditas buvo imtas ne šeimos poreikiams, o ieškovo dukrai, todėl ir su ieškovu buvo susitarta, kad jis vienas grąžins paskolą ir nereikalaus iš atsakovės prisidėjimo. Solidarumas reiškia tik solidarumą bankui, o ne tarp ieškovo ir atsakovo.
Baigiamųjų kalbų metu atsakovė ir jos atstovas iš esmės pakartojo tuos pačius argumentus, išsakytus procesiniuose dokumentuose ir paaiškinimuose, prašė ieškovų ieškinį atmesti, priteisti atsakovų patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Ieškinys tenkintinas visiškai.
4. Teismas iš byloje esančių įrodymų ir Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų (CPK 179 straipsnio 3 dalis) nustatė, kad:
4.1. buvusiems sutuoktiniams, ieškovui V. K. ir atsakovei M. K. kreditorius AB „SEB“ bankas 2007 m. rugsėjo 5 d. kredito sutarties Nr. 1750718033799-31 pagrindu suteikė 43 551,48/43 443 Eur (tuo metu 150 000 Lt) busto kredito paskolą. Kreditas buvo suteiktas 0,32 ha ploto žemės sklypo, (duomenys neskelbtini) su jame esančiais pastatais: gyvenamuoju namu (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), garažu (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), ūkiniu pastatu (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), daržine (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), lauko virtuve (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), tvartu (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), ūkiniu pastatu (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir šuliniu (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) įsigijimui. Kredito grąžinimo terminas – 2027 m. rugsėjo 4 d.
4.2. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. spalio 9 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-3312-872/2014 tarp M. K. ir V. K. sudarytą santuoką nutraukė dėl atsakovo V. K. kaltės, atsakovei (santuokos nutraukimo byloje – ieškovei) M. K. priteisė iš ieškovo (santuokos nutraukimo byloje – atsakovo) V. K. 5000 Lt (1448 Eur) neturtinės žalos atlyginimą. Santuokoje įgyta turtą padalino pripažindamas butą, esantį (duomenys neskelbtini), (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ieškovės M. K. asmenine nuosavybe, priteisė ieškovei M. K. asmeninės nuosavybės teise kilnojamuosius daiktus, esančius bute, adresu (duomenys neskelbtini): sekciją (5000 Lt vertės), komodą (1000 Lt), svetainės komplektą (sofą ir du fotelius) (2400 Lt), lovą (2000 Lt), staliuką (500 Lt), rūbų spintą (3000 Lt), šaldytuvą (1000 Lt), iš viso už 14 900 Lt sumą. Priteisė atsakovui V. K. asmeninės nuosavybės teise kilnojamuosius daiktus, esančius bute, adresu (duomenys neskelbtini): rašomąjį stalą (1000 Lt vertės), sofą-lovą (1000 Lt), knygų spintą (4000 Lt), staliuką (400 Lt), darbo kėdę (50 Lt), iš viso už 6550 Lt sumą, 0,32 ha ploto žemės sklypą, (duomenys neskelbtini) su jame esančiais pastatais, lengvąjį automobilį Hyundai Getz (v/n. (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini)), lengvąjį automobilį PEUGEOT 605 v/n. (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini), 1/3 dalį vieno kambario buto, (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)). (duomenys neskelbtini) 750 paprastąsias vardines akcijas pripažino atsakovo V. K. asmenine nuosavybe. Ieškovei M. K. iš atsakovo V. K. priteisė 17 610 Lt dydžio kompensaciją. Kreditorinius įsipareigojimus G. K. grąžinti 50 000 Lt sumą pagal 2010-03-27 ir 2010-11-27 vekselius bei S. R. grąžinti 18 000 Lt sumą pagal 2010-11-11 ir 2011-01-17 vekselius pripažino asmenine atsakovo V. K. prievole. Prievolę grąžinti V. V. 86 975 Lt paskolą, prievolę V. F. grąžinti 58 841,64 Lt paskolą bei prievolę (duomenys neskelbtini) daugiabučio namo savininkų bendrijai grąžinti 4547,89 Lt skolą už butui, esančiam (duomenys neskelbtini) suteiktas komunalines paslaugas bei 8624,96 Lt skolą už būsto renovaciją pripažino asmenine ieškovės M. K. prievole. Tuo tarpu kreditorinį įsipareigojimą pagal 2007 m. rugsėjo 5 d. paskolos sutartį Nr. 1750718033799-31 su AB SEB banku pripažino solidaria ieškovės M. K. ir atsakovo V. K. prievole.
