- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-11-16
- Bylos Nr.
- AN2-108-616/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 4-31-3-00038-2023-9
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Palikti apylinkės teismo nutarimą (nutartį) nepakeistą ir apeliacinio skundo netenkinti
- Teisėjas
- Ernesta Montvidienė (pirm.)
- Pažeidėjas
- R. A.
- Institucija
- Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų tyrimo skyrius
- Advokatai
- Gintaras Žičkus, Gediminas Rezgys
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens R. A. atstovo advokato Gintaro Žičkaus apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmų 2023 m. spalio 5 d. nutarties.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Priimtų sprendimų esmė
1. Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausioji tyrėja 2023 m. rugpjūčio 10 d. R. A. surašė administracinio nusižengimo nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl to, kad jis 2023 m. birželio 27 d. 07.47 val. krašto kelyje (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) km, vairuodamas automobilį SAAB 9-5, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), lenkė priekyje važiuojančią transporto priemonę pagrindiniame kelyje sankryžoje, pažymėtoje kelio ženklu Nr. 110 „Šalutinis kelias iš kairės“, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 140.1 punkto reikalavimus. Tai yra, padarė Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 420 straipsnio 1 dalyje numatytą nusižengimą.
2. Skundžiama Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmų 2023 m. spalio 5 d. nutartimi administracinėn atsakomybėn patraukto asmens R. A. atstovo advokato padėjėjo Gedimino Rezgio skundas dėl Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiosios tyrėjos 2023 m. rugpjūčio 10 d. nutarimo Nr. 40-ANR_N-7448-2023 panaikinimo arba administracinio poveikio priemonės neskyrimo ar sušvelninimo, atmestas . Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs administracinio nusižengimo bylą, sprendė, kad R. A. kaltė dėl ANK 420 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymo yra įrodyta visiškai. Taip pat pirmosios instancijos teismas nenustatė jokių išimtinių aplinkybių, dėl kurių būtų galimas ANK 34 straipsnio 6 dalies taikymas ir sutrumpintas administracinio poveikio priemonės terminas.
II. Apeliacinio skundo bei atsiliepimo į skundą argumentai
3. Apeliaciniu skundu administracinėn atsakomybėn patraukto asmens R. A. atstovas advokatas Gintaras Žičkus prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmų 2023 m. spalio 5 d. nutartį ir priimti naują nutarimą – administracinę teiseną R. A. atžvilgiu nutraukti, jam nepadarius administracinio nusižengimo, arba pakeisti Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmų 2023 m. spalio 5 d. nutarties dalį, kuria netenkintas R. A. prašymas taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalį, ir pakeisti R. A. paskirtą administracinę poveikio priemonę (teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 3 mėnesiams) jos neskiriant, o neįžvelgus tam pagrindo, teismo nuožiūra skiriant kuo trumpesnį jos terminą.
4.1. Skunde nurodoma, kad kreipdamasis į teismą su skundu, R. A. nurodė, kad nutarimu jam inkriminuoto administracinio nusižengimo jis nepadarė, 2023-06-27 07 val. 47 min. transporto priemonės SAAB 9-5, v/n (duomenys neskelbtini), kelyje (duomenys neskelbtini) nevairavo ir negali nurodyti kas ją vairavo, kadangi to išsiaiškinti jam nepavyksta. Teismui bylos nagrinėjimo metu nurodyta, kad tuo keliu R. A. apskritai nevažiuoja, o taip pat turi kitą transporto priemonę, todėl jeigu R. A. kur nors 2023-06-27 dienos ryte būtų reikėję važiuoti, jis nebūtinai būtų važiavęs su transporto priemone SAAB 9-5, v/n (duomenys neskelbtini). Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, aukščiau nurodytus R. A. motyvus nors ir išnagrinėjo, vis tik dėl jų pateikė tokias išvadas, su kuriomis sutikti nėra jokio pagrindo.
