Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Ieškinyje nurodyta, kad gyvenamosios patalpos, esančios adresu (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso Vilniaus miesto savivaldybei. Vilniaus miesto savivaldybės taryba 2008-05-28 sprendimu Nr. 1-474 perdavė savivaldybės įmonei (duomenys neskelbtini) patikėjimo teise valdyti visas savivaldybei nuosavybės teise priklausančias gyvenamąsias patalpas. 2009-05-21 ieškovas ir atsakovas pasirašė Socialinio būsto gyvenamųjų patalpų nuomos sutartį Nr. 1.39-N09/0930, kurios pagrindu atsakovui buvo suteikta gyvenamoji patalpa, esanti (duomenys neskelbtini). 2009-06-01 atsakovas deklaruoja adresu (duomenys neskelbtini), savo gyvenamąją vietą. Tačiau atsakovas savo sutartinių įsipareigojimų nevykdė, todėl už laikotarpį nuo 2015-09-01 iki 2017-03-31 susidarė 1458,90 Eur dydžio įsiskolinimas (su delspinigiais) už būsto nuomą. Pažymėjo, kad 2010-10-08 buvo pasirašyta Šilumos pirkimo-pardavimo sutartis tarp UAB (duomenys neskelbtini), Vilniaus miesto savivaldybės ir SĮ (duomenys neskelbtini), kurios pagrindu šilumos tiekėjas įsipareigojo tiekti Šilumos vartotojui šilumos energiją turtui šildyti, šaltam vandeniui pašildyti iki teisės aktais nustatyto karšto vandens temperatūros ir karšto vandens temperatūrai palaikyti pastato karšto vandens sistemoje, karštą vandenį, o Šilumos vartotojas priimti tokias paslaugas bei už jas atsiskaityti. Minėtos sutarties pagrindu sąskaitas už šilumos energiją ir su tuo susijusias paslaugas nuo 2010-10-01 teikia ieškovas, tačiau šių sąskaitų atsakovas taip pat neapmokėjo, todėl laikotarpiu nuo 2015-09-01 iki 2017-03-30 susidarė skola už šilumos energiją, karštą vandenį bei su tuo susijusias paslaugas – 610,54 Eur sumai. Taip pat ieškovė pažymėjo, kad atsakovas savo sutartinių įsipareigojimų nevykdo jau ilgą laiką, jau ne kartą anksčiau iš jo buvo priteistos skolos, be to ieškovo turimais duomenimis, nuomojamose patalpose nuolat lankosi asocialūs asmenys, vyksta muštynės, triukšmaujama ir taip trikdoma visų to namo gyventojų ramybė, todėl ieškovė prašo nuomos sutartį nutraukti ir iškeldinti atsakovą iš šios gyvenamosios patalpos, nesuteikiant jam kito gyvenamojo ploto. Atsižvelgiant į šias aplinkybes ieškovas prašo ieškinį tenkinti visiškai.

A. S. T. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 130 straipsnio nustatyta tvarka (viešo paskelbimo būdu) 2017-06-26 buvo įteiktas ieškinio nuorašas ir pranešimas apie atsiliepimo į ieškinį pateikimo tvarką ir terminus. Per teismo nustatytą terminą atsakovas be pateisinamos priežasties atsiliepimo į ieškinį nepateikė, o ieškovas yra pareiškęs prašymą priimti sprendimą už akių, jei byloje atsiliepimas į ieškinį nebus pateiktas, todėl byloje atsiranda CPK 142 straipsnio 4 dalyje numatytos sprendimo priėmimo už akių pasekmės. Priimdamas sprendimą už akių, teismas atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t.y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą (CPK 285 str. 2 d.).

Iš bylos medžiagos nustatyta, kad gyvenamosios patalpos, esančios (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso Vilniaus miesto savivaldybei. 2009-05-21 ieškovė ir atsakovas sudarė Socialinio būsto gyvenamųjų patalpų nuomos sutartį Nr. 1.39-N09/0930, kurios pagrindu atsakovui buvo suteikta gyvenamoji patalpa, esanti (duomenys neskelbtini). 2010-10-08 pasirašyta Šilumos pirkimo-pardavimo sutartis tarp UAB (duomenys neskelbtini), Vilniaus miesto savivaldybės ir SĮ (duomenys neskelbtini), kurios pagrindu šilumos tiekėjas įsipareigojo tiekti Šilumos vartotojui šilumos energiją turtui šildyti, šaltam vandeniui pašildyti iki teisės aktais nustatyto karšto vandens temperatūros ir karšto vandens temperatūrai palaikyti pastato karšto vandens sistemoje, karštą vandenį, o Šilumos vartotojas priimti tokias paslaugas bei už jas atsiskaityti. Minėtos sutarties pagrindu sąskaitas už šilumos energiją ir su tuo susijusias paslaugas nuo 2010-10-01 teikia ieškovė.

