Kauno apygardos teismo nutartis

Pranešėja Svetlana Jurgaitienė Baudž. bylos Nr. 1A-653-348/2012

Teisėja Danguolė Urbanavičienė Teisminio proceso Nr. 1-70-1-00086-2011-7

2012 m. spalio 3 d.

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės teisėjos Svetlanos Jurgaitienės, teisėjų: Jurgio Kiškio ir Valdo Vitunsko, sekretoriaujant Aušrinei Kudžmienei, dalyvaujant prokurorui Jonui Vitkauskui, nuteistajam V. Š., jog gynėjui advokatui Valerijui Karpovui, viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. Š. apeliacinį skundą dėl 2012 m. gegužės 28 d. Druskininkų miesto apylinkės teismo nuosprendžio, kuriuo V. Š. pripažintas kaltu ir nuteistas:

pagal BK 182 str. 1 d. (sukčiavimas I. N. atžvilgiu) – laisvės atėmimu 10 mėnesių;

pagal BK 182 str. 1 d. (sukčiavimas R. Č. atžvilgiu) – laisvės atėmimu 1 (metams) metams.

Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 4 d., 9 d. paskirtos bausmės ir Kėdainių rajono apylinkės teismo 2011-12-23 nuosprendžiu paskirta bausmė subendrintos dalinio sudėjimo būdu ir galutinės bausmė paskirta – laisvės atėmimas trejiems metams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Iš V. Š. priteista R. Č. 3000 Lt turinės žalos atlyginimui.

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. Š. nuteistas už tai, jog padarė sukčiavimą, t.y. 2011 m. balandžio 1-8 d., būdamas tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje, tiksliau nenustatytu laiku, turėdamas tikslą apgaule savo naudai įgyti svetimą turtą, telefoninių pokalbių su I. N. metu klaidino ją pranešimais, kad mirė motina, jog tėvas po motinos laidotuvių pradėjo piktnaudžiauti alkoholiniais gėrimais, jog savo giminaitę (tetą) nugabeno gydymuisi į ligoninę, o 2011 m. balandžio 8 d. - jog padarė teisėtvarkos pažeidimą (eismo įvykį, kurio metu sužalojo žmogų), todėl nukentėjusiajam padarytos žalos atlyginimui ir siekiant susitaikyti su nukentėjusiuoju bei išvengti baudžiamosios atsakomybės reikalingi 30 000 Lt. Tęsdamas nusikalstamą veiką, toliau klaidindamas I. N., pranešė, jog iki minėtos pareikalautos pinigų sumos (30 000 Lt) trūksta 1 000 Lt, t. y. paprašė 1 000 Lt paskolos iš anksto žinodamas, kad I. N. jos negrąžins, po ko I. N. apgaulės įtakoje 2011 m. balandžio 8 d. pervedė 700 Lt į kaltinamojo sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini). Šiais veiksmais kaltinamasis apgaule savo naudai įgijo svetimą turtą - nukentėjusiajai I. N. priklausančius pinigus 700 Lt.

Be to, V. Š. nuteistas už tai, jog 2011 m. balandžio 13 d., būdamas tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje, tiksliau nenustatytu laiku, turėdamas tikslą apgaule savo naudai įgyti svetimą turtą, telefoninių pokalbių su R. Č. metu klaidino ją pranešimais, kad padarė teisėtvarkos pažeidimą (eismo įvykį, kurio metu sužalojo žmogų), todėl nukentėjusiajam padarytos žalos atlyginimui ir siekiant su juo susitaikyti bei išvengti baudžiamosios atsakomybės reikalingi 20 000 Lt. Tęsdamas nusikalstamą veiką, toliau klaidindamas R. Č., pranešė, jog iki minėtos pareikalautos pinigų sumos (20 000 Lt) trūksta 3 000 Lt, t. y. paprašė 3000 Lt paskolos iš anksto žinodamas, kad R. Č. jos negrąžins, po ko R. Č. apgaulės įtakoje 2011 m. balandžio 13 d. pervedė 3 000 Lt į kaltinamojo sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), šiais veiksmais kaltinamasis apgaule savo naudai įgijo svetimą turtą - nukentėjusiajai R. Č. priklausančius pinigus 3 000 Lt. Nuteistasis V. Š. apeliaciniame skunde prašo nešališkai išnagrinėti jo skundą ir panaikinti Druskininkų miesto apylinkės teismo nuosprendį.

