Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

2018-11-22 · Civilinė byla Nr. e2-34463-854/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2018-11-22
Bylos Nr.
e2-34463-854/2018
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-28195-2018-5
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Giedrė Čėsnienė
Ieškovas
UAB „Finansų administravimas“
Atsakovas
J. G.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2-34463-854/2018Teisminio proceso Nr. 2-68-3-28195-2018-5Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.1.3.6.; 2.6.1.4.; 2.5.8.10.; 3.2.6.1. (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. lapkričio 22 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Giedrė Čėsnienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo UAB „Finansų administravimas“ ieškinį atsakovei J. G. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

ieškovas pareikštu ieškiniu prašo priteisti iš atsakovės 300 Eur negrąžintos paskolos sumos, 62,14 Eur palūkanų iki kredito sutarties nutraukimo, 85,39 Eur palūkanų po kredito sutarties nutraukimo, 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas.

Nurodė, kad 2015 m. kovo 17 d. tarp pradinio kreditoriaus UAB „4finance“ ir atsakovės J. G. sudaryta vartojimo kredito sutartis Nr. 9777474001, pagal kurią pradinis kreditorius paskolino atsakovei 300 Eur. Paskolos sutarties sudarymo metu galiojo akcija, kuomet atsakovei buvo suteikta galimybė pradėti grąžinti paskolą praėjus 3 mėnesiams nuo paskolos išdavimo dienos. Paskolos sutarties terminas – 6 mėnesiai, atsakovė paskolą turėjo grąžinti iki 2015 m. lapkričio 17 d. Atsakovė nesilaikė kredito grąžinimo grafiko, nustatyto sutarties specialiojoje dalyje, todėl pradinis kreditorius 2015 m. rugpjūčio 8 d. vienašališkai nutraukė vartojimo kredito sutartį, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo 19 straipsniu. Ieškovas taip pat nurodo, kad pagal 2017 m. vasario 23 d. Reikalavimo teisių perleidimo sutartį ieškovas perėmė reikalavimo teises į atsakovės skolą.

Atsakovė atsiliepimo į ieškinį nepateikė.

Byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 441 straipsnio 1 dalis, 2 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad 2015 m. kovo 17 d. tarp pradinio kreditoriaus UAB „4finance“ ir atsakovės buvo sudaryta Vartojimo kredito sutartis Nr. 9777474001 (toliau – Sutartis), pagal kurią pradinis kreditorius atsakovei paskolino 300 Eur sumą 6 mėnesių terminui. Ieškovo teigimu, atsakovė nesilaikė kredito grąžinimo grafiko, nustatyto sutarties specialiojoje dalyje, todėl pradinis kreditorius 2015 m. rugpjūčio 8 d. vienašališkai nutraukė Sutartį, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo 19 straipsniu. Ieškovo skaičiavimu, atsakovė liko skolinga ieškovui 300 Eur negrąžinto kredito ir 62,14 Eur palūkanų sumą už laikotarpį iki Sutarties nutraukimo. 2017 m. vasario 23 d. Reikalavimo teisių perleidimo sutartimi ieškovas įgijo reikalavimo teisę į atsakovės skolą (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.101 straipsnis). Apie įvykusį reikalavimo teisių perleidimą atsakovė buvo informuota 2017 m. balandžio 19 d. pranešimu dėl reikalavimo teisių perleidimo. Be to, išsiuntus atsakovei ieškinio su priedais kopijas, įskaitant ir reikalavimo teisės perleidimo sutarties kopiją, laikytina, jog atsakovė tinkamai informuota apie reikalavimo teisės perleidimo faktą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-105/2011) (CK 6.109 straipsnio 7 dalis). Duomenų apie tai, kad atsakovė su ieškovu ar pradiniu kreditoriumi atsiskaitė, byloje nepateikta (CPK 178 straipsnis).

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.881 straipsnio 1 dalį kreditavimo sutartimi bankas ar kita kredito įstaiga (kreditorius) įsipareigoja suteikti kredito gavėjui sutartyje nustatyto dydžio ir nustatytomis sąlygomis pinigines lėšas (kreditą), o kredito gavėjas įsipareigoja gautą sumą grąžinti kreditoriui ir mokėti palūkanas. Vadovaujantis Vartojimo kredito įstatymo 2 straipsnio 22 dalimi, vartojimo kredito sutartis – sutartis, pagal kurią vartojimo kredito davėjas arba paskolos davėjas suteikia arba įsipareigoja suteikti vartojimo kredito gavėjui vartojimo kreditą atidėto mokėjimo, paskolos forma arba kitu panašiu finansiniu būdu, išskyrus sutartis dėl nuolatinio tos pačios rūšies paslaugų teikimo ar tos pačios rūšies prekių tiekimo, kai vartojimo kredito gavėjas už teikiamas paslaugas ar tiekiamas prekes moka dalimis jų teikimo ar tiekimo metu. Pagal CK 6.101 straipsnio 1 dalį kreditorius turi teisę be skolininko sutikimo perleisti visą reikalavimą ar jo dalį kitam asmeniui, jeigu tai neprieštarauja įstatymams ar sutarčiai arba jeigu reikalavimas nesusijęs su kreditoriaus asmeniu. CK 6.38 straipsnis nustato, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų arba sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra, - vadovaujantis protingumo kriterijais. Sutarties neįvykdymu laikomos bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (CK 6.205 straipsnis). Atsižvelgiant į tai, kad byloje nepateikta įrodymų, jog atsakovė su ieškovu atsiskaitė (CPK 178 straipsnis), ieškovui iš atsakovės priteistina 300 Eur negrąžinto kredito ir 62,14 Eur palūkanų už laikotarpį iki Sutarties nutraukimo (nuo 2015 m. gegužės 17 d. iki 2015 m. rugpjūčio 8 d.).

Ieškovas taip pat prašo priteisti iš atsakovės 85,39 Eur palūkanų už laikotarpį po Sutarties nutraukimo (nuo 2015 m. rugpjūčio 9 d. iki 2015 m. rugsėjo 17 d.), taikant bendrą 152,60 proc. vartojimo kredito kainos metinę normą.

Nagrinėjamu atveju tarp ginčo šalių buvo sudaryta vartojimo kredito sutartis. Teismas, spręsdamas klausimą dėl prašomų priteisti palūkanų, atsižvelgia į sutartinių teisinių santykių pobūdį, į tai, kad atsakovė yra vartotoja, sudarydama sutartį buvo silpnesnioji sutarties šalis, turėjo ribotas galimybes derėtis dėl sutarties sąlygų. Teismas turi pareigą kontroliuoti, ar prašomos priteisti palūkanos nėra nepagrįstai didelės. Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju palūkanų dydis, kuriuo remiasi ieškovas, yra nepagrįstai didelis, vertinant tai, kad buvo sudaryta vartojimo kredito sutartis, todėl jos sąlygos turi būti aiškinamos vartotojo naudai. Sutarties bendrųjų sąlygų 7.1 punkte numatytos palūkanos, pagal šalių susitarimą mokamos tik esant sutarties pažeidimui, atlieka ne mokesčio už pinigų skolinimą funkciją, o kompensuojamąją funkciją už prievolės įvykdymo termino praleidimą, todėl savo esme yra sutartinės netesybos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. rugpjūčio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-392/2012). Teismų praktikoje pripažįstama, jog netesybos yra nukreiptos į minimalių kreditoriaus nuostolių atlyginimą ir negali būti kreditoriaus pasipelnymo šaltinis bei negali leisti nukentėjusiai šaliai piktnaudžiauti savo teise bei nepagrįstai praturtėti kitos šalies sąskaita (2012 m. spalio 25 d. netesybas ir palūkanas reglamentuojančių teisės normų taikymo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje apžvalga). Pažymėtina, kad Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalyje nustatytas 0,05 procento pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną dydis taikytinas visų formų netesyboms – ir delspinigiams, ir baudoms. Norėdamas, kad būtų priteisti didesni nei minimalūs nuostoliai, ieškovas privalo juos įrodyti. Ieškovas į bylą tokių įrodymų nepateikė (CPK 178 straipsnis). Todėl darytina išvada, kad ieškovo prašomos priteisti palūkanos yra nepagrįstai didelės, pažeidžia minimalų vartotojų teisių apsaugos standartą, todėl mažintinos iki 0,05 proc. dydžio, kuris, teismo vertinimu, atitinka sąžiningumo bei protingumo kriterijus (CK 6.37 straipsnio 3 dalis). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta ieškovui iš atsakovės priteistina 7,60 Eur (362,14 Eur x 0,05 proc. x 40 d.) palūkanų už laikotarpį nuo 2015 m. rugpjūčio 9 d. iki 2015 m. rugsėjo 17 d., o likusi ieškovo reikalavimo dalis dėl palūkanų priteisimo atmestina.

Vadovaujantis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi ir 6.210 straipsnio 1 dalimi, ieškovui iš atsakovės priteistinos 5 proc. dydžio metinės palūkanos už priteistą 369,74 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2018 m. rugsėjo 12 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos.

Ieškovas byloje patyrė 15 Eur žyminio mokesčio išlaidų. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 2 dalimi, proporcingai patenkintų ieškinio reikalavimų daliai (patenkinta 82,62 proc. ieškinio reikalavimų), ieškovui iš atsakovės priteistinos bylinėjimosi išlaidos – 12,40 Eur žyminio mokesčio (15 Eur x 82,62 proc.) (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis).

Proporcingai patenkintų ieškinio reikalavimų daliai, iš atsakovės valstybės naudai priteistina 3,08 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (3,72 Eur x 82,62 proc.) (CPK 92 straipsnis, 96 straipsnio 1 dalis). Ši suma turi būti įmokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660. Mokėjimo kvitus reikia pristatyti į Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 269-270, 279, 307 straipsniais,

nusprendžia:

patenkinti ieškinį visiškai.

Priteisti ieškovui UAB „Finansų administravimas“, į. k. 304179870, iš atsakovės J. G., a. k. (duomenys neskelbtini) 300 Eur (tris šimtus eurų) negrąžinto kredito, 69,74 Eur (šešiasdešimt devynis eurus ir 74 ct) palūkanų, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą 369,74 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2018 m. rugsėjo 12 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 12,40 Eur (dvylika eurų ir 40 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Kitą ieškinio dalį atmesti.

Priteisti iš atsakovės J. G., a. k. (duomenys neskelbtini) 3,08 Eur (tris eurus ir 08 ct) bylinėjimosi išlaidų į valstybės biudžetą.

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Giedrė Čėsnienė