Alytaus apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

V. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, turintis spec. vidurinį išsilavinimą, išsituokęs, nedirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas:

1) 2001-03-27 Kėdainių rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos 1961 m. BK 274 str. 1 d., 2 d., 206 str., 285 str. l d. laisvės atėmimu 3 metams su 12500 Lt bauda, pritaikius Lietuvos Respublikos 2000-04-11 įstatymo Nr. VIII-1619 „Dėl amnestijos akto" 1 str. 1 d. 3 p., nuo neatliktos laisvės atėmimo bausmės atleistas;

2) 2001-06-19 Kėdainių rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos 1961 m. BK 274 str. 2 d., 204 str., taikant BK 42 str. 4 d., laisvės atėmimu 2 metams ir 13750 Lt bauda su atėmimu teisės dirbti darbą, susijusį su tarnyba valstybės valdžios įstaigose, 5 metams, pritaikius Lietuvos Respublikos 2000-04-11 įstatymo Nr. VIII-1619 „Dėl amnestijos akto" 1 str. 1 d. 3 p., nuo neatliktos laisvės atėmimo bausmės atleistas;

3) 2001-09-10 Kauno rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos 1961 m. BK 204 str., 16 str. 2 d. ir 274 str. 2 d., taikant BK 42 str. 4 d., laisvės atėmimu 3 metams su 12750 Lt bauda ir atėmimu teisės dirbti darbą, susijusį su tarnyba valstybinės valdžios įstaigose, 5 metams, 2007-07-17 bauda išieškota;

4) 2002-07-09 Kauno miesto apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos 1961 m. BK 16 str. 2 d. ir 274 str. 2 d., 274 str. 2 d., 204 str., taikant BK 42 str. 4 d., laisvės atėmimu 3 metams 6 mėnesiams su 12750 Lt bauda, atimant teisę dirbti darbą, susijusį su tarnyba valstybinėse įstaigose, 5 metams, 2003-06-10 Kauno miesto apylinkės teismo nutartimi pritaikius Lietuvos Respublikos 2002-11-07 įstatymo „Dėl amnestijos akto" 5 str., nustatyta galutinė bausmė laisvės atėmimas 2 metams 3 mėnesiams, 2003-07-03 Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo nutartimi pritaikius BVK 157 str., lygtinai paleistas iš pataisos įstaigos prieš 11 mėnesių 7 dienas;

5) 2008-03-04 Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos BK 182 str. 1 d. 10 MGL (1300 Lt) bauda;

6) 2010-10-12 Šalčininkų rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos BK 182 str. 1 d. laisvės apribojimu 2 metams;

7) 2011-05-18 Jonavos rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos BK 182 str. 1 d., taikant BK 63 str. 1 d., 4 d., 64 str. 1 d., 2 d., laisvės atėmimu 1 metams 6 mėnesiams ir 1300 Lt bauda, vadovaujantis BK 75 str., laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 2 metams, 2011-12-13 bauda sumokėta;

8) 2011-12-23 Kėdainių rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos BK 182 str. 1 d., 186 str. 1 d., taikant BK 63 str. 1 d., 4 d., 9 d., laisvės atėmimu 2 metams, vadovaujantis BK 75 str., laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 2 metams 6 mėnesiams, teistumas neišnykęs, kaltinamas padaręs nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos BK 182 str. 1 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

2011 m. balandžio 1-8 d., būdamas tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje, tiksliau nenustatytu laiku, turėdamas tikslą apgaule savo naudai įgyti svetimą turtą, telefoninių pokalbių su I. N. metu klaidino ją pranešimais, kad mirė motina, jog tėvas po motinos laidotuvių pradėjo piktnaudžiauti alkoholiniais gėrimais, jog savo giminaitę (tetą) nugabeno gydymuisi į ligoninę, o 2011 m. balandžio 8 d. - jog padarė teisėtvarkos pažeidimą (eismo įvykį, kurio metu sužalojo žmogų), todėl nukentėjusiajam padarytos žalos atlyginimui ir siekiant susitaikyti su nukentėjusiuoju bei išvengti baudžiamosios atsakomybės reikalingi 30 000 Lt. Tęsdamas nusikalstamą veiką, toliau klaidindamas I. N., pranešė, jog iki minėtos pareikalautos pinigų sumos (30 000 Lt) trūksta 1 000 Lt, t. y. paprašė 1 000 Lt paskolos iš anksto žinodamas, kad I. N. jos negrąžins, po ko I. N. apgaulės įtakoje 2011 m. balandžio 8 d. pervedė 700 Lt į kaltinamojo sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini). Šiais veiksmais kaltinamasis apgaule savo naudai įgijo svetimą turtą - nukentėjusiajai I. N. priklausančius pinigus 700 Lt.

