- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-12-03
- Bylos Nr.
- e2S-1397-460/2020
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Aušra Maškevičienė
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės MAX REKADA
- Atsakovas
- V. A.
- Kategorijos
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės uždarosios akcinės bendrovės MAX REKADA (apeliantė) atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 4 d. nutarties, kuria išspręstas ieškovės uždarosios akcinės bendrovės MAX REKADA ieškinio atsakovui V. A. (V. A.) priėmimo klausimas.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė kreipėsi į Klaipėdos apylinkės teismą su ieškiniu, juo prašė panaikinti Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos Klaipėdos teritorinio skyriaus darbo ginčų komisijos (toliau – ir Komisija) 2020 m. rugsėjo 29 d. sprendimo Nr. DGKS-5724 dalį, kuria nuspręsta išieškoti iš UAB MAX REKADA atsakovui 1191,67 Eur (atskaičius mokesčių) darbo užmokestį už 2019 m. spalio - gruodžio mėnesius, 2294 Eur dienpinigių už 2019 m. spalio - gruodžio mėnesius, 139,30 Eur kompensacijos už nepanaudotas atostogas, 100 Eur netesybų už uždelstą atsiskaityti laiką. Kitą sprendimo dalį prašė palikti nepakeistą. Ieškiniu taip pat prašė priteisti iš atsakovo ieškovei bylinėjimosi išlaidas.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
2. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2020 m. lapkričio 4 d. nutartimi atsisakyta priimti ieškovės ieškinį atsakovui. Teismas ieškovei išaiškino, jog su ieškiniu ji turi teisę kreiptis į kompetentingą Baltarusijos Respublikos teismą. Pagrindiniai teismo argumentai:
2.1. Ieškovė ieškinyje nepagrindė ieškinio teismingumo Klaipėdos apylinkės teismui bei nepateikė teismui duomenų, patvirtinančių, jog šalys yra susitarusios, kad visi iš šalių darbo sutarties kylantys ginčai bus nagrinėjami DK nustatyta tvarka Lietuvos Respublikoje (DK 215 straipsnio 3 dalis).
2.2. Reiškiant reikalavimą darbuotojui, kurio nuolatinė gyvenamoji vieta yra kitoje valstybėje, teisme taikytina Lietuvos Respublikos darbo kodekso 215 straipsnio 3 dalis.
Šalies argumentai
2.3. Teismas konstatavo, jog nors ieškovė ir nesutinka su darbo ginčų komisijos sprendimu ieškiniu prašydama jį iš dalies panaikinti, tačiau DK 231 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, jog darbo ginčų komisijos sprendimas nėra apeliacijos ar sprendimo peržiūros dalykas.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
3. Apeliantė teismui pateikė atskirąjį skundą, juo prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 4 d. nutartį ir ieškinio priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Pagrindiniai skundo argumentai:
3.1. Ieškovės ir atsakovo teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos darbo kodeksas. Pirmasis prašymą dėl darbo užmokesčio Darbo ginčų komisijai pareiškė pats atsakovas.
3.2. Jei užsienio valstybėje nuolat gyvenantis asmuo inicijuoja ginčą Darbo ginčų komisijoje, dėl jos sprendimo darbdavys neprivalo kreiptis į užsienio valstybės teismą.
Atsiliepimas
4. Atsiliepimų į atskirąjį skundą nepateikta.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
5. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą bei analizuoja apeliaciniame (atskirajame) skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis, CPK 338 straipsnis).
6. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas, ar skundžiama teismo nutartis, kuria atsisakyta priimti ieškinį, yra pagrįsta ir teisėta (CPK 263 straipsnio 1 dalis).
7. CPK 336 straipsnio nuostatos nustato, jog apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo atveju skundui išnagrinėti pakanka byloje esančios rašytinės medžiagos.
8. Atskirajame skunde teigiama, kad ginčo dėl darbo užmokesčio iniciatorius darbo ginčų komisijoje yra atsakovas. Dėl to darbo ginčo komisijos priimtas sprendimas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisės normomis, yra teismingas Lietuvos Respublikos teismui.
9. Apeliacinės instancijos teismas pirmiausia pažymi, jog CPK 782 straipsnyje nustatyta ir kasacinio teismo praktikoje akcentuojama, kad teismas, gavęs bylą, privalo ex officio (savo iniciatyva) patikrinti, ar byla jam yra teisminga. Šios teismo pareigos tinkamas įgyvendinimas ypač svarbus, kai byla turi tarptautinį elementą, nes nuo to gali priklausyti tokioje byloje priimto teismo sprendimo pripažinimas ir įvykdymo galimumas kitoje valstybėje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-171-611/2019, 16 punktas; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2020 m. gegužės 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-145-823/2020).
10. Darbo ginčus nagrinėjančių organų (darbo ginčų komisijos ir teismo) kompetencijos nustatymo principus reglamentuoja Lietuvos Respublikos darbo kodekso (2016 m. rugsėjo 14 d. įstatymo Nr. XII-2603 redakcija) (toliau – DK) 215 straipsnis. Pagal šio straipsnio 2 dalį, civilinėse bylose, kylančiose dėl darbo ginčų dėl teisės, teismingumas nustatomas pagal Civilinio proceso kodekso taisykles, jeigu Europos Sąjungos darbo teisės normos ar Lietuvos Respublikos tarptautinės sutartys nenustato kitaip. Pagal šio straipsnio 3 dalį, jeigu darbuotojo nuolatinė gyvenamoji vieta yra kitoje valstybėje, darbdavio inicijuojamas darbo ginčas dėl teisės turi būti nagrinėjamas toje kitoje valstybėje, nebent šalys kilus ginčui susitartų ginčą nagrinėti šio kodekso nustatyta tvarka.
11. Akcentuotina, jog kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad jei Lietuvos Respublikoje buveinę turintis darbdavys sudaro darbo sutartį su kitoje valstybėje nuolatinę gyvenamąją vietą turinčiu darbuotoju, pastarasis bet kada turi teisę inicijuoti individualų darbo ginčą dėl teisės Lietuvos darbo ginčus nagrinėjančiuose organuose. Jei užsienio valstybėje nuolat gyvenantis darbuotojas inicijuoja ginčą darbo ginčų komisijoje Lietuvoje, su šios komisijos sprendimu nesutinkantis darbdavys neprivalo kreiptis į darbuotojo nuolatinės gyvenamosios vietos valstybės teismus dėl Lietuvoje darbo ginčų komisijos išnagrinėto ginčo kitokio išsprendimo (DK 231 straipsnis), kadangi Lietuvoje ikiteismine tvarka išnagrinėto darbo ginčo perkėlimas į teismus nepradeda naujo darbo ginčo. Atsižvelgiant į tai, kad darbo ginčo nagrinėjimą ikiteismine tvarka darbo ginčų komisijoje Lietuvoje nagrinėjamu atveju inicijavo darbuotojas, DK 215 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta išimtis šioje byloje netaikytina, o sprendžiant dėl Lietuvos teismų jurisdikcijos nagrinėti kilusį ginčą turi būti vadovaujamasi DK 215 straipsnio 2 dalimi, nukreipiančia į atitinkamas Lietuvos Respublikos tarptautines sutartis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2020 m. gegužės 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-145-823/2020).
12. Nagrinėjamu atveju ieškinio priėmimo klausimą nagrinėjęs teismas nepagrįstai sprendė, kad, atsižvelgiant į tai, jog kaip atsakovas byloje patrauktas Baltarusijos Respublikos pilietis, teismingumo klausimas spręstinas pagal DK 215 straipsnio 3 dalį.
13. Nors teismas ir lakoniškai užsiminė apie Lietuvos Respublikos ir Baltarusijos Respublikos 1992 m. spalio 20 d. sutartį „Dėl teisinės pagalbos ir teisinių santykių civilinėse, šeimos ir baudžiamosiose bylose“, tačiau jos nuostatų ieškinio priėmimo kontekste neanalizavo ir išvadų nepateikė, dėl to liko neatskleista ginčo klausimo esmė.
14. Atsižvelgiant į nurodytus argumentus ieškinio priėmimo klausimas turi būti svarstomas iš naujo vadovaujantis minėta teisinės pagalbos sutartimi bei vadovaujantis aktualiais kasacinio teismo šioje nutartyje nurodytais bei kitais išaiškinimais.
15. Atsižvelgtina ir į tai, kad nors pirmosios instancijos teismas nurodė, kad darbo ginčų komisijos sprendimas nėra apeliacijos ar sprendimo peržiūros dalykas, tačiau darbo ginčo šaliai nesutinkant su darbo ginčų komisijos sprendimu <...> darbo ginčo šalis per vieną mėnesį nuo darbo ginčų komisijos sprendimo priėmimo dienos turi teisę pareikšti ieškinį dėl darbo ginčo dėl teisės išnagrinėjimo teisme, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nuostatomis (DK 231 straipsnio 1 dalis). Tai nurodyta ir skundžiamame darbo ginčų komisijos sprendime.
16. Kiti atskirojo skundo argumentai neturi įtakos priimtos teismo nutarties teisėtumui ir pagrįstumui, todėl teismas dėl jų nepasisako.
17. Apeliacinės instancijos teismas, apibendrindamas tai, kas pasakyta, nusprendžia, kad pirmosios instancijos teismas ne iki galo tinkamai taikė ieškinio priėmimo institutą / teismingumą reglamentuojančias teisės normas ir priėmė neteisėtą bei nepagrįstą nutartį, dėl to pirmosios instancijos teismo nutartis panaikintina ir ieškinio priėmimo klausimas, kadangi tai pirmosios instancijos teismo kompetencija, perduotinas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas, CPK 339 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
nutaria:
panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 4 d. nutartį ir ieškinio priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.