Atsiliepimas
4.2. Teigia, kad pirmosios instancijos teismas suabsoliutino ir labai formaliai vertino aplinkybę, kad R. A. Šiaulių AVPK nepateikė duomenų, kas protokole nurodytu laiku ir vietoje vairavo transporto priemonę SAAB 9-5, v/n (duomenys neskelbtini) ir akcentavo Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo (toliau – SEAKĮ) 20 straipsnio 4 dalį, kuria remiantis, o taip atitinkama teismų praktika, skundžiama nutartimi pažymėta, kad automobilio savininkas privalo žinoti kam perdavė naudotis jam priklausantį padidinto pavojaus šaltinį – automobilį.
4.3. Nurodo, kad įvertinus visa tai, teismas padarė dvi išvadas. Pirma, kad „Administracinėn atsakomybėn patrauktas R. A. turėjo visas galimybes imtis aktyvių veiksmų bei išsiaiškinti, kas konkrečiai aktualiu metu vairavo jam priklausantį automobilį, tačiau minėtų priemonių imtasi nebuvo ir šios aplinkybės išsiaiškintos nebuvo.“; antra, kad „<...> nagrinėjamu atveju, nėra jokių objektyvių duomenų, patvirtinančių R. A. nurodytas aplinkybes, jog kažkoks kitas asmuo vairavo jo automobilį ir padarė nagrinėjamą administracinį nusižengimą <...>“. Teigia, kad su tokiomis išvadomis sutikti nėra pagrindo, kadangi nagrinėjamoje byloje nėra jokių duomenų ir įrodymų, kurie pagrįstų, kad R. A. nesiėmė priemonių išsiaiškinti, kas bylai aktualiu metu ir aktualioje vietoje vairavo transporto priemonę SAAB 9-5, v/n (duomenys neskelbtini). Skundžiamoje nutartyje tokie duomenys ir įrodymai nėra nurodyti. Jie ir negalėjo būti nurodyti, kadangi faktiškai administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo bandė išsiaiškinti, kas tuo metu ir toje vietoje vairavo transporto priemonę SAAB 9-5, v/n (duomenys neskelbtini). Bylos nagrinėjimo metu teismui buvo paaiškinta, kad transporto priemonę SAAB 9-5, v/n (duomenys neskelbtini) galėjo vairuoti tiek R. A. sūnus, tiek jo sutuoktinė, tačiau nei vienas iš jų neprisipažįsta. Kitaip tariant, vien tai, kad R. A. nenurodė kas protokole nurodytoje vietoje ir nurodytu laiku vairavo transporto priemonę SAAB 9-5, v/n (duomenys neskelbtini), dar nereiškia, kad jis nedėjo pastangų išsiaiškinti šių aplinkybių.
4.4. Teigia, kad teismas nors ir nurodė, kad „automobilio savininkas privalo žinoti kam perdavė naudotis jam priklausantį padidinto pavojaus šaltinį – automobilį“, tačiau nepateikė visiškai jokių teisinių argumentų kodėl tokios žinojimo pareigos nevykdymas yra sąlygojantis atsakomybės taikymą už KET pažeidimą, o ne atsakomybės taikymą pagal ANK 431 straipsnio 3 dalį. Asmens neveikimas nededant pakankamai pastangų kontroliuoti kas naudojasi jam priklausančia transporto priemone ir dėl to negalint nurodyti transporto priemonės faktinio valdytojo duomenų neabejotinai atitinka ANK 431 straipsnio 3 dalyje numatyto administracinio nusižengimo sudėtį, tačiau ne, pavyzdžiui, ANK 420 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo sudėtį.
4.5. Taip pat nurodo, kad skundžiama nutartimi teismas akcentavo, kad „<...> nagrinėjamu atveju, nėra jokių objektyvių duomenų, patvirtinančių R. A. nurodytas aplinkybes, jog kažkoks kitas asmuo vairavo jo automobilį ir padarė nagrinėjamą administracinį nusižengimą <...>“. Tačiau perfrazuojant šią teismo išvadą, matyti, kad teismas tik kitais žodžiais pasisakė, jog R. A. neįrodė savo nekaltumo, t. y. nepateikė savo nekaltumą įrodančių duomenų ir dėl to nutarimu administracinėn atsakomybėn jis yra traukiamas pagrįstai. Todėl, administracinėn atsakomybėn patraukto asmens įsitikinimu tai tik patvirtina, kad jis administracinėn atsakomybės šiuo atveju yra traukiamas tik prielaidų pagrindu, t. y. prielaidos, kad transporto priemonė SAAB 9-5, v/n (duomenys neskelbtini), priklauso R. A., dėl to jis ją valdo ir tariamai padarė aptariamą administracinį nusižengimą. Teismas skundžiama nutartimi iš esmės pasisakė, kad R. A. neįrodė savo nekaltumo, dėl to nutarimu padaryta minėta prielaida gali būti laikoma teisinga. Skunde cituoja Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką ir atkreipia dėmesį, kad administracinio nusižengimo padarymo faktas negali būti grindžiamas prielaidomis ir nepakanka vien tik manyti, kad teisės pažeidimą galėjo įvykdyti atitinkamas asmuo. Asmuo kaltu dėl administracinių nusižengimų padarymo gali būti pripažįstamas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų.
4.6. Taip pat pažymi, jog Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs ir tai, kad ne atsakomybėn traukiamas asmuo turi įrodyti savo nekaltumą. Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą, būtina vadovautis nekaltumo prezumpcijos principu ir iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo (visi neaiškumai, kurių negalima pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai) principu ir nors net ANK 566 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad tiriant administracinius nusižengimus ir nagrinėjant administracinių nusižengimų bylas, vadovaujamasi nekaltumo prezumpcijos principu, tačiau šiuo atveju būtent administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui buvo perkelta įrodinėjimo našta – prielaidų pagrindu priėmus nutarimą, administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui perkelta pareiga įrodyti, kad ne jis protokole nurodytu laiku ir vietoje vairavo transporto priemonę SAAB 9-5, v/n (duomenys neskelbtini). Tuo tarpu nutarimą priėmusi institucija iš esmės liko atleista nuo pareigos ne prielaidomis, o konkrečiais, objektyviais ir patikimais įrodymais pagrįsti, kad būtent R. A. padarė nutarimu jam inkriminuotą administracinį nusižengimą. Todėl mano, kad tokia situacija nesuderinama nei su teisingo proceso principu (ANK 566 straipsnio 1 dalis), nei su vadovavimusi nekaltumo prezumpcija (ANK 566 straipsnio 1 dalis), nei su bylai aktualia Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika. Atsižvelgiant į tai, mano, kad yra pagrindas išvadai, kad skundžiama nutartis, kuria skundas dalyje dėl reikalavimo panaikinti nutarimą ir nutraukti R. A. atžvilgiu pradėtą administracinio nusižengimo teiseną pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį netenkintas, yra neteisėta ir nepagrįsta, dėl to turi būti panaikinta.
4.7. Nurodo, kad nesutinkama ir su ta skundžiamos nutarties dalimi, kuria teismas pasisakė, kad šiuo atveju net ir nepanaikinus nutarimo, nėra pagrindo taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies ir tokiu būdu administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui skirtos administracinio poveikio priemonės sušvelninti, kadangi nors teismas ir nurodė, kad ANK 420 straipsnio 1 dalyje numatytas administracinis nusižengimas yra pavojingas, keliantis grėsmę ne tik žmonių sveikatai, bet ir gyvybei, konkrečiai R. A. padaryto administracinio nusižengimo pavojingumo neindividualizavo. Pažymi, kad aukštesnės instancijos teismų praktikoje nagrinėjant bylas dėl ANK 34 straipsnio 6 dalies taikymo, prieita prie išvados, kad aplinkybės, kuriomis padarytas nusižengimas, apibūdina jo pavojingumą, kurį būtina įvertinti individualizuojant nuobaudą, todėl akivaizdu, kad teismas turėjo detaliai išnagrinėti skundo 28-29 punktuose nurodytas aplinkybes, kad šiuo atveju administracinio nusižengimo padarymo faktas nors ir yra užfiksuotas, faktiškai padarytas administracinis nusižengimas yra formalus ir objektyviai niekam nesukėlęs pavojaus. Kaip matyti iš skundžiamos nutarties, tokie motyvai teismo net neišnagrinėti.
4.8. Pažymi, kad nors skundžiama nutartimi teismas ir suabsoliutino padaryto administracinio nusižengimo pavojingumą, Konstitucinis Teismas 2012-09-25 nutarimu yra konstatavęs, kad padarius net ir tokį pavojingą administracinį nusižengimą kaip pakartotinis transporto priemonės vairavimas neblaiviam, teismas vis tiek gali individualizuoti nuobaudą, t. y. skirti švelnesnę nuobaudą nei įstatytu numatyta sankcijoje arba nuobaudos apskritai neskirti (atsižvelgiant į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę, taip pat atsakomybę lengvinančias aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais).
4.9. Nurodo, kad skundžiama nutartimi akcentuojama, kad šeiminės ir (ar) darbinės aplinkybės nėra laikomos išskirtinėmis ANK 34 straipsnio 6 dalies prasme, todėl jų pagrindu ANK 34 straipsnio 6 dalį negali būti taikoma. Šiuo aspektu pažymi, kad net aukštesnės instancijos teismų praktikoje išaiškinta, jog skirti švelnesnę negu straipsnio sankcijoje numatyta nuobaudą, teismas gali tik tuo atveju, kai byloje yra nustatytos išimtinės aplinkybės, jog straipsnio sankcijoje numatytos nuobaudos paskyrimas asmeniui už jo padarytą pažeidimą aiškiai prieštarauja teisingumo principui, tačiau tai nereiškia, kad įstatymas reikalauja nustatyti kažkokias ypatingas aplinkybes.
4. Atsiliepimu į administracinėn atsakomybėn patraukto asmens R. A. atstovo advokato Gintaro Žičkaus apeliacinį skundą Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus viršininkas Lorenas Dainauskas prašo skundo netenkinti ir Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmų 2023 m. spalio 5 d. nutartį palikti nepakeistą.
5.1. Institucijos nuomone, pirmosios instancijos teismas nustatė visas bylos aplinkybes, kurios buvo reikšmingos teisingam bylos išsprendimui, išanalizavo R. A. atstovo skundo argumentus, įvertino visas jo nurodytas faktines aplinkybes ir, atsižvelgęs į byloje surinktų duomenų visumą, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens R. A. atstovo advokato Gintaro Žičkaus apeliacinis skundas atmetamas.
2. Pagal ANK 652 straipsnio 1 dalį apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio nusižengimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą. Nagrinėjamu atveju apeliaciniame skunde nesutinkama su pirmosios instancijos teismo nutartimi, kuria buvo paliktas ne teismo tvarka priimtas nutarimas, kuriuo R. A. patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį.
3. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs administracinio nusižengimo bylą įrodymų vertinimo bei teisės taikymo aspektu, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiosios tyrėjos 2023 m. rugpjūčio 10 d. nutarimu pagrįstai R. A. paskirta administracinė nuobauda ir administracinio poveikio priemonė už administracinį nusižengimą, numatytą ANK 420 straipsnio 1 dalyje. Nesutikti su pirmosios instancijos teismo argumentacija bei naikinti teismo procesinį sprendimą, remiantis vien tik apeliaciniame skunde pateiktais argumentais, nėra teisinio pagrindo. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos nutartyje aiškiai ir išsamiai išdėstė priimto procesinio sprendimo motyvus bei įrodymus, kuriais grindžiamos teismo išvados, taigi, jokie esminiai procesiniai pažeidimai bylos nagrinėjimo metu padaryti nebuvo. Vien tai, kad pirmosios instancijos teismas R. A. atžvilgiu priėmė nepalankų sprendimą, nesudaro pakankamo pagrindo teisėtos ir pagrįstos teismo nutarties panaikinimui. Pažymima, kad R. A. atstovas advokatas apeliaciniame skunde nurodė iš esmės tas pačias aplinkybes, kurios buvo nurodytos tiek bylą nagrinėjant Šiaulių apskrities vyriausiame policijos komisariate, tiek pirmosios instancijos teisme, todėl apeliacinės instancijos teismas pasisako tik dėl esminių skundo argumentų.
Dėl R. A. kaltės
4. Kaip minėta, Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiosios tyrėjos 2023 m. rugpjūčio 10 d. nutarimu R. A. pripažintas kaltu dėl to, kad jis 2023 m. birželio 27 d. 07.47 val. krašto kelyje (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) km, vairuodamas automobilį SAAB 9-5, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), lenkė priekyje važiuojančią transporto priemonę pagrindiniame kelyje sankryžoje, pažymėtoje kelio ženklu Nr. 110 „Šalutinis kelias iš kairės“, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 140.1 punkto reikalavimus, ir jam paskirta minimali 170 Eur bauda ir minimaliam ANK 420 straipsnio 6 dalyje numatytam terminui – 3 mėnesiams – atimta teisė vairuoti transporto priemones.
Žemesnės instancijos teismas
5. ANK 420 straipsnio 1 dalyje yra numatyta atsakomybė už transporto priemonių vairavimą vienu metu ar paeiliui padarant kelis grėsmę eismo saugumui keliančius eismo taisyklių pažeidimus, lenkimą vietose, kuriose pagal KET draudžiama lenkti, vairavimą neteisėtai organizuotose transporto priemonių lenktynėse, pavojingą situaciją sukėlusį (t. y. privertusį kitus eismo dalyvius staigiai keisti judėjimo greitį, kryptį arba imtis kitokių veiksmų savo ar kitų žmonių saugumui užtikrinti) KET pažeidimą, tokią pat pavojingą situaciją sukėlusį įvažiavimą į priešpriešinio eismo juostą pažeidžiant KET reikalavimus. Šis nusižengimas užtraukia baudą vairuotojams nuo vieno šimto septyniasdešimt iki dviejų šimtų trisdešimt eurų. Minėto straipsnio 6 dalyje yra nustatyta, kad už šio straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo trijų iki šešių mėnesių.
6. Kaip matyti iš bylos medžiagos, apeliantas neginčija, kad buvo padarytas administracinis nusižengimas, numatytas ANK 420 straipsnio 1 dalyje, tačiau teigia, jog nusižengimo padarymo metu automobilį SAAB 9-5, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairavo ne jis ir dėl to buvo nubaustas nepagrįstai.
7. ANK 611 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kai, be kitų, 420 straipsnio 1 dalyje numatytas administracinis nusižengimas užfiksuotas ne asmens, įtariamo administracinio nusižengimo padarymu, akivaizdoje, administracinio nusižengimo protokolas su administraciniu nurodymu surašomas ir siunčiamas transporto priemonės savininkui (valdytojui). Jei administracinį nusižengimą padarė kitas asmuo, transporto priemonės savininkas (valdytojas) turi per trisdešimt kalendorinių dienų nuo administracinio nusižengimo protokolo (nutarimo) išsiuntimo dienos pranešti institucijai (institucijos teritoriniam padaliniui), kurios pareigūnas nustatė administracinį nusižengimą, jos nurodytu būdu duomenis apie asmenį (vardą, pavardę, asmens kodą arba gimimo datą, gyvenamąją vietą, dokumento, suteikiančio teisę vairuoti transporto priemones, išdavimo datą, numerį ir dokumentą išdavusią instituciją), kuris administracinio nusižengimo padarymo metu valdė transporto priemonės savininkui (valdytojui) priklausančią transporto priemonę ar ja naudojosi, arba institucijai pareikalavus atvykti į instituciją (institucijos teritorinį padalinį), kurios pareigūnas nustatė administracinį nusižengimą.
8. Nagrinėjamu atveju taip pati aktuali Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo (toliau – ir SEAKĮ) 20 straipsnio 4 dalyje nustatyta pareiga transporto priemonės savininkui (valdytojui), siekiant išaiškinti teisės pažeidimą, tikrinančio pareigūno, savivaldybės administracijos įgalioto pareigūno reikalavimu nurodyti ANK nustatytus duomenis apie asmenį, kuris nusižengimo padarymo metu valdė transporto priemonės savininkui (valdytojui) priklausančią transporto priemonę ar ja naudojosi.
9. Iš apeliacinės instancijos teismui pateiktos administracinio nusižengimo bylos ir iš skundžiamos nutarties turinio matyti, kad R. A. teigė, jog ne jis protokole nurodytu laiku ir vietoje vairavo transporto priemonę, tačiau nei institucijai, priėmusiai nutarimą, nei pirmosios instancijos teismui, nei teikdamas apeliacinį skundą nenurodė asmens, kuris galėjo užfiksuoto pažeidimo metu vairuoti apeliantui priklausantį automobilį. Be kita ko, apeliaciniame skunde nurodoma, kad būtent apeliantui buvo perkelta įrodinėjimo našta – perkelta pareiga įrodyti, kad ne jis protokole nurodytu laiku ir vietoje vairavo transporto priemonę, o nutarimą priėmusi institucija iš esmės liko atkeista nuo pareigos ne prielaidomis, o konkrečiais, objektyviais ir patikimais įrodymais pagrįsti, kad būtent apeliantas padarė nutarimu jam inkriminuotą administracinį nusižengimą.
10. Iš esmės sutiktina su apeliantu, kad įgaliotos institucijos pareigūnai, atliekantys administracinio nusižengimo tyrimą, turi būti aktyvūs ir atlikti visus įstatyme nurodytus veiksmus, būtinus administracinio nusižengimo aplinkybėms ir tą nusižengimą padariusiam asmeniui nustatyti. Tačiau, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nei ši nuostata, nei pareiškėjo akcentuojamas nekaltumo prezumpcijos principas (ANK 566 straipsnio 1 dalis) bei ANK 567 straipsnio 3 dalies nuostatos, kuriomis draudžiama perkelti įrodinėjimo naštą administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui, nagrinėjamoje byloje nebuvo pažeisti, kadangi esant neaiškumų dėl to, kas vairavo automobilį nusižengimo metu, įrodinėjimo naštos dalis tenka ir automobilio savininkui, kuris, siekdamas išvengti nepagrįsto patraukimo administracinėn atsakomybėn, privalo pagrįsti, kad jis prarado transporto priemonę prieš savo valią, arba nurodyti asmenį, kuris nusižengimo padarymo metu teisėtai valdė transporto priemonės savininkui (valdytojui) priklausančią transporto priemonę ar ja naudojosi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-51-788/2020). R. A., teigdamas, jog pažeidimo metu automobilį vairavo ne jis, turėjo būti suinteresuotas įrodyti savo nekaltumą ir aktyviai siekti nustatyti asmenį, pažeidimo metu vairavusį apeliantui priklausantį automobilį. Apelianto atstovas advokatas apeliaciniame skunde nurodo, jog bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos metu buvo paaiškinta, jog automobilį SAAB 9-5, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), galėjo vairuoti tiek apelianto sūnus, tiek jo sutuoktinė, tačiau nei vienas iš jų neprisipažįsta. Pažymėtina, jog 2023 m. liepos 4 d. apelianto atstovas advokato padėjėjas pateikė Šiaulių apskrities vyriausiajam policijos komisariatui prašymą susipažinti su administracinio nusižengimo bylos medžiaga, tačiau nei tuomet, nei iki 2023 m, rugpjūčio 10 d., kuomet institucijai pateikė prašymą dėl administracinio nusižengimo teisenos nutraukimo ir administracinio poveikio priemonės neskyrimo, nei teikiant minėtą prašymą apie tai, kad pažeidimo metu apeliantui priklausančią transporto priemonę galėjo vairuoti jo sutuoktinė arba sūnus, R. A. nutarimą priėmusios institucijos neinformavo, tiesiog 2023 m. rugpjūčio 10 d. prašyme dėl administracinio nusižengimo teisenos nutraukimo ir administracinio poveikio priemonės neskyrimo buvo deklaratyviai teigiama, jog vairavo ne jis, visiškai nesistengiant pašalinti jokių neaiškumų ir abejonių dėl administracinio pažeidimo metu automobilį SAAB 9-5, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) galėjusio vairuoti asmens. Taip pat kaip matyti iš apeliacinės instancijos teismui pateiktos medžiagos, teikdamas skundą apylinkės teismui R. A. nurodė, kad teisė vairuoti transporto priemones jam reikalinga ir tam, kad galėtų vežti sutuoktinę į sveikatos priežiūros įstaigas. Apeliacinio teismo vertinimu, tokie apelianto teiginiai (nusižengimo padarymo metu automobilį galimai vairavo sutuoktinė ir būtinumas vežti sunkiai sergančią sutuoktinę į gydymo įstaigas) yra prieštaringi ir nenuoseklūs, todėl vertintini kaip administracinėn atsakomybėn patraukto asmens gynybinė pozicija, siekiant išvengti administracinės atsakomybės.
11. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo nutarties išvadomis. Įrodymų visuma šiuo konkrečiu atveju neduoda pagrindo abejoti tuo, kad R. A. padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 420 straipsnio 1 dalyje, administracinėn atsakomybėn jis patrauktas bei nubaustas pagrįstai, paskiriant jam minimalų sankcijoje numatytą nuobaudos dydį ir minimalų ANK 420 straipsnio 6 dalyje numatytą draudimo teisės vairuoti transporto priemones terminą, todėl naikinti skundžiamą nutartį apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.
Dėl ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatų taikymo
12. ANK 34 straipsnio 6 dalyje numatyta, kad teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Taigi įstatymas reglamentuoja visumą administracinės nuobaudos skyrimui reikšmingų aplinkybių, į kurias būtina atsižvelgti, taikant ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas. Pažymėtina, kad pagal teismų praktiką administracinė nuobauda ir (ar) administracinio poveikio priemonė, vadovaujantis ANK 34 straipsnio 6 dalyje nustatytomis taisyklėmis, gali būti neskiriama ar švelninama tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, išskirtinių aplinkybių, liudijančių asmens, kuriam taikoma nuobauda ir administracinio poveikio priemonė, naudai. Tai gali būti veikos mažareikšmiškumas ar nedidelis jos pavojingumas, išskirtinai teigiamas pažeidėjo asmenybės charakterizavimas, kelių lengvinančių atsakomybę aplinkybių buvimas ir pan. Tačiau tokios aplinkybės nagrinėjamu atveju nenustatytos, jų nenurodė ir R. A. pirmosios instancijos teismui pateiktame skunde, prašydamas visai neskirti arba sutrumpinti Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiosios tyrėjos 2023 m. rugpjūčio 10 d. nutarimu jam paskirtą minimalios trukmės – 3 mėnesių – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą, taikant ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas.
13. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad minėtame straipsnyje numatyta išimtis iš bendrų administracinių nuobaudų skyrimo pagrindų taikoma tais atvejais, kai įstatymo sankcijoje numatyta nuobauda, atsižvelgus į visas bylos aplinkybes, kaltininko asmenybę, nebūtų teisinga (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-29-2013, 2AT-41-2014, 2AT-38-303/2016). T. y. ANK 34 straipsnio 6 dalies taikymas gali būti pagrįstas tik išskirtiniais ir išimtiniais atvejais, nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos, administracinio poveikio priemonės arba ją švelninant. Tačiau tai, kad nuobauda asmeniui, kuriam ji paskirta, sukels tam tikrų nepatogumų, savaime nėra išskirtinė aplinkybė, sudaranti pagrindą jos neskirti ar ją žymiai švelninti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-4-2011, 2AT-7-4-2013, 2AT-9-746/2015, 2AT-88-697/2016).
14. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs visumą byloje esančių duomenų, konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo R. A. atžvilgiu taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas. Iš bylos medžiagos matyti, jog R. A. apylinkės teismo prašė panaikinti jam paskirtą administracinio poveikio priemonę – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 3 mėnesiams arba skirti kuo trumpesnį šios administracinio poveikio priemonės terminą. Apylinkės teismas, įvertinęs visus byloje surinktus duomenis, sprendė nesant pagrindo R. A. nurodytas aplinkybes pripažinti išskirtinėmis ir dėl to neatimti jam teisės vairuoti transporto priemones. Apygardos teismui pateiktame skunde apeliantas apskritai nenurodo jokių aplinkybių, į kurias siūloma atsižvelgti ir kurias būtų siūloma įvertinti sprendžiant administracinio poveikio priemonės individualizavimo klausimą, skunde tik cituojamos kitų teismų nutartys dėl ANK 34 straipsnio 6 dalies taikymo kitose bylose. Aukštesnysis teismas, susipažinęs su bylos medžiaga, nustatė, kad R. A., pirmosios instancijos teisme prašydamas pritaikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, nurodė, jog specialioji teisė, t. y. teisė vairuoti transporto priemones, jam reikalinga darbe, be to, kaip minėta pirmiau, teisė vairuoti transporto priemones būtina ir vežant sutuoktinę į gydymo įstaigas. Apylinkės teismas pažymėjo, jog būtinumas turėti teisę vairuoti transporto priemones dėl darbo ir sutuoktinės ligos išskirtine aplinkybe nelaikomas ir nesudaro pagrindo taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas. Šiuo atveju aukštesnysis teismas neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo argumentais ir išvadomis. R. A., darydamas lenkimo manevrą neleistinoje vietoje – sankryžoje – padarė vieną iš pavojingiausių administracinių nusižengimų, už kurį įstatymų leidėjas iš anksto numatė ne tik administracinę nuobaudą, bet ir privalomą administracinio poveikio priemonės skyrimą. Asmuo, kuriam specialioji teisė vairuoti transporto priemones yra būtina, turi būti pats suinteresuotas nedaryti tokių pažeidimų, kurie galėtų lemti šios specialiosios teisės netekimą. Taip pat matyti, jog apeliantas yra du kartus baustas už greičio viršijimą, kas rodo jį nesant pavyzdingą vairuotoją. Pažymėtina ir tai, kad R. A. nepripažino padaręs administracinį nusižengimą, kritiškai savo elgesio nevertino. Apeliaciniame skunde nurodoma, jog apylinkės teismas neindividualizavo apelianto padaryto administracinio nusižengimo pavojingumo. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pagal suformuotą teismų praktiką pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį padaryto administracinio nusižengimo esmę sudaro ne kurio nors kito KET reikalavimų pažeidimo padarymas, bet lenkimas vietoje, kurioje lenkti pagal KET nuostatas draudžiama, todėl nėra svarbu, ar lenkiant neleistinoje vietoje buvo sukelta pavojinga eismui situacija, ar ne (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-19-511/2021). Pirmosios instancijos teismas pagrįstai priėjo prie išvados, kad švelninti R. A. administracinio poveikio priemonę, taikant ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, t. y. sutrumpinti jam paskirtos teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą ar išvis neskirti poveikio priemonės, nėra teisinio pagrindo. Be to, byloje nėra duomenų, kad sergančią sutuoktinę į gydymo įstaigas gali nuvežti tik pats R. A., priešingai, iš jo pirmosios instancijos teisme duotų parodymų darytina išvada, jog apelianto sutuoktinė pati vairuoja automobilį. Administracinio poveikio priemonės, numatytos ANK 420 straipsnio 6 dalyje, kuri už šio straipsnio 1 dalyje numatyto nusižengimo padarymą numatyta kaip privaloma poveikio priemonė neskyrimas ar jos skyrimas žymiai trumpesniam terminui, kaip to prašo apelianto atstovas advokatas, nenustačius nei nedidelio veikos pavojingumo, nei kitų ypatingų aplinkybių, nagrinėjamu atveju pažeistų konstitucinio teisingumo ir proporcingumo principą.
15. Atsižvelgiant į visa tai, kas išdėstyta, apygardos teismas konstatuoja, kad Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmų 2023 m. spalio 5 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, todėl tenkinti administracinėn atsakomybėn patraukto asmens R. A. atstovo advokato apeliacinį skundą nėra teisinio pagrindo.
Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalimi,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Palikti Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmų 2023 m. spalio 5 d. nutartį nepakeistą ir administracinėn atsakomybėn patraukto asmens R. A. atstovo advokato Gintaro Žičkaus apeliacinio skundo netenkinti.
Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.