Be to, kaltinamasis 2011 m. balandžio 13 d., būdamas tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje, tiksliau nenustatytu laiku, turėdamas tikslą apgaule savo naudai įgyti svetimą turtą, telefoninių pokalbių su R. Č. metu klaidino ją pranešimais, kad padarė teisėtvarkos pažeidimą (eismo įvykį, kurio metu sužalojo žmogų), todėl nukentėjusiajam padarytos žalos atlyginimui ir siekiant su juo susitaikyti bei išvengti baudžiamosios atsakomybės reikalingi 20 000 Lt. Tęsdamas nusikalstamą veiką, toliau klaidindamas R. Č., pranešė, jog iki minėtos pareikalautos pinigų sumos (20 000 Lt) trūksta 3 000 Lt, t. y. paprašė 3000 Lt paskolos iš anksto žinodamas, kad R. Č. jos negrąžins, po ko R. Č. apgaulės įtakoje 2011 m. balandžio 13 d. pervedė 3 000 Lt į kaltinamojo sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), šiais veiksmais kaltinamasis apgaule savo naudai įgijo svetimą turtą -nukentėjusiajai R. Č. priklausančius pinigus 3 000 Lt.

Kaltinamasis V. Š. kaltės nepripažino, nes jis apgaulės nenaudojo, nukentėjusiųjų tyčia nesuklaidino, jos pačios sutiko paskolinti ir paskolino jam pinigus, tik jis laiku negrąžino skolos. Paaiškino, kad 2011 m. kovo mėn. jis internetinėje svetainėje „draugas.lt“ susipažino su I. N., kuri nurodė esanti išsituokusi, dirbanti mokykloje mokytoja. Iš pradžių jie bendravo internetu, vėliau apsikeitė telefonų numeriais ir bendravo telefonu. 2011 m. balandžio mėn. kaltinamasis susitarė su I. N., kad jis atvažiuos į Druskininkus susitikti su ja, bet tuo metu pablogėjo kaltinamojo motinos sveikata, todėl jis telefonu pranešė I. N., kad jo motina serga ir jis negalės atvažiuoti. Pokalbio metu kaltinamasis paprašė I. N. paskolinti 4000 Lt. Pinigų jam reikėjo tam, kad galėtų nupirkti vaistus savo sergančiai motinai. Apie tai, kuriam tikslui reikalingi pinigai, jis I. N. nesakė. I. N. sutiko paskolinti 700 Lt, nes daugiau pinigų sakė neturinti. Kaltinamasis nurodė jai savo vardą, pavardę, banko sąskaitos numerį ir I. N. pervedė į jo sąskaitą 700 Lt. Šios skolos jis sutartu laiku negrąžino, nes neturėjo pinigų, I. N. daugiau neskambino, kadangi prarado telefoną su jos numeriu. Su kita nukentėjusiąja-R. Č. kaltinamasis nurodė irgi susipažinęs toje pačioje pažinčių internetinėje svetainėje, R. Č. prisistatė esanti iš Šiaulių, turinti vestuvinių suknelių parduotuvę. Jie pasikeitė telefonų numeriais ir pradėjo bendrauti telefonu. Kaltinamasis pasiskundė R. Č., kad turi problemų, kad jam reikia pinigų. R. Č. paklausė kokia suma jam reikalinga, jis atsakė, kad reikia 3000 Lt ir R. Č. sutiko jam paskolinti. Kaltinamasis perdavė jai savo asmens duomenis bei banko sąskaitos numerį ir R. Č. pervedė į jo sąskaitą 3000 Lt. Po to jie ir toliau bendravo, R. Č. skambindavo ir klausdavo, kada jis grąžins skolą, jis žadėjo atiduoti, bet vis neturėjo pinigų. 2012 m. pradžioje kaltinamasis įsidarbino ir jo teigimu būtų grąžinęs skolas, bet nespėjo to padaryti, nes policija jį sulaikė ir suėmė. Kaltinamasis nurodė, kad nei I. N., nei R. Č. jis nepasakojo, kad padarė eismo įvykį ir sužalojo žmogų, dėl ko jam neva buvo reikalingi pinigai, taip pat jis nesakė I. N., kad mirė jo motina, kad susirgo teta. Nukentėjusiosios jį apkalba, nes jis laiku negrąžino skolų, todėl bendraudamos internetu jos galėjo susitarti tyčia jį apkalbėti.

Nukentėjusioji I. N., apklausta teisme, parodė, kad 2011 m. kovo mėn. viduryje internetinėje svetainėje „draugas.lt" susipažino su kaltinamuoju, kuris jai sudarė solidaus ir patikimo, automobilių pardavimo verslu užsiimančio vyriškio įspūdį. Iš pradžių jie bendravo elektroniniais laiškais, o paskui pradėjo bendrauti telefonu. Po kurio laiko kaltinamasis pasiūlė jai susitikti ir jie susitarė, kad kaltinamasis atvažiuos pas nukentėjusiąją į Druskininkus. 2011-04-01 kaltinamasis netikėtai parašė jai SMS pranešimą, kad mirė jo motina. Nukentėjusioji pasitikslino, ar jis nejuokauja, kaltinamasis atrašė, kad ne. Po kelių dienų paskambinęs kaltinamasis jai guodėsi, kad pablogėjo jo tetos sveikata, dėl ko išvežė ją į ligoninę, skundėsi, kad tėvas po laidotuvių pradėjo gerti. Kalbėdamiesi telefonu, jie vėl tarėsi dėl susitikimo Druskininkuose. Tą dieną, kai turėjo susitikti, kaltinamasis paskambino nukentėjusiajai ir pranešė, kad jis vėluos atvykti, nes turi problemų. Kai nukentėjusioji paklausė kas nutiko, kaltinamasis paaiškino, kad Kaune, kur tvarkė kažkokius reikalus, jis padarė eismo įvykį, kurio metu partrenkė ir sužalojo vyriškį, už tai jam dabar gresia baudžiamoji atsakomybė, o kad to išvengti, jis turi atlyginti žalą nukentėjusiajam - sumokėti 30 tūkst. litų. Kaltinamasis sakė, kad jis surinks tokią pinigų sumą, bet kai po kurio laiko jis dar kartą paskambino nukentėjusiajai, paaiškėjo, kad iki reikiamos pinigų sumos jam trūksta 1 000 Lt. Nukentėjusioji patarė jam bandyti gauti banko paskolą ir tartis su nukentėjusiojo artimaisiais, kad jie palauktų, kol jis surinks reikiamą pinigų sumą. Kitą dieną kaltinamasis telefonu jai pranešė, kad jam niekaip nepavyko gauti 1 000 Lt, o nukentėjusiojo žmona nesutinka laukti. Nukentėjusioji, užjausdama kaltinamąjį dėl visų jį užgriuvusių nelaimių-motinos mirties, tetos ligos, sukeltos avarijos, pasakė, kad ji gali jam paskolinti 700 Lt, bet tik kelioms dienoms, nes artėjo terminas sumokėti bankui mėnesio įmoką už buto kreditą. Kaltinamasis priėmė jos pasiūlymą ir užtikrino, kad jis tikrai sutartu laiku atiduos pinigus, nes draugai iš Ukrainos turi jam grąžinti skolą, be to, jo tėvas turėjo gauti pensiją. Kaltinamasis pasakė savo pavardę, sąskaitos numerį ir nukentėjusioji pervedė jam 700 Lt. Po to nukentėjusioji sugalvojo internete paieškoti informacijos apie kaltinamąjį ir įvedusi jo pavardę ir vardą pamatė komentarus, kad kaltinamasis yra sukčius. Nukentėjusioji elektroniniu paštu susisiekė su vienu iš komentarų autoriumi-D. S. ir šis jai nurodė, kad kaltinamasis apgaudinėja žmones ir iš to pelnosi. Nukentėjusioji suprato, kad kaltinamasis išviliojo iš jos pinigus, todėl kreipėsi į policiją. Po to, kai parašė pareiškimą policijai, kaltinamasis jai daugiau neskambino ir jų bendravimas nutrūko. 2011-09-19 kaltinamasis atlygino jai padarytą turtinę žalą, pervesdamas į jos sąskaitą 705 Lt. Nukentėjusioji nurodė, kad ji patikėjo kaltinamojo įtaigiai pateikta informacija apie tai, kad mirė jo motina, kad susirgo teta, kad jis sukėlė eismo įvykį, sužalojo kitą žmogų ir neturi pakankamai pinigų žalai atlyginti, ir tik todėl, norėdama jam padėti, sutiko paskolinti 700 Lt. Jeigu kaltinamasis nebūtų viso šito pasakojęs, nukentėjusioji nebūtų jam pervedusi savo pinigų.

Daiktų, dokumentų pateikimo bei dokumentų apžiūros protokolais fiksuota, kad 2011-04-11 nukentėjusioji I. N. pateikė kasos pajamų orderius Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), taip pat savo sąskaitos AB SEB banke išrašą už laikotarpį nuo 2011-04-01 iki 2011-04-12; pateikti dokumentai patvirtina, kad I. N. 2011-04-08 pervedė 700,00 Lt į V. Š. sąskaitą banke AB DnB NORD (t. 1, b. 1. 23, 24-26, 29, 30-31).

Akistatos protokolas patvirtina, kad nukentėjusioji I. N. akistatoje su įtariamuoju V. Š. patvirtino savo parodymus apie tai, kad V. Š. telefonu pateikė jai informaciją, jog važiuodamas susitikti su ja, padarė autoįvykį ir sužalojo žmogų, kad jam reikia didelės pinigų sumos tam, jog nebūtų keliama baudžiamoji byla, ir guodėsi, kad iki reikiamos sumos trūksta 1 000 Lt, todėl nukentėjusioji sutiko jam pagelbėti ir paskolino 700 Lt, pinigus skolino tik kelioms dienoms, nes jie buvo reikalingi jai pačiai buto paskolai padengti (t. 1, b. 1. 21-22).

Nukentėjusioji R. Č. parodė, kad 2011 m. balandžio mėn. internetinėje svetainėje susipažino su kaltinamuoju, kuris prisistatė verslininku, užsiimančiu automobilių prekyba, jis davė jai savo telefono numerį ir vėliau jie palaikė ryšį telefonu. Nukentėjusioji, pasakodama apie save, nurodė, kad turi nuosavą verslą-nuomoja vestuvines sukneles. Kartą jiems besikalbant telefonu, kaltinamasis staiga numetė ragelį, po to už valandos jai perskambino ir pasakė, kad jis sukėlė eismo įvykį-partrenkė per perėją ėjusį vyriškį ir jį sunkiai sužalojo, kad dabar jam gali būti iškelta byla, kad nukentėjusiojo žmona su dukra reikalauja sumokėti 20 tūkst. litų, tuo atveju bylos jam nebūtų. Kaltinamasis minėjo, kad iš draugų ir pažįstamų pasiskolino 17 tūkst. litų, bet dar trūksta 3000 Lt, neturi pas ką pasiskolinti, todėl paprašė pas nukentėjusiąją paskolinti jam trūkstamus 3000 Lt, žadėjo po kelių dienų grąžinti. Nukentėjusiajai sutikus, kaltinamasis telefonu atsiuntė savo sąskaitos numerį, taip pat savo vardą ir pavardę. Nukentėjusioji pasiskolino iš draugės 3000 Lt ir nuėjusi į banką DnB NORD pervedė pinigus į kaltinamojo sąskaitą. Kai suėjo terminas skolą grąžinti, nukentėjusioji pinigų iš kaltinamojo negavo, nors ne kartą jam skambino, kaltinamasis vis žadėjo grąžinti skolą, aiškino, kad turi parduoti butą, mašinas, mišką ir kad gavęs pinigus iš karto su ja atsiskaitys, tačiau iki šiol pinigų negrąžino, todėl nukentėjusioji palaikė byloje pareikštą civilinį ieškinį ir prašė priteisti iš kaltinamojo 3000 Lt.

Liudytojas D. S. parodė, kad dirbdamas automobilių plovykloje Vilniaus m., jis 2010 m. susipažino su kaltinamuoju, kuris prisistatė kaip verslininkas, jis prašė paskolinti pinigų, žadėjo grąžinti skolą su dideliais procentais, taip pat prašė, kad liudytojas savo vardu paimtų mobilų telefoną ir perduotų jam. Liudytojas perdavė kaltinamajam skolon pinigus ir įvairius daiktus, tačiau skolos jis iki šiol nėra atgavęs, dėl ko kreipėsi į policiją ir į teismą. Apie tai, kad kaltinamasis išviliojo iš jo pinigus, liudytojas viešai paskleidė internetiniame tinklalapyje „skųsk.lt". Po kurio laiko jis gavo elektroniniu paštu žinutę iš I. N., kuri nurodė taip pat nukentėjusi nuo V. Š., ji minėjo, kad pervedė jam pinigus, o šis skolos negrąžino.

Iš UAB „Omnitel" pateiktų telefono abonentų, kurių Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) pokalbių išklotinės laikotarpiu nuo 2011-03-21 iki 2011-05-21 (t. 1, b. l. 37-51) matyti, kad telefono abonentas, kurio Nr. (duomenys neskelbtini), registruotas A. Š., gim. (duomenys neskelbtini) vardu, nuo 2011-05-06 jis yra atjungtas. Nustatyta, kad minėtu abonentu naudojosi kaltinamasis V. Š.. Telefono abonentas, kurio Nr. (duomenys neskelbtini), yra išankstinio mokėjimo paslaugos kortelė, kuria naudojosi I. N.. Nustatyta, kad 2011-04-07 I. N. nuo 18.50 val. iki 20.58 val. bendravo su abonentu, kurio Nr. (duomenys neskelbtini), t. y. su kaltinamuoju (skambino pastarasis) keturis kartus, vieną kartą parašytas SMS pranešimas; 22.33 val. V. Š. skambino I. N. bei abu bendravo 711 sekundžių; 2011-04-08 13.49 val. I. N. rašė SMS pranešimą V. Š.; 15.00 val. ir 15.13 val. V. Š. skambino I. N.; 15.31 val. I. N. skambino V. Š., tačiau pastarasis neatsiliepė. 15.36 val. V. Š. skambino I. N., o 15.44 val. I. N. parašė SMS pranešimą; 15.56 val. V. Š. skambino I. N.; 21.30 val. I. N. rašė SMS V. Š.. 2011-04-09 V. Š. skambino I. N.. Vėliau tarp šių telefono abonentų bendravimas nefiksuotas (t. 1, b. 1. 35-51; 52).

Iš AB DnB NORD banko pateiktos informacijos ir kaltinamojo V. Š. sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išrašo matyti, kad 2011-04-08 I. N. pervedė į kaltinamojo sąskaitą 700,00 Lt, o 2011-04-13 R. Č. pervedė į tą pačią sąskaitą 3000,00 Lt (t. 2, b. 1. 18-20).

Iš Lietuvos kelių policijos tarnybos gautas raštas, kad nėra informacijos apie tai, jog kaltinamasis V. Š. 2011 m. balandžio mėn. būtų dalyvavęs eismo įvykiuose Lietuvoje (t. 2, b. 1. 130).

Iš Kėdainių rajono savivaldybės administracijos civilinės metrikacijos skyriaus 2011-11-18 pažymos Nr. MG-569 ir mirties akto įrašo matyti, kad kaltinamojo V. Š. motina L. Š., a. k. (duomenys neskelbtini), mirė 2011-05-07 (t. 2, b. 1. 138-139; 132-136).

Iš interneto tinklapyje www.skusk.lt skelbiamos informacijos matyti, kad šios svetainės lankytojai nurodo, jog V. Š. galimai apgaule įgyja svetimą turtą (t. 1, b. 1. 13-16).

Bylos ikiteisminio tyrimo eigoje kaltinamasis V. Š. atlygino turtinę žalą nukentėjusiajai I. N., pervesdamas į jos sąskaitą 705 Lt (t. 1, b.l. 32-33, t. 2, b. 1. 11-13).

Motyvuojamoji dalis

Teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus visumoje, daro išvadą, kad kaltinimas V. Š. padarius sukčiavimą, t. y. BK 182 str. 1 d. numatytą nusikaltimą, yra įrodytas. Pagal BK 182 str. 1 d. atsako asmuo, apgaule savo ar kitų naudai įgijęs svetimą turtą ar turtinę teisę, išvengęs turtinės prievolės arba ją panaikinęs. Apgaulė gali pasireikšti įvairiais būdais ir priemonėmis, gali būti apgaudinėjama žodžiu, raštu, konkliudentiniais veiksmais ir pan. Apgaulei gali būti panaudotas ir civilinių sutarčių sudarymas, kai iš anksto numatyta tokių sutarčių sudarymu suklaidinti turto savininką ar asmenį, kurio žinioje yra turtas, pateikiant suklastotus dokumentus, pranešant neteisingus duomenis, nutylint esmines asmens apsisprendimui dėl turto perleidimo aplinkybes ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009-03-24 nutartis byloje Nr. 2K-71/2009, 2011-06-14 nutartis byloje Nr. 2K-299/2011 ir kt.). Sukčiavimas padaromas veikiant tiesiogine tyčia, t.y. asmuo, darydamas nusikalstamą veiką, suvokia pavojingą šios veikos pobūdį, numato, kad dėl jo veikimo gali atsirasti BK numatyti padariniai, ir jų nori. Kaltinamasis V. Š. neigia naudojęs apgaulę nukentėjusiųjų atžvilgiu, jis aiškina, kad tarp jų susiklostė civiliniai teisiniai santykiai, t. y. jis susitarė su nukentėjusiomis dėl paskolos ir I. N. bei R. Č. geranoriškai, pagal abipusį žodinį susitarimą pervedė kaltinamajam į jo sąskaitą banke atitinkamas pinigų sumas, o kaltinamasis įsipareigojo grąžinti skolas nustatytu terminu, bet dėl objektyvių priežasčių prievolės neįvykdė, taigi, padarė civilinį deliktą. Tačiau teismas tokius kaltinamojo paaiškinimus vertina kaip gynybinius ir atmeta, nes jie prieštarauja nukentėjusiųjų I. N. ir R. Č. parodymams, kurie yra nuoseklūs ir vienodi ir teismui nėra pagrindo abejoti jų patikimumu. Tiek I. N., tiek ir R. Č. nurodė, kad telefoninių pokalbių metu kaltinamasis sudarė joms patikimo ir pasiturinčio žmogaus įspūdį, nes jis prisistatė užsiimantis automobilių prekybos verslu, vienišas, auginantis vaiką, todėl jos patikėjo kaltinamojo pasakojimais apie tariamai jo sukeltus eismo įvykius ir juose nukentėjusius asmenis, apie tai, kad norint išvengti baudžiamosios atsakomybės, reikia didelių pinigų sumų žalai atlyginti, ir būtent ši kaltinamojo pateikta melaginga informacija lėmė nukentėjusiųjų apsisprendimą perduoti pinigus kaltinamajam, t. y. kaltinamasis, tyčia suklaidindamas nukentėjusiąsias, panaudojo prieš jas apgaulę kaip turto (pinigų) užvaldymo būdą. Nelogiški kaltinamojo paaiškinimai, kad nukentėjusiosios paskolino jam pinigus, nors jis nekonkretizavo, kuriam tikslui tie pinigai reikalingi. Byloje nustatyta, kad I. N. perdavė kaltinamajam 700 Lt, kuriuos ji turėjo sukaupusi sąskaitoje tikslu sumokėti bankui eilinę mėnesio įmoką už paskolą butui, pinigus ji paskolino tik kelioms dienoms, nes pasitikėjo kaltinamuoju, kuris aiškino, kad tuoj pat grąžins pinigus, nes jis pats turi atgauti skolą iš verslo partnerių. R. Č. nurodė apskritai neturėjusi kaltinamojo prašomos 3000 Lt sumos, todėl skubiai pasiskolino iš draugės. Taigi, sveikai logikai prieštarautų nukentėjusiųjų veiksmai, jeigu jos pervestų nemažas pinigų sumas menkai pažįstamam kaltinamajam be pakankamai svarios priežasties. Pažymėtina, kad kaltinamasis sąmoningai pateikė save kaip asmenį, turintį sėkmingą verslą, jis nutylėjo, kad yra ne vieną kartą teistas už sukčiavimą, nedirbantis, neturintis nekilnojamojo turto, dėl ko tampa problematiškas kitų asmenų pažeistų teisių atkūrimas. Kad kaltinamasis nuo pat pradžių neketino vykdyti susitarimo su nukentėjusiomis per kelias dienas grąžinti pinigus rodo ir kaltinamojo veiksmai po to, kai pinigai jam buvo pervesti, t. y. kaltinamasis nutraukė ryšius su I. N., o R. Č. melagingai žadėjo atiduoti skolą, bet nesiėmė jokių priemonių skolai grąžinti. Dėl išdėstytų motyvų teismas daro išvadą, kad byloje įrodyta, jog kaltinamasis, siekdamas užvaldyti I. N. ir R. Č. turtą (pinigus), tyčia panaudojo apgaulę-suklaidino nukentėjusiąsias, nurodydamas joms tikrovės neatitinkančias žinias apie savo motinos mirtį, padarytus eismo įvykius bei jų metu sužalotus asmenis, kuriems neva reikia atlyginti padarytą žalą, kas nulėmė nukentėjusiųjų apsisprendimą perduoti pinigus kaltinamojo nuosavybėn, tokiu būdu kaltinamasis apgaule savo naudai įgijo svetimą turtą, tuo padarė nukentėjusiajai I. N. 700 Lt, o nukentėjusiajai R. Č.-3000 Lt dydžio turtinę žalą, tokie kaltinamojo veiksmai atitinka BK 182 str. 1 d. numatyto nusikaltimo požymius.

Skiriant bausmę, atsižvelgiama į padarytų nusikalstamų veikų pobūdį, jų pavojingumo laipsnį, kaltės formą, padarytos veikos motyvus ir tikslus, kaltinamojo asmenybę (BK 54 str. 2 d.). V. Š. padarė du tyčinius nusikaltimus, kurie priskiriami prie nesunkių nusikaltimų kategorijos (BK 11 str. 3 d.). Nusikaltimai baigti, padaryti dėl savanaudiškų paskatų. Teismas atsižvelgia į nusikaltimų padarinius, į tai, kad nukentėjusiajai R. Č. padaryta turtinė žala 3000 Lt sumai yra neatlyginta. V. Š. padarė tyčinius nusikaltimus, turėdamas neišnykusį teistumą, taigi, pagal BK 27 str. 1 d. nuostatas yra nusikaltimų recidyvas. BK 56 str. 1 d. nustatyta, kad recidyvistui už tyčinio nusikaltimo padarymą paprastai skiriama laisvės atėmimo bausmė. Teismas, įvertinęs kaltinamojo asmenybę, jo požiūrį į padarytas veikas, elgesį iki nusikaltimų ir po jų padarymo, sprendžia, kad kaltinamasis nedaro išvadų iš teistumų ir nerodo noro taisytis, laikytis visuomenei priimtinų elgesio taisyklių, yra linkęs nusikalsti, todėl siekiant BK 41 str. įtvirtintų bausmės tikslų, kaltinamajam kaip recidyvistui skirtina reali laisvės atėmimo bausmė. Aplinkybių, kurios leistų manyti, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus bausmės atlikimo, teismo manymu nėra. Vien ta aplinkybė, kad kaltinamasis neįgalus, nesudaro pakankamo pagrindo taikyti bausmės vykdymo atidėjimą. Kaltinamasis nurodė, kad jis vienas augina mažametę dukrą, tačiau byloje nėra tai patvirtinančių duomenų. Nustatant laisvės atėmimo bausmės dydį, teismas atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis atlygino nukentėjusiajai I. N. padarytą turtinę žalą, byloje nėra atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Nusikaltimai padaryti iki Kėdainių rajono apylinkės teismo 2011-12-23 nuosprendžio priėmimo, todėl subendrinant bausmes, teismas vadovaujasi BK 63 str. 1 d., 4 d. ir 9 d. nuostatomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus plenarinės sesijos 2007-05-22 nutartis byloje Nr. 2K-P-193/2007).

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

V. Š. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 182 str. 1 d. ir nubausti: pagal BK 182 str. 1 d. dėl sukčiavimo I. N. atžvilgiu skirti laisvės atėmimą 10 (dešimčiai) mėnesių, pagal BK 182 str. 1 d. dėl sukčiavimo R. Č. atžvilgiu skirti laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams. Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 4 d., 9 d., subendrinti šiuo nuosprendžiu paskirtas bausmes su Kėdainių rajono apylinkės teismo 2011-12-23 nuosprendžiu paskirta bausme, jas iš dalies sudedant, ir skirti galutinę subendrintą bausmę - laisvės atėmimą 3 (trejiems) metams, nustatant ją atlikti pataisos namuose.

Kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti pakeisti į suėmimą.

Tenkinti R. Č. civilinį ieškinį. Priteisti R. Č. iš V. Š. 3000 (tris tūkstančius) litų nusikaltimu padarytai turtinei žalai atlyginti.

Prie bylos pridėtus dokumentus – kasos pajamų orderius Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) (paketas Nr. 1), nurodymą pervesti įmokėtus grynuosius pinigus (paketas Nr. 2) palikti saugoti prie bylos.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos, o nuteistajam nuo nuosprendžio nuorašo įteikimo jam dienos, gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per nuosprendį priėmusį teismą.