Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rasa Bartašienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės savivaldybės įmonės „Vilniaus miesto būstas“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apylinkės teismo 2020 m. sausio 6 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės savivaldybės įmonės „Vilniaus miesto būstas“ ieškinį atsakovui S. T. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

2. Atsakovui S. T. pranešimas apie iškeltą bylą ir procesiniai dokumentai įteikti tinkamai, tačiau jis per nustatytą terminą atsiliepimo į ieškinį teismui nepateikė.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas tenkintinas

7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas nenustatė CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, todėl nagrinėtinas apeliacinio skundo teisinis ir faktinis pagrindas.

8. Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo už akių dalies dėl reikalavimo priteisti delspinigius atmetimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas.

Dėl faktinių aplinkybių

9. Byloje pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, kad butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso Vilniaus miesto savivaldybei. Vilniaus miesto savivaldybės taryba 2008 m. gegužės 28 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl UAB „Bendruva“ pertvarkymo“ perdavė ieškovei SĮ „Vilniaus miesto būstas“ patikėjimo teise visas Vilniaus miesto savivaldybei nuosavybės teise priklausančias gyvenamąsias patalpas, taip pat ir patalpas, esančias adresu (duomenys neskelbtini). 2009 m. gegužės 21 d. socialinio būsto gyvenamųjų patalpų nuomos sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu atsakovui S. T. buvo išnuomotas butas, adresu (duomenys neskelbtini). Ginčo butas perduotas atsakovui 2009 m. birželio 1 d. Buto perdavimo–priėmimo akto Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. liepos 11 d. sprendimu už akių, priimtu civilinėje byloje Nr. e2-28225-155/2017 (įsiteisėjo 2017 m. rugpjūčio 1 d.), tarp ieškovės SĮ „Vilniaus miesto būstas“ ir atsakovo S. T. sudaryta 2009 m. gegužės 21 d. socialinio būsto gyvenamųjų patalpų nuomos sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) nutraukta, atsakovas iškeldintas iš buto nesuteikiant kito gyvenamojo būsto. 2019 m. balandžio 10 d. antstolis R. K. surašė faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą Nr. (duomenys neskelbtini), protokolo surašymo metu buvo avariniu būdu atrakintos ginčo buto durys, nustatyta, kad butas yra tuščias, t. y. jame nėra gyventojų. Ieškovė nurodė, kad atsakovas priverstinai iškeldintas iš ginčo buto 2019 m. gegužės 20 d. Už avarinį durų atrakinimą ir durų cilindro keitimą ieškovei išrašyta 2019 m. balandžio 10 d. pridėtinės vertės mokesčio (toliau – PVM) sąskaita faktūra serija (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini), kurios suma sudaro 72,35 Eur. Ieškovė taip pat patyrė 357,55 Eur dydžio išlaidas už valymo–kraustymo paslaugas (2019 m. birželio 28 d. PVM sąskaita faktūra serija (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini)). Už laikotarpį nuo 2017 m. balandžio 1 d. iki 2019 m. gegužės 10 d. ieškovė paskaičiavo atsakovui 1 957,65 Eur nuomos mokestį, o už laikotarpį nuo 2018 m. gruodžio 1 d. iki 2019 m. gegužės 30 d. – 148,98 Eur delspinigių.

Dėl reikalavimo priteisti delspinigius pagrįstumo

10. Pirmosios instancijos teismas teisingai nurodė, kad įsiteisėjusiu Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. liepos 11 d. sprendimu už akių, priimtu civilinėje byloje Nr. e2-28225-155/2017, tarp šalių sudaryta ginčo buto nuomos sutartis nutraukta, todėl šalis sieję sutartiniai santykiai pasibaigė. Apeliacinis skundas paduotas tik dėl ieškinio reikalavimo priteisti 148,98 Eur delspinigius, todėl apeliacinės instancijos teismas pasisako tik dėl šio reikalavimo. Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo 148,98 Eur delspinigių, kurie paskaičiuoti už laikotarpį nuo 2018 m. gruodžio 1 d. iki 2019 m. gegužės 30 d. Reikalavimą priteisti delspinigius ieškovė grindžia šalių sudarytos ginčo buto nuomos sutarties 34 ir 35 punktais.

11. CK 6.189 straipsnio 1 dalis numato, kad teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią. CK 6.200 straipsnio 1 dalis numato, kad šalys privalo vykdyti sutartį tinkamai ir sąžiningai. CK 6.193 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad sutartys turi būti aiškinamos sąžiningai. Aiškinant sutartį, pirmiausia nagrinėjami tikrieji sutarties šalių ketinimai (CK 6.193 straipsnio 1 dalis), derinant šį subjektyvų sutarties aiškinimo principą su jos teksto lingvistine analize. Kai šalys skirtingai aiškina savo pareigas pagal sutartį ir kai neįmanoma jų nustatyti taikant subjektyvų (šalių tikrųjų ketinimų) sutarties aiškinimo būdą, prioritetas teiktinas pažodiniam sutarties teksto aiškinimui, kaip objektyviausiai atspindinčiam tikrąją šalių valią dėl prisiimtų įsipareigojimų turinio (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. lapkričio 8 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-431/2011 ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką). Pagal CK 6.193 straipsnio 2 dalį, visos sutarties sąlygos turi būti aiškinamos atsižvelgiant į jų tarpusavio ryšį, sutarties esmę ir tikslą bei jos sudarymo aplinkybes (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 9 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-474/2012 ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką). CK 6.156 straipsnyje įtvirtintas sutarties laisvės principas, be kita ko, reiškia, kad asmenys laisvi ne tik sudaryti sutartį ar jos nesudaryti, bet ir susitarti dėl jos sąlygų, sutartimi sukuriamų teisių ir pareigų.

12. CK 6.221 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad sutarties nutraukimas atleidžia abi šalis nuo sutarties vykdymo. CK 6.221 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad sutarties nutraukimas nepanaikina teisės reikalauti atlyginti nuostolius, atsiradusius dėl sutarties neįvykdymo, bei netesybas. Iš šio reglamentavimo matyti, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, jog nutraukus šalių sudarytą sutartį ieškovė negali reikalauti delspinigių, atsiradusių po sutarties nutraukimo. Atkreiptinas dėmesys, kad ieškovė prašo priteisti delspinigius iš atsakovo vadovaudamasi 2009 m. gegužės 21 d. Socialinio būsto gyvenamųjų patalpų nuomos sutarties 34 p. ir 35 p. Sutarties 34 p. numato: „Jei Nuomininkas laiku nesumoka Sutartyje numatyto nuomos mokesčio, jis privalo mokėti Nuomotojui 0,05 (penkių šimtųjų) procento nuo nesumokėtos sumos dydžio delspinigius už kiekvieną uždelstą dieną. Delspinigių sumokėjimas neatleidžia Nuomininko nuo pagrindinės prievolės įvykdymo“. Sutarties 35 p. numato: „Nuomininkui vėluojant perduoti Butą šios Sutarties 24 punkte nustatyta tvarka, Nuomininkas įsipareigoja, Nuomotojui to pareikalavus, mokėti šiam 0,05 (penkių šimtųjų) procento dydžio delspinigius nuo šios Sutarties 29 punkte numatyto Nuomos mokesčio už kiekvieną uždelstą dieną. Bet kuriuo atveju Nuomininkas privalo mokėti Sutarties 29 punkte numatytą nuomos mokestį iki buto perdavimo Nuomotojui dienos“. Taigi, pirmosios instancijos teismas neįvertino šalių sutarties 35 p. nuostatų.

13. Pirmosios instancijos teismas pripažino, kad šalių sudaryta sutartis nutraukta Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. liepos 11 d. sprendimu už akių, tuo tarpu prašomi priteisti delspinigiai yra už laikotarpį po sutarties nutraukimo, t. y. nuo 2018 m. gruodžio 1 d. iki 2019 m. gegužės 30 d. (mokėtina suma pagal dienų skaičių paskaičiuota iki 2019-05-20). Tačiau, kaip pagrįstai nurodo ieškovė, pirmosios instancijos teismas tinkamai neįvertino aplinkybės, jog nors sutartis buvo nutraukta 2017 m. liepos 11 d. teismo sprendimu, tačiau atsakovas gyvenamąją patalpą, esančią (duomenys neskelbtini), savo žinioje valdė ir naudojo iki 2019 m. gegužės 20 d., t. y., iki kol butas buvo gražintas ieškovei. Šioje byloje teismas turėjo įvertinti faktą, kada būtent butas buvo grąžintas ieškovei, kadangi ši aplinkybė yra esminė sprendžiant delspinigių priteisimo klausimą.

14. Kasacinio teismo praktikoje yra nurodyta, kad vien nuomos sutarties nutraukimo faktas savaime nereiškia, kad pasibaigia nuomininko prievolė mokėti nuomos mokestį. Šios prievolės pabaiga yra siejama su tinkamu išsinuomoto daikto perdavimu nuomotojui. Nuomininkui neįvykdžius nurodytos teisinės pareigos ir pavėluotai grąžinus išsinuomotą daiktą, nuomotojui tenka šios prievolės nesilaikymo pasekmės. CK 6.499 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jeigu nuomininkas daiktą grąžina pavėluotai, tai nuomotojas turi teisę reikalauti, jog nuomininkas sumokėtų nuomos mokestį už visą laiką, kurį buvo pavėluota grąžinti daiktą, bei atlyginti nuostolius. Taigi, sprendžiant atsakomybės, taikytinos už pareigos grąžinti daiktą pažeidimą, dydžio klausimą, yra aktualus išsinuomoto pastato, statinio ar įrenginio grąžinimo nuomotojui momento nustatymas, t. y. CK 6.499 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos pareigos įvykdymo konstatavimas. CK 6.535 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jeigu įstatymuose ar sutartyje nenustatyta kitaip, ši pareiga laikoma įvykdyta, kai pastatas faktiškai perduodamas nuomininkui arba pasirašomas patalpų perdavimo–priėmimo aktas. Kasacinio teismo praktikoje nurodyta, kad CK 6.499 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas ne nuomos mokesčio skolos priteisimo, o nuomotojo patirtų nuostolių už laiką, kurį buvo pavėluota grąžinti daiktą, kompensavimo mechanizmas – nuomininkas privalo kompensuoti dėl daikto naudojimo be teisėto pagrindo nuomotojo patirtus praradimus (negautas pajamas), sumokėdamas jo naudai pasibaigusioje nuomos sutartyje šalių sulygtą nuomos mokestį, preziumuojamą kaip realius nuomotojo dėl neteisėtų nuomininko veiksmų patirtus praradimus, taip pat atlygindamas kitus, nuomotojo įrodytus, nuostolius, kurių neapima nuomos mokestis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Vilniaus miesto savivaldybė v. UAB „Vilniaus dailė“; bylos Nr. 3K-3-132/2008). Nurodyta kasacinio teismo praktika patvirtina, kad nuomos sutarties pasibaigimo atveju išsinuomoto daikto grąžinimas nuomotojui yra esminis juridinę reikšmę turintis faktas sprendžiant apie šalių tarpusavio prievolių pabaigą. Nuomininko turtinių prievolių nuomotojui pabaiga yra siejama ne su nuomos sutarties nutraukimo faktu bei faktiniu patalpų naudojimu ar nenaudojimu, o su tinkamu išsinuomoto daikto grąžinimu nuomotojui (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2010 m. vasario 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-85/2010).

15. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad tuo atveju, kai nuomininkas po nuomos sutarties nutraukimo ir toliau savo žinioje valdo bei naudoja nuomojamas patalpas, prasitęsia ne tik prievolė mokėti nuomos mokestį, bet ir atlyginti nuostolius. Nagrinėjamu atveju šalys sutartyje buvo susitarusios dėl nuostolių, t. y. numatė, kad bus mokami 0,05 procento nuo nesumokėtos nuomos sumos dydžio delspinigiai už kiekvieną uždelstą dieną. CK 6.71 str. 1 d. nustatyta, kad netesybos pradedamos skaičiuoti nuo tada, kai skolininkas prievolės neįvykdo arba ją įvykdo netinkamai. Sutarties neįvykdymas gali pasireikšti bet kokios iš sutarties kylančios prievolės neįvykdymu, įskaitant netinkamą įvykdymą ar įvykdymo termino praleidimą (CK 6.205 str.). Kaip teisingai nurodo ieškovė, nagrinėjamu atveju netesybų skaičiavimo pradžia sutartyje nėra nustatyta, todėl laikytina, kad netesybos skaičiuojamos nuo to momento, kai atsakovas pirmą kartą pažeidė sutartį, t. y. pavėlavo sumokėti nuomos mokestį iki buto atlaisvinimo. CK 6.499 str. 1 d. pareigą, pasibaigus nuomos sutarčiai, grąžinti nuomotojui daiktą, numato būtent nuomininkui, todėl atsakovas, kaip buto nuomininkas, turėjo būti aktyvus ir dėti visas reikiamas pastangas, kad CK 6.499 str. 1 d. įtvirtinta jo, kaip nuomininko, pareiga būtų įvykdyta tinkamai. Kadangi nutraukus sutartį, atsakovas neatlaisvino patalpų, negražino buto raktų, neinformavo ieškovės apie buto atlaisvinimą, jam kyla pareiga atlyginti ieškovei padarytus nuostolius, į kuriuos be kitų jau pirmosios instancijos teismo priteistų sumų, patenka ir delspinigiai, paskaičiuoti už šešis mėnesius.

16. Apeliacinės instancijos teismas pritaria apeliantės argumentams, kad jos reikalavimas priteisti patirtus sutartinius nuostolius (delspinigius) už šešis mėnesius imtinai nuo 2018 m. gruodžio 1 d. iki buto atlaisvinimo momento, yra pagrįstas ir todėl turi būti tenkinamas. Taigi, dėl išdėstytų argumentų yra pagrindas tenkinti ieškovės apeliacinį skundą ir pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. sausio 6 d. sprendimo už akių dalį, kuria atmestas ieškovės reikalavimas dėl delspinigių priteisimo, ir priteisti iš atsakovo S. T. ieškovės naudai SĮ „Vilniaus miesto būstas“ 148,98 Eur delspinigių. Bendra priteistina skolos suma sudaro 2 536,53 Eur (pirmosios instancijos teismo priteista 2 387,55 Eur skola + 148,98 Eur delspinigiai).

17. Priteisus ieškovei delspinigius, pasikeitė patenkintų reikalavimų dalis iš 94,13 proc. į 100 proc., todėl pirmosios instancijos teismo iš atsakovo priteistino žyminio mokesčio suma padidinama nuo 53,65 Eur iki 57 Eur.

18. Ieškovė už pareikštą apeliacinį skundą yra atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo (CPK 83 straipsnio 1 dalies 5 punktas), todėl 15 Eur žyminis mokestis už apeliacinį skundą dėl 148,98 Eur delspinigių priteisimo, priteisiamas iš atsakovo S. T. į valstybės biudžetą.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. sausio 6 d. sprendimą už akių pakeisti ir rezoliucinę dalį išdėstyti taip.

Ieškinį tenkinti.

Priteisti ieškovei savivaldybės įmonei „Vilniaus miesto būstas“, juridinio asmens kodas 124568293, iš atsakovo S. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 2 536,53 Eur (du tūkstančius penkis šimtus trisdešimt šešis eurus 53 centus) skolos ir 5 procentus metinių procesinių palūkanų nuo priteistos sumos (2 536,53 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme, t. y. 2019 m. gruodžio 10 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Priteisti iš atsakovo S. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini), į valstybės biudžetą 57 Eur (penkiasdešimt septynis eurus) žyminio mokesčio. Nurodyta suma turi būti sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos (j. a. k. 188659752) sąskaitą, įmokos kodas 5660, teismui pateikiant kvitą apie sumokėtas išlaidas.

Priteisti iš atsakovo S. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini), į valstybės biudžetą 15 Eur (penkiolika eurų) žyminio mokesčio už apeliacinį skundą. Nurodyta turi būti sumokėtos į Valstybinės mokesčių inspekcijos (j. a. k. 188659752) sąskaitą, įmokos kodas 5660, teismui pateikiant kvitą apie sumokėtas išlaidas.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.