4.3.Vilniaus apygardos teismo 2015 m. spalio 28 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-1745-262/2015:
1) konstatavo, kad „2007-09-05 ieškovė ir atsakovas su AB SEB banku sudarė kredito sutartį Nr. 750718033799-31, kurios pagrindu atsakovui buvo suteiktas 150 000 Lt dydžio kreditas žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) su jame esančiais pastatais, įsigijimui. Nors ieškovė ir prašė palikti šios skolos grąžinimą tik vienam atsakovui, su tuo nesutiko kreditorius AB SEB bankas. Sprendžiant šį klausimą, yra būtina atsižvelgti į tai, jog kreditas buvo suteiktas šeimos poreikių tenkinimui, o tokios prievolės vykdomos iš bendro sutuoktinių turto (CK 3.109 str. 1 d. 5 p.). Dėl šios priežasties ir po santuokos nutraukimo prievolė pagal 2007-09-05 kredito sutartį išlieka solidaria (CK 3.109 str. 2 d.). Ieškovės nurodyti argumentai, kad atsakovas vienas dengė įsiskolinimą bankui įrodo tik tai, kad atsakovas tinkamai vykdo įsipareigojimus pagal kredito sutartį, tačiau tokia aplinkybė niekaip nepaveikia ir negali paveikti ieškovės teisių ir pareigų. Nors ieškovė teigia, kad už banko kreditą įsigytas nekilnojamas turtas ir skola bankui turi būti asmeninė atsakovo prievolė, tačiau būtina atsižvelgti į tai, kad ieškovė pati neprašo didinti kompensacijos už butą, kuris jai po santuokos nutraukimo atiteko ir kuris iki santuokos nutraukimo buvo šalių valdomas bendrosios jungtinės nuosavybės teisėmis. T. y. pirmosios instancijos teismas, dalindamas šalių prievoles atsižvelgė ir į tai, kaip buvo padalintas šalių turtas ir kokios priteistos kompensacijos. Dėl šios priežasties apeliacinio skundo motyvai dėl šios sprendimo dalies atmestini kaip nepagrįsti.“;
2) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. spalio 9 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-3312-872/2014 paliko nepakeistu.
4.4. Byloje pateikti el. bankininkystės išrašai patvirtina, kad mokėjimus kreditoriui AB SEB bankui pagal 2007 m. rugsėjo 5 d. paskolos sutartį Nr. 1750718033799-31 nuo 2015 m. sausio 5 d. iki 2023 m. rugpjūčio 7 d. vykdė ieškovas V. K.. Byloje duomenų apie atsakovės SEB bankui vykdytus mokėjimus pagal 2007 m. rugsėjo 5 d. kredito sutartį Nr. 1750718033799-31 nėra. Ginčo tarp šalių, jog atsakovė nevykdė mokėjimų bankui pagal 2007 m. rugsėjo 5 d. kredito sutartį Nr. 1750718033799-31 nėra.
5. Teismas byloje kilusį ginčą nagrinėja iš esmės ir atsakydamas į tarp šalių kilusį ginčo esminį klausimą: ar ieškovas turi teisę regreso tvarka reikalauti iš atsakovės pusės jo sumokėtų būsto paskolos įmokų. Atitinkamai teismas darydamas išvadas ir motyvuodamas, teismas spręs ar ieškinys tenkintinas, ar atmestinas.
Teismo išvados ir motyvai.
6. Ieškovo ieškinio pirmasis reikalavimas – priteisti iš atsakovės 10 098,31 Eur skolos tenkintinas, nes būsto paskolos įmokas ieškovas mokėjo už save ir atsakovę, remdamasis įsiteisėjusiais teismų sprendimais už šeimos poreikiams pirktą būstą ir jokio susitarimo tarp šalių, kad atsakovė bus atleidžiama nuo ieškovo regresinių reikalavimų tarp šalių nebuvo:
6.1. Taikytinos teisės normos ir aktuali teismų praktika.
1) kreditoriaus ir sutuoktinių santykiuose priklausomai nuo to, kokia prievolė atsiranda – asmeninė ar bendroji, kreditorius įgyja vieną arba du skolininkus, net ir tada, kai sandorį su kreditoriumi yra sudaręs vienas iš sutuoktinių. Bendromis laikomos sutuoktinių prievolės, kurios yra susijusios su bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, kylančios iš vieno iš sutuoktinių vardu sudarytų sandorių, tačiau esant kito sutuoktinio sutikimui arba vėliau šio sutuoktinio patvirtintų, taip pat kitos šeimos interesais prisiimtos prievolės, bei solidariosios sutuoktinių prievolės (CK 3.109 straipsnio 1-3 dalys). Bendrose sutuoktinių prievolėse yra skolininkų (abiejų sutuoktinių) daugetas. Tokios prievolės gali būti solidariosios arba dalinės;
2) nutraukiant santuoką solidariosios sutuoktinių prievolės nedalijamos ir nekeičiamos – buvę sutuoktiniai lieka bendraskoliai, išskyrus, kai kreditorius sutinka, kad liktų vienas skolininkas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2010 m. gegužės 20 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010);
3) prievolės solidarumas reiškia, kad kreditorius turi teisę reikalauti, jog prievolę įvykdytų tiek abu sutuoktiniai bendrai, tiek ir bet kuris jų skyrium, be to, tiek ją visą, tiek jos dalį (CK 6.6 straipsnio 4 dalis). Solidarioji prievolė skirta kreditoriaus interesų apsaugai, nes vieno bendraskolio nemokumas neturi įtakos prievolės kreditoriui įvykdymui. Esant solidariajai prievolei pareiga neskaidoma į dalis ir, nors yra keletas skolininkų, prievolės dalykas išlieka vientisas, nedalomas, o solidarusis skolininkas yra visos prievolės šalis. Kitaip tariant, kreditoriui solidarieji skolininkai turi vieną bendrą skolą ir visi (abu), iki bus grąžinta visa skola, turi pareigą ją grąžinti. Kai solidariąją prievolę visiškai įvykdo vienas iš skolininkų, tai atleidžia kitus skolininkus nuo jos vykdymo kreditoriui (CK 6.6 straipsnio 6 dalis), tačiau solidariąją pareigą įvykdęs skolininkas turi teisę regreso tvarka reikalauti iš kitų bendraskolių lygiomis dalimis to, ką jis įvykdė, atskaičius jam pačiam tenkančią dalį, jeigu ko kita nenumato įstatymai ar sutartis (CK 6.9 straipsnio 1 dalis). Toks teisinis reglamentavimas reiškia, kad, vienam iš skolininkų įvykdžius prievolę, tarp buvusių solidariųjų skolininkų atsiranda dalinės tarpusavio prievolės arba prievolę tokiam skolininkui turi įvykdyti vienas iš buvusių solidariųjų skolininkų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-181-313/2018, 32-33 punktai).
1) kaip nustatyta šio sprendimo 4.2, 4.3 punktuose, šalių solidarioji prievolė nebuvo padalyta, teismai konstatavo, kad ginčo turtas buvo pirktas šeimos poreikiams, o ne asmeninei kurio nors sutuoktinio nuosavybėn, taigi buvę sutuoktiniai išliko solidariosios prievolės subjektai ir turėjo pareigą mokėti bankui įmokas abu;
2) atsakovė teigia, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. spalio 9 d. sprendimui civilinėje byloje Nr. 2-3312-872/2014 įsiteisėjus, ieškovas ir atsakovė susitarė dėl solidariosios prievolės vykdymo tvarkos, pagal kurią ieškovas neteko atgręžtinio reikalavimo teisės į atsakovę, nes atsakovės naudai iš ieškovo buvo priteista 74 250 Lt kompensacija už atsakovės turėtas (duomenys neskelbtini) 75 paprastąsias vardines akcijas; ieškovei teismas 2015 m. gruodžio 4 d. išdavė vykdomąjį raštą, tačiau ieškovas pasiūlė atsakovei, kad, jeigu atsakovė nereikalaus, jog kompensacija būtų sumokėta, ieškovas ir toliau banko naudai vykdys prievoles iš kredito sutarties ir nereikalaus, kad atsakovė dėl to mokėtų kokias nors sumas ieškovo naudai. Anot atsakovės, ji sutiko, kadangi kompensacijos suma iš esmės atitiko bankui pagal kredito sutartį likusio įsipareigojimo sumai.