Bylos duomenimis atsakovas laiku nemoka ieškovei nuomos mokesčio, todėl už laikotarpį nuo 2015-09-01 iki 2017-03-31 susidarė 1353,75 Eur skola, taip pat buvo paskaičiuoti 105,15 EUR delspinigiai už kiekvieną pradelstą dieną nuo nesumokėtos sumos už 6 mėnesius, iš viso susidaręs bendras 1458,90 EUR įsiskolinimas. Taip pat laikotarpiu nuo 2015-09-01 iki 2017-03-30 yra susidariusi skola už tiektą šilumos energiją, karštą vandenį bei su tuo susijusias paslaugas – 610,54 Eur sumai.

Iš teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų matyti, jog atsakovas turi/turėjo savo atžvilgiu virš 15 civilinių bylų dėl netinkamo prievolių vykdymo įvairiems kreditoriams, tarp jų buvo nagrinėtos 6 civilinės bylos, kuriose ieškovu buvo tas pats SĮ (duomenys neskelbtini) dėl to paties buto (nemokamo nuomos mokesčio ir neapmokamų sąskaitų už tiekiamą šilumos energiją bei su tuo susijusias paslaugas) bei šie ieškiniai buvo patenkinti.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.38 straipsnio 1 dalį, prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra, – vadovaujantis protingumo kriterijais. Pagal CK 6.583 straipsnio 1 dalį, už gyvenamosios patalpos nuomą nuomininkas moka nuomos mokestį (nuompinigius). CK 6.589 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad gyvenamosios patalpos nuomininko šeimos nariai turi tokias pat teises ir pareigas, atsirandančias iš gyvenamosios patalpos nuomos sutarties, kaip ir nuomininkas. Pilnamečiai šeimos nariai vienodai su nuomininku atsako pagal prievoles, kylančias iš nuomos sutarties. Byloje duomenų apie tai, kad atsakovas sumokėjo ieškovei nuomą už laikotarpį nuo 2015-09-01 iki 2017-03-31, nėra. Duomenų, kad atsakovas sumokėjo ieškovei už šildymą, karštą vandenį bei su tuo susijusias paslaugas už laikotarpį nuo 2015-09-01 iki 2017-03-30, nėra. Nurodytų motyvų pagrindu, ieškovei iš atsakovo priteistina 1458,90 Eur skola už būsto nuomą (kartu su paskaičiuotais delspinigiais) ir 610,54 Eur skola už tiektą šilumos energiją, karštą vandenį bei su tuo susijusias paslaugas (CK 6.583 str. 1 d.).

CK 6.37 straipsnio 2 dalis numato, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Pagal CK 6.210 straipsnio 1 dalį, terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Atsižvelgiant į tai, kad teismas pripažino, jog yra įstatyme numatytas pagrindas ieškiniui tenkinti – kad ieškinys yra įrodytas (CPK 171, 185 str.), vadovaujantis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi, ieškovei iš atsakovo priteistina 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2017-06-01) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos (CK 6.37 str. 2 d., CK 6.210 str. 1 d.).

Taip pat ieškovė prašo nutraukti 2009-05-21 Socialinio būsto gyvenamųjų patalpų nuomos sutartį Nr. 1.39-N09/0930 ir iškeldinti atsakovą S. T. iš gyvenamųjų patalpų (duomenys neskelbtini), nesuteikiant jam kito gyvenamojo ploto, motyvuojant tuo, kad atsakovas jau ilgą laiką nevykdo sutartinių įsipareigojimų. Be to ieškovės turimais duomenimis, nuomojamose patalpose nuolat lankosi asocialūs asmenys, vyksta muštynės, triukšmaujama ir taip trikdoma visų to namo gyventojų ramybė.

Aplinkybes dėl netinkamo atsakovo gyvenimo minėtame bute patvirtina teismui pateiktas kolektyvinis gyventojų (duomenys neskelbtini) skundas. Skunde nurodyta, jog atsakovas piktybiškai nemoka nei komunalinių, nei nuomos mokesčių už socialinį būstą, girtauja, pas jį bute nuolat ateina 4-5 asocialūs, apsvaigę žmonės, kurie nakvoja arba gyvena pas atsakovą, triukšmauja, naktį dažnai atsakovo bute vyksta muštynės, skambinama į kaimynų domofoną, laužomos įėjimo duris, šiukšlinama, būstas paverstas landyne, todėl šio namo gyventojai reikalauja imtis priemonių ir pakeisti esamą padėtį.