Taip pat skunde nurodoma, jog teismas priimdamas nuosprendį ir skirdamas bausmę nepagrįstai vadovavosi LR BK 27 str. 1 d. nuostatomis, nes jis niekada nebuvo pripažintas nusikaltimų recidyvistu.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistasis V. Š. ir jo gynėjas advokatas V. Karpovas prašė nuteistojo apeliacinį skundą tenkinti jame išdėstytais motyvais.

Prokuroras prašė atmesti nuteistojo V. Š. apeliacinį skundą.

Motyvuojamoji dalis

N. V. Š. apeliacinis skundas atmetamas.

Apeliantas, nesutikdamas su teismo išvada, kad padarė LR BK 182 str. 1 d. numatytas nusikalstamas veikas, akcentuoja, jog teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles. Šis apelianto skundo argumentas atmestinas, nes apylinkės teismo nuosprendis pagrįstas teisiamajame posėdyje ištirtais ir nuosprendyje aptartais įrodymais, kaip reikalaujama LR BPK 301 str. 1 d., yra tinkamai motyvuotas, argumentuotas. Įrodymų vertinimo taisyklės pažeistos nebuvo, kadangi teismas savo išvadas grindė įrodymais įvertintais LR BPK 20 str. 5 d. įtvirtintomis nuostatomis, įpareigojančiomis teismą vertinti įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu. Pagrindo abejoti, kad bylos įrodymus vertinusios teisėjos vidinis įsitikinimas nebuvo pagrįstas išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, kolegija nemato. Nėra ir objektyvių duomenų, kurie patvirtintų teismo šališkumą, buvo laikomasi ir reikšmingos įrodymų vertinimo sąlygos – reikalavimo vadovautis įstatymu. Byloje surinkti įrodymai atitinka reikalavimus nustatytus LR BPK 20 str. 3 ir 4 d. d. Faktiniai bylos duomenys gauti teisėtais būdais ir baudžiamojo proceso įstatymo nustatyta tvarka, jų patikimumas patikrintas teismo proceso metu BPK numatytomis priemonėmis.

Pagal LR BK 182 str. 1 d. atsako tas, kas apgaule savo ar kitų naudai įgijo svetimą turtą ar turtinę teisę, išvengė turtinės prievolės arba ją panaikino. Esminis sukčiavimo kaip nusikalstamos veikos požymis, skiriantis jį nuo civilinio delikto ir darantis turto užvaldymą neteisėtą, yra apgaulės naudojimas prieš turto savininkus, teisėtus valdytojus ar asmenis, kurių žinioje yra turtas. Apgaulė sukčiavimo atveju naudojama kaip asmens suklaidinimo ir turto užvaldymo būdas. Sukčiavimas padaromas tiesiogine tyčia, t. y. kaltininkui suvokiant, kad jis apgaudinėja turto savininką pranešdamas neteisingus duomenis, meluodamas, nutylėdamas ar iškraipydamas esmines aplinkybes, faktus ir pan., numatant, kad taip veikiant asmuo bus suklaidintas, ir norint tokiu būdu įgyti svetimą turtą.

Nuteistasis V. Š. neneigia skolinęsis pinigų iš nukentėjusiųjų I. N. bei R. Č., tačiau tvirtina, jog jų atžvilgiu apgaulės nenaudojo, tačiau jo tokią versiją paneigia nuoseklūs nukentėjusiųjų I. N., R. Č., liudytojo D. S. parodymai bei kiti baudžiamosios bylos duomenys. Apeliaciniame skunde teigiama, jog apylinkės teismas apkaltinamąjį nuosprendį priėmė vadovaudamasis tik nukentėjusiųjų parodymai, tačiau apeliacinės instancijos teismas šiuo teiginius atmeta, nes jie yra nepagrįsti. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, jog teismas savo išvadas dėl V. Š. padarytų nusikalstamų veikų grindė net tik nukentėjusiųjų I. N. ir R. Č. parodymais, tačiau ir liudytojo D. S. parodymais bei byloje esančiais rašytiniais duomenimis. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog nėra pagrindo netikėti nukentėjusiųjų I. N. ir R. Č. parodymais, nes jų parodymai yra nuoseklūs nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios. Be to, nukentėjusioji I. N. savo parodymus patvirtino ir akistatos su kaltinamuoju metu.

Byloje nustatyta, kad V. Š. savo naudai nukentėjusiųjų turtą įgijo apgaule, t.y. 2011 m. balandžio 1-8 bei 13 dienomis telefoninių pokalbių su I. N. ir R. Č. metu siekdamas suklaidinti nukentėjusiąsias ir įgyti jų turtą, pateikė joms tikrovės neatitinkančią informaciją. Nukentėjusiajai I. N. telefoninių pokalbių metu V. Š. tvirtino, kad mirė jo motina, jog tėvas po motinos laidotuvių pradėjo piktnaudžiauti alkoholiniais gėrimais, jog savo giminaitę (tetą) nugabeno gydymuisi į ligoninę, o 2011 m. balandžio 8 d. - jog padarė teisėtvarkos pažeidimą, t.y. eismo įvykį, kurio metu sužalojo žmogų, todėl nukentėjusiajam padarytos žalos atlyginimui ir siekiant susitaikyti su nukentėjusiuoju bei išvengti baudžiamosios atsakomybės reikalingi 30 000 Lt. Po to, tęsdamas savo nusikalstamą sumanymą, toliau klaidindamas I. N., pranešė, jog iki minėtos pareikalautos pinigų sumos (30 000 Lt) trūksta 1 000 Lt, t. y. paprašė 1 000 Lt paskolos, po ko I. N. apgaulės įtakoje 2011 m. balandžio 8 d. pervedė 700 Lt į V. Š. nurodytą sąskaitą.

Taip pat byloje nustatyta, jog 2011-04-13 telefoninio pokalbio metu V. Š. nukentėjusiajai R. Č. tvirtino, kad padarė teisėtvarkos pažeidimą - eismo įvykį, kurio metu sužalojo žmogų, todėl nukentėjusiajam padarytos žalos atlyginimui ir siekiant su juo susitaikyti bei išvengti baudžiamosios atsakomybės reikalingi 20 000 Lt. Toliau klaidindamas nukentėjusiąją, pranešė, jog iki minėtos pareikalautos pinigų sumos trūksta 3 000 Lt, t. y. paprašė 3000 Lt paskolos iš anksto žinodamas, kad jos negrąžins, po ko R. Č. apgaulės įtakoje 2011 m. balandžio 13 d. pervedė 3 000 Lt į V. Š. nurodytą sąskaitą. Byloje esantys duomenys patvirtina, jog nukentėjusiosios pateikti informacija neatitinka tikrovės.

Apeliaciniame skunde tvirtinama, jog nukentėjusiosios parodymus davė suklaidintos liudytojo D. S. pateitos informacijos, tačiau apeliacinės instancijos teismas, konstatuoja, kad nėra pagrindo netikėti nuosekliais nukentėjusiųjų I. N. ir R. Č. parodymais. Be to, jų parodymus patvirtina ir byloje esantys objektyvūs duomenys – UAB Omnitel telefonų abonentų pokalbių išklotinės, kurios patvirtina nukentėjusiosios I. N. ir kaltinamojo V. Š. telefoninius pokalbius bei siųstas SMS žinutes, AB DNB NORD banko pateikta informacija apie tai, jog 2011-04-08 I. N. į V. Š. sąskaitą pervedė 700 Lt, 2011-04-13 R. Č. pervedė 3000 Lt. Tai, jog V. Š. nukentėjusiosioms pateikė tikrovės neatitinkančią informaciją patvirtina Lietuvos kelių policijos tarnybos pateikti duomenys apie tai, jog 2011 m. balandžio mėnesį V. Š. nedalyvavo eismo įvykyje Lietuvoje, Kėdainių rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriaus duomenys, jog V. Š. mama mirė 2011-05-07.

Byloje surinkti įrodymai leidžia daryti neabejotiną išvadą, kad nukentėjusiosios I. N. ir R. Č. buvo apgaule įtraukti į civilinius sandorius (pinigų skolinimą) su V. Š., pinigus pastarajam skolino klaidingai manydamos, kad jie bus panaudoti eismo įvykio metu sužalotam asmeniui žalos atlyginimui, nors iš tikrųjų V. Š. nebuvo patekęs į eismo įvykį kurio metu būtų buvęs sužalotas žmogus. Visa tai rodo, kad nuteistojo V. Š. veika atitiko sukčiavimo požymius. Tai, jog V. Š. nukentėjusiajai I. N. grąžini 700 Lt įtakos jo veikos kvalifikavimui neturi. Be to, pažymima, kad tai jis padarė jau pradėjus ikiteisminį tyrimą.

Skunde nurodoma ir tai, jog ikiteisminis tyrimas buvo atliktas šališkai, nes nebuvo nustatyta tiksli įvykio vieta ir laikas, tačiau apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog dėl šių aplinkybių nėra pagrindo naikinti skundžiamą nuosprendį. Nuteistojo V. Š. apeliacinio skundo argumentai dėl kitų BPK reikalavimų pažeidimų irgi atmetami. Vertindamas įrodymus ir surašydamas apkaltinamojo nuosprendžio aprašomąją dalį pirmosios instancijos teismas BPK 20 str. 5 d. ir 305 str. 1 d. reikalavimų nepažeidė. Apeliacinio skundo argumentai dėl tariamo ikiteisminį tyrimą organizavusių pareigūnų ir bylą išnagrinėjusio teismo šališkumo taip pat nepagrįsti. Pats nuteistasis savo skunde jokių BPK 58 str. numatytų nušalinimo pagrindų nenurodė ir jokių konkrečių aplinkybių, kurios leistų suabejoti galimu ikiteisminio tyrimo pareigūnų ar teismo nešališkumu, neišdėstė. Vien tik tai, kad teismas priėmė ne tokį nuosprendį, kokio pageidavo nuteistasis, negali būti pagrindu abejoti to teismo nešališkumu. Patikrinusi šią bylą, jokių kitų esminių BPK pažeidimų kolegija taip pat nenustatė.

Taip pat nepagrįsti skundo argumentai ir LR BK 27 str. 1 d. nuostatų taikymo skiriant bausmę. LR BK 27 str. 1 d. numatyta, jog nusikaltimų recidyvas yra tada, kai asmuo, jau teistas už tyčinio nusikaltimo padarymą, jeigu teistumas už jį neišnykęs ar nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka, vėl padaro vieną ar daugiau tyčinių nusikaltimų. Toks asmuo yra recidyvistas. Iš to seka, kad skirdamas bausmę teismas nepažeidė LR BK 54 straipsnyje įtvirtintų bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų ir, atsižvelgęs į tai, kad V. Š., turėdamas neišnykusį ir nepanaikintą teistumą padarė du tyčinius nusikaltimus, todėl pagal LR BK 27 straipsnį jis yra recidyvistas.

Kolegija, atsižvelgusi į aukščiau aptartas aplinkybes, daro išvadą, kad apylinkės teismo nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, todėl jo naikinti apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais pagrindo nėra.

Rezoliucinė dalis

Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 1 p.

nutarė:

nuteistojo V. Š. apeliacinį skundą atmesti.