Teismas, įvertinęs bylos duomenis, su tokiais atsakovės teiginiais neturi pagrindo sutikti, nes Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. spalio 9 d. sprendimu buvusiu sutuoktiniu turtą padalino lygiomis dalimis. Po santuokos nutraukimo ieškovui (santuokos nutraukimo byloje – atsakovui) atiteko 254 117 Lt vertės nekilnojamasis ir kilnojamasis turtas, o atsakovei (santuokos nutraukimo byloje – ieškovei) atiteko 218 900 Lt vertės nekilnojamasis ir kilnojamasis turtas. Kadangi atsakovui po santuokos nutraukimo atiteko didesnė dalis nekilnojamojo ir kilnojamojo turto, ieškovei iš atsakovo buvo priteistina 17 610 Lt dydžio kompensacija. Vilniaus apygardos teismas, išnagrinėjęs bylą apeliacine tvarka, 2015 m. spalio 28 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-1745-262/2015 pirmosios instancijos teismo sprendimą paliko galioti. Vilniaus apygardos teismas 2015 m. spalio 28 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2S-168-262/2015 Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-3312-872/2014, pagal kurią ieškovei M. K. buvo priteista papildoma antra 74 250 Lt kompensacija už atsakovės turėtas (duomenys neskelbtini) 75 paprastąsias vardines akcijas ir kurios pagrindu ieškovei buvo išduotas vykdomasis raštas, panaikino konstatavęs, kad ieškovei tenkanti 17 610 Lt kompensacija negalėjo būti apskaičiuota tik įvertinus šalims priskirtą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą be (duomenys neskelbtini) akcijų, t. y. nustatinėjant 17 610 Lt kompensacijos dydį į dalinamo turto vertę buvo įtraukta ir atsakovui tenkančių akcijų vertė. Bylos duomenys patvirtina, jog Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. spalio 9 d. sprendimu paskaičiuota viena bendra, susumavus visą turtą 17 610 Lt kompensacijos suma, ieškovo buvo apmokėta 2015 m. gruodžio 3 d., todėl jis atsakovei neliko skolingas;
3) atsakovė teigia, kad buvusių sutuoktinių prievolė bankui yra solidari, tačiau tai nereiškia, kad ieškovas turi teisę regreso tvarka reikalauti iš jos pusės įmokų sumos. Tokie atsakovės argumentai nėra pagrįsti nei faktine bylos medžiaga (byloje nėra pateikti jokie įrodymai, kad bylos šalys susitarė, jog atsakovei nereiks grąžinti ieškovui jo sumokėtų pusės įmokų dalies, taip pat neatitinka ir minėtos teismų praktikos ir minėtų CK 6.6 straipsnio 4 dalies ir 6.9 straipsnio 1 dalies nuostatų bei įsiteisėjusių teismų sprendimų (res judicata) galios principo.
Remiantis teisės normų sistemine analize, kasacinio teismo išaiškinimu, pirmosios bei apeliacinės instancijos teismų nustatytomis aplinkybėmis, ištirtų bylos įrodymų visuma ir vidiniu įsitikinimu bei atsižvelgiant į tai, kad byloje nėra įrodymų, jog atsakovė pagal 2007 m. rugsėjo 5 d. kredito sutartį Nr. 1750718033799-31 nuo 2015 m. sausio 5 d. iki 2023 m. rugpjūčio 7 d. vykdė mokėjimus bankui (CPK 178 straipsnis) bei nesant byloje jokių rašytinių duomenų apie šalių susitarimą dėl solidariosios prievolės vykdymo tvarkos (CPK 178 straipsnis), konstatuotina, kad abiejų buvusių sutuoktinių, kaip solidarių skolininkų, skola AB SEB bankui buvo/yra lygi, o visą atsakovo nuo 2015 m. sausio 5 d. iki 2023 m. rugpjūčio 7 d. sumokėtą 20 196,63 Eur dydžio sumą bankui (už laikotarpį nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2020 m. vasario 15 d. – 11 953,79 Eur ir už laikotarpį nuo 2020 m. vasario 18 d. iki 2023 m. rugpjūčio 7 d. – 8 242,84 Eur (11 953,79 Eur + 8 242,84 Eur)) dalinant į dvi lygias dalis, prievolę įvykdęs ieškovas turi teisę reikalauti iš atsakovės regreso tvarka sumokėti puse šios sumos, t. y. 10 098,31 Eur (20 196,63 Eur/2). Atitinkamai iš atsakovės ieškovui priteistina 10 098,31 Eur skola.
7. Antrasis ieškovo reikalavimas – priteisti 5 procentų dydžio metinių procesinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, tenkintinas visiškai:
7.1. Vadovaujantis CK 6.37 straipsnio 2 dalies ir 6.210 straipsnio 1 dalies nuostatomis, vertinant tai, kad pirmasis ieškovo reikalavimas patenkintas, iš atsakovės priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos, skaičiuojamos nuo priteistos 10 098,31 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2023 m. rugsėjo 15 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
8.1. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. CPK 98 straipsnio 1 dalis analogiškai reglamentuoja ir išlaidų advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti atlyginimą. CPK 93 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2021 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-300-313/2021).
1) ieškovo reikalavimai yra patenkinti visiškai, todėl ieškovui iš atsakovės priteistinos šios bylinėjimosi išlaidos (DOK-52860): 227 Eur sumokėto žyminio mokesčio, 800 Eur išlaidų už advokato teisinę pagalbą rengiant ieškinį, 910 Eur už dubliko parengimą bei susipažinimą su santuokos nutraukimo byla, 260 Eur už pasirengimą ir atstovavimą teisme 2024 m. vasario 27 d. teismo posėdyje ir 260 Eur už pasirengimą ir atstovavimą teisme 2024 m. balandžio 4 d. teismo posėdyje (CPK 79 straipsnis, 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 80 straipsnio 7 dalis, 88 straipsnio 1 dalies 6 ir 10 punktai, 98 straipsnis), iš viso 2 457 Eur bylinėjimosi išlaidų. Patirtos išlaidos už advokato teisines paslaugas yra protingo ir pagrįsto dydžio, neviršija Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, patvirtintose Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) nustatytų maksimalių įkainių, yra daug mažesnės nei maksimalūs įkainiai, todėl priteistinos iš atsakovės visa apimtimi;
2) atsakovė bylą pralaimėjo, todėl ji neturi teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
9. Dėl procesinių dokumentų įteikimo išlaidų. Iš atsakovės Lietuvos valstybei yra išieškotinos 13,28 Eur dydžio išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. balandžio 23 d. žyma apie išlaidas už procesinių dokumentų įteikimą), kadangi šios išlaidos viršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakyme Nr. 1R-261/1K-355 (2023 m. gruodžio 20 d. įsakymo Nr. 1R-386/1K-411 redakcija) nustatytą minimalią (8 Eur) Lietuvos valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis).
III. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsniu, 259–260 straipsniais, 265–267 straipsniais, 268–270 straipsniais,
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
Ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti ieškovui V. K. (a. k. (duomenys neskelbtini) iš atsakovės M. K. (a. k(duomenys neskelbtini)
1) 10 098,31 Eur (dešimt tūkstančių devyniasdešimt aštuonis eurus 31 centą) skolos;
2) 5 (penkių) procentų dydžio metinių procesinių palūkanų už priteistą 10 098,31 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2023 m. rugsėjo 15 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo;
3) 2 457 Eur (du tūkstančius keturis šimtus penkiasdešimt septynis eurus) bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti Lietuvos valstybei iš atsakovės M. K. (a. k. (duomenys neskelbtini) 13,28 Eur (trylika eurų 28 centus) teismo patirtų išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Valstybei priteista suma turi būti sumokėta į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, esančią: LT78 7290 0000 0013 0151 AB „Citadele“ banke; LT74 4010 0510 0132 4763 Luminor Bank AB; LT05 7044 0600 0788 7175 AB SEB banke; LT32 7180 0000 0014 1038 AB Šiaulių banke; LT74 7400 0000 0872 3870 Danske Bank A/S Lietuvos filiale; LT24 7300 0101 1239 4300 AB „Swedbank“; LT45 7230 0000 2090 2124 UAB Urbo banke. Įmokos kodas 5662. Dokumentus, patvirtinančius sumokėjimą, būtina pristatyti Vilniaus miesto apylinkės teismui